Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-557-519-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-03-28Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-07-01Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-01
Bylos Nr.
1A-557-519-2013
Teisminio proceso Nr.
1-62-1-00613-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gražvydas Poškus (pirm.), Vaclovas Iždonas, Bronius Zalaga
Nuteistasis
A. R.
Kaltinamasis
A. R.
Nukentėjusysis
E. J.
Advokatai
Edmundas Jankaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-557-519/2013Teisminio proceso Nr. 1-62-1-00613-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.15.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.; 2.4.6.3.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teisėjų Vaclovo Iždono, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant I. S., D. D.,dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei,nuteistosios A. R. gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. R. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d. ir nubausta 5 mėnesių trukmės viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, t. y. 2012 m. spalio 22 d., vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. b papunkčiu, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Iš kaltinamosios A. R. priteista 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. J..

Nukentėjusiosios E. J. civilinio ieškinio likusi dalis atmesta.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteista už tai, kad ji 2012 m. spalio 22 d. apie 16 val. 30 min. viešoje vietoje – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės pirmo aukšto laiptų aikštelėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, pašalinių asmenų akivaizdoje konflikto metu išplūdo E. J., kumščiu smogė pastarajai į galvą ne mažiau keturių kartų bei tampė už plaukų, tokiais savo įžūliais veiksmais nukentėjusiajai E. J. padarydama kraujosruvas kairio skruosto srityje, viršutinėje lūpoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. R. prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, priteisiant mažesnio dydžio neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai E. J..

Nurodė, kad nukentėjusiajai padarytos kraujosruvos kairio skruosto srityje, viršutinėje lūpoje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Kitų sužalojimų nenustatyta. Nenustatyta, kad nukentėjusioji būtų turėjusi kokių nors išlaidų vaistams ar gydimuisi. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms, 2000 Lt suma neturtinės žalos yra aiškiai per didelė ir neatitinka teisingumo bei protingumo kriterijų numatytų įstatyme.

Atkreipė dėmesį į sunkią apeliantės turtinę padėtį, nes kartu su ja gyvena trys jos vaikai - D. R. gim. (duomenys neskelbtini), D. R. gim. (duomenys neskelbtini) ir G. R. gim. (duomenys neskelbtini). Sūnus D. yra neįgalus, D. ir G. yra nepilnamečiai, mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Vaikams reikalingas išlaikymas ir lėšos mokslo reikmėms. Apeliantė gauna 580 Lt išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo. Tokia suma aiškiai nepakankama normaliam vaikų išlaikymui ir jų minimaliems poreikiams. Ši suma skirta tik vaikų išlaikymui. Nuo 2012 m. gruodžio 20 d. ji registruota (duomenys neskelbtini) teritorinės darbo biržos (duomenys neskelbtini) skyriuje, bet darbo neranda, lėšų gaunamų iš darbinės veiklos neturi. Dalį gaunamų lėšų skiria sumokėti komunaliniams patarnavimams. Teigia, jog negalės sumokėti iš jos priteistos neturtinės žalos nukentėjusiajai ir tai gali sukelti neigiamų turtinių pasekmių tiek jai, tiek ir jos išlaikomiems ir materialiai remiamiems vaikams, nes neliks lėšų net minimaliems vaikų poreikiams patenkinti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Apeliacinės instancijos teisme prokurorė prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – toliau BPK) 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas ir A. R. pripažino kalta pagal BK 284 str. 1 d. bei nuteisė už tai, tačiau netinkamai išsprendė atlygintinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajai E. J. klausimą, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas.

Vadovaujantis BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo nuostolius privalo atlyginti.

Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 str. nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Pagal BPK 113 str. 2 d. nuostatas, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-70/2011 pažymėjo, kad „patirta neturtinė žala – didžiulių dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo, pažeminimo, įtampos, streso, nuoskaudos ir pan. <...> Neturtinė žala, kaip sunkių žmogaus teisių pažeidimų (kankinimo, nužudymo ir kt.) padarinys, iš esmės preziumuojama, įskaitant, kai ją patiria tiesioginės aukos artimiausi giminaičiai ir šeimos nariai“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-182-2011 pažymėjo, kad „žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš CK 6.250 str. nustatytų kriterijų, tačiau sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes ir vertinama jų visuma. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat pažymėta, kad CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Pažymėta, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl sprendžiant dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privaloma vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį negalima suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Privaloma vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl privalu įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Į nuteistojo turtinę padėtį atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-03-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-2012).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, civilinė ieškovė E. J. pareiškė civilinį ieškinį 505,00 Lt turtinei žalai už išlaidas vaistams bei sugadintus akinius ir 2000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies, priteisė 2000,00 Lt neturtinės žalos, o turtinės žalos atlyginimą atmetė, kaip neįrodytą.

Apeliantė nesutinka su įvertinta patirta nukentėjusiosios neturtine žala, nurodo, jog negalės sumokėti, be to, tai gali sukelti neigiamų turtinių pasekmių tiek jai, tiek ir jos išlaikomiems ir materialiai remiamiems vaikams, nes neliks lėšų net minimaliems vaikų poreikiams patenkinti.

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, atsižvelgė į tai, kad A. R. nusikalstama veika sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko nukentėjusioji dėl veide padarytų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, lankėsi gydymosi įstaigoje, kurį laiką negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, negalėjo išvykti į kursus. Įvertino A. R. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, sukeltas pasekmes, atsižvelgė į teisingumo ir protingumo kriterijus, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, į kaltinamosios turtinę padėtį.

Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto 2012-12-05 išvados Nr. G2026/12(04), nukentėjusiajai E. J. vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje padarytos kraujosruvos kairio skruosto srityje, viršutinėje lūpoje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas (36 b. l.). Duomenų apie patirtas gydymo išlaidas bei, jog jos būtų patiriamos iki šios dienos, nėra. Iš Valstybės įmonės Registrų centro 2013 m. sausio 31 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. R. nuosavybės teise priklauso butas, esantis Joniškio rajono savivaldybėje Gataučių seniūnijoje Gataučių kaime Mokyklos g. 11-14 (76-77 b. l.).

Kartu su apeliaciniu skundu pateikta papildoma medžiaga. A. R. turi tris vaikus - D. R., gim. (duomenys neskelbtini) (99 b. l.), D. R. gim. (duomenys neskelbtini) (121 b. l.) ir G. R. gim. (duomenys neskelbtini) (120 b. l.). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2013 m. kovo 29 d. pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2013-182-PD)-78 nurodyta, kad kartu su A. R. gyvena ir trys jos vaikai (119 b. l.). Sūnus D. R. yra neįgalus (99 b. l.). Sūnūs D. ir G. nepilnamečiai. Duomenų apie vaikų mokymąsi apeliaciniame skunde nurodytoje mokymo įstaigoje nepateikta. Pateikta darbo ieškančio asmens atmintinė (118 b. l.), iš kurios matyti, kad A. R. yra registruota (duomenys neskelbtini) teritorinės darbo biržos (duomenys neskelbtini) skyriuje nuo 2012 m. gruodžio 20 d., paskutinį kartą lankėsi 2013 m. balandžio 30 d. Duomenų apie A. R. gaunamas pajamas baudžiamojoje byloje nėra, jokių duomenų nepateikta ir kartu su apeliaciniu skundu.

Nukentėjusioji pirmosios instancijos teisiamojo teismo posėdžio metu nenurodė bei nepaaiškino neturtinės žalos dydžio kilimą, t. y. kas būtent sudaro neturtinės žalos 2000 Lt sumą. A. R. sutiko atlyginti 500 Lt neturtinę žalą nukentėjusiajai. Nėra duomenų apie A. R. galimumą sumokėti 2000 Lt neturtinę žalą nukentėjusiajai.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija spręsdama priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstumą atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, į padarytus sužalojimus - kraujosruvos kairio skruosto srityje, viršutinėje lūpoje. Ji buvo viešai pažeminta bendrais kaltinamosios tyčiniais, vandališkais įžūliais veiksmais viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje taip sukeliant jai skausmą, nepatogumus, nemalonius išgyvenimus, kurį laiką negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo. Tačiau duomenų apie nukentėjusiosios patirtų sužalojimų gydymą baudžiamojoje byloje nėra. Liekamųjų reiškinių dėl patirtų sužalojimų nenustatyta. Taip pat įvertina A. R. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, sukeltas pasekmes. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog A. R. turi tris vaikus, kurių vienas neįgalus, du nepilnamečiai, yra bedarbė, registruota darbo biržoje, duomenų apie jos gaunamas pajamas nėra. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydis gali sukelti neigiamų turtinių pasekmių tiek A. R., tiek ir jos išlaikomiems vaikams. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių susijusių su neturtinės žalos dydžiu, į teisingumo ir protingumo kriterijus, neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1000 Lt sumos.

Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus, t. y. neturtinės žalos klausimą, todėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. d. nuosprendis keistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.

nutaria:

Pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendį.

Priteisti iš kaltinamosios A. R. 1000,00 (vieną tūkstantį litų) Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. J..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkasGražvydas PoškusTeisėjai Vaclovas IždonasBronius Zalaga