- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-28
- Bylos Nr.
- 1-93-874/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-62-1-00613-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Nukentėjusysis
- E. J.
- Kaltinamasis
- A. R.
- Advokatai
- Mindaugas Jonaitis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, išsituokusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. 2012 m. spalio 22 d. apie 16 val. 30 min. viešoje vietoje – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės pirmo aukšto laiptų aikštelėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, pašalinių asmenų akivaizdoje konflikto metu išplūdo E. J., kumščiu smogė pastarajai į galvą ne mažiau keturių kartų bei tampė už plaukų, tokiais savo įžūliais veiksmais nukentėjusiajai E. J. padarydama kraujosruvas kairio skruosto srityje, viršutinėje lūpoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamoji A. R. pripažino savo kaltę visiškai ir parodė, kad 2012 m. spalio 22 d. buvo pas pažįstamą, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Vėliau eidama kartu su draugu V. Ž. ir pastarojo pažįstamu, laiptinėje pamatė E. J.. Jautė nuoskaudą, nes E. J. išardė jos šeimą. Nesusivaldžiusi griebė E. J. už plaukų ir sudavė į veidą. Nepamena, kiek kartų sudavė, galėjo būti ne mažiau keturių kartų. Jai suduodant smūgius, nukentėjusioji jokių akinių su savimi neturėjo. Konfliktą matė L. Š., kuri buvo kartu su nukentėjusiąja. Dėl padarytos veikos gailisi, supranta padariusi klaidą, pažada daugiau nebenusikalsti. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka su 500,00 Lt neturtine žala. Jos pajamos yra nedidelės, gauna vaiko neįgalumo išmoką, 75,00 Lt socialinę pašalpą ir 580,00 Lt išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo. Įvykio metu buvo neblaivi, tačiau girtumas veikos padarymui įtakos neturėjo, taip būtų pasielgusi ir būdama blaivi.
A. R. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, be jo pačios prisipažinimo ir teismui duotų parodymų, įrodyta:
nukentėjusiosios E. J. parodymais, jog 2012 m. spalio 22 d. kaltinamoji buvo atėjusi pas jos kaimyną. Apie 16 val. 30 min. ji išgirdo triukšmą. Aprimus triukšmui, pradarė buto duris. Laiptinėje stovėjusi A. R. ranka griebė jai už plaukų, pradėjo juos pešti ir kumščiu daužyti jai galvą, plūdo negražiais žodžiais. Nuo smūgių ant žemės nukrito ant viršugalvio buvę akiniai, kurių stiklai apsibraižė ir sulinko rėmelis. įvykį matė namo komendantė L. Š., pastaroji iškvietė policiją. Po įvykio kreipėsi į gydytoją S., kuris jai išrašė vaistus nuo sumušimo ir skausmo. Gydytojo išrašytų vaistų nepirko, nes jie neveiksmingi, kitus vaistus iš Rusijos jai parvežė draugės vyras. Prašo iš kaltinamosios priteisti turtinę žalą – 345,00 Lt už sugadintus akinius, 160,00 Lt už vaistus ir jų parvežimą bei 2000,00 Lt neturtinę žalą. Įrodymų, pagrįsti padarytai turtinei žalai dėl patirtų gydymosi išlaidų, neturi. Akinius namuose turi ne vienus, todėl negali pasakyti, kuris akinių įsigijimo kvitas yra įvykio metu sugadintų akinių, todėl negali nurodyti tikslios akinių kainos. Dėl padarytų sužalojimų patyrė skausmą, išgąstį, nepatogumus, negalėjo vykti į kursus ir įsidarbinti. Nepageidauja, jog ikiteisminio tyrimo metu paimti akiniai jai būtų grąžinti;
liudytojos L. Š. parodymais, jog 2012 m. spalio 22 d. apie 16 val. 20 min. nešė maistą namo (duomenys neskelbtini) bute gyvenančiam neįgaliam žmogui, kurį ji prižiūri. Jai leidžiantis laiptais iš trečio aukšto, kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto išleido du išgėrusius vyrus ir kaltinamąją. Pamačiusi, jog kaltinamoji eina link jos, ji greitai įėjo į namo (duomenys neskelbtini) butą. Po to, išgirdo smūgiuojant į buto duris. Nurimus triukšmui, išėjo į koridorių ir pamatė, kaip kaltinamoji iš buto už plaukų ar už krūtinės ištempė nukentėjusiąją ir pradėjo mušti, pešti plaukus. Ji bandė stumti kaltinamąją, bet ši nepaleido nukentėjusiosios plaukų, toliau smūgiavo E. J. į galvą, veidą. Ji iškvietė policiją. Su kaltinamąja buvę vyriškiai nieko nedarė. Toks kaltinamosios elgesys ją sukrėtė, ji jautėsi nesaugiai. Kaltinamoji įvykio metu buvo neblaivi. Nepastebėjo, ar nukentėjusioji buvo su akiniais, ant žemės nukritusių akinių nematė. Matydavo, kad nukentėjusiojo nešiodavo akinius ant grandinėlės;
2012-10-22 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykis įvyko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto laiptinėje, t. y. viešoje vietoje (6-8 b. l.);
2012-10-22 asmens apžiūros protokolu, kuriame aprašytos ir nufotografuotos sumušimo žymės E. J. veide, išrautas plaukų kuokštas (9-11 b. l.);
2012-11-08 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, jog E. J. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė akinius (22 b. l.);
2012-11-08 apžiūros protokolu, kuriame aprašyti ir nufotografuoti nukentėjusiosios pateikti akiniai (23-24 b. l.);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto 2012-12-05 išvada Nr. G2026/12(04), iš kurios matyti, jog E. J. vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje padarytos kraujosruvos kairio skruosto srityje, viršutinėje lūpoje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas (36 b. l.);
2012-10-22 asmens blaivumo testo Nr. 0317 kvitu, iš kurio matyti, jog 2012-10-22 16val. 45 min. A. R. nustatytas 1,02 promilių girtumas (41 b. l.).
Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d., kadangi byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog A. R. viešoje vietoje – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės pirmo aukšto laiptų aikštelėje tyčia panaudojo prieš nukentėjusiąją E. J. fizinį smurtą, pastarajai padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais įžūliais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai bei aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, nes įvykio vietoje būdama L. Š. jautėsi nesaugi ir dėl kaltinamosios veiksmų į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinka būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padariusi. Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p. nurodyta, jog atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikomas veiką padariusio asmens apsvaigimas nuo alkoholio, jeigu tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamoji A. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog nusikalstamą veiką galimai būtų įvykdžiusi ir būdama blaivi, todėl šiuo atveju apsvaigimas nuo alkoholio nepripažintina A. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes neįrodyta, kad tai turėjo įtakos veikos padarymui.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą kaltinamajai A. R., teismas atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą, į kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. A. R. padarytas viešosios tvarkos pažeidimas priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, kaltinamoji anksčiau neteista (67 b. l.), bausta administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą (68-71 b. l.), yra nedirbanti, augina tris nepilnamečius vaikus, iš kurių vienam nustatytas neįgalumas. Atsižvelgiant į bausmės skyrimo pagrindus, kaltinamosios lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą, kaltinamosios asmenybę, nusikalstamos veikos pasekmes, teismo nuomone, bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 str., gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajai A. R. viešųjų darbų bausmę.
Byloje nukentėjusioji E. J. pareiškė kaltinamajai civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji prašo jos naudai iš kaltinamosios priteisti 505,00 Lt turtinei žalai už išlaidas vaistams bei sugadintus akinius ir 2000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (LR CK 6.249 str. 1 d.).
Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusio ir už žalą atsakingo asmens skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas. Absoliučių vertybių, tokių kaip žmogaus gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.
Nukentėjusioji E. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamoji nusikalstamos veikos metu jai sugadino 345,00 Lt vertės akinius, be to, vaistams išleido 160,00 Lt, todėl iš kaltinamosios prašo priteisti iš viso 505,00 Lt turtinę žalą. Apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje kaltinamoji neigė, jog nukentėjusioji įvykio metu su savimi turėjo akinius. Liudytoja L. Š. teismo posėdžio metu nurodė nepastebėjusi, ar nukentėjusioji buvo su akiniais, tokia pati aplinkybė užfiksuota ir šios liudytojos apklausos protokole ikiteisminio tyrimo metu. Be pačios nukentėjusiosios parodymų, byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, kurie galėtų patvirtinti nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes dėl akinių turėjimo su savimi veikos padarymo metu. Juo labiau, kad E. J. 2012-10-22 pareiškime dėl įvykdytos nusikalstamos veikos apie sugadintus akinius nieko neužsiminė ir juos tyrėjai pateikė tik 2012-11-08 (22 b. l.). Kaip matyti iš bylos duomenų, byloje yra pateikti du pareiškimai dėl akinių pagaminimo (20, 28 b. l.), o pati nukentėjusioji ieškinyje, jo patikslinime bei apklausiama teismo posėdžio metu nurodė net tris skirtingas akinių kainas – 900,00 Lt, 400,00 Lt bei 345,00 Lt. Kaip matyti iš pateikto ieškinio, nukentėjusioji jame nurodė, kad akiniai apskritai yra sudaužyti, o rėmeliai sulaužyti, kas prieštarauja kitiems nukentėjusiosios parodymams, kad akinių stiklai buvo subraižyti ir sulenktas rėmelis bei 2012-11-08 apžiūros protokolui, kuriuo apgadinimų akiniams nenustatyta, juo labiau, jų sudaužymo ar sulaužymo. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, byloje nėra neabejotinai įrodyta, kad nukentėjusioji nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo užsidėjusi akinius bei, kad kaltinamoji juos sugadino, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas. Teismo nuomone nukentėjusioji taip pat neįrodė patyrusi turtinę žalą ir dėl išlaidų vaistams įsigyti. Ieškinyje nukentėjusioji nurodo, kad patyrė 106,00 Lt išlaidas vaistams, tačiau teismo posėdžio metu nurodė kitokį šių išlaidų dydį – 160,00 Lt. Jokių šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nukentėjusioji nepateikė. Apklausiama teisme, nukentėjusioji parodė, jog gydytojo paskirtų vaistų nepirko. Nukentėjusioji tvirtina, kad draugės sutuoktinis jai parvežė iš Rusijos efektyvesnius vaistus sumušimui gydyti, už kuriuos ji sumokėjo 160 Lt. Tačiau nukentėjusioji nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jai iš užsienio parvežti vaistai buvo būtini, kad jie buvo efektyvesni už gydytojo paskirtus ir iš viso, kad ji pirko vaistus. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas, nes neįrodytas turto netekimas ar sugadinimas, turėtos išlaidos ar negautos pajamos.
Spręsdamas E. J. padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad A. R. nusikalstama veika sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismo nuomone neginčytina, kad dėl padarytų sužalojimų veide E. J. patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, lankėsi gydymosi įstaigoje, kurį laiką negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, negalėjo išvykti į kursus. Teismas, įvertinęs A. R. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, sukeltas pasekmes, atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, į kaltinamosios turtinę padėtį, sprendžia, kad nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra pagrįsto dydžio, todėl ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai.
Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamosios laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (43, 48 b. l.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – E. J. plaukų kuokštas, saugomas voke kartu su baudžiamąja byla (12 b. l.) ir E. J. akiniai, supakuoti į voką, saugomi Joniškio r. PK (25 b. l.). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, jog nepageidauja, kad akiniai jai būti grąžinti, todėl bylos daiktiniai įrodymai sunaikintini (LR BPK 94 str.).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo tikslinga palikti galioti A. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., teismas
nusprendžia:
A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. nubausti viešųjų darbų bausme 5 (penkių) mėnesių terminui, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, t. y. 2012 m. spalio 22 d., vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. b papunkčiu, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Priteisti iš kaltinamosios A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 2000,00 Lt (du tūkstančius litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. J., a. k. (duomenys neskelbtini)
Kitoje dalyje E. J. civilinį ieškinį atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – E. J. plaukų kuokštą, saugomą voke kartu su baudžiamąja byla ir E. J. akinius, supakuotus į voką, saugomus Joniškio r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti kaltinamajai A. R. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.