Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Asociacijos Elektrėnų medžiotojų būrelio apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai, civilinėje byloje pagal ieškovo D. Č. ieškinį atsakovei Asociacijai Elektrėnų medžiotojų būreliui dėl valdybos protokolo dalies panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas D. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė panaikinti atsakovės Asociacijos Elektrėnų medžiotojų būrelio 2016 m. sausio 18 d. valdybos protokolo Nr. 2016-01/18-01 dalį, kuria jis pašalintas iš asociacijos.Ieškinį grindė tuo, kad ieškovas buvo asociacijos narys nuo 2012 m., tačiau dėl iškilusių asmeninių nesutarimų su asociacijos nariu ir pirmininku A. K. jo atžvilgiu buvo imtasi aktyvių veiksmų, siekiant jį pašalinti iš asociacijos. Nesutarimai kilo, kuomet ieškovas išėjo iš darbo A. K. bendrovėje bei įkūrė savo verslą. 2015 m. vasario 27 d. visuotinio susirinkimo metu buvo svarstomas klausimas dėl ieškovo pašalinimo neva tai už padarytus medžioklės pažeidimus, tačiau priimtas sprendimas nešalinti jo iš būrelio narių. Tačiau po šio susirinkimo ieškovas susidūrė su priešiška pirmininko pozicija, pagal kurią jam nebuvo išduodami medžioklės lapai, draudžiama kitiems būrelio nariams įrašyti jį į jiems išduotus medžioklės lapus. Ieškovas tokius veiksmai apskundė teismui, dėl ko Trakų rajono apylinkės teisme buvo iškelta c. b. Nr. e2-l10-983/2016 dėl medžioklės apribojimų panaikinimo, kurios nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad 2016 m. sausio 18 d. vykusio valdybos posėdžio metu ieškovas buvo pašalinimo iš būrelio. 2015 m. gruodžio pabaigoje ieškovas gavo pasiūlymą pateikti paaiškinimus dėl teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, galimo pažeidimo, tačiau jis nebuvo informuotas, kad valdyba spręs klausimą dėl jo pašalinimo iš būrelio narių, todėl jis negalėjo dalyvauti posėdyje ir pateikti savo pozicijos tuo klausimu. Laikantis Asociacijos įstatų 8.2.10. p. numatytos tvarkos, pirmininkas, nustatęs būrelio nario galimai padarytą pažeidimą, visų pirma turėjo imtis priemonių dėl prasižengusio nario narystės stabdymo, gaudamas valdybos pritarimą, o tik po to kelti klausimą dėl pašalinimo. Be to, protokole nebuvo nurodyta, kokios konkrečiai ieškovo veikos prieštaravo asociacijos tikslams ar kokiu būdu ieškovas nesilaikė būrelio įstatų ar juose numatytų pareigų. Protokole nurodyta, jog ieškovas kaltinamas pažeidęs įstatų 4.6,4 ir 4.6.4 p. bei Medžioklės taisyklių 21, 23 p., tačiau ieškovas visas pareigas, nurodytas minėtuose punktuose, ieškovas yra įvykdęs. Kadangi ieškovas iš būrelio narių buvo pašalintas už 2014 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėn. padarytus mažareikšmius medžioklės lapų užpildymo pažeidimus, numatytus Medžioklės taisyklių 21 ir 23 p., už kuriuos jis nebuvo baustas ATPK numatyta tvarka, ir neva už 2014 m. spalio 30 d. dalyvavimą neteisėtoje medžioklėje ir po šių pažeidimų buvo praėjęs daugiau kaip vienerių metų laikotarpis, atsakovės pritaikyta sankcija - pašalinimas iš atsakovės narių - negali būti laikoma proporcinga siekiamam tikslui.Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad asociacijos įstatai nenustato, jog asociacijos valdybai svarstant klausimą dėl nario pašalinimo, jis turi dalyvauti valdybos posėdyje, kad prieš pašalinant narį, privalo stabdyti šio narystę, ar, kad asociacijos valdyba turi informuoti narį, jog posėdyje bus svarstomas jo pašalinimo klausimas. Nepaisant to, ieškovas 2015 m. gruodžio 23 d. pasiūlymu buvo informuotas apie nustatytus pažeidimus ir paprašytas pateikti paaiškinimus raštu. Iš ieškovo 2016 m. sausio 7 d. atsakymo matyti, kad jis žinojo dėl kokių pažeidimų yra sprendžiamas klausimas ir jam buvo sudaryta galimybė išdėstyti savo poziciją. Valdybai nusprendus, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nepaaiškina ir nepateisina jo padarytų pažeidimų, vienbalsiai nutarta jį iš asociacijos narių pašalinti už pažeidimus, susijusius su netinkamu medžioklės lapų pildymu: medžioklės lapuose Nr. 379133 ir Nr. 379143 nėra įrašytas iš viso sumedžiotų žvėrių skaičius, o medžioklės lapas Nr. 379162 išvis neužpildytas. Reikalavimas užpildyti medžioklės lapo grafą „Iš viso“ svarbus dėl to, kad būtų išvengta medžioklės lapo netikslumų bei užkirstas kelias neteisingų duomenų įrašymui, siekiant pvz. į medžioklės lapą įtraukti neteisėtai sumedžiotus žvėris. Pagal asociacijos viduje nusistovėjusią tvarką, kiekvienas medžiotojas, pradėjęs medžioti, sumedžiojęs žvėrį ar atlikęs šūvį, apie tai privalo informuoti asociacijos pirmininką trumpąja SMS žinute. Ieškovas 2014 m. spalio 30 d. 20.15 val. asociacijos pirmininkui atsiuntė SMS žinutę su tekstu: „Šoviau“. Atsižvelgiant į tai, ieškovas privalėjo medžioklės lape Nr. 379162 padaryti įrašą apie vykdytą medžioklę, tačiau lape nėra jokių įrašų apie medžioklės lapo galiojimo laikotarpiu vykdytas medžiokles, todėl ieškovas pažeidė Medžioklės taisyklių 21, 22, 23, 58.2.1., 60 p., o pagal 74.1. p. tokie veiksmai yra laikomi šiurkščiu teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę pažeidimu, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 85 str. 5 d.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir panaikino Asociacijos Elektrėnų medžiotojų būrelio valdybos 2016 m. sausio 18 d. sprendimą dėl D. Č. pašalinimo iš Asociacijos Elektrėnų medžiotojų būrelio narių bei priteisė ieškovui iš atsakovės 1620,43 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad Asociacijos Elektrėnų medžiotojų būrelio įstatų (toliau – Įstatai) 4.6 p. numatyta, jog sprendimą dėl Būrelio narių pašalinimo Būrelio valdyba priima šiais atvejais: 4.6.1. Jeigu Būrelio nario veikla ir tikslai prieštarauja Būrelio tikslams; 4.6.2. Jeigu Būrelio narys nevykdo prisiimtų įsipareigojimų; 4.6.3. Jeigu Būrelio narys iki nustatytos datos be svarbių priežasčių nesumoka kasmetinio nario mokesčio; 4.6.4. Jeigu nesilaiko Būrelio visuotinio susirinkimo, valdybos priimtų įsipareigojimų, savo veiksmais ir elgesiu pažeidžia įstatymus, įstatus, kitus teisės aktus, reglamentuojančius medžioklės bei viešąją tvarką. Būrelio pirmininkas išdavė ieškovui medžioklės lapus Nr. 379133, 379143, 379162. Ieškovas užpildė prie medžioklės lapų Nr. 379133, 379143 esančias ataskaitas, kurių forma patvirtinta LR Aplinkos ministro 2014 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. D1-81 „Dėl medžioklės dokumentų formų patvirtinimo“, tačiau jose nebuvo užpildyta grafa „Iš viso“. Prie medžioklės lapo Nr. 379162 esanti medžioklės ataskaita užpildyta nebuvo. 2016 m. sausio 8 d. Elektrėnų medžiotojų būrelio valdybos posėdžio protokolas Nr. 2016/01/18-01 patvirtina, jog 2016 m. sausio 8 d. Būrelio valdybos posėdyje, kuriame dalyvavo valdybos nariai V. P., S. V., V. L., V. P., grupės vyresnysis R. B., pirmininkaujant A. K. bei sekretoriaujant G. L., be kitų klausimų, buvo svarstytas D. Č. pašalinimas iš Būrelio narių. Būrelio valdyba, vadovaujantis Įstatų 4.6 p. ir 4.6.1, 4.6.4 p. p., vienbalsiai priėmė sprendimą D. Č. pašalinti iš Elektrėnų medžiotojų būrelio narių. Protokole nurodytos aplinkybės, jog D. Č. 2014 m. rugpjūčio 12 d. buvo išduotas medžioklės lapas Nr. 379133, kuris galiojo nuo 2014-08-12 iki 2014-09-10. Šiuo laikotarpiu D. Č. buvo organizuojamų medžioklių vadovu arba medžiojo individualiai: 2014 m. rugpjūčio 18 d. D. Č. sumedžiojo šerną, 2014 m. rugpjūčio 19 d. – lapę, 2014 m. rugpjūčio 20 d. – lapę. Neužpildė medžioklės lapo grafos „Iš viso“, joje neįrašė visų medžioklių metu sumedžiotų žvėrių bendros sumos. Be to, D. Č. 2014 m. rugsėjo 6 d. buvo išduotas medžioklės lapas Nr. 379143, kuris galiojo nuo 2014-09-06 iki 2014-10-04. Šiuo laikotarpiu D. Č. buvo organizuojamų medžioklių vadovu, arba medžiojo individuliai. 2014 m. rugsėjo 18 d. R. S. sumedžiojo šerną, 2014 m. rugsėjo 24 d. R. S. sumedžiojo šerną, 2014 m. rugsėjo 24 d. D. Č. sumedžiojo lapę. D. Č. neužpildė medžioklės lapo grafos „Iš viso“, joje neįrašė visų medžioklių metu sumedžiotų žvėrių bendros sumos. Taip pat D. Č. 2014 m. spalio 6 d. buvo išduotas medžioklės lapas Nr. 379162, kuris galiojo nuo 2014-10-06 iki 2014-11-05. D. Č. neužpildė medžioklės lapo antroje pusėje esančios grafos „Medžioklės vadovas“, joje nėra D. Č. parašo. Tokiais veiksmais (neveikimu) D. Č. pažeidė LR Aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 21 ir 23 p. nuostatas. Teismas, remdamasis tuo metu galiojusiomis Medžioklės taisyklių 21 p. ir 23 p. redakcijomis, konstatavo, kad už teisingą medžioklės lapo užpildymą atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas, nagrinėjamu atveju – ieškovas, ką teismo posėdyje pripažino ir ieškovas, bei darė išvadą, kad ieškovas, neužpildęs iki galo medžioklės lapų Nr. 379133 ir Nr. 379143 ataskaitų, t. y. neužpildęs jose grafos „Iš viso“, pažeidė Medžioklės taisyklių 21 ir 23 p. reikalavimus, tačiau, teismo vertinimu, šie pažeidimai nelaikytini šiurkščiais, kadangi ieškovas minėtų medžioklės lapų ataskaitose nurodė sumedžiotų gyvūnų kiekį aukščiau esančiose grafose bei nurodė visus kitus duomenis, kuriuos būtina nurodyti pagal Medžioklės taisyklių 21 p. reikalavimus.Pasak ieškovo, jam gavus pasiūlymą pasiaiškinti dėl daugiau nei prieš metus galimai padarytų pažeidimų, jis nebuvo informuotas, apie tai, kad valdyba spręs klausimą dėl jo pašalinimo iš būrelio narių, t. y. negavo jokio pranešimo apie jo pašalinimo iš būrelio narių svarstymą, jis nebuvo kviečiamas į valdybos posėdį, kad galėtų pasiaiškinti dėl svarstomo klausimo, susijusio su ieškovu, pateikti kitus dokumentus ir duomenis, susijusius su asociacijos pirmininko nurodytais pažeidimais. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-7-470/2009), nurodė kad, nors nurodytos garantijos nėra nustatytos atsakovės įstatuose, tačiau vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, jos turi būti įgyvendinamos atitinkamų asociacijos organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki valdybos posėdžio terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir t. t.; teismo vertinimu, rašytinis pasiūlymas pateikti paaiškinimus, nenurodant tikros priežasties, kokiu tikslu prašoma paaiškinimų, nelaikytinas ieškovui tinkamai suteikta teise būti išklausytam. Ieškovo Medžioklės taisyklių pažeidimai buvo svarstomi 2015 m. vasario 27 d. Būrelio visuotiniame narių susirinkime, susirinkimo metu jis pateikė paaiškinimus, buvo priimtas sprendimas iš Būrelio narių jo nepašalinti. Tuomet praėjus beveik metams laiko ieškovas gavo rašytinį pasiūlymą pateikti paaiškinimus dėl tų pačių Medžioklės taisyklių pažeidimų. Teismas pažymėjo, kad pateiktame pasiūlyme pateikti paaiškinimus nurodoma, jog ieškovui siūloma pateikti paaiškinimus dėl to, kad Būrelis tikrina aplinkybes dėl ieškovo galimai padarytų medžioklės tvarką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Ieškovas šiuo atveju nebuvo informuotas, jog Būrelio 2016 m. sausio 18 d. valdybos posėdyje planuojama svarstyti jo pašalinimo iš Būrelio narių klausimą. Ieškovui net ir pateikus atsakymą bei jame nurodžius, jog jam yra nesuprantama prašymo pateikti paaiškinimus priežastis, jis nebuvo informuotas apie planuojamą jo pašalinimo iš Būrelio narių svarstymą ir jis nebuvo kviečiamas į Būrelio valdybos posėdį, suteikiant jam galimybę pasiaiškinti ir taip galimai apginti savo teises. Ieškovo teigimu, pirmininkas, nustatęs būrelio nario galimai padarytą pažeidimą, visų pirma turėjo imtis priemonių dėl narystės stabdymo, gaudamas valdybos pritarimą, o tik po to kelti klausimą valdybos posėdyje dėl atitinkamų sankcijų taikymo būrelio nariui. Atsakovė su tuo nesutiko ir nurodė, jog asociacijos įstatai nenustato, kad prieš pašalinant narį iš asociacijos, privalo stabdyti šio nario narystę. Teismas sutiko su atsakovės argumentu ir nurodė, kad Įstatų 8.2. p. nustato Būrelio pirmininko kompetenciją, ir, pagal Įstatų 8.2.10. p. p., Būrelio pirmininkas kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytos medžioklės tvarkos, Būrelio visuotinio narių susirinkimo ir valdybos sprendimų, o nustatęs pažeidimą, valdybai pritarus, sustabdo prasižengusio Būrelio nario narystę Būrelyje jam pranešant raštu (registruotu laišku). Kokia procedūra seka toliau po prasižengusio Būrelio nario narystės Būrelyje sustabdymo, nei Įstatų 8.2. p., nei Įstatų 8.2.10. p. p. nėra numatyta, todėl, teismo vertinimu, atsakovės Įstatai suteikia Būrelio pirmininkui teisę, bet ne pareigą, sustabdyti, valdybai pritarus, prasižengusio Būrelio nario narystę Būrelyje prieš priimant sprendimą dėl jo pašalinimo iš Būrelio, todėl darė išvadą, kad nesustabdžius ieškovo narystės Būrelyje prieš jį pašalinant iš Būrelio narių nebuvo pažeisti procedūriniai reikalavimai.Teismas nustatė, kad ieškovas buvo pašalintas Būrelio 2016 m. sausio 18 d. valdybos sprendimu už medžioklės lapo Nr. 379133, kuris galiojo nuo 2014-08-12 iki 2014-09-10, ir medžioklės lapo Nr. 379143, kuris galiojo nuo 2014-09-06 iki 2014-10-04, netinkamą užpildymą bei medžioklės lapo Nr. 379162, kuris galiojo nuo 2014-10-06 iki 2014-11-05, neužpildymą, tuo pažeidžiant Medžioklės taisyklių 21 ir 23 punktų nuostatas. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi c. b. Nr. 3K-3-484/2014, aplinkybę, koks laiko tarpas praėjo nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo priėmimo, laikė teisiškai reikšminga. Teismas konstatavo, jog nežiūrint į tai, kad D. Č. galimai padaryti pažeidimai buvo svarstomi Būrelio 2014 m. lapkričio 10 d. valdybos posėdyje bei 2015 m. spalio 15 d. valdybos posėdyje, visgi, teismo vertinimu, sprendimas dėl ieškovo pašalinimo iš Būrelio narių buvo priimtas praėjus nepateisinamai daug laiko nuo aptariamų pažeidimų padarymo ir teismas sutiko su ieškovo nuomone, kad atsakovės pritaikyta sankcija - pašalinimas iš narių - negali būti laikoma proporcinga siekiamam tikslui.Ieškovo padaryti Medžioklės taisyklių 21 ir 23 p. nuostatų pažeidimai Būrelio valdybos buvo pripažinti pakankamu pagrindu pašalinti ieškovą iš Būrelio narių vadovaujantis 4.6 p. 4.6. 1 ir 4.6.4 p. p. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad Būrelio 2016 m. sausio 18 d. valdybos posėdžio protokole nėra nurodyti duomenys, kurie patvirtintų ieškovo veiklos ir tikslų, prieštaraujančių Būrelio tikslams, faktus; taip pat nėra nurodyta, kokiu būdu ieškovas nesilaikė Būrelio įstatų ar juose numatytų pareigų.Atsakovė aplinkybę, kad ieškovas padarė Medžioklės taisyklių 22, 24.1, 58.2.1. ir 60 p. nuostatų pažeidimus, įrodinėja tuo, jog ieškovas Būrelio pirmininkui 2014 m. spalio 30 d. atsiuntė trumpąją SMS žinutę su tekstu: „Šoviau“, vadinasi, jis tą dieną atliko šūvį, t. y. medžiojo, tačiau medžioklės lapą Nr. 379162 atsakovei grąžino neužpildytą, vadinasi, medžiojo neteisėtai, kitaip tariant, brakonieriavo. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės argumentais, nurodė, kad jis neturėjo ir neturi jokio tikslo medžioti neteisėtai, nes jis turėjo teisėtą ir galiojantį medžioklės lapą, kuris jam buvo išduotas. Teismas sutiko su ieškovo argumentais ir nurodė, kad iš Būrelio 2016 m. sausio 18 d. valdybos posėdžio protokolo matyti, kad ieškovas iš Būrelio narių pašalintas už Medžioklės taisyklių 21 ir 23 p. nuostatų pažeidimus. Atsakovės ieškovui pateiktame pasiūlyme pateikti paaiškinimus taip pat nėra nurodyta, jog jis yra kaltinamas galimai padaręs dar ir Medžioklės taisyklių 22, 24.1, 58.2.1 ir 60 p. pažeidimus. Visiškai tikėtina, kad praėjus tokiam ilgam laiko tarpui (nuo 2014 m. spalio 30 d.) ieškovas neatsimena, ar dalyvavo ir su kuo jis medžioklėje tą dieną, neatsimena ir minėtos SMS žinutės Būrelio pirmininkui išsiuntimo aplinkybių. Kaip pagrįstai nurodė ieškovas, atsakovė ilgą laiką nereiškė jokių pretenzijų dėl netinkamai užpildytų medžioklės lapų, dėl netinkamo informavimo SMS žinutėmis apie ieškovo atliekamus šūvius medžioklių metu, juo labiau – dėl dalyvavimo neva neteisėtoje medžioklėje, kas leido teismui daryti išvadą, kad ir pati atsakovė nelaikė ieškovo padarytų pažeidimų šiurkščiais ir sudarančiais pagrindą pašalinti ieškovą iš Būrelio narių. Teismo vertinimu, ieškovas pagrįstai pabrėžė, kad esant tokiai situacijai, kuomet atsakovė įtarė ieškovą dėl galimai neteisėtos medžioklės, ji turėjo pareigą pranešti apie tai atsakingoms teisėsaugos institucijoms, bet to nepadarė, o praėjus daugiau nei metams priėmė sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš narių dėl dalyvavimo neteisėtoje medžioklėje. Kaip nurodė ieškovas, jis per visą medžioklės laikotarpį nėra medžiojęs neleistinais būdais ar padaręs kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, už kuriuos jam būtų buvus taikyta administracinė atsakomybė. Pasak teismo, atsakovė šių ieškovo nurodomų aplinkybių nepaneigė, byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 str. 5 d.Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, darė išvada, kad ieškovo atsakovei grąžintas neužpildytas medžioklės lapas Nr. 379162 ir ieškovo Būrelio pirmininkui tą dieną nusiųsta SMS žinutė su tekstu: „Šoviau“, nesant kitiems neginčytiniems įrodymams, neįrodo, kad ieškovas padarė Medžioklės taisyklių 21 ir 23 p. pažeidimą, juo labiau neįrodo, kad ieškovas neteisėtai medžiojo ir tuo padarė šiurkštų Medžioklės taisyklių 58.2.1 p. numatytą pažeidimą ar 60 p. pažeidimą. Be to, ieškovas pašalintas tik už Medžioklės taisyklių 21 ir 23 p. reikalavimų pažeidimą. Kaip paaiškino ieškovas, ir tai patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai, visos pretenzijos ieškovui atsirado tik pašlijus asmeniniams santykiams tarp ieškovo ir Būrelio pirmininko A. K., kuomet ieškovas išėjo iš darbo A. K. bendrovėje ir pradėjo savo verslą. Liudytojai taip pat parodė, kad jiems nėra žinoma apie oficialiai patvirtintą Būrelyje nustatytą tvarką apie pirmininko informavimą trumposiomis SMS žinutėmis apie medžiotojų atliktus šūvius, tačiau jie apie tai sužinojo iš kitų medžiotojų, iš paties pirmininko. Liudytojas M. V. parodė, kad apie minėtą tvarką jis sužinojo iš pirmininko maždaug prieš pora metų; buvo pasakyta, kad pranešti SMS žinute apie šūvį primininkui nebūtina, bet pageidautina; oficialiai su tokia tvarka jis supažindintas nebuvo; jis pats ne visada po atlikto šūvio siųsdavo pirmininkui SMS žinutę, bet niekada jokių priekaištų nesulaukdavo, ir jo elgesys dėl to nebuvo svarstomas; dėl pranešimų pirmininkui SMS žinutėmis išsiuntimo ar neišsiuntimo pirmininkas priekaištų niekam nereikšdavo, išskyrus D. Č.. Nors atsakovė pateikė 2014 m. vasario 24 d. Būrelio valdybos posėdžio protokolą, kurio 5 p. nutarta, kad kiekvienas medžiotojas privalo informuoti koordinatorių apie medžioklės pradžią, medžioklės vietą, paleistą šūvį arba išgirdus šūvį, bei baigus medžioklę; pranešimai turi būti atliekami skambučiu arba SMS žinute, tačiau ieškovas suabejojo šio protokolo autentiškumu ir nurodė, kad jis nedalyvavo 2014 m. vasario 24 d. Būrelio valdybos posėdyje, o protokole nurodyta, kad posėdyje, be kitų protokole nurodytų asmenų – valdybos narių, dalyvauja vyresnieji E. J., D. Č. (ieškovas), R. P.. Atsikirsdamas į tai atsakovės atstovas paaiškino, kad protokole per klaidą nurodyta, kad dalyvavo D. Č., turėjo būti nurodyta, kad dalyvauja M. Č.. Ieškovas su tuo taip pat nesutiko ir nurodė, kad, kaip matyti ir iš protokolo, minėtame valdybos posėdyje tik buvo nutarta teikti susirinkimui priimti M. Č. į būrelio narius, todėl jis negalėjo būti nurodytas, kaip dalyvavęs valdybos posėdyje, juo labiau, jis nebuvo vyresniuoju. Teismas sutiko su šiais ieškovo argumentais ir kritiškai vertino 2014 m. vasario 24 d. Būrelio valdybos posėdžio protokolą bei nelaikė jo tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, kad Būrelyje buvo valdybos sprendimu patvirtinta medžioklės koordinatorių, taip pat - ir Būrelio vadovo, apie medžioklės eigą informavimo telefono skambučiais ar SMS žinutėmis tvarka, nors iš ieškovo paaiškinimų, teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad žodinis toks susitarimas Būrelyje buvo ir medžiotojai pagal galimybes jį vykdė.Teismo vertinimu, ieškovui už jo padarytus Medžioklės taisyklių 21 ir 23 p. pažeidimus, jam neužpildžius medžioklės lapų Nr. 379133 ir Nr. 379143 grafų „Iš viso“, kurie, teismo nuomone, nesudarė pagrindo išvadai, kad ieškovas pažeidė Įstatų 4.6.1 ir 4,6,4 p., pritaikyta pati griežčiausia ir neproporcinga ieškovo padarytiems pažeidimams sankcija – pašalinimas iš Būrelio narių. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas darė išvadą, kad atsakovė neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos ir nepateikė įrodymais pagrįstų argumentų, kad buvo pagrindas Būrelio 2016 m. sausio 18 d. valdybos sprendimu pašalinti ieškovą iš Būrelio narių, todėl ieškovas iš atsakovės narių pašalintas nepagrįstai ir neteisėtai, o ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.Ieškinį patenkinus visiškai, teismas iš atsakovės ieškovui priteisė 1620,43 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 31 Eur žyminio mokesčio bei 1589,43 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Asociacija Elektrėnų medžiotojų būrelis prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą ir bylą išnagrinėti iš esmės bei priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. 2016 m. spalio 10 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovės interesus turėjo atstovauti adv. p. P. D. ir atsakovės pirmininkas A. K., tačiau posėdžio dieną A. K. informavo, jog smarkiai sunegalavo ir teismo posėdyje dalyvauti negalės, pateikė tai patvirtinančius įrodymus bei prašė bylos nagrinėjimą atidėti. Taip pat kaip viena iš teismo posėdžio atidėjimo priežasčių buvo nurodomas liudytojų V. P. bei R. B. negalėjimas dalyvauti tos dienos posėdyje dėl suplanuotos kelionės. Prašymo atidėti posėdį teismas netenkino, dėl ko pagrįstai manytina, kad teismas į posėdžio atidėjimo klausimą pažiūrėjo ypatingai formaliai, akivaizdžiai parodydamas, jog šioje byloje nesiekia nustatyti teisingų aplinkybių, turinčių tiesioginę reikšmę galutinio sprendimo priėmimui bei dėl ko buvo pažeisti CPK 8 str., 17 str. ir 12 str. įtvirtinti principai. Teismas išvadas dėl ginčo faktinių aplinkybių darė netinkamai vertindamas byloje gautus duomenis, didesnę įrodomąją reikšmę suteikdamas ieškovo deklaratyviems ir niekuo nepagrįstiems teiginiams, nei atsakovės pateiktiems įrodymams. Teismas neatskleidė kokių duomenų pagrindu sprendė, kad ieškovo padaryti medžioklės lapų pildymo pažeidimai yra mažareikšmiai ir nepakankami už tokių pažeidimų padarymą pašalinti medžiotoją iš medžiotojų asociacijos, nes medžioklės lapo forma yra privaloma, tuo pačiu privalomas yra ir tokio medžioklės lapo tinkamas užpildymas. Ieškovas kaip medžioklės vadovas iki galo ar iš viso neužpildydamas medžioklės lapų, medžioklės lapus pildė netinkamai, vadinasi, pažeidė Medžioklės taisyklių 22 ir 23 p. Formaliai vertinant Medžioklės taisyklių nuostatas, medžioklės lapo pildymo netikslumai nelaikytini šiurkščiu pažeidimu, tačiau tai nepaneigia medžiotojo pareigos lapus pildyti teisingai ir tuo labiau nepaneigia galimybės tokius veiksmus sistemingai atliekančiam asmeniui taikyti kitokio pobūdžio atsakomybę pagal juridinio asmens, kurio nariu yra tas asmuo, nustatytą vidinę tvarką. Įstatuose niekur nėra nustatyta, kad Asociacijos narys iš Asociacijos gali būti pašalintas tik už šiurkščius Medžioklės taisyklių pažeidimus. Iš medžioklės lapo Nr. 379133 matyti, jog ieškovas 2014 m. rugpjūčio 20 d. medžiojo ir nušovė lapę, tačiau iš išrašo iš A. K. mobilaus telefono matyti, kad nei apie pradėtą medžioklę, nei apie nušautą lapę ieškovas Asociacijos pirmininkui nepranešė. Tik 2014 m. rugpjūčio 21 d. ieškovas pranešė šovęs lapę, todėl nėra aišku ar ieškovas lapę sumedžiojo 2014 m. rugpjūčio 20 d., bet apie tai neinformavo būrelio pirmininko A. K., ar lapę sumedžiojo 2014 m. rugpjūčio 21 d., bet nebuvo užpildęs medžioklės lapo ir medžiojo nelegaliai, tačiau teismas netinkamo Asociacijos pirmininko informavimo nelaikė aplinkybe, leidžiančia konstatuoti Asociacijos valdymo organų sprendimo nevykdymo, nes tai nėra valdymo organų sprendimas, bet Asociacijos narių tarpusavio susitarimas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nelaikė leistinu įrodymu atsakovės pateikto 2014 m. vasario 24 d. valdybos protokolo, kurio 5 p. nuspręsta, kad kiekvienas medžiotojas privalo informuoti koordinatorių apie medžioklės pradžią, medžioklės vietą, paleistą šūvį arba išgirdus šūvį bei baigus medžioklę. Pranešimai turi būti atliekami skambučiu arba SMS žinute.Teismas privalėjo kritiškai vertinti iš R. S. ir M. V. gautą informaciją neva jie nieko nežino apie jokį valdybos sprendimą SMS žinute ar skambučiu informuoti apie medžiojimo veiksmus, nes jie abu yra ieškovo draugai nuo vaikystės, taip pat pašalinti iš Asociacijos. Dėl šių priežasčių liudytojų parodymai gali būti tendencingi, šališki ir nepatikimi. Atsakovė pateikė visą informaciją, leidusią Asociacijos valdybai priimti sprendimą dėl ieškovo pašalinimo, o būtent: ieškovui išduotus akivaizdžiai netinkamai užpildytus ir išvis neužpildytą medžioklės lapą Nr. 379162, pasiūlymą paaiškinti, kodėl šis lapas užpildytas nebuvo, ieškovo 2016 m. sausio 7 d. paaiškinimą, kuriame jis nurodo, kad: „medžioklė pagal šį išduotą medžioklės lapą iš viso nebuvo vykdoma“ ir pirmininko A. K. telefone esančią ieškovo 2014 m. spalio 30 d. siųstą SMS žinutę su pranešimu apie atliktą šūvį (vadinasi vykdytą medžioklę). Šie duomenys Asociacijos valdybai leido spręsti apie ieškovo neteisėtus veiksmus bei priimti sprendimą dėl jo pašalinimo. Sprendimu panaikindamas Asociacijos valdybos 2016 m. sausio 18 d. valdybos protokolo dalį dėl ieškovo pašalinimo, teismas nenurodė kaip pasireiškia tokios sprendimo neteisėtumas ir kokius įstatymus, steigimo dokumentus ar pricipus jis pažeidžia. Pirmosios instancijos teismas, neteisingai išnagrinėjęs bylą ir sprendimu grąžinęs ieškovą į Asociacijos narius, pažeidė ir apribojo Asociacijos pamatinę teisę spręsti narystės Asociacijoje klausimus. Be to, teisinga pusiausvyra šio ginčo atveju nėra išlaikyta ir teismine tvarka yra tenkinamas vieno asmens interesas, vietoj visos Asociacijos narių interesų ir lūkesčių. Elektrėnų medžiotojų būrelio nariai savanoriškai pasirašė atvirą kreipimąsi į teismą, prašydami negrąžinti ieškovo į jų bendruomenės gretas.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas D. Č. su juo nesutiko, prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. CPK 246 str. yra įtvirtinta, kad neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos, atostogų, komandiruotės, šalies atstovo užimtumo, kitokio užimtumo ir kitų panašių atvejų paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis. Teismas bylos nagrinėjimo pasirengimui paskyrė pasirengimą paruošiamųjų dokumentų būdu, t. y. apeliantė tiek atsiliepime, tiek triplike buvo suformulavusi savo poziciją kodėl ji pašalinio ieškovą iš medžiotojų kolektyvo narių ir buvo pateikusi savo faktinę poziciją pagrindžiančius įrodymus. Be to, nei atsiliepime, nei triplike apeliantė nenurodė, kad ji pageidauja kviesti į teismo posėdį liudytojus liudyti, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė nagrinėti bylą. Ieškovas savo veiksmais nėra pasikėsinęs į būrelio tikslų, susijusių su medžioklės plotų vienetu, kuriame apeliantei išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, teisinę prigimtį ir jų santykį su atskirų Būrelio narių poreikiais ir tikslais, t. y. šalinat ieškovą iš būrelio narių turi būti nurodyti ne abstraktūs nepasitikėjimo ieškovu motyvai, o konkretūs jo padaryti pažeidimai savo pavojingumu atitinkantys pritaikytos sankcijos - pašalinimą iš medžiotojų kolektyvo narių – pobūdį, ko šiuo atveju nebuvo padaryta. Byloje nėra duomenų, ar Būrelis, priimdamas tokio pobūdžio sprendimus, yra nuoseklus (ar kiekvienas Būrelio narys, padaręs panašaus arba identiško pobūdžio medžioklės taisyklių pažeidimą, yra įvertinamas vienodai), apeliantė nei nepateikė argumentų kodėl Būrelis ieškovui galėjo taikyti tik griežčiausią sankciją - pašalinimą iš apeliantės narių. Be to, šie klausimai valdybos posėdyje buvo svarstomi praėjus beveik dviem metams po mažareikšmių pažeidimų padarymo; pažeidimai buvo svarstomi pakartotinai, prieš tai visuotiniam narių susirinkimui atsisakius taikyti sankciją už šiuos pažeidimus. Ieškovo pašalinimas iš apeliantės narių klausimas buvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas esmingai pažeidus bendro pobūdžio standartus. Juolab tik atsiliepime apeliantė pateikė papildomus kaltinimus ieškovui, neva jis neteisėtai medžiojo neužpildęs medžioklės lapo. Ieškovas niekada nebuvo prašomas pasiaiškinti valdymo organams dėl dalyvavimo neteisėtoje medžioklėje ir toks faktas niekada nebuvo nustatytas. Ieškovui nebuvo jokios priežasties medžioti neužpildžius medžioklės lapą, nes toks dokumentas jam buvo išduotas. Apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad medžioklės lapo nepilnas užpildymas nėra mažareikšmis nusižengimas ir už tokį pažeidimą ji turi teisę pašalinti ieškovą iš medžiotojų kolektyvo narių. Apeliantė nepagrindžia ir byloje nepateikia jokių įrodymų, kad grafos “iš viso” neužpildymas sukėlė kokias nors pasekmes, nenurodo, kad ji buvo suklaidinta dėl sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų skaičiaus ar rūšies, renkant duomenis metinėms medžioklės plotų vieneto ataskaitoms. Toks mažareikšmis medžioklės lapo pildymo pažeidimas ir negalėjo sukelti jokių pasekmių, nes ieškovo pirmininkui grąžintuose medžioklės lapuose buvo aiškiai įrašyti visi sumedžioti medžiojamieji gyvūnai. Apeliantė nurodo naują ieškovo pašalinimo pagrindą - nepasitikėjimą juo. Kadangi tokiu pagrindu ieškovas nebuvo pašalintas iš medžiotojų kolektyvo narių ir toks klausimas nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, jis negalėtų būti nurodomas ir pateiktame apeliaciniame skunde. Be to, ieškovo pašalinimas iš medžiotojų būrelio narių dėl nepasitikėjimo, nenurodant konkrečių tokio nepasitikėjimo pagrindo, siejamo su medžioklę reglamentuojančių teisės aktų ar apeliantės įstatų pažeidimu yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl tokie apeliantės valdymo organų nepagrįsti sprendimai gali būti teismo pagrįstai ir teisėtai panaikinami, nes medžiotojų kolektyvo buvimas bendraminčiais nėra medžioklės tikslas ir negali nulemti apeliantės valdymo organų įpareigojimo ieškovui tapti apeliantės medžiotojų kolektyvo narių bendraminčiu (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014). Iš apeliantės pateikto medžiotojų, kurie nurodo, kad nepasitiki ieškovu, todėl nenori medžioti kartu su juo medžioti, rašto matyti, kad parašai yra surinkti galimai apeliantės valdymo organams darant pasirašiusiems asmenims spaudimą, nes dalies sąraše nurodytų asmenų ieškovas nepažįsta, su dalimi pasirašiusiųjų asmenų niekada nėra kartu medžiojęs, nes jie tapo apeliantės medžiotojų kolektyvo nariais 2015-2016 m., kai ieškovui jau buvo neteisėtai apribota teisė medžioti ir jis buvo pašalintas iš kolektyvo narių.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Dėl naujų įrodymų priėmimo. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė Elektrėnų medžiotojų būrelio narių pareiškimą dėl ieškovo narystės būrelyje. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Šiame straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantė visiškai nenurodė naujų įrodymų pateikimo būtinybės, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, apeliantės pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti. Pažymėtina, kad po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo išreikšta atsakovės narių pozicija negali ir neįtakoja ginčijamo nutarimo teisėtumo; pridėti dokumentai nėra susiję su ieškinio dalyku ir pagrindu bei atsikirtimais. Dėl teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimo. Atsakovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą ir prašydama priimti naują sprendimą, kaip vienu iš argumentų remiasi, kad 2016 m. spalio 10 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovės interesus turėjo atstovauti adv. p. P. D. ir atsakovės pirmininkas A. K., tačiau posėdžio dieną A. K. informavo, jog smarkiai sunegalavo ir teismo posėdyje dalyvauti negalės, pateikė tai patvirtinančius įrodymus bei prašė bylos nagrinėjimą atidėti; taip pat kaip viena iš teismo posėdžio atidėjimo priežasčių buvo nurodomas liudytojų V. P. bei R. B. negalėjimas dalyvauti tos dienos posėdyje dėl suplanuotos kelionės; teismas prašymo atidėti bylos nagrinėjimą netenkino. Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Įstatyme nustatyta, kad neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 str. 1 ir 2 d.). Atsakovės atstovas kartu su minėtu prašymu nepateikė argumentų ir duomenų, kodėl neatvykimo dėl ligos atvejis buvo toks išskirtinis, jog nuo paprastai taikomų proceso taisyklių teismas privalėjo nukrypti ir tenkinti atsakovės atstovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, juo labiau, kad byloje atsakovės interesus atstovavo advokato padėjėjas P. D.. Tokių duomenų dėl atsakovės pirmininko prašymo nepateikta ir apeliaciniame skunde. Pagal CPK 226 str., pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, taip pat nurodyti aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Apeliantė savo pateiktuose paruošiamuosiuose dokumentuose prašymo dėl liudytojų apklausos nepateikė. CPK 245 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui pateikti dalyvaujančių byloje asmenų prašymai galėjo būti pateikti anksčiau, teismas juos gali atmesti, jei šių prašymų tenkinimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą. Tai reiškia, kad teismas turėjo teisę nuspręsti, kad prašymo apklausti liudytojus tenkinimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir pagrįstai atmetė šį prašymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes ir atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismui neatidėjus teismo posėdžio, byla vien dėl to būtų išnagrinėta neteisingai. Tiek atsakovei, tiek jos atstovams buvo sudarytos galimybės teikti prašymus bei paaiškinimus tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme. Nurodyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad atsakovei nebuvo apribota galimybė savo interesus teisme ginti veiksmingai ir realiai, todėl jos apeliacinio skundo argumentai dėl teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimo nelaikytini pagrįstais.Dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių. Bylos duomenimis nustatyta, kad būrelio pirmininkas išdavė ieškovui medžioklės lapus Nr. 379133, 379143, 379162. Ieškovas užpildė prie medžioklės lapų Nr. 379133 ir Nr. 379143 esančias ataskaitas, tačiau jose nebuvo užpildyta grafa „Iš viso“. Prie medžioklės lapo Nr. 379162 esanti medžioklės ataskaita užpildyta nebuvo. Iš 2016 m. sausio 8 d. Elektrėnų medžiotojų būrelio valdybos posėdžio protokolo Nr. 2016/01/18-01 matyti, jog 2016 m. sausio 8 d. Būrelio valdybos posėdyje, be kitų klausimų, buvo svarstytas D. Č. pašalinimas iš Būrelio narių. Būrelio valdyba, vadovaujantis Įstatų 4.6 p. ir 4.6.1, 4.6.4 p. p., vienbalsiai priėmė sprendimą D. Č. pašalinti iš Elektrėnų medžiotojų būrelio narių. Protokole konstatuota, kad D. Č. pažeidė LR Aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 21 ir 23 p. nuostatas.Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą, bylos teisminio nagrinėjimo ribos nustatomos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, t. y. atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Bylą nagrinėjantis teismas, esant procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų pirmiau nurodytas CPK bendro pobūdžio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).Kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).Kasacinėje byloje, kurioje taip pat buvo sprendžiamas ginčas dėl pašalinimo iš medžiotojų būrelio, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas (pvz., laikiną nušalinimą nuo medžioklės), ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).Apeliantė ieškovo padarytus pažeidimus įvardija kaip šiurkščius ir nurodo, kad teismas neatskleidė kokių duomenų pagrindu sprendė, jog ieškovo padaryti medžioklės lapų pildymo pažeidimai yra mažareikšmiai, tačiau teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas, neužpildęs iki galo medžioklės lapų Nr. 379133 ir Nr. 379143 ataskaitų, t. y. neužpildęs jose grafos „Iš viso“, pažeidė Medžioklės taisyklių 21 ir 23 p. reikalavimus, tačiau šie pažeidimai nelaikytini šiurkščiais, kadangi ieškovas minėtų medžioklės lapų ataskaitose nurodė sumedžiotų gyvūnų kiekį aukščiau esančiose grafose bei nurodė visus kitus duomenis, kuriuos būtina nurodyti pagal Medžioklės taisyklių 21 p. reikalavimus. Pažymėtina, kad ir pati apeliantė skunde pripažįsta, jog minėti Medžioklės taisyklių nuostatų pažeidimai (medžioklės lapų pildymo netikslumai) nelaikytini šiurkščiais pažeidimais. Be to, atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad grafos „Iš viso“ neužpildymas jai sukėlė kokias nors pasekmes, kad ji buvo suklaidinta dėl sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų skaičiaus ar rūšies ir pan.Pasak apeliantės, iš medžioklės lapo Nr. 379133 matyti, kad ieškovas 2014 m. rugpjūčio 20 d. sumedžiojo ir nušovė lapę, tačiau asociacijos pirmininko nei apie tai, nei apie pradėtą medžioklę neinformavo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas ir patvirtino liudytojai R. S. bei M. V. asociacijos pirmininko informavimas apie pradėtą medžioklę ar sumedžiotus gyvūnus buvo būrelio narių tarpusavio susitarimas, o ne valdymo organų sprendimas. Nors apeliantė nurodo, kad minėtų liudytojų parodymai gali būti tendencingi, šališki ir nepatikimi, nes jie yra ieškovo vaikystės draugai, tačiau tokie jos argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas minėtų liudytojų parodymus vertino visų faktinių aplinkybių kontekste ir atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, jų tarpusavio loginį ryšį, bei priėjo pagrįstos išvados, kad buvo tik žodinis susitarimas būrelio vadovą apie medžioklės eigą informuoti telefono skambučiais ar SMS žinutėmis ir medžiotojai pagal galimybes jį vykdė.Papildomai pažymėtina ir tai, kad apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad būrelis priimdamas tokio pobūdžio sprendimus yra nuoseklus, t. y. ar kiekvienas būrelio narys, padaręs panašaus arba identiško pobūdžio pažeidimą, yra įvertinamas vienodai. Juo labiau, kad liudytojas M. V. parodė, kad su 28 punkte nurodyta tvarka supažindintas nebuvo, jis pats ne visada po atlikto šūvio siųsdavo pirmininkui SMS žinutę, bet niekada jokių priekaištų nesulaukdavo, ir jo elgesys dėl to nebuvo svarstomas.Apeliantė taip pat kaip vieną iš šiurkščių ieškovo pažeidimų nurodo ir tai, kad ieškovas Būrelio pirmininkui 2014 m. spalio 30 d. atsiuntė trumpąją SMS žinutę su tekstu: „Šoviau“, kas reiškia, kad jis tą dieną medžiojo, tačiau medžioklės lapą Nr. 379162 grąžino neužpildytą, t. y. brakonieriavo. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad dėl duomenų medžioklės lape neįrašymo ar brakonieriavimo būtų atliktas ikiteisminis tyrimas ir dėl to būtų priimtas bei įsiteisėjęs procesinis sprendimas. Šis apeliantės įvardijamas ieškovo pažeidimas nėra konstatuotas teisės aktų nustatyta tvarka procesiniame dokumente, todėl, kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė šio ieškovo padaryto pažeidimo. Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė įrodymais pagrįstų argumentų, kad ieškovas padarė Medžioklės taisyklių 21 ir 23 p. pažeidimą ar neteisėtai medžiojo ir tuo padarė šiurkštų Medžioklės taisyklių 58.2.1 p. ar 60 p. pažeidimą, bei, kad buvo pagrindas pašalinti ieškovą iš būrelio narių (CPK 178, 185 str.).Apeliantė ginčijamo sprendimo neteisėtumą sieja ir su jos narių išreikštu nepasitikėjimu ieškovu, tačiau asociacijos nario pašalinimas neatskleidus konkretaus nepasitikėjimo pagrindo neatitinka asociacijos ir pašalintų jos narių interesų pusiausvyros, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojamos praktikos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamų teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje dėl Konvencijos 11 straipsnio pažymėta, kad ten, kur asociacijos yra suformuotos iš žmonių, kurie palaikydami konkrečias vertybes ar idealus, ketina siekti bendrų tikslų, neturėjimas jokios galimybės kontroliuoti asociacijų narystės klausimų prieštarautų šios laisvės efektyvumui (Associated Society of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) v. United Kingdom, no. 11002/05, judgment of 27 February 2007). Susidūrus dviem konkuruojantiems – asociacijos ir jos nario – konvenciniams interesams, kiekvienu atveju nustatytina teisinga ir tinkama pusiausvyra. (...) Teismas yra pažymėjęs, kad nors pliuralizmas, tolerancija ir plačios pažiūros yra demokratinės visuomenės požymis ir kartais individo interesai turi būti subordinuoti grupės interesams, demokratija nereiškia, jog daugumos nuomonė visada turi pirmenybę: kiekvienu atveju nustatytina pusiausvyra, garantuojanti teisingą ir tinkamą mažumų traktavimą ir vengiant bet kokio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi (Associated Society of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) v. United Kingdom, no. 11002/05, judgment of 27 February 2007).Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti asociacijos valdybos 2016 m. sausio 18 d. sprendimą dėl D. Č. pašalinimo iš Asociacijos Elektrėnų medžiotojų būrelio, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės (atsakovės) Asociacijos Elektrėnų medžiotojų būrelio patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).Ieškovas D. Č. prašė jo naudai priteisti 842,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą, bei pateikė prašymą pagrindžiančius dokumentus, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos jo naudai iš apeliantės (CPK 93 str. 1 d.).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Asociacijos Elektrėnų medžiotojų būrelio, į. k. 193104065, ieškovo D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 842,16 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt du eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų.