Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. S., nepraėjus metams nuo jos nubaudimo pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, 2018-11-16, 12.07 val. Perkėlos g. 1 C, Klaipėdoje, būdama L. O. komercinės firmos deklarante, pažeisdama 2013-10-09 Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos Muitinės Kodeksas, 15 straipsnį, Muitinės Departamento prie Lietuvos Respunlikos finansų Ministerijos Generalinio direktoriaus 2017-11-29 įsakymo Nr. 1B-1001 „Dėl automatinio importo ir eksporto (reeksporto) deklaracijų priėmimo ir apdorojimo“ (toliau – Įsakymo) 1 punkto 1.1.1 papunktį, MDAS priemonėmis pateikė importo deklaraciją IM MRN 18LTLC0100IM0BFA81, prekė - lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, spalva: BALTA, pagaminimo metai: 2008, kėbulo Nr.: (duomenys neskelbtini), variklio talpa: 3500, variklio galia: 199, degalų rūšis: benzinas, po avarijos, prekių muitinė vertė 5114,32 Eur, anksčiau nei prekės buvo atgabentos laivu į Malkų įlankos jūrų uosto postą. MDAS sistemoje importo deklaracija įforminimui pateikta 2018-11-16, 12.07 val., ir išleista 2018-11-16, 13:23 val. Deklaracijoje nurodytos prekės konteineryje Nr. MSKU9456189 atgabentos laivu „(duomenys neskelbtini)“ tik 2018-11-17, 01.37 val., o laikinasis saugojimas Nr. 181118-002185-BDK įformintas 2018-11-17, 01.38 val. Tokiu būdu ji pakartotinai pažeidė muitinio tikrinimo tvarką ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu L. S. pripažino, kad Įsakymo 1 punkto 1.1.1 papunkčio reikalavimus, tačiau nurodė, kad tokiais veiksmais pažeidė ne muitinio tikrinimo tvarką (ANK 211 straipsnis), o prekių deklaravimo tvarką (ANK 212 straipsnis), t.y. ji padarė nusižengimą, susijusį su muitinės suklaidinimu, o ne su prekių nepateikimu Muitinės tikrinimui. Ji paaiškino, kad iš Muitinės negavo jokio pernešimo, kad reikia pateikti prekes tikrinimui, iš to suprato, jog buvo atliktas tik dokumentinis patikrinimas ir prekių tikrinimui pateikti nereiks. Prekės buvo išleistos. Ji sistemoje matė laikinojo saugojimo numerį ir jį galėjo atsispausdinti, tačiau pasirodė, kad ji dar buvo neįforminta. Ji tą numerį ir įrašė į deklaraciją, todėl greičiausiai tai ir buvo suklaidinimas. Išankstinė deklaracija būna tik tada, kai nėra laikino saugojimo. Ji taip pat gavo iš konteinerių linijos (krovinių ir prekių informacinės sistemos) elektroniniu paštu pranešimą, kad laivas turi prisišvartuoti 2018-11-16, tačiau laivas vėlavo ir atvyko tik 2018-11-17. Tai yra jos klaida, kad ji paskubėjo pateikti deklaraciją ir į ją įrašė laikinojo saugojimo numerį. Prašo jos nusižengimą perkvalifikuoti pagal ANK 212 straipsnio 1 dalį, nes ji valstybei žalos jokios nepadarė, o suklaidino Muitinę per anksti pateikusi deklaraciją.

Teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė J. G. parodė, kad ant deklaracijos yra nurodyta A tipas, tai reiškia, kad buvo pateikta automatinė deklaracija. Iš to seka, jog teikiant deklaraciją prekės taip pat turėjo būti pateiktos. Šiuo atveju, Muitinė nusprendė prekių netikrinti, tačiau išsiaiškinus visas aplinkybes, paaiškėjo, jog prekės deklaracijos pateikimo metu nebuvo. Taigi L. S. pažeidė Įsakymo 1 punkto 1.1.1 papunkčio reikalavimus, tokie jos veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte, sudėtį – muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas, t. y. laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms įforminti nebuvo sankcionuoti veiksmai, nepateikimas muitiniam tikrinimui. Kadangi L. S. tokį administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, jos veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 211 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta administracinė atsakomybė už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą, tai yra laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimą muitiniam tikrinimui atlikti arba jų nedeklaravimą nustatyta tvarka.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnyje numatyta, kad: 1. Bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą. 2. Pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Pirma pastraipa taip pat taikoma, kai bet kuri muitinės reikalaujama arba jai suteikiama informacija teikiama bet kuria kita forma. Jeigu deklaraciją arba pranešimą, prašymą arba informaciją pateikia suinteresuotojo asmens atstovas muitinėje, kaip nurodyta 18 straipsnyje, tas atstovas muitinėje taip pat privalo vykdyti šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytas pareigas.

Įsakymo 1 punkto 1.1.1 papunktyje numatyta, kad „automatiškai priimamos ir apdorojamos (toliau – automatinis įforminimas) importo (išskyrus deklaracijas nurodytas šio įsakymo 1.1.2 papunktyje), eksporto ir reeksporto standartinės (A tipas) ir supaprastintos (B tipas) deklaracijos, laikant, kad deklaracijos pateikiamos kartu su prekėmis. Šios deklaracijos priimamos be elektroninio pranešimo apie prekių pateikimą (IEIGPLT arba IE5GPLT).“. Teismui nekyla abejonių, kad L. S. 2018-11-16, 12.07 val. Perkėlos g. 1 C, Klaipėdoje, būdama L. O.“ deklarante, pateikdama importo deklaraciją IM MRN 18LTLC0100IM0BFA81 anksčiau nei prekės buvo atgabentos laivu į Malkų įlankos jūrų uosto postą, pažeidė būtent anksčiau minėtus teisės akto reikalavimus. Šis pažeidimas įrodytas ne tik pačios L. S. paaiškinimais, bet ir 2018-11-22 administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), importo deklaracija 18LTLC0100IM0BFA81 ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Teismas neturi pagrindo, aptartus L. S. veiksmus perkvalifikuoti pagal ANK 212 straipsnio 1 dalį, nes sistemiškai vertinant minėto straipsnio nuostatą, matyti, jog administracinė atsakomybė už minėtą straipsnį taikoma tada, kai deklarantas deklaracijoje pateikia neteisingus duomenis, tuo tarpu šioje byloje nustatyta, kad importo deklaracijoje buvo pateikti teisingi duomenys, tik pati deklaracija pateikta anksčiau nei numatyta teisės akte. Tuo būdu L. S. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 2 dalyje, sudėtį – muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas, tai yra laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimas muitiniam tikrinimui atlikti arba jų nedeklaravimas nustatyta tvarka, padarytas pakartotinai.

L. S. iš esmės pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, tai laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Nors L. S. 2018 m. bausta už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą (administraciniu nurodymu pasiūlytą 450 Eur baudą sumokėjo 2018-11-15) ir pakartotinai padarė tokio pat pobūdžio pažeidimą, tačiau iš jos paaiškinimo matyti, kad ji nusižengimą padarė dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, pernelyg pasitikėdama konteinerių linijos (krovinių ir prekių informacinės sistemos) pateikta informacija, kad keltas uoste bus laiku, tokiais jos veiksmais realios žalos valstybei nebuvo padaryta, muitinės procedūros buvo užbaigtos ir prekės išleistos. Atsižvelgtina ir į tai, kad L. S. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą, dėl to gailisi, anksčiau paskirtą baudą sumokėjo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas L. S. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo padarymą paskirti mažesnę už ANK 211 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 211 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

L. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti L. S., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį (duomenys neskelbtini), įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.