Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-09-06 · Civilinė byla Nr. e2A-744-479/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-06
Bylos Nr.
e2A-744-479/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05906-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė, Alvydas Žerlauskas
Atsakovas
A. B., B. B., V. S.
Ieškovas
Klaipėdos miesto savivaldybės
Civilinė byla Nr. e2A-744-479/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05906-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.16.11.2; 2.6.16.12; 3.3.1.18.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Maškevičienės ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams B. B., V. S., A. B. dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo, nuompinigių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams B. B., V. S., A. B. dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo, nuompinigių priteisimo. Ieškinyje nurodoma, kad tarp ieškovės ir atsakovės B. B. 2004 m. gegužės 14 d. buvo sudaryta neterminuota ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Atsakovai V. S. ir A. B. yra nuomininkės šeimos nariai. Ieškovė teigė, kad atsakovė netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal nuomos sutartį ir už laikotarpį nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2017 m. kovo mėnesio liko skolinga 1 270,21 Eur nuomos mokesčio. Ieškovės teigimu, atsakovai taip pat yra skolingi už butui suteiktas komunalines paslaugas. Dėl to ieškovė teismo prašė nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės B. B. 2004 m. gegužės 14 d. sudarytą gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 15-684, iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiais daiktais iš patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 1 270,12 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2017 m. kovo mėnesio.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nutraukė ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovės B. B. 2004 m. gegužės 14 d. sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, iškeldino atsakovus B. B., V. S., A. B. iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 1 270,12 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2017 m. kovo mėn., šios sumos mokėjimą išdėstė 24 mėnesių terminui. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės B. B. 2004 m. gegužės 14 d. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, pagal kurią atsakovei ir jos šeimos nariams buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė, kad atsakovai nesumokėjo 1 270,21 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Teismas konstatavo, kad atsakovai pažeidė sutartį, nes daugiau nei tris mėnesius nemokėjo nuomos mokesčio, bylos nagrinėjimo metu skolos sumokėti taip pat nesistengė, todėl nutraukė ieškovės ir atsakovės sudarytą nuomos sutartį. Kadangi nuomininkė ir jos šeimos nariai ilgą laikotarpį nevykdė pareigos mokėti nuomos mokestį, teismas konstatavo, kad yra pagrindas iškeldinti atsakovus iš ieškovei priklausančios gyvenamosios patalpos su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat atsakovų paaiškinimus, teismas pripažino pagrįstu ieškinio reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo, todėl ieškovei solidariai iš atsakovų priteisė 1 270,12 Eur skolą bei jos mokėjimą išdėstė 24 mėnesių terminui.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Priimdamas sprendimą teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nesistengė susirasti darbo ir sumokėti skolą. Apelianto teigimu, jo galimybes dirbti apsunkina būtinybė slaugyti atsakovę B. B. Be to, byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovas ieškojo darbo.Teismas neatsižvelgė į tai, kad įsiskolinimas yra susidaręs dėl blogos atsakovų turtinės padėties. Apelianto nuomone, sunki turtinė padėtis yra pakankamas pagrindas atmesti reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo.Teismo sprendimas nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš buto dėl 1 270,12 Eur skolos pažeidžia proporcingumo principą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybė prašo atsakovo skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinio reikalavimus dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bei nenukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Atsakovas skunde nurodė, kad priimdamas sprendimą teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu nesistengė susirasti darbo ir sumokėti skolą. Apelianto teigimu, jo galimybes dirbti apsunkina būtinybė slaugyti atsakovę B. B. Be to, byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovas ieškojo darbo. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013).Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė su atsakove B. B. 2004 m. gegužės 14 d. sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pagal kurią atsakovei ir jos šeimos nariams buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartyje nurodyta, kad nuomininkės šeimos nariai yra atsakovai V. S. ir A. B. Nuomos sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuotą nuomos mokestį, taip pat atskirai mokėti mokesčius už šildymą, vandenį, elektros energiją, dujas, kitas komunalines paslaugas. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovai netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal nuomos sutartį ir už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. nesumokėjo 1 270,21 Eur nuomos mokesčio.Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į nuomos mokesčio skolos susidarymo priežastis, nuomininko ir jo šeimos narių pastangas vykdyti įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas A. B., nors ir būdamas darbingo amžiaus, tačiau nedirba ir nesistengia sumažinti nuomos mokesčio įsiskolinimo. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog byloje yra pateikti įrodymai, iš kurių matyti, kad atsakovas A. B. nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. yra registruotas darbo biržoje, tačiau vien ši aplinkybė savaime nepatvirtina maksimalių atsakovo pastangų pagerinti savo turtinę padėtį. Nors iš bylos duomenų matyti, kad nuomos mokesčio įsiskolinimas yra susidaręs jau nuo 2015 metų liepos mėnesio, tačiau atsakovas darbo biržoje užsiregistravo tik po to, kai teismui buvo pateiktas ieškinys dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo. Bylos dokumentai patvirtina, kad atsakovas pagal 2017 m. liepos 28 d. neterminuotą darbo sutartį iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)”. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas pripažino uždarbiaujantis nelegaliai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad bent dalis atsakovo darbo užmokesčio būtų skirta nuomos mokesčio skolai padengti. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat neginčija skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, kad nuomos mokestis nebuvo mokamas nuo 2015 metų. Nors atsakovas nurodė, kad negali dirbti dėl būtinybės prižiūrėti atsakovę B. B., tačiau iš bylos duomenų negalima daryti išvados, jog atsakovei yra būtina nepertraukiama priežiūra. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakove dėl objektyvių priežasčių negali pasirūpinti kiti jos šeimos nariai, iš jų ir atsakovė V. S. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas A. B. nededa pakankamai pastangų nuomos mokesčio skolai padengti, todėl kitų prievolinės teisės pažeidimo pašalinimo būdų taikymas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas ir neatitiktų ieškovės teisėtų interesų.Atsakovas skunde nurodė ir tai, kad teismas neatsižvelgė, jog įsiskolinimas yra susidaręs dėl blogos atsakovų turtinės padėties. Apelianto nuomone, sunki turtinė padėtis yra pakankamas pagrindas atmesti reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad nuomos sutarties pagrindu butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra išnuomotas atsakovei B. B. bei jos šeimos nariams, tai yra atsakovams V. S. ir A. B. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nuomininko šeimos nariai (buvę šeimos nariai) turi teisę naudoti ir valdyti gyvenamąją patalpą, pareigą mokėti nuomos ir kitus mokesčius. Tai reiškia, kad nuomininko šeimos narių (buvusių šeimos narių) teisės ir pareigos yra lygiai vienodos, nedalijamos ir neatskiriamos. Nuomos sutartimi nuomininkui ir jo šeimos nariams suteikta teisė valdyti ir naudoti visą gyvenamąją patalpą, t. y. visą butą, o ne atskiras jo dalis, todėl pareiga mokėti mokesčius yra nedalijama nei pagal subjektus, nei pagal objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017). Taigi akivaizdu, kad tiek ginčo buto nuomininkė, tiek jos šeimos nariai turi ne tik teisę naudotis nuomojamu turtu, bet kartu ir pareigą mokėti nuomos mokestį.Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovei B. B. yra mokama 221,50 Eur dydžio senatvės pensija. Atsakovas A. B. yra darbingo amžiaus, buvo įsidarbinęs pagal neterminuotą darbo sutartį, teismo posėdžio metu pripažino gaunantis papildomų pajamų. Įrodymų apie blogą atsakovės V. S. turtinę padėtį byloje nėra pateikta, todėl negalima daryti išvados, jog atsakovė neturėjo galimybės prisidėti prie nuomos mokesčio mokėjimo (CPK 178 straipsnis). Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija negali daryti išvados, jog atsakovų turtinė padėtis yra tokia bloga, jog nuo 2015 metų jie negalėjo mokėti bent dalies nuomos mokesčio ir tuo sumažinti susidariusį nuomos mokesčio įsiskolinimą. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovų turtinė padėtis šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo iš ginčo buto.Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismo sprendimas nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš buto dėl 1 270,12 Eur skolos pažeidžia proporcingumo principą. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta.Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja). Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas konstatuojamas ir iškeldinimas iš būsto pripažįstamas neproporcingu, kai tokia priemonė nepagrįstai suvaržo asmenų teises, neatitinka pažeidimo, už kurį yra taikoma, sunkumo, taikoma neatsižvelgus į iškeldinamo asmens siekius ir galimybes pašalinti pažeidimą ir kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014).Vertindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo pagrįstumą proporcingumo aspektu, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad 1 270,12 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimas nagrinėjamu atveju gali būti vertinamas kaip didelis, nes vieno mėnesio nuomos mokestis pagal bylos duomenis sudarė 63,43 Eur. Be to, įsiskolinimas yra susidaręs už ilgą laikotarpį, tai yra nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. birželio 9 d. pranešimu atsakovai buvo įspėti apie nevykdomą pareigą mokėti nuomos mokestį, taip pat atsakovams buvo išaiškintos galimos neigiamos atsakovų prievolės nevykdymo pasekmės, tai yra iškeldinimas iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (b. l. 10). Nors atsakovai buvo įspėti apie galimą nuomos sutarties nutraukimą ir iškeldinimą, tačiau byloje nėra įrodymų apie didesnes atsakovų pastangas bent iš dalies sumažinti susidariusį įsiskolinimą, susitarti su ieškove dėl skolos mokėjimo išdėstymo ar imtis kitų veiksmų, kuriais būtų siekiama suderinti tiek ieškovės, tiek atsakovų teisėtus interesus. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad pagal byloje esančius duomenis atsakovei B. B. yra mokama senatvės pensija, atsakovas A. B. taip pat nėra išnaudojęs visų galimybių savo turtinei padėčiai pagerinti. Įrodymų apie blogą atsakovės V. S. padėtį teismui nebuvo pateikta. Įvertinus šias aplinkybes negalima daryti išvados, jog iškeldinus atsakovus iš ieškovei priklausančio buto, atsakovai negalės tinkamai pasirūpinti kita gyvenamąja vieta. Įvertinusi byloje esančią medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovų iškeldinimas iš ginčo buto nagrinėjamu atveju yra proporcinga priemonė nuomos sutarties pažeidimui, todėl priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas proporcingumo principo nepažeidė.Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, valstybės patirtos išlaidos už apeliantui suteiktą antrinę teisinę pagalbą neatlyginamos. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Žydrūnas BertašiusAušra MaškevičienėAlvydas Žerlauskas