Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1803-538/2013,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtina civilinė byla Nr. 2S-1803-538/2013 su atsakovo V. K. atskiruoju skundu dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. K. dėl savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo.

Atsakovas V. K. pareiškė nušalinimą Klaipėdos apygardos teismui, kadangi buvusi šio teismo teisėja R. V. yra A. V. – DSNB „Ievos kalnas“ pirmininko, atsakingo už vykdytą namo rekonstrukciją, sutuoktinė. R. V. ilgus metus dirbo teisėja Klaipėdos apygardos teisme ir tik 2012 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu Nr. 1K-1250 buvo atleista iš teisėjos pareigų. V. K. apygardos teismo teisėjai palaikė draugiškus santykius tiek su buvusia kolege, tiek su jos sutuoktiniu A. V..

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2013 m. spalio 15 d. nutartyje pažymėjo, kad, nors A. V. Klaipėdos apygardos teisme nebedirba, o jos sutuoktinis A. V. nėra bylos šalis ir nėra privalomo įstatyminio pagrindo spręsti bylos perdavimo kitam teismui klausimą, tačiau, siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl galimo teismo nešališkumo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, perdavė civilinę bylą Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti klausimą dėl būtinumo perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo netenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. K. prašo užtikrinti jo teisę į nešališką teismą ir perduoti bylą nagrinėti kitam teismui motyvuodamas tuo, kad už namo rekonstrukciją atsakingas DSNB „Ievos kalnas“ pirmininkas A. V. yra buvusios Klaipėdos apygardos teismo teisėjos R. V. sutuoktinis. Tačiau šioje byloje nei buvusi Klaipėdos apygardos teismo teisėja R. V., nei jos sutuoktinis DSNB „Ievos kalnas“ pirmininkas A. V. nėra byloje dalyvaujantys asmenys ir neturi suinteresuotumo šios bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo atskirasis skundas Klaipėdos apygardos teisme negali būti nešališkai išnagrinėtas. Be to, ši civilinė byla dėl ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos reikalavimo esmės apeliacine tvarka išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme priimant 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą. Atsakovas V. K. nereiškė nušalinimo Klaipėdos apygardos teismo teisėjams, nors tuo metu R. V. dar dirbo Klaipėdos apygardos teismo teisėja.

Esant tokioms aplinkybėms, objektyviam stebėtojui nekiltų abejonių, kad civilinė byla Nr. 2S-1803-538/2013 Klaipėdos apygardos teisme gali būti nešališkai išnagrinėta, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

atmesti pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1803-538/2013 nagrinėjimo.