Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „AKIEDA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, civilinėje byloje pagal bendraieškių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, uždarosios akcinės bendrovės „Graina“ ieškinius dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „AKIEDA“ iškėlimo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Jaukurai“.

Aprašomoji dalis

n u statė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo teisėtumo.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Jaukurai“ prašė iškelti bankroto bylą atsakovui nurodydamas, kad iš atsakovo trečiojo asmens naudai teismo sprendimu priteista 3 990,66 Lt skolos, 264,40 Lt sutartinių palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-11-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurio pagrindu yra 2012-03-26 išduotas vykdomasis raštas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d. numatytų pagrindų, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi pareiškimas išnagrinėtas nesant atsakovo paaiškinimų, vadovaujantis 2009 m. pasenusiais buhalterinės apskaitos duomenimis, kuriuos pateikė įmonės kreditoriai, atsakovo įmonė šiai dienai gauna pelną, kuris yra apmokestinamas, Valstybinei mokesčių inspekcijai reguliariai teikiamos ataskaitos. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalėjo išreikalauti iš atsakovo papildomus duomenis ir dokumentus.

Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad atsakovas nebuvo tinkamai įspėtas apie ieškovo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kaip to reikalauja Įmonių bankroto įstatymo 6 str. 1 d. 2 p., kadangi ieškovas pateikia teismui senus duomenis apie atsakovo buveinės vietą, kuri yra ne Ateities g. 10, kur buvo siunčiami dokumentai, bet Braškių g. 48–21, Vilnius. Tokiu būdu buvo pažeista Civilinio proceso kodekso 122 str. norma.

Teismas bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvus – nurodė atsakovui, kokius dokumentus ir duomenis jis turi pateikti, kad pagrįstų savo turtinę padėtį, tačiau atsakovas, kuriam teismui siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, nepateikė Civilinio proceso kodekso reikalavimus atitinkančio atsiliepimo ir jokių įrodymų, pagrindžiančių įmonės turtinę padėtį ir finansines galimybes, todėl teismas neturėjo pareigos papildomai reikalauti duomenų, pagrindžiančių įmonės mokumą.

Nesutinka su apeliantu, kad jis nebuvo tinkamai įspėtas apie ieškovo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes atsakovas jo buveinės adresu siunčiant procesinius dokumentus, jų neatsiėmė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirojo skundo nagrinėjimo objektas yra teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla atsakovui UAB „AKIEDA“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi tiek dėl procesinių, taip pat dėl materialinių teisės normų pažeidimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių atskirojo skundo argumentų.

Dėl procesinės teisės normų pažeidimo

Vienu iš atskirojo skundo argumentų nurodoma tai, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė atsakovo pateikto prašymo jo atsiliepime į ieškinį, dėl ko teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 245 straipsnio nuostatą, kad teismas išsprendžia dalyvaujančių byloje asmenų prašymus teismo nutartimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė neįtakoja skundžiamos teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, ruošdamasis bylos nagrinėjimui, 2013 m. kovo 6 d. priėmė nutartį, ja paskirdamas nagrinėti bylą teismo posėdyje 2013 m. kovo 21 d., kuria, be kitų klausimų, įvertino ir atsakovo pateiktą atsiliepimą į ieškinį, kuris buvo priimtas 2013-03-04 teisėjo rezoliucija (b. l. 112), ir nustatė, kad teismo reikalautų dokumentų (iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo mokumą) atsakovas nustatytu terminu nepateikė, bei pažymėjo, kad nors atsakovas ir nurodė negalintis pateikti duomenų dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, šiai aplinkybei pagrįsti įrodymų jis nepateikė. Taip pat jokių duomenų nepateikė ir prie atskirojo skundo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/2006, spręsdamas dėl galimybės sustabdyti bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimą, išaiškino, jog Civilinio proceso kodekso 163 ir 164 straipsniuose įtvirtintose normose yra nustatyti civilinės bylos sustabdymo pagrindai, kurie taikomi tik esant iškeltai civilinei bylai, taip pat ir iškeltai bankroto bylai. Įmonių bankroto procedūras nustatančiame ĮBĮ nėra reglamentuojami atvejai, kada bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas gali būti sustabdomas. Analogiškai ir Civilinio proceso kodekse nėra nustatyta normų apie civilinės bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo sustabdymą (žr. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį byloje Nr. 2-911/2008). Dėl nurodyto apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo ir nepasisakydamas dėl jo pateikto prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, o tiksliau pagal prašyme dėstomas aplinkybes – iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas, pažeidė procesinės teisės normas ar atsakovo procesines teises reikšti prašymus. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui nėra užkertamas kelias prašyti teismo sustabdyti iškeltos bankroto bylos nagrinėjimą, esant įstatyme numatytiems pagrindams.

Nesutiktina su apelianto dėstomu argumentu, kad jam laukiant teismo procesinio sprendimo dėl pateikto prašymo dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo, iš jo buvo atimta teisė pristatyti papildomus įrodymus ir dokumentus laiku, o byla buvo išnagrinėta, kadangi jis pats nesielgė kaip sąžiningas bei rūpestingas proceso dalyvis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, informuotas apie pareikštą ieškinį ir pareigą pateikti įmonės finansinius dokumentus, reikalaujamus pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame neišreiškė savo nuomonės dėl sutikimo ar nesutikimo su ieškinio reikalavimu dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo tarpu pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, nors tokio prašymo nepagrindė įrodymais, patvirtinančiais nurodomas aplinkybes dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir negalėjimo gauti duomenų iš ikiteisminio tyrimo institucijos. Atsakovas neprašė teismo pratęsti terminą papildomiems įrodymams pateikti, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti, jog atsakovas ketina šią pareigą įvykdyti teismo nustatytu terminu ar iki teismo posėdžio dienos. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bylą nagrinėti teismo posėdyje, įvertino tai, jog atsakovui yra išaiškinta, kad jeigu įmonės vadovas be pateisinamos priežasties per nurodytą terminą nepateikia teismui reikalaujamų dokumentų, teismas gali jam skirti baudą. Nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, minėta teismo nutartis grįžo neįteikta dėl to, kad jos atsakovas neatsiėmė (b. l. 118-119), tačiau tai nepanaikino pirmiau teismo nustatytos atsakovui pareigos pateikti reikalaujamus finansinius dokumentus. Dėl nurodyto nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias prašymų nagrinėjimą.

Dėl bankroto bylos iškėlimo teisėtumo

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas iškėlė bankroto bylą nesant teisinio pagrindo, numatyto Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d.

Spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, teismas vadovavosi viešame registre esančiais duomenimis apie atsakovo turtinę padėtį, kadangi nustatė, jog įmonė daugiau kaip 24 mėnesius nėra pateikusi jokių finansinės atskaitomybės dokumentų. Atsakovas, skųsdamas teismo nutartį, nepateikė į bylą duomenų, paneigiančių teismo nustatytų aplinkybių apie įmonės finansinę padėtį, o prie atskirojo skundo pateiktos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2011 m. bei 2010 m., nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių apie atsakovo nemokumą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad 2010 m. mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas buvo pelningas – 642 522 Lt (b. l. 142), tuo tarpu 2011 m. šis rezultatas buvo nuostolingas – 3 626 Lt (b. l. 138), šie duomenys kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais atsakovo pradelstus įsiskolinimus bendraieškiams, tretiesiems asmenims, tik patvirtina, kad teismui nebuvo pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą. Apeliantas nurodo, kad teismas neišreikalavo iš atsakovo aktualių finansinių dokumentų, tačiau pažymėtina, kad, nepaisant to, kad bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1746/2011). Taigi atsakovui nepateikus teismui jo nurodomas aplinkybes apie įmonės vykdomą veiklą, turimą turtą, gaunamas pajamas, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados apie esamus pagrindus atsakovui kelti bankroto bylą yra neteisingos.

Dėl dokumentų įteikimo

Atskirojo skundo argumentas dėl netinkamo Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto reikalavimo įgyvendinimo, t. y. pranešimo atsakovui apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo netinkamu adresu yra nepagrįstas bei prieštaraujantis byloje esantiems duomenims, patvirtinantiems, kad atsakovui pranešimai buvo siunčiami viešame registre įregistruotu atsakovo buveinės adresu, esančiu Braškių g. 48-21, Vilnius (b. l. 22–25). Be to, ieškovas siuntė dokumentus atsakovui laikydamasis Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo, kadangi nepavykus įteikti atsakovui registruoto laiško buveinės adresu pirmą kartą, jis išsiuntė laišką pakartotinai buveinės adresu ir pagrįstai laikė jį įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovui buvo žinoma apie susidariusį privalomojo socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą 2011-09-12 (b. l. 11), jis 2011-09-12 garantiniu raštu įsipareigojo 33 390,05 Lt įsiskolinimą padengti per 4 mėnesius iki 2011-12-30, tai leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovui buvo gerai žinoma apie susidariusią situaciją ir galinčias kilti iš to teisines pasekmes. Pažymėtina, jog į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad šį įsipareigojimą atsakovas būtų įvykdęs pagal sudarytą grafiką ir kad ieškovas kreipėsi į teismą neturėdamas reikalavimo teisės.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.