Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės BUAB „Pagrindinis ėjimas“ bankroto administratorės S. G. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-661-474-2016 pagal ieškovės BUAB „Pagrindinis ėjimas“, atstovaujamos bankroto administratorės, ieškinį atsakovei UAB „Lintera“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu. Juo prašo pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento mokėjimus, kuriais UAB „Pagrindinis ėjimas“ sumokėjo įsiskolinimus už UAB „Danės baldai“ jo kreditoriui UAB „Lintera“, t. y.:

2013-07-02 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytą mokėjimo nurodymą Nr. 16090 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2896,45 Lt;2013-10-07 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytą mokėjimo nurodymą Nr. 21232 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2398,91 Lt;2013-10-23 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytą mokėjimo nurodymą Nr. 21272 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2138,60 Lt;2013-11-28 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytą mokėjimo nurodymą Nr. 21363 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 3420,33 Lt;

Pripažinus negaliojančiais sandorius, taikyti restituciją: priteisti ieškovei iš atsakovės 838,87 Eur (2 896,45 Lt), 694,77 Eur (2 398,91 Lt), 619,38 Eur (2 138,60 Lt), 990,60 Eur (3 420,33 Lt), iš viso: 3 143,62 Eur (10 854,29 Lt) ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme pradžios iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodo, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-03-26 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ginčo turtą, uždraudžiant UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir UAB „Danės baldai“ šį turtą naudoti komercinei–ūkinei veiklai, subnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip suvaržyti, siekiant užtikrinti UAB „SEB lizingas“ reikalavimus ir iš šio reikalavimo kylančias mokestines prievoles. Po turto arešto akto įregistravimo turto areštų registre, kurio duomenys yra vieši, ieškovė pagal UAB „Danės baldai“ prašymus įvykdė prievolę už UAB „Danės baldai“ ir įatliko keturis pavedimus, kuriais pervedė į atsakovės sąskaitą iš viso 10 854,29 Lt sumą.

Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog iškėlus UAB „Pagrindinis ėjimas“ bankroto bylą, AB SEB bankas (AB „SEB lizingas“ teisių perėmėjas) pateikė kreditinį reikalavimą už 1 820 217,52 Eur sumą, iš jo 277202,00 Eur sudarė PVM. Nuo pat lizingo sutarčių nutraukimo 2012-12-22 tapo aišku, kad grąžinus turtą, ieškovei kils prievolė sumokėti PVM. Ginčo mokėjimai sudaryti po 2013-10-01 yra niekiniai pagal CK 6.930¹ straipsnį, nes atsakovė nėra ieškovės kreditorė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Teismas nustatė, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – finansinės atskaitomybės dokumentų už 2012 metus ir 2013 m., AB „Swedbank“ sąskaitų išrašų nustatyta, jog ieškovė buvo faktiškai moki, banko sąskaitoje turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti tiek su AB SEB banku, tiek su VMI, be to, bankroto byla ieškovei iškelta tik 2015-03-31, todėl vykdydama atsiskaitymus su atsakove bei kitais kreditoriais ieškovė neprivalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Nurodo, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeistos imperatyvios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos – atsiskaitymų eiliškumas. Ieškovas lėšų turėjo nepakankamai, kad atsiskaitytų su savais kreditoriais, o mokėjo už UAB „Danės baldai“ kreditorius. Tai, kad UAB „SEB lizingas“ finansinio lizingo sutartis nutraukė ir įgijo 1 820 217,52 Eur reikalavimo teisę į ieškovą patvirtina, kad ieškovas neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, bankroto byloje taip pat patvirtintas 46 126,85 Eur VMI kreditinis reikalavimas. Bankroto administratoriaus įmonės perimto turto nepakaks tenkinti antros eilės kreditorių finansinius reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės BUAB „Pagrindinis ėjimas“, atstovaujamos bankroto administratorės, ieškinį atsakovei UAB „Lintera“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Apeliantė (ieškovė) prašo iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento mokėjimus, kuriais UAB „Pagrindinis ėjimas“ sumokėjo įsiskolinimus už UAB „Danės baldai“ jos kreditoriui UAB „Lintera“ ir taikyti restituciją.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas byloje turėjo nustatyti, ar ginčo sandoriais buvo pažeistos imperatyviosios teisės normos. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliantės argumentu. Pažymėtina, jog apeliantė ginčija keturis bankinius pavedimus, sudarytus laikotarpiu nuo 2013-07-02 iki 2013-11-28. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog 2013-10-01 įsigaliojo CK 6.930¹ straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, todėl vertinant ginčijamus pavedimus, jie skirstytini į atliktus iki minėtos normos įsigaliojimo (2013-07-02 atliktas pavedimas) ir atliktus galiojant CK 6.930¹ straipsniui (2013-10-07, 2013-10-23, 2013-11-28 atlikti pavedimai).Apeliantė teigia, jog 2013-07-02 atliktas pavedimas turi būti pripažintas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normos, viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes atsakovė žinojo (turėjo žinoti) apie apeliantei Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-03-26 nutartimi, įregistruota viešame Turto arešto aktų registre, kurio duomenys yra vieši ir su jais gali susipažinti kiekvienas asmuo, taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau pažymėtina, jog minėta nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos tik gamybiniam pastatui ir mechaniniam cechui, esantiems (duomenys neskelbtini), uždraudžiant UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir UAB „Danės baldai“ šį turtą naudoti komercinei ūkinei veiklai, subnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip suvaržyti. Teisėjų kolegija pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos siekiant užtikrinti neturtinio pobūdžio reikalavimą, t. y., civilinėje byloje Nr. 2-501-474/2013 buvo išnagrinėtas ieškovės UAB „SEB lizingas“ ieškinys atsakovėms UAB „Pagrindinis ėjimas“ ir UAB „Danės baldai“ dėl iškeldinimo iš ieškovei priklausančių patalpų. Įvertinusi minėtoje civilinėje byloje nagrinėtą reikalavimą bei šiam reikalavimui užtikrinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, jog atsakovė turėjo žinoti, kad apeliantė susiduria su finansiniais sunkumais, nes, kaip jau minėta, civilinėje byloje Nr. 2-501-474/2013 nagrinėtas reikalavimas nebuvo turtinio pobūdžio. Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-03-26 nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis apeliantei nebuvo apribota galimybė disponuoti jos turimomis lėšomis, todėl, net ir darant prielaidą, jog atsakovei buvo žinoma apie Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-03-26 nutartimi apeliantei taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė turėjo žinoti, jog apeliantė susiduria su finansiniais sunkumais, ar kad 2013-07-02 atliktas pavedimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) ar viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Dėl išdėstytų argumentų taip pat nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti atsakovę nesąžininga.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog negali būti sudaromos prielaidos bankroto administratoriui ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo 2016-12-01 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-983-227/2016).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog UAB „Pagrindinis ėjimas“ už UAB „Danės baldai“ G. G. komercinei firmai pervedė 7 267,00 Lt; UAB „Furesta“ pervedė 4000,00 Lt; UAB „Ciklonas“ pervedė 754,09 Lt; UAB „Instreita“ pervedė 1916,64 Lt; UAB „Airgona“ pervedė 2411,40 Lt; UAB „Hranipex“ – 22 297,82 Lt. Vertinant šiuos duomenis konstatuotina, jog apeliantei mokėti UAB „Danės baldai“ kreditoriams buvo įprasta apeliantės verslo praktika. Taip pat pažymėtina, jog apeliantė, ginčydama atsakovei atliktus pavedimus, siekia bent iš dalies patenkinti kreditorių AB „SEB lizingas“ bei Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditinius reikalavimus. Nei AB „SEB lizingas“, nei VMI nesiėmė jokių priemonių dėl įsiskolinimo priteisimo ar laikinųjų apsaugos priemonių apeliantės piniginėms lėšoms taikymo, bankroto bylos apeliantei iškėlimo. Pažymėtina, jog kreditorei VMI dėl įsiskolinimo išieškojimo net nereikia teismo sprendimo, ji susidariusį įsiskolinimą turi galimybę išsiieškoti skolas išieškojimą tiesiogiai nukreipdama į skolininko sąskaitas kredito įstaigose, tačiau šių veiksmų VMI neatliko. Be to, pažymėtina, jog apeliantė laikotarpiu, kai buvo atlikti ginčijami pavedimai, taip pat dengė ir kitų kreditorių, tarp jų ir VMI bei AB „SEB lizingas“, reikalavimus, šią teismo išvadą patvirtina byloje esantys sąskaitos išrašai.

Kaip jau minėta, 2013-07-02 atliktas pavedimas jo sudarymo metu nebuvo draudžiamas bei atitiko įprastą verslo praktiką, todėl nėra jokio pagrindo šį pavedimą pripažinti negaliojančiu. Dėl nurodytų aplinkybių netenkintinas ir apeliantės reikalavimas taikyti restituciją bei grąžinti apeliantei 2013-07-02 pavedimu atsakovei UAB „Lintera“ pervestą 2 775,84 Lt sumą (ieškinyje nurodoma – 2 896,45 Lt, reikalavimo dydis apeliaciniame skunde buvo sumažintas iki 2 775,84 Lt).Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog bankroto byla UAB „Pagrindinis ėjimas“ buvo iškelta 2015-03-31, VMI priverstinai lėšų neišieškojo, todėl atmestinas apeliantės argumentas, jog VMI buvo apeliantės kreditorė atliekant 2013-07-02 pavedimą.

Dėl 2013-10-07, 2013-10-23, 2013-11-28 atliktų pavedimų

Kaip jau minėta, 2013-10-01 įsigaliojo CK 6.930¹ straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokia eile skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atlikti atsiskaitymus. Pažymėtina, jog nustačius, kad skolininkas nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo, nėra reikalaujama nustatyti atsakovo nesąžiningumo, t. y. nustačius, jog buvo sąlygos laikytis minėto straipsnio reikalavimų, tačiau skolininkas nesilaikė šiame straipsnyje nustatyto eiliškumo, mokėjimo pavedimai gali būti pripažinti prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pirmiausia, siekiant nustatyti, ar skolininkas privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto eiliškumo, reikia nustatyti, ar skolininkas atitiko privalomą CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą sąlygą, t. y. ar skolininkas ginčijamų pavedimų atlikimo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.

Pažymėtina, jog apeliantės gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais jau buvo analizuotas Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-960-460/2015, teismas 2015-09-07 nutartyje pažymėjo, jog „2012 m. atsakovės veikla buvo nuostolinga. Iš 2012 m. gruodžio 31 d. balanso matyti (t. 2, b. l. 95–96), kad metų pabaigoje atsakovas turėjo tik 53 277 Lt piniginių lėšų (kurių nebūtų užtekę net vienam mėnesiniam mokėjimui pagal visas sutartis atlikti). <...> Akivaizdu, kad atsakovė tuo metu turėjo rimtų finansinių sunkumų, ir jie buvo ne laikino pobūdžio“. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-260-157/2015, apeliacine tvarka peržiūrėdamas Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-06 nutartį dėl atsisakymo UAB „Pagrindinis ėjimas“ kelti restruktūrizavimo bylą, pažymėjo: „Vadovaujantis atsakovo 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, bendrovė turėjo 4 625 956 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 756 585 Lt (1 t., 29-30 b. l.).“

Teisėjų kolegija, įvertinusi, jog teismai nustatė, jog apeliantė jau vertinant 2013 metų balanso duomenis turėjo finansinių sunkumų ir pradelstų skolų, konstatuoja, kad apeliantė atlikdama 2013-10-07, 2013-10-23, 2013-11-28 pavedimus atitiko CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąlygą, t. y. ginčijamų pavedimų atlikimo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems anksčiau atsiradusiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Tai, kad tokios skolos buvo, patvirtina vien lizingo sutarčių nutraukimo faktas.

Nustačiusi, jog apeliantė 2013-10-07, 2013-10-23, 2013-11-28 pavedimų atlikimo metu neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantė privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto eiliškumo, o jo nesilaikiusi pažeidė 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvų reikalavimą dėl atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, todėl 2013-10-07, 2013-10-23, 2013-11-28 atlikti mokėjimai pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) bei taikytina restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), t. y. atsakovė UAB „Lintera“ įpareigotina grąžinti apeliantei visa, ką yra gavusi pagal sandorį, t. y. grąžinti 2013-10-07 jai pervestą 694,77 Eur (2 398,91 Lt), 2013-10-23 pervestą 619,38 Eur (2 138,60 Lt) ir 2013-11-28 jai pervestą 990,60 Eur (3 420,33 Lt) sumą, iš viso 2304,75 Eur.

Ieškovė ieškinyje prašė priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, apeliaciniame skunde tokio reikalavimo nekelia, todėl procesinės palūkanos apeliantei iš atsakovės nepriteistinos. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 2013-10-07, 2013-10-23, 2013-11-28 atliktų mokėjimo pavedimų pripažinimo negaliojančiais, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantė minėtų pavedimų atlikimo metu buvo moki ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad teismai taikydami ir aiškindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukštesniosios instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs analogiškas civilines bylas 2017-01-26 nutartimi byloje Nr. e2A-59-613/2017 ir 2017-02-03 nutartimi byloje Nr. e2A-120-459/2017 pagal tos pačios ieškovės BUAB „Pagrindinis ėjimas“ ieškinį, esant analogiškoms aplinkybėms, dalį mokėjimo nurodymų, atliktų po 2013-10-01, pripažino negaliojančiais ir taikė restituciją.

Dėl nurodytų aplinkybių sprendimo dalis dėl 2013-10-07, 2013-10-23, 2013-11-28 atliktų mokėjimo pavedimų pripažinimo negaliojančiais keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ieškinys dėl 2013-10-07, 2013-10-23, 2013-11-28 atliktų mokėjimo pavedimų pripažinimo negaliojančiais tenkintinas, 2013-10-07, 2013-10-23, 2013-11-28 atlikti mokėjimo pavedimai pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) bei taikytina restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), t. y. iš atsakovės UAB „Lintera“ apeliantei priteistina negaliojančiais pripažintų mokėjimo pavedimų pagrindu pervesta 2 304,75 Eur suma. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminio mokesčio suma, mokėtina už paduodamą ieškinį ir apeliacinį skundą, proporcingai patenkintai ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina valstybei (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str.). Taigi iš atsakovės valstybei priteistina 104 Eur už ieškinį (52 Eur) ir už apeliacinį skundą (52 Eur) mokėtino žyminio mokesčio (2 304,75 x 3 proc. (CPK 80 str. 1 d. 1 p.) = 69,14 Eur; 69,14 Eur x 75 proc. (CPK 80 str. 7 d.) = 51,85 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies. Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento:

1) 2013-10-07 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytą mokėjimo nurodymą Nr. 21232 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 2398,91 Lt sumą (694,77 Eur);

2) 2013-10-23 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytą mokėjimo nurodymą Nr. 21272 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 2138,60 Lt sumą (619,38 Eur);

3) 2013-11-28 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytą mokėjimo nurodymą Nr. 21363 į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 3420,33 Lt sumą (990,60 Eur).

Taikyti restituciją, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lintera“, juridinio asmens kodas 156609848, adresas Ukmergės g. 22, Jonava, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pagrindinis ėjimas“, juridinio asmens kodas 142011246, adresas Klaipėdos g. 127, Kretinga, naudai 2 304,75 Eur.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lintera“ 104 Eur žyminio mokesčio.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.