- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-26
- Bylos Nr.
- 2A-550/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01914-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- L. Ž.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-671-590/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Interior Avenue“ ieškinį atsakovei L. Ž. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Interior Avenue“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės L. Ž. 76 664,37 Lt žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 23 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius, susipažinęs su ieškovo vienintelės akcininkės (atsakovės) 2010 m. rugpjūčio 10 d. pagal dokumentų priėmimo-perdavimo aktą perduotais įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, išanalizavęs ir apibendrinęs juose esančius duomenis dėl ilgalaikio turto egzistavimo įmonės balanse ir faktinio turto perdavimo administratoriui, nustatė, kad atsakovė neperdavė administratoriui materialaus turto, esančio įmonės balansinėje apskaitoje, 76 664,37 Lt sumai. Tai patvirtina administratoriaus sudarytas trūkstamo neperduoto administratoriui turto sąrašas. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, pateisinančių įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaityto ir pagal pateiktus dokumentus esančio materialaus turto panaudojimo, o taip pat nenurodė jo faktinės saugojimo/buvimo vietos, dėl ko konstatuotas turto įmonėje trūkumas 76 664,37 Lt sumai, kuris vertintinas kaip žala (nuostoliai). Atsakovė, kaip vienintelė įmonės akcininkė, po įmonės direktorės Z. G. atsistatydinimo ir atleidimo iš direktorės pareigų nepaskyrė įmonės vadovo, todėl pagal galiojančius norminius aktus atsakė už buhalterinės apskaitos įmonėje organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, turto apsaugą, dėl to yra atsakinga už materialaus turto įmonėje trūkumą – žalą. Ieškovas nurodė, kad šiuo atveju yra nustatytos visos deliktinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti ir iš atsakovės priteisti ieškovui žalos atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 75 085,70 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 75 085,70 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. liepos 22 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kitoje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės valstybės naudai priteista 2 262,77 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dieną bendrovės vadovas (direktorius) nebuvo paskirtas. Bendrovės vadovo (direktoriaus) įmonėje nebuvo nuo 2010 m. vasario 17 d. Atsakovė yra vienintelė ieškovo akcininkė, todėl nesant bendrovėje direktoriaus jai teko teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta pareiga perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Atsakovė iš dalies vykdė teismo įpareigojimą, tačiau administratoriui neperdavė įmonės balansinėje apskaitoje nurodyto turto dalies, kurio vertė 76 664,37 Lt. Teismas pažymėjo, kad atsakovė byloje iš esmės nepateikė paaiškinimų, kodėl neperdavė administratoriui dalies įmonės turto ir kur jis yra. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė yra vienintelė bendrovės akcininkė, vykdžiusi visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtas funkcijas, bendrovėje valdyba ir stebėtojų taryba nebuvo sudaryta, todėl pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą atsakovė turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą paskirti bendrovės vadovą, kurio pareiga yra organizuoti kasdienę bendrovė veiklą (Įstatų 7.2 punktas). Atsakovė nesirūpino bendrovės vadovo paskyrimu, todėl jai tenka atsakomybė už administratoriui neperduotą bendrovės turtą. Atsakovė neskirdama įmonės vadovo, netinkamai organizavo įmonės veiklą ir jos turto apsaugą, negalėjo paaiškinti, kur yra ir dėl kokių priežasčių administratoriui neperduodamas turtas. Teismas konstatavo, kad šiais neteisėtais veiksmais bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams yra padaryta 76 664,37 Lt žala. Teismas taip pat nurodė, kad priežastinis ryšys tarp minėtų atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir bendrovei bei jos kreditoriams padarytos žalos yra akivaizdus, kadangi, jeigu atsakovė būtų tinkamai organizavusi įmonės veiklą ir jos turto apsaugą, žala nebūtų padaryta. Teismas pažymėjo, kad atsakovės aiškinimai, jog buhalterinės apskaitos tvarkymas buvo pavestas šias paslaugas teikiančioms įmonėms, nepaneigia atsakovės kaltės už prarastą turtą, kadangi byloje pateiktos sutartys patvirtina, kad bendrovės turtas buvo perduotas buhalterinę apskaitą tvarkiusioms įmonėms. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog buhalterinės apskaitos paslaugos buvo suteiktos netinkamai ir žala atsirado dėl netinkamų buhalterinės apskaitos paslaugų atlikimo. Atsakovė neįrodė, kad ji pati skolino lėšas savo įmonei, be to, teismo nuomone, tai neturi reikšmės bylai. Teismas nurodė, kad atsakovė nepaneigė savo kaltės, jos neteisėti veiksmai (neveikimas) sąlygojo žalos atsiradimą, todėl ji yra atsakinga už bendrovei padarytą turtinę žalą ir privalo ją atlyginti (CK 6.263 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad į neperduoto administratoriui turto sąrašą yra įtrauktas ir menkos vertės turtas, teismas, vadovaudamasis protingumo principu sumažino žalos atlyginimo dydį 1 578,67 Lt suma, kurią sudaro turtas neviršijantis 100 Lt (CK 6.251 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 5 d. panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, iškviesti liudytojus ir apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Atsakovė 2010 m. nebuvo ieškovo vadovė ir negalėjo pažeisti CK 2.87 straipsnio 3 ir 4 dalyje įtvirtintų specialiųjų pareigų juridinio asmens atžvilgiu. Kai 2010 m. ieškovui buvo keliama bankroto byla, bendrovės vadove buvo Z. G. ir įrašas apie jos, kaip direktorės, einamas pareigas iki bankroto bylos iškėlimo yra įregistruotas VĮ Registrų centre.
2. Įmonei nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. vadovavo Z. G., o įmonės buhalterinę apskaitą nuo 2009 m. gegužės 6 d. tvarkė UAB „Audrasa“. Nors formaliai su Z. G. darbo sutartis buvo nutraukta, tačiau Juridinių asmenų registre įmonės direktore iki šiol yra įregistruota Z. G.. Atsakovė įmonės direktorės atleidimo metu buvo išėjusi motinystės atostogų, todėl neturėjo galimybių sutvarkyti visų formalumų, susijusių su direktorės atleidimu. Tuo tarpu įmonės Z. G. pati nepasirūpino savo atleidimu, kadangi galėdama pranešti Juridinių asmenų registrui apie vadovo pakeitimą, to nepadarė. Z. G. tinkamai neperdavė atsakovei jokių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. Visus įmonės dokumentus privalėjo perduoti direktorė, kuri pati įmonės bankroto administratoriui perdavė įmonės antspaudą. Bankroto administratorius, nepagrįstai iš Z. G. nereikalavo perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus.
3. Atsakovė ieškovui per 2007 ir 2008 metus suteikė paskolų 396 206 Lt sumai. Todėl pats ieškovas yra skolingas atsakovei 396 206 Lt sumą.
4. Teismas privalėjo nurodyti, kokiais neteisėtais ir kaltais veiksmais atsakovė padarė įmonei žalą, taip pat turėjo būti nurodytas ir priežastinis ryšys tarp jos veiksmų ir atsiradusios žalos, tačiau tai nebuvo padaryta. Nagrinėjamu atveju neturi būti sprendžiamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas, kadangi žala ieškovui atsakovės veiksmais ar neveikimu nebuvo padaryta. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovė pateikė teismui prašymą į teismo posėdį kaip liudytojas iškviesti buvusią įmonės buhalterę T. M. ir įmonės vadovę Z. G., kurios būtų galėjusios paaiškinti įmonės finansinių srautų judėjimo aplinkybes. Tačiau šio prašymo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino, taip pažeisdamas teisę visapusiškai ištirti ir įvertinti įrodymus, siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, taip pat teisę į tinkamą atstovavimą teismo proceso metu.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė ėjo direktorės ir kasininkės pareigas iki 2009 m. rugpjūčio 31 d., o nuo 2009 m. rugsėjo 5 d. buvo įdarbinta bendrovės projektų vadove ir toliau dirbo bendrovėje. Bendrovės direktorė Z. G. 2010 m. sausio 14 d. pranešimu informavo atsakovę, kaip bendrovės akcininkę, kad nuo 2010 m. sausio 28 d. atsistatydina iš direktorės pareigų. Šis prašymas 2010 m. vasario 3 d. priimtas bei 2010 m. vasario 17 d. patenkintas atleidus ją iš užimamų direktorės pareigų. Tokiu būdu Z. G. neteko bendrovės direktorės įgaliojimų nuo prašymo patenkinimo momento. Atsakovė, patenkindama direktorės prašymą, žinojo, kad bendrovėje nelieka administracijos vadovo, kuris atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, todėl jai, kaip bendrovės vienintelei akcininkei, teko pareiga paskirti naują bendrovės vadovą, tačiau to ji nepadarė. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog patenkindama direktorės prašymą atleisti iš užimamų pareigų tinkamai priėmė iš atleidžiamos direktorės bendrovės dokumentus bei turtą, taip pat nepateikė įrodymų apie tai, kad Z. G. įdarbinus bendrovės direktore, jai būtų tinkamai perduoti bendrovės dokumentai bei bendrovėje esantis turtas. Atsakovė, būdama vienintele bendrovės akcininke ir viena iš administracijos vadovių (projektų vadovė), tiesiogiai dalyvavo bendrovės vykdomoje veikloje, tačiau nesiėmė jokių veiksmų dėl tolesnio bendrovės veiklos organizavimo, tinkamo turto ir dokumentų perdavimo-priėmimo organizavimo. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu nepateikė teismui argumentų, kodėl direktorės atleidimo metu tinkamai neperėmė iš jos bendrovės dokumentų, materialaus ir finansinio turto. Be to, dalį bendrovės turto ir dokumentų atsakovė perdavė bankroto administratoriui, o tai patvirtina tą aplinkybę, kad dokumentai ir turtas atsakovei buvo perduoti, tačiau ji būdama bendrovės akcininke, nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga bei perimto turto ir dokumentų tinkamai neįformino, neinventorizavo bei nesikreipė dėl galimo bendrovės dokumentų ar turto trūkumo į buvusius atsakingus bendrovės darbuotojus, neinicijavo bendrovės veiklos tyrimo ir kt. Be to, ieškovas nurodė, kad ta aplinkybė, jog atsakovė yra suteikusi bendrovei paskolų, neturi reikšmės byloje. Ieškovas pažymėjo, kad priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir bendrovei bei jos kreditoriams padarytos žalos yra akivaizdus, kadangi jeigu atsakovės veiksmai atitiktų bonus pater familias elgesio standartus, tai būdama vienintelė bendrovės akcininke, ji būtų paskyrusi naują bendrovės vadovą ar atsakingą asmenį ir būtų tinkamai priėmusi iš atleidžiamų bendrovės darbuotojų turtą bei dokumentus, tačiau to nepadarė, todėl šie jos veiksmai (neveikimas) vertintini kaip aplaidūs ir neteisėti bei lėmę žalos atsiradimo faktą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl prašymo iškviesti liudytojus ir apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka
Apeliantės prašymas iškviesti į teismo posėdį liudytoją A. L. yra nemotyvuotas. Apeliantė nenurodė turinčių reikšmės bylai aplinkybių, kurias ši liudytoja gali patvirtinti (CPK 190 straipsnis). Dėl šios priežasties prašymas dėl liudytojo iškvietimo netenkintinas. Nepagrįstas ir netenkintinas apeliantės prašymas iškviesti į teismo posėdį liudytojas Z. G. ir T. M., kurios, apeliantės teigimu, galėtų paaiškinti įmonės finansinių srautų judėjimo aplinkybes, kadangi minėtos aplinkybės bei žala atsirado ne dėl pačių tokių aplinkybių, bet dėl apeliantės, kaip įmonės vienintelės akcininkės, veiksmų neskiriant įmonės vadovo ir netinkamai organizuojant įmonės veiklą ir turto apsaugą. Apeliantė taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau prašymo visiškai nemotyvuoja, nors nurodyti tokio prašymo motyvus įpareigoja CPK 322 straipsnis. Šiame straipsnyje taip pat numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįstą, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ir ištyrusi bylos medžiagą, nepripažįsta, kad šioje byloje būtinas žodinis nagrinėjimas, todėl apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
Dėl atsakovės atsakomybės
Byloje nustatyta, kad atsakovė yra vienintelė UAB „Interior Avenue“ (ieškovo) akcininkė (b. l. 13-15). Atsakovė nuo 2007 m. kovo 28 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. taip pat ėjo įmonės direktorės pareigas (b. l. 16-17, 22). Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. įmonės direktore paskirta Z. G. (b. l. 22). Ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla (b. l. 7). Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Kadangi Z. G. 2010 m. sausio 14 d. informavo įmonės vienintelę akcininkę (atsakovę), kad nuo 2010 m. sausio 28 d. atsistatydina iš direktorės pareigų ir 2010 m. vasario 17 d. buvo atleista iš įmonės direktorės pareigų, tačiau kitas įmonės vadovas nebuvo paskirtas, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytą pareigą įvykdė atsakovė (ieškovo vienintelė akcininkė) (b. l. 10, 26, 27, 32).
Bankroto administratorius, išanalizavęs atsakovės jam perduotus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir turtą, nustatė, kad atsakovė neperdavė administratoriui materialaus turto, esančio įmonės balansinėje apskaitoje, 76 664,37 Lt sumai (b. l. 36-37). Ieškovo teigimu, atsakovė nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, pateisinančių įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaityto ir pagal pateiktus dokumentus esančio materialaus turto panaudojimą, nenurodė jo faktinės saugojimo/buvimo vietos, dėl ko konstatuotas įmonėje materialaus turto trūkumas, kuris vertinamas kaip žala (nuostoliai). Ieškovo nuomone, atsakovė nevykdė ar netinkamai vykdė galiojančiais norminiais teisės aktais juridinio asmens vadovui nustatytas civilinio teisinio pobūdžio pareigas, todėl jai kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagal bylos duomenis sutiko su ieškovo teiginiais ir konstatavo ieškovo nurodytas aplinkybes.
Atsakovės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad ji bankroto bylos ieškovui iškėlimo dieną nebuvo ieškovo vadovė, todėl negalėjo pažeisti galiojančiais norminiais teisės aktais juridinio asmens vadovui nustatytas pareigas. Apeliantės teigimu, Juridinio asmenų registro duomenys patvirtina, kad bankroto bylos ieškovui iškėlimo dieną įmonės vadove buvo Z. G.. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė yra vienintelė ieškovo akcininkė, kuri nuo 2007 m. kovo 28 d. (įmonės įregistravimo) iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. ėjo direktorės pareigas. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė, atleisdama save iš direktorės pareigų ir įmonės direktore skirdama Z. G., tinkamai perdavė jai įmonės dokumentus ir įmonėje esantį turtą. Be to, nėra duomenų, kad apeliantė, tenkindama Z. G. prašymą dėl atleidimo iš direktorės pareigų, tinkamai priėmė iš jos įmonės dokumentus ir įmonėje esantį turtą. Z. G. apeliantei adresuotas 2010 m. vasario 9 d. raštas patvirtina, kad visus įmonės dokumentus ir turtą iš ieškovo prekybos salono, esančio UAB „Ermitažas“ patalpose, išsivežė apeliantės vyras R. Ž., atsisakęs pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą (b. l. 24). Aplinkybę, kad Z. G. bankroto bylos ieškovui iškėlimo dieną neturėjo jokių įmonės dokumentų ir turto, iš dalies patvirtina ir ieškovo bankroto bylą nagrinėjančio teismo priimta nutartis, kuria buvo panaikinta teismo Z. G. paskirta bauda už dokumentų, numatytų ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje, teismui nepateikimą (b. l. 27). Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad Z. G. ėjo įmonės direktorės pareigas iki pat bankroto bylos iškėlimo. Bylos duomenys patvirtina ir apeliantė pati apeliaciniame skunde pripažino, kad su Z. G. darbo sutartis buvo nutraukta, nors Juridinių asmenų registrui apie tai nebuvo pranešta. Z. G. apeliantei adresuoti laiškai patvirtina, kad Z. G. ne vieną kartą prašė apeliantės pranešti Juridinių asmenų registrui apie darbo sutarties nutraukimą (b. l. 23-26). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė yra vienintelė įmonės akcininkė, vykdžiusi visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirtas funkcijas, įmonėje valdyba ir stebėtojų taryba nebuvo sudaryta, todėl pagal ABĮ 20 straipsnio 3 punktą turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą paskirti įmonės vadovą, kurio pareiga organizuoti kasdienę įmonės veiklą, tačiau apeliantė nesirūpino įmonės vadovo paskyrimu. Minėta, kad apeliantė nesirūpino ir įmonės dokumentų bei turto tinkamu perdavimu-priėmimu nei Z. G. skiriant įmonės direktore, nei atleidžiant ją iš pareigų.
Įvertinusi aplinkybes, kad apeliantė ieškovo direktorės pareigas ėjo 2,5 metus, o Z. G. – tik 6 mėnesius, įmonės dokumentai ir turtas Z. G. nebuvo tinkamai perduoti, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog apeliantė negalėjo pažeisti CK 2.87 straipsnio 3 ir 4 dalyse juridinio asmens valdymo organui įtvirtintas pareigas, ji nebuvo įmonės direktorė. Be to, atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nesirėmė CK 2.87 straipsnio, reglamentuojančio juridinio asmens organų narių pareigas, nuostatomis, o ieškinį patenkino remdamasis atsakovės bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, pažeidimu – generaliniu deliktu (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė, neskirdama įmonės vadovo, netinkamai organizavo įmonės veiklą ir jos turto apsaugą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė žalos faktą, apeliantės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų. Apeliantė nepaneigė savo kaltės.
Teisėjų kolegija pažymi, kad neteisingas pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys, kad byloje pateiktos sutartys patvirtina, kad bendrovės turtas buvo perduotas buhalterinę apskaitą tvarkiusioms įmonėms, kadangi pagal minėtas sutartis turėjo būti perduoti ir grąžinti finansinės apskaitos dokumentai (b. l. 18-21), tačiau tai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio tenkinimo yra pagrįstos.
Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi byloje kilusiam ginčui išspręsti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovės priteisiamos 500 Lt išlaidos advokato pagalbai, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui BUAB „Interior Avenue“ (juridinio asmens kodas 300661314) iš atsakovės L. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.