- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- 2YT-14391-1028/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04851-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Pareiškėjas
- Ž. M.
- Suinteresuotas asmuo
- D. M., G. M.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. M. skundą dėl antstolės I. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys D. M., G. M., G. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašo sumažinti 2023 m. rugsėjo 19 d. Turto arešto aktu areštuoto turto mastą, panaikinant Turto arešto aktą dalyje dėl žemės sklypų. Panaikinti 2023 m. rugsėjo 19 d. antstolės surašytą Patvarkymą Nr. S-23-189-21449 Dėl areštuoto turto vertinimo.
Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas išnagrinėjo civil. bylą Nr. e2-15-641/2023 pagal Ž. M. ieškinį bei D. M., priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų išlaikymo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo ir kitus klausimus. 2023 m. birželio 16 d. Šiaulių apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo Z. M. ieškinį atmetė, o D. M. priešieškinį tenkino iš dalies. Nurodytu sprendimu, teismas iš Ž. M., nepilnamečių dukrų G. M. ir G. M. išlaikymui priteisė po 450 Eur kiekvienai iš jų, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą su priešieškiniu dienos iki jų pilnametystės. Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo, vykdytinas skubiai. Šiaulių apylinkės teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs, jis yra apskųstas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, (civil. bylos Nr. e2A-540-357/2023), tačiau antstolė užvedė vykdomąsias bylas: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo vykdymo veiksmus dėl sprendimo dalies, kuri yra vykdytina skubiai. 2023 m. rugsėjo 19 d. Antstolė I. K. surašė Turto arešto aktą ir areštavo skolininkui Ž. M. nuosavybės teise priklausantį turtą: 7 žemės sklypus, pastatą, bei 4 transporto priemones. 2023 m. rugsėjo 19 d. Turto arešto aktu antstolės areštuoti žemės ūkio paskirties sklypai yra priskirti Ž. M. ūkininko ūkiui ir yra naudojami pagrindinei jo ūkinei veiklai - žemės ūkio veiklai vykdyti. Pareiškėjui praradus žemes, jo ūkininkavimo veikla būtų visiškai sužlugdyta, o tai reiškia, kad jis ne tik prarastų pragyvenimo šaltinį bet ir negalėtų skirti tinkamo išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, ne tik šiuo metu bet ir ateityje. Antstolė neteisėtai ir nepagrįstai areštavo Ž. M. priklausančias žemės ūkio paskirties žemes nesilaikydama išieškojimo iš skolininko turto eiliškumo. Kaip minėta, žemės ūkio paskirties sklypai patenka į paskesnės eilės turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Iš Turto arešto akto matyti, jog Ž. M. turi pirmesnės eilės kilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, turtas yra likvidūs ir šio turto visiškai pakanka teismo sprendimui įvykdyti, skubaus vykdymo dalyje. LR CPK 675 str. 2 d. normoje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Antstolė, Turto arešto aktu areštavo net septynis Ž. M. priklausančius žemės ūkio paskirties sklypus, kurių bendras plotas sudaro 15,1767 ha. Kaip žinia, žemės ūkio paskirties žemė esanti Šiaulių rajone, Pakruojo rajone vertinama ne mažiau kaip 10.000 Eur už hektarą, tad visos areštuotos žemės vertė sudaro ne mažiau kaip 150 000 Eur; tuo tarpu išieškoma suma sudaro tik 18.133 Eur. Tad akivaizdu, kad antstolė pažeidė CPK 675 str. 2 d. nuostatas, nes areštuoto turto vertė yra nepateisinamai didesnė nei išieškoma pinigų suma, tad ir šiuo pagrindu antstolės surašytas Turto arešto aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas. 2023 m. rugsėjo 19 d. antstolė I. K. priėmė Patvarkymą Nr, S-23-189-21449 Dėl areštuoto turto vertinimo, kuriuo nutarė skirti ekspertizę nekilnojamojo turto, t.y. žemės sklypų turto vertei nustatyti. Atsižvelgiant į tai, jog antstolė nepagrįstai areštavo Ž. M. priklausančius žemės ūkio paskirties sklypus, toks areštuotas turtas neturėtų būti vertinamas, kadangi tai akivaizdžiai didintų vykdymo išlaidas. Antstolės veiksmai vykdomosiose bylose: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra atlikti pažeidžiant antstolei suteiktus įgalinimus bei vykdymo proceso normas ir yra neteisėti bei pagrįsti. Antstolės veiksmai pažeidžia ne tik vykdymo proceso dalyvio Ž. M. bet ir nepilnamečių G. bei G. M. teises bei teisėtus interesus.
Antstolė 2023-10-12 motyvuotu patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir vadovaudamasi CPK 510 str. 3 d., skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
Skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 442 str. 6 p., 443 str. 5 d.), todėl dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) (v.b. Nr. 1) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (v.b. Nr. 2) nustatyta, kad antstolė vykdo išieškojimą skolininko Ž. M. atžvilgiu dėl išlaikymo G. M. ir G. M. išieškojimo. 2023-06-20 priimti patvarkymai, priimti vykdomąjį dokumentą ir raginimai įvykdyti sprendimą (v.b. Nr. 1, l. 1, 24, 25; v.b. Nr. 2, l. 9,10). Dokumentai Ž. M. įteikti 2023-06-28 (v.b. Nr. 1, l. 27). Skolininkui nesumokėjus skolos ir vykdymo išlaidų gera valia per raginimo terminą, 2023-07-17 buvo atlikti priverstinio vykdymo veiksmai - nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-189-15727, vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-23-18-15728 ir 2023-07-17 Turto arešto aktu S-23-189-15728 areštuotas Ž. M. turtas (v.b. Nr. 1, l. 61-63). Dokumentai išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini), bei elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)@yahoo.com. Dokumentai buvo įteikti. Skundų iš skolininko pusės gauta nebuvo. 2023-09-19 priimtas patvarkymas dėl areštuoto turto vertinimo ir patikslintas turto vertinimo aktas Nr. S-23-189-21445 (v.b. Nr. 1, l. 97, 98-100).
Ginčo dėl vykdomųjų bylų užvedimo byloje nėra, nors skolininkas ir akcentuoja, kad teismo sprendimas, kurio pagrindu pradėtas vykdymo procesas yra neįsiteisėjęs, tačiau kartu ir prabrėžia, kad antstolė pradėjo vykdymą dėl skubiai vykdytinos sprendimo dalies. Pareiškėjas Ž. M. skunde kelia klausimus, susijusius su išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės tvarkos, turto arešto mąsto sumažinimo, panaikinant turto areštą žemė sklypams, bei patvarkymo areštuoto turto vertei nustatyti panaikinimo.
Vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, jį būtina įvykdyti. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Veiksmingas ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų.
Antstolių įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
CPK 664 straipsnis nustato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; 3 dalis nustato, kad trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse. CPK 662 straipsnio 4 dalis nustato, kad iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas.
Pateikdamas skunda skolininkas akcentavo, kad skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, ir iš žemės ūkio paskirties žemės išieškojimas nukreipiamas ketvirtąja eile. Iš vykdomosios bylos matyti, kad skolininkui nevykdant raginimų 2023-07-17 turto arešto aktu buvo areštuotos skolininko sąskaitos, žemės sklypų dalys bei registruotas kilnojamas turtas. Išieškojimo nukreipimas pirmiausiai į lėšas yra labiausiai veiksminga ir realų išieškotojo interesų įgyvendinimą užtikrinanti priemonė. Kita vertus, jei gautinos sumos yra mažos, be to, taikomi išieškojimo apribojimai, tai lemia, kad išieškojimas iš lėšų gali užtrukti ilgą laiką ir būti neveiksmingas. Tokiu atveju yra pagrindas spręsti dėl išieškojimo iš kito skolininkui priklausančio turto. Šiuo atveju nustatyta, kad skolininko vardu atidarytose sąskaitose piniginių lėšų nėra, antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurašyta buvo tik 271,33 Eur. Skolininkas Valstybinio socialinių slaugų fondo duomenimis darbo užmokesčio, išmokų iš VSDFV ar stipendijos negauna. Ši aplinkybė patvirtina, kad išieškojimas vien tik iš lėšų nagrinėjamos bylos atveju skundžiamų veiksmų atlikimo metu neužtikrino veiksmingo ir realaus išieškotojų interesų patenkinimo. Antstolei nustačius, jog skolininkas neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su išieškotojomis, turėjo teisę pradėti išieškojimo iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto procesą.
Siekiant vykdymo procese užtikrinti veiksmingą, greitą ir realų teismo sprendimo įvykdymą ir teisingą pusiausvyrą tarp išieškotojo ir skolininko interesų, būtina, kad pačios vykdymo proceso šalys – išieškotojas ir skolininkas – būtų aktyvios, domėtųsi vykdymo eiga, bendradarbiautų su teismo sprendimą vykdančiu antstoliu ir elgtųsi sąžiningai. Nors skolininkas Ž. M. savo skunde ir nurodė, kad turi pirmesnės eilės kilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, turtas yra likvidus ir šio turto visiškai pakanka teismo sprendimui įvykdyti, tačiau nei teismui, nei antstolei nėra pateikęs duomenų, jog areštuotas kilnojamas turtas iš tiesų egzistuoja ir yra likvidus, šiuo atveju – transporto priemonės (nesudaužytos, nesulaužytos, neišardytos ar pan.). Skolininkas antstolei priimant skundžiamus veiksmus su antstole nebendradarbiavo ir savanoriškai teismo sprendimo nevykdė. Kaip nurodė antstolė, ji susisiekė su skolininku dėl turto realizavimo, kuris sukeltų jam kuo mažesnius padarinius, tačiau bendradarbiavimo nesulaukė. Kaip teisingai ir pažymėta, siekiant realizuoti kilnojamąjį turtą turi būti nustatyta turto vertė. Skolininkas nėra pateikęs duomenų, ar šis turtas realiai egzistuoja, prašymo dėl šio turto vertinimo bei nėra apmokėjęs to turto vertinimo išlaidų, nepristatė kilnojamojo turto antstolei. Paėmus turtą iš skolininko, jis turėtų apmokėti ir to kilnojamojo turto saugojimo išlaidas. Turto arešto aktas priimtas dar 2023-07-17, tačiau skolininkas nesiekė bendradarbiauti ir kiek įmanoma veiksmingiau įvykdyti teismo sprendimą, tokiu būdu savo veiksmais pats apsunkino savo padėtį. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad skolininkas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad turi kilnojamojo registruotino turto, kurio užtektų įsiskolinimui padengti.
Pareiškėjas nurodo, kad antstolė turto arešto aktu areštavo net septynis Ž. M. priklausančius žemės ūkio paskirties sklypus, kurių bendras plotas sudaro 15,1767 ha. Žemės ūkio paskirties žemė esanti Šiaulių rajone, Pakruojo rajone vertinama ne mažiau kaip 10.000 Eur už hektarą, tad visos areštuotos žemės vertė sudaro ne mažiau kaip 150 000 Eur; tuo tarpu išieškoma suma sudaro tik 18.133 Eur. Antstolė pažeidė CPK 675 str. 2 d. nuostatas, nes areštuoto turto vertė yra nepateisinamai didesnė, nei išieškoma pinigų suma, tad ir šiuo pagrindu antstolės surašytas Turto arešto aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
CPK 675 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinančioje principą, kad skolininko turto negali būti areštuota iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Analogiškas reikalavimas yra nustatytas ir skolininko turto aprašymui (CPK 677 straipsnio 2 dalis).
Jau pats CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės turinys suponuoja prielaidą, jog vykdymo procese gali būti areštuota skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip yra dėl to, kad vykdymo procese objektyviai beveik nėra įmanoma areštuoti tiksliai tokią sumą, kuri padengtų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Tam, kad būtų konstatuotas šios normos pažeidimas, turi būti nustatyta, jog skolininko turto areštuota iš esmės daugiau. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs sąvokos „iš esmės daugiau“ apibrėžimo ir nėra detalizavęs šią sąvoką apibrėžiančių kriterijų. Ši sąvoka turėtų būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į esminį vykdymo proceso tikslą ir kartu būtinumą užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų.
2023-09-19 antstolė priėmė turto arešto aktą, kuriuo buvo patikslintas areštuotinas turtas, t.y. areštuotas visas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., priimant 2023-07-17 turto arešto aktą šio turto buvo areštuota tik 1/5 dalis, kitų žemės sklypų areštuota taip pat tik po tam tikrą dalį, bei areštuotos trys transporto priemonės. 2023-09-19 buvo parengtas patvarkymas dėl areštuoto turto vertinimo S-23-189-21449, kuriuo paskirta ekspertizė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., vertei nustatyti. Šiais veiksmais antstolė vykdė pareigą užtikrinti, kad turto nebūtų areštuota iš esmės daugiau, nei jo reikia išieškotinoms sumoms ir vykdymo išlaidoms padengti. Nors pareiškėjas ir nurodo, kad žemės sklypų už vieną hektarą vertė yra po 10000,00 Eur, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikta. Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad dalis turto yra įkeista. Taip pat nėra aišku, už kokią sumą žemės sklypai būtų realizuoti iš varžytynių, jei to prireiktų.
Antstolė siekė teisingo turto įvertinimo bei realaus vykdomojo dokumento įvykdymo. Antstolė turto arešto aktuose nurodė turto arešto mastą, kuris atitiko nepadengtos skolos ir vykdymo išlaidų dydį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ji, priimdama turto arešto aktus, pažeidė areštuoto turto įkainojimą reglamentuojančias CPK nuostatas, nes, pagal CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktą, jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Turto areštas buvo taikytas kaip reali ir rezultatyvi priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė, kurios esminis tikslas yra ne nustatyti tikslią areštuojamo turto rinkos vertę, o siekiama areštuoti pakankamai turto skolininko įsipareigojimams įvykdyti. Taip pat svarbu užtikrinti, kad skolininkas neperleis kito turto, jei paaiškėtų, jog turto skolai išieškoti areštuota per mažai. Ekspertizės skyrimas turto vertei nustatyti yra daug tikslesnis turto rinkos vertės nustatymo būdas (CPK 681 straipsnio 1 dalis), nei vidutinės turto rinkos vertės nustatymas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kurie gali būti gerokai pasikeitę nuo to laikotarpio, kai vertė buvo nustatyta, iki realaus turto vertinimo momento.
Pareiškėjo teiginys, kad žemės sklypų pardavimas sužlugdys jo ūkininkavimo veiklą, vertintinas kritiškai. Antstolė ketina realizuoti vieną žemės sklypą, tačiau dar net neaišku, ar tai bus būtina, skolininkui pradėjus dalimis dengti įsiskolinimą. Taikytas tik turto areštas žemės sklypams, turtu nedraudžiama naudotis, draudžiama tik juo disponuoti, kad nebūtų pabloginta išieškotojų padėtis. Kaip ir minėta, pareiškėjas pats su antstole nebendradarbiavo, nuo 2023 m. birželio neteikė išlaikymo savo vaikams, taip kiekvieną mėnesį didindamas savo įsiskolinimą bei vykdymo išlaidas, išlaikymą pradėjo teikti tik atsiradus skundui teisme. Nemaža dalis skolos buvo išieškota skundo nagrinėjimo proceso metu, tačiau nėra garantuota, kad skolininkas toliau geranoriškai vykdytų teismo sprendimus, jei būtų panaikintas areštas jo turtui. Galimai skolininkas siekia panaikinti areštą, kad galėtų realizuoti turtą, po ko būtų sudėtinga toliau tikėtis savanoriško teismų sprendimų vykdymo. Antstolė 2023-12-08 taip pat pateikė papildomus rašytinius argumentus dėl skundo ir papildomą informaciją. Antstolės pateikta informacija, net išieškojus nemažai lėšų iš skolininko, jo skola pagal visas vykdomąsias bylas 2023-12-06 vis dar sudarė 18012,05 Eur. Skolininkas taip pat nurodė, kad kilnojamojo turto iš esmės nėra. Netgi įvertinus paskutinius skolininko pateiktus 2023-12-20 duomenis apie papildomai galimai išieškotas lėšas, pagal antstolės pateiktus duomenis, jo įsiskolinimas vis tiek siekia bent apie 12-13 tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas taip pat yra dinamiškas, kadangi kas mėnesį auga.
Nustačiusi, kad skolininkas neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su išieškotojomis, antstolė turėjo teisę pradėti išieškojimo iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto procesą. Antstolė, atlikdama šiuos veiksmus, jokių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų nepadarė. Pasikeitusios aplinkybės dėl nemažų sumų išieškojimo iš skolininko faktinės situacijos arešto taikymo būtinumo ir turto vertinimo prasme nekeičia. Tačiau skolininkui rodant, jog jis yra pajėgus padengti visas skolas per neilgą laiko tarpą, gali būti, kad priverstinis turto pardavimas, iki kurio dar neprieita, nebebus būtinas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjo skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo skundo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas grąžinti antstolei.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.