- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-22
- Bylos Nr.
- 2S-1546-153/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15345-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Suinteresuotas asmuo
- „Swedbank“, AB SEB bankui, BAB „Snoras“, AB Šiaulių bankui
- Pareiškėjas
- L. S.-S., D. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens „Swedbank“, AB, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-8921-375/2015 pagal pareiškėjų L. S.-S. ir D. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims „Swedbank“, AB, AB SEB bankui, BAB „Snoras“, AB Šiaulių bankui, bankrutavusiai kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“, AB „Citadele“ bankui, UAB „General Financing“, BIGBANK AS, Valstybiniam studijų fondui, L. L., antstolei R. V., antstoliui A. S., antstolei B. P., antstolei B. T., antstoliui G. J., antstoliui G. K., antstoliui J. P., antstolei D. M., UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „Protekcija“, D. R., UAB „Doka Lietuva“, A. M., UAB „Cramo“, antstoliui D. B., antstoliui R. K., V. K. dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu iškelti jiems bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centrą, patvirtinti lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, D. S. – 1 700 Lt (492,35 Eur) per mėnesį, L. S.-S. – 1200 Lt (347,54 Eur) per mėnesį. Nurodė, kad pareiškimo padavimo teismui dieną L. S.-S. iš viso turi 481 803,49 Lt (139 539,94 Eur) įsiskolinimą, D. S. – 1 784 050,68 Lt (516 696,79 Eur). Pareiškėjos L. S.-S. vardu yra registruotas turtas – butas, (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, įkeistas „Swedbank“, AB. Jos vardu registruoto automobilio „Chrysler Lebaron“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos teigimu, natūroje nėra, nes dar 1999 m. jis buvo perleistas kitam asmeniui, tačiau naujasis savininkas nėra įregistravęs į jį nuosavybės teisių. Pareiškėjo D. S. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas – poilsio patalpos (duomenys neskelbtini) Palangoje, 1/2 žemės sklypo, esančio Klaipėdos rajone, Normantų kaime. Pareiškėjas nurodė, jog jo vardu registruoto automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat realiai nėra, nes 2003 m. jis buvo perleistas L. B., kuris iki šiol nėra persirašęs nuosavybės teisių. Pareiškėja I. S.-S. dirba UAB „Marsela“ direktore, uždirba nuo 64 Lt (18,54 Eur) iki 77 Lt (22,30 Eur) per mėnesį, UAB „Pinita Logistics Group“ projektų vadove, gauna 1 492 Lt (432,11 Eur) darbo užmokestį, bei UAB „Pinita“ vadybininke, gauna nuo 64 Lt (18,54 Eur) iki 77 Lt (22,30 Eur) per mėnesį. Pareiškėjas D. S. dirba RUAB „Lijasta“ direktoriumi 0,25 etato, gauna 190 Lt (55,03 Eur) darbo užmokestį per mėnesį, ir poilsio namų (duomenys neskelbtini) Palangoje savininkų bendrijos pirmininku, gauna 488,50 Lt (141,48 Eur) darbo užmokestį per mėnesį. Asmenų, kuriuos L. S.-S. ir D. S. turėtų išlaikyti, nėra. Pareiškėjai nėra sudarę išlaikymo ar vedybinės (povedybinės) sutarčių. Savo nemokumo priežastimis nurodė tai, kad pareiškėjai turėjo pakankamai lėšų ir pagrindo prisiimti verslo riziką ekonominio pakilimo metais, o ekonominio nuosmukio padarinių ir masto, kurie daugiau kaip prieš trejus metus nulėmė didžiausios įsiskolinimo dalies susidarymą, niekas negalėjo numatyti. Pareiškėjai nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų, neturi kitų žalingų įpročių, nėra bausti už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose. Jiems nebuvo iškeltos ar nutrauktos bankroto bylos, nėra iškeltos neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto bylos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015-04-16 nutartimi pareiškimą patenkino: iškėlė bankroto bylą pareiškėjams L. S.-S. ir D. S., bankroto administratoriumi paskyrė UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centrą, patvirtino 1800 Eurų lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjų L. S.-S. bei D. S. bankroto procedūroms atlikti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtino po 300 eurų, reikalingų kiekvieną mėnesį L. S.-S. ir D. S. būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.
Teismas konstatavo pareiškėjų nemokumą, nes tiek L. S.-S., tiek D. S. įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję, mastas gerokai viršija FABĮ nustatytą 25 MMA dydį: L. S.-S. yra skolinga 481 803,49 Lt, arba 139 653 eurus, o D. S. – 1 784 050,68 Lt, arba 517 116 eurų, pareiškėjai turi tik nekilnojamąjį turtą (butą Vilniuje bei butą – poilsio patalpas Palangoje ir žemės sklypą Klaipėdos rajone Normantų kaime), kuris visas yra įkeistas, areštuotas ir varžomas skoloms padengti, pareiškėjų gaunamos darbinės pajamos yra nedidelės: L. S.-S. gauna apie 490 Eur, o D. S. tik 200 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Kad pareiškėjų nemokumo priežastimi būtų buvę CK 6.67 str. nurodyti sandoriai, teismas nenustatė, juolab jog didžioji dauguma sandorių sudaryti daugiau kaip prieš 3 metus iki prašymo iškelti bankroto bylą pateikimo, taip pat kad pareiškėjai nemokiais tapo dėl žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kt.). Nurodė, kad D. S. 2015-03-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu Nr. 1-89-718/2015 buvo nuteistas pagal kelis LR BK straipsnius, tarp jų ir pagal BK 222 str., tačiau nuosprendis nėra įsiteisėjęs, nes apskųstas, taip pat nėra ir duomenų, kad dėl to D. S. tapo nemokus. Teismas nenustatė, kad yra ir kitų FABĮ 5 str. 8 d. nurodytų pagrindų atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Nurodė, kad sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylios iškėlimo pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: 1) ar skolininkas sąžiningai pateikė visą informaciją, 2) ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Nesąžiningu asmuo pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais suponuoja išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, arba kad kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai. Nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui.
Nustatė, kad pagrindine įsiskolinimų ir savo nemokumo priežastimi pareiškėjai įvardijo ekonominės krizės įtakotą jų abiejų vykdomų verslų nesėkmę. 2007-11-20 pareiškėjai įsteigė UAB „Pinolina“, kurios veikla nebuvo sėkminga, nes, „Liteko“ duomenimis, 2010-03-22 bendrovei buvo iškelta bankroto byla ir 2013-04-08 sprendimu UAB „Pinolina“ veikla pripažinta pasibaigusia dėl bankroto. Įmonės veiklai finansuoti buvo nukreiptos pareiškėjų nuosavos ir piniginės lėšos, pasiskolintos iš AB „Swedbank“, AB banko „Citadelė“, AB Ūkio banko, UAB „General Financing“, BIGBANK AS (pareiškimo 1.6 p., 1.7 p., 1.14 p., 1.15 p., 1.16 p., 1.17 p., 1.18 p., 1.22 p., 5 t. b. l. 34–41). 2008 m. prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė, sąlygojusi vartojimo ir pardavimų apimčių sumažėjimą, neigiamai įtakojo ką tik įsteigtos įmonės, prekiavusios ne pirmo būtinumo prekėmis – nėščiųjų drabužiais, vystymąsi ir finansinius rodiklius. Taip pat ekonominė krizė turėjo neigiamų pasekmių ir statybų verslui, kuriuo užsiima pareiškėjas D. S., – jo vadovaujamai UAB „Lijasta“ 2011-10-18 buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai ekonominio nuosmukio metu taip pat sąlygojo pareiškėjų nemokumą. Pareiškėjų teigimu, į žemės sklypą ir pastatą – gyvenamąjį namą Klaipėdos rajone Normantų kaime, (duomenys neskelbtini), buvo investuota apie 300 000 eurų, o turtas priverstinai iš varžytynių parduotas tik už 290 000 Lt.
Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjai, suvokdami susidariusią padėtį, sąmoningai siekė ją dar labiau pabloginti turėdami tikslą išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ir nurašyti skolas. Pažymėjo, kad didžioji dauguma skolų susidarė 2009–2010 m., kai FABĮ net negaliojo, nes buvo priimtas 2012-05-10.
Teismas konstatavo, kad yra visos sąlygos fizinio asmens bankroto bylai iškelti, todėl pareiškimą tenkino (CPK 178, 197, 186, 185 straipsniai, FABĮ 5, 6 straipsniai).
Pagal teismui pateiktus duomenis (1 t., b. l. 18–23) teismas sprendė, jog pareiškėjų pasiūlyta administratoriaus kandidatūra – UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centras, atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus bankroto administratoriaus kandidatūrai, taip pat sutinka vykdyti bankroto administratoriaus funkcijas, yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, todėl administratoriumi paskyrė UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centrą. Kadangi FABĮ 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog administravimo išlaidų suma visam nurodytam laikotarpiui negali viršyti 3 MMA, teismas nustatė maksimalią pagal įstatymo reikalavimus sumą – 1800 eurų (kiekvienam pareiškėjui po 900 eurų). Taip pat patvirtino 300 eurų kiekvienam pareiškėjui jų būtiniesiems poreikiams tenkinti (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-04-16 nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismo nutartis yra neteisėta ir naikintina šiais motyvais:
„Swedbank“, AB, nebuvo pranešta apie teismo posėdį, kuriame buvo byla išnagrinėta iš esmės ir priimta skundžiama nutartis. Apeliantas skundžiamą nutartį gavo tik 2015-04-22, todėl per tokį trumpą laiką nespėjo patikrinti, ar teismo šaukimas buvo siųstas ir ar buvo gautas.
„Swedbank“, AB, prašė pareiškėjų bankroto administratoriumi skirti S. B., tačiau teismas visiškai nepasisakė dėl šios bankroto administratoriaus kandidatūros, o tai sudaro absoliutų teismo nutarties negaliojimo pagrindą.
Pareiškėjų gaunami simboliniai atlyginimai už simbolinį darbo valandų kiekį akivaizdžiai rodo, kad pareiškėjai nesąžiningai siekia tik skolų nurašymo, o ne pastangas iš gaunamo darbo užmokesčio atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjų sudarytos darbo sutartys yra tokie patys sandoriai, kaip ir teismo tirti turto perleidimo ar paskolų sandoriai, ir jie taip pat turi būti vertinami LR CK 6.67 str. ir kitais sąžiningumo pagrindais. Tuo labiau kad pareiškėjai savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad net neketina ieškoti geriau apmokamo darbo.
Atsiliepimas
Atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikė pareiškėjų atstovė advokatė J. S., kuri prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad teismas, patikrinęs pareiškėjų siūlomo administratorius kandidatūros atitiktį įstatymo reikalavimams bei vadovaudamasis dar tik formuojama teismų praktika šiuo klausimu teikti prioritetą pareiškėjo siūlomai kandidatūrai, ir nepasisakydamas dėl kreditoriaus siūlytos kandidatūros, nepažeidė CPK 239 straipsnio. Nurodo, kad 2014-11-25 teismo posėdžio metu pareiškėjas D. S. nurodė, kad jis dirba ir liko dirbti UAB „Lijasta“ dėl to, kad daug metų joje dirbo, buvo jos vadovu, o įmonei turint finansinių sunkumų, t. y. esant restruktūrizuojamai, nepaliko jos ir šiuo metu dirba ir tikisi, kad įmonės veikla bus atstatyta. Kol kas yra visi pagrindai sėkmingam restruktūrizavimui, ir jau prasidėjo paskutinieji restruktūrizavimo metai. Įmonė turi projektų ir perspektyvų, dėl to labai tikėtina, kad fizinio asmens bankroto proceso metu D. S. galės vėl dirbti visą darbo dieną. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas bylos metu dirbo papildomus darbus, pajamos pagal verslo liudijimą buvo beveik pastovios kiekvienais metais (išskyrus 2010 m.), o 2014-12-12 gavo 14860,00 Lt pajamas. Atstovės nuomone, byloje nėra duomenų, įrodančių, kad pareiškėjai vengtų pareigos pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą (FABĮ 16 straipsnio 10 punktas), atvirkščiai, jie nurodo, kad siekia išsaugoti ir darbo vietas, ir turimą kvalifikaciją ir netolimoje ateityje maksimaliai realizuoti savo darbines galimybes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti bankroto bylą fiziniams asmenims teisėtumo bei pagrįstumo klausimas, nurodant, kad teismas išnagrinėjo bylą nepranešęs apie teismo posėdžio datą ir laiką kreditoriui, nenagrinėjo kreditoriaus pasiūlytos administratoriaus kandidatūros, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjų sąžiningumo.
Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu apelianto argumentą, jog teismas priėmė skundžiamą nutartį nepranešęs kreditoriui „Swedbank“, AB. Pagal bylos duomenis, apie 2015-04-09 9 val. vyksiantį teismo posėdį suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB, informuotas teismo šaukimu, kuris įteiktas 2015-03-17 (b. l. 156, t. 7) (CPK 133 straipsnio 1, 2 dalys). „Swedbank“, AB, atstovas 2015-04-09 teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas 2015-04-09 posėdyje nutarė atidėti nutarties paskelbimą ir ją paskelbti 2015-04-16 14.30 val. (b. l. 174–175, t. 7) (CPK 290 straipsnio 2 dalis), šiuo laiku ir paskelbė skundžiamą teismo nutartį (b. l. 3, t. 8), kurios kopiją 2015-04-16 išsiuntė „Swedbank“, AB (b. l. 22, t. 8). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai buvo informavęs suinteresuotą asmenį „Swedbank“, AB apie teismo posėdžio vietą ir laiką (CPK 133 straipsnio 1, 2 dalys).
Apeliantas atskirąjį skundą taip pat grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – neišspręsti visi pareikšti reikalavimai ar reikalavimai atmesti. Su šiais apelianto argumentais apeliacinis teismas nesutinka. Pareiškėjai prašė iškelti jiems bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centrą, patvirtinti lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Apeliantas „Swedbank“, AB, teikė administratoriaus kandidatūrą ir prašė skirti administratoriumi S. B. (b. l. 77–78, t. 3). Pirmosios instancijos teismas iškėlė bankroto bylą pareiškėjams L. S.-S. ir D. S., bankroto administratoriumi paskyrė UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centrą. Vadovaujantis FABĮ 11 straipsnio 1 dalimi, bankroto administratorių skiria teismas. Bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui turi teisę pasiūlyti tiek fizinis asmuo, kuris inicijuoja savo bankroto procesą, tiek ir kreditorius (kreditoriai) (FABĮ 11 straipsnio 2 dalis), tačiau diskrecijos teisė spręsti dėl administratoriaus kandidatūros suteikta teismui. Skirdamas bankroto administratorių teismas privalo patikrinti, ar siūlomas fizinio asmens bankroto administratorius atitinka specialius reikalavimus (FABĮ 2 straipsnio 3 dalis), ar nėra įstatyme numatytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas fizinio asmens administratoriumi (FABĮ 11 straipsnio 3 dalis), ar nėra suinteresuotumo bankroto proceso baigtimi (FABĮ 11 straipsnio 5 dalis) ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti svarbią aplinkybę – fizinių asmenų bankroto proceso paskirtį – atkurti fizinio asmens mokumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai administratoriaus kandidatūrą kartu su kreditoriais teikia ir pats pareiškėjas, nustačius, kad pareiškėjo pasiūlyta administratoriaus kandidatūra iš esmės atitinka FABĮ reikalavimus, pirmenybė turėtų būti teikiama pareiškėjo pasiūlytai kandidatūrai, kadangi tik tokiu būdu būtų efektyviausiai įgyvendinta fizinių asmenų bankroto proceso paskirtis – atkurti fizinio asmens mokumą ir taip išvengta priešpriešos tarp bankroto proceso dalyvių (Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-227-390/2014). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybės, kad pareiškėjų pasiūlyta administratoriaus kandidatūra neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų. Apeliantas (kreditorius) nepasitikėjimą pareiškėjų siūlomu administratoriumi reiškė kaip stambiausias pareiškėjų (skolininkų) kreditorius, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, joje yra išdėstyti motyvai, kuriais remdamasis teismas paskyrė pareiškėjų siūlomą administratoriaus kandidatūrą. Nors motyvacija ir nėra pakankamai išsami, tačiau apeliantui ir atskirajame skunde nenurodžius jokių argumentų dėl teismo paskirto administratoriaus neatitikties įstatymo reikalavimams (FABĮ 11 straipsnio 3 dalis) ar suinteresuotumo bankroto proceso baigtimi (FABĮ 11 straipsnio 5 dalis), nesant tarp šalių ginčo dėl teismo paskirto administratoriaus, nėra pagrindo išvadai, jog motyvų dėl vienos iš siūlomos administratoriaus kandidatūros nebuvimas ir yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas absoliutus skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindas.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjų sudarytas darbo sutartis kaip sandorius CK 6.67 straipsnio (sąžiningumo) pagrindu. Mano, kad pareiškėjų gauti simboliniai atlyginimai – tai pareiškėjų nesąžiningas skolų nurašymo siekis.
Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kai pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad pareiškėjo nesąžiningumas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą.
Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad pareiškėjai su pareiškimu iškelti bankroto bylą pateikdami informaciją buvo nesąžiningi. Taip pat nurodė, kad pagal bylos duomenis, nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjai, suvokdami susidariusią padėtį, sąmoningai siekė ją dar labiau pabloginti turėdami tikslą išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ir nurašyti skolas. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti).
Atskirajame skunde apeliantas nurodo argumentus dėl pareiškėjų sąžiningumo jiems tampant nemokiems – pareiškėjų gaunami simboliniai darbo užmokesčiai nerodo pareiškėjų pastangų gerinti savo finansinę padėtį ir atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, kad šį nesutikimo su pareiškėjų pareiškimu argumentą savo atsiliepimuose į pareiškimą buvo nurodę dauguma kreditorių. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais ir nurodo, kad teismas nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių ir, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, tik formaliai konstatavo pareiškėjų sąžiningumą ir FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų nebuvimą. Byloje nustatyta, kad L. S.-S. dirba šiose įmonėse: UAB „Marsela“ direktore, išmokamas mėnesinis darbo užmokestis yra nuo 64 Lt iki 77 Lt, UAB „Pinita Logistics Group“, projektų vadove, 8 darbo valandos per dieną, mėnesinis darbo užmokestis yra 1492,00 Lt, UAB „Pinita“ vadybininke, 1 darbo valanda per dieną, mėnesinis darbo užmokestis yra nuo 64 Lt iki 77 Lt, iš viso apie 476 Eur (b. l. 54–56, t. 1, 16–21, t. 3). D. S. dirba: RUAB „Lijasta“ direktoriumi, 0,25 etato, išmokamas mėnesinis darbo užmokestis yra 190,00 Lt, poilsio namų (duomenys neskelbtini), Palangoje savininkų bendrijos pirmininku, mėnesinis darbo užmokestis yra 488,50 Lt, iš viso apie 196 Eur (b. l. 57–58, t. 1, 26–29, t. 2). Pareiškėjai yra jauni, turi profesinės patirties, aukštąjį išsilavinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės gali būti pagrindas pripažinti asmenį sąmoningai siekus pabloginti savo padėtį ir dėl to buvus nesąžiningą, tačiau tokiai išvadai nustatyti reikia detaliau išanalizuoti priežastis, įvertinti, ar pareiškėjai vengė (nedėjo pakankamų pastangų) rasti geriau apmokamus darbus sąmoningai, ar tokią būklę lėmė kitos, nuo jų nepriklausančios, aplinkybės, taip pat kokią įtaką tai darytų jų mokumui ir galimybėms atsiskaityti su kreditoriais. Atkreiptinas dėmesys, kad atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjų atstovė nurodo, jog pareiškėja objektyviai didinti darbo krūvio artimiausiu laikotarpiu neketina dėl sveikatos sutrikimų.
Be to, pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet keisti tolesnį asmens elgesį ir atkurti fizinio asmens mokumą, kad jis, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Viena esminių sąlygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal FABĮ yra pajamų gavimas, gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais. FABĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą turi būti pridėti taip pat ir fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai. Viena iš FABĮ 16 straipsnio nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą (FABĮ 16 straipsnio 10 punktas). Pareiškėjai šiuo metu gauna iš viso apie 672 Eur darbo užmokesčio, kurio pakanka tik jų asmeniniams poreikiams tenkinti (b. l. 16–17, t. 1), tačiau nenurodė jokių pagrįstų argumentų, iš kur ir kiek planuoja gauti pajamų, kad realiai galėtų atsiskaitinėti su kreditoriais ir mokėti pareiškėjų nurodomą 2630 Eur (teismas skundžiamoje nutartyje nustatė 1800 Eur) atlyginimą administratoriui (b. l. 23, t. 1). Esant tokiai situacijai, pareiškėjai niekaip negalėtų vykdyti įstatyme nustatytos procedūros – atsiskaityti su savo kreditoriais, o tai prieštarautų FABĮ tikslui atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Todėl pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti aplinkybes dėl pareiškėjų galimybės gauti didesnes ir reikšmingesnes pajamas, nei gauna. Pagal formuojamą teismų praktiką bankroto bylose, kuomet pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis yra neįprastai mažas, palyginti su Vyriausybės nustatytu minimaliu atlyginimu, ir pareiškėjas nesiima jokių veiksmų, kad susirastų geriau apmokamą darbą ir taip pagerintų savo turtinę padėtį, tai rodo jo nesąžiningumą (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2402-640/2014).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų teisingam klausimo dėl bankroto bylos pareiškėjams iškėlimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, netinkamai vertino FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą dėl pareiškėjų sąžiningumo (nesąžiningumo), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos L. S.-S. ir D. S. iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.