- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-13
- Bylos Nr.
- 2A-1231-153/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Virginija Gudynienė, Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- O. V.
- Atsakovas
- I. K.
- Trečiasis asmuo
- K. V., Kauno rajono 4-ojo notarų biuro
procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 34.1, 34.4.10, 34.6.
2011 m. liepos 13 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant ieškovei O. V., atsakovei I. K., jos atstovei advokatei D. K., trečiojo asmens K. V. įstatyminei atstovei V. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. V. atstovo advokato A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-230-214/2011 pagal O. V. ieškinį atsakovei I. K., tretiesiems asmenims Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarei J. V., valstybės įmonei Registrų centrui, D. D., L. V., K. V., atstovaujamam įstatyminės atstovės V. V., dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo, teisinės registracijos panaikinimo, palikimo priėmimo fakto nustatymo ir termino palikimui priimti pratęsimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė O. V. ieškiniu prašė teismo panaikinti 2007-04-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, patvirtinto Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarės J. V., dalį dėl pusės paveldėto turto, išduotą I. K. vardu; panaikinti teisinę ginčo pastatų registraciją, registro įrašas Nr. 44-690493 VĮ Registrų centro Kauno filiale I. K. vardu; nustatyti palikimo priėmimo faktą, kad ieškovė O. V. priėmė jai pagal įstatymus priklausančią mirusio sutuoktinio palikimo ½ dalį pradėjusi jį faktiškai valdyti; nustatyti faktą, kad ieškovė O. V. paveldėjimo teise įgyja įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenis; vadovaujantis CK 5.57 str. pratęsti ieškovei O. V. terminą dėl mirusio sutuoktinio palikimo priėmimo.
Ieškovė nurodė, kad 2007 m. birželio 4 d., gavusi raštą dėl iškeldinimo, sužinojo apie atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į S. V. turtą, esantį Kauno r., Zapyškio sen., Vilemų k. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-0435-097/2007, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad atsakovė po savo motinos S. V. mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti turtą. Ieškovė taip pat yra pretendentė į palikimą, nes ji buvo S. V. sūnaus ir įstatyminio įpėdinio Sigito P. V., mirusio 2006 m. spalio 29 d., sutuoktinė. Ieškovė nurodė, kad nuo 1988 m. kartu su sutuoktiniu gyveno bei vedė bendrą ūkį S. V. nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje, esančioje Kauno r., Zapyškio sen., Vilemų k. Ieškovė iki šiol ten gyvena, kaip savais naudojasi visais namų apyvokos daiktais ir pačiu nekilnojamuoju turtu, moka nekilnojamojo turto mokesčius. Atsakovė motinos turto niekada faktiškai nevaldė. Šios aplinkybės patvirtina, kad po S. V. mirties palikimą faktiškai pradėjo valdyti ir rūpintis juo kaip savu S. P. V., o po jo mirties – ieškovė. Po sutuoktinio mirties ji nesikreipė dėl paveldėjimo, nes yra 2 grupės invalidė, dažnai gydosi ligoninėse, nežinojo, jog jos vyras turi paveldėtino turto.
Atsiliepimas
Atsakovė I. K. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinyje išdėstyti faktai neatitinka tikrovės. Ieškovė yra jos brolio Sigito žmona. Atsakovės motina S. V. nenorėjo, kad ieškovė būtų registruota jos namuose, kadangi ji su jos broliu girtuokliavo, girti žiauriai elgėsi su motina, ją mušdavo, atimdavo pensijos pinigus. Motinai mirus, atsakovė ją laidojo ir viskuo rūpinosi, po jos mirties ji priėmė mirusios turtą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės O. V. atsakovei I. K. 1 500 Lt advokato pagalbai apmokėti ir valstybei 93,02 Lt turėtas byloje pašto išlaidas.
Teismas nustatė, kad 1973–1990 m. Vilemų ūkinėse knygose įrašytas S. V. ūkis, 1998 m. ji išvyko į Ežerėlio slaugos namus. S. V. iki mirties gyveno ir gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu: Kauno r., Ežerėlis, Kauno g. 27, jos vardu Kauno r., Zapyškio sen., Vilemų k. buvo užregistruotas medinis gyvenamasis namas su priestatu ir gyvenamaisiais priestatais bei kiemo rūsys, viralinė, ūkio pastatai, garažas. Atsakovė 2007-06-04 per notarą išsiuntė ieškovei pareiškimą, kuriuo paprašė išsikelti iš jai nuosavybės teise priklausančios sodybos, esančios Kauno r., Vilemų k. Ieškovė nuo 2006-06-22 iki 2006-11-18 gydėsi VšĮ KMUK fil. Romainių tuberkuliozės ligoninės stacionare. O. V. ir S. P. V. susituokė 1988-04-22. V. S. P. mirė 2006-10-29, iki mirties jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota Kauno r., Zapyškio sen., Vilemų k., kur gyveno ir iki šiol gyvena jo sutuoktinė ieškovė O. V.. Gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400-1020-9937, kiemo rūsys, unikalus Nr. 4400-1021-3193, viralinė, unikalus Nr. 4400-1021-3240, ūkio pastatas, unikalus Nr. 4400-1021-3293, ūkio pastatas, unikalus Nr. 4400-1021-3339, ūkio pastatas, unikalus Nr. 4400-1021-3406, garažas, unikalus Nr. 4400-1021-3482, ūkio pastatas, unikalus Nr. 4400-2021-3539, kiemo statiniai, unikalus Nr. 4400-1021-3606, esantys Kauno r., Vilemų k., nuosavybės teise priklauso atsakovei I. K., kuri šį turtą po S. V. mirties 2002-02-10 paveldėjo pagal įstatymą. Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarės J. V. 2007-04-04 liudijimas patvirtina, kad S. V. palikimą priėmė I. K.. Zapyškio seniūnijos 200-08-23 išduotoje ieškovės charakteristikoje nurodyta, kad ji kartu su savo sutuoktiniu S. V. mėgo vartoti alkoholinius gėrimus.
Teismas, ištyręs šalių, trečiųjų asmenų, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, nurodė, kad S. V. ir O. V. gyveno sodyboje Kauno rajone, Vilemų kaime, tačiau pagrindo teigti, kad O. V. priėmė jai pagal įstatymus priklausančią mirusio sutuoktinio ½ dalį pradėjusi jį faktiškai valdyti, nėra pagrindo. Teismo nuomone, bylos medžiaga nepatvirtino O. V. valios išraiškos priimti palikimą. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad S. V. po savo motinos S. V. mirties būtų priėmęs jos palikimą. Ieškovė nenurodė, kokį kitą turtą, be ginčijamo Kauno r., Vilemų k., į kurį ieškovė prašė pripažinti palikimo priėmimo faktą, S. V. valdė. Teismo vertinimu, ieškovė neturi teisės ginčyti I. K. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, nes ji nėra S. V. įpėdinė nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, palikimo priėmimo fakto neįrodė, kad S. V. po S. V. mirties būtų priėmęs palikimą, ir O. V. po S. V. mirties būtų priėmusi palikimą (CK 5.8 str.). 2007-02-22 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad atsakovė I. K. po motinos S. V. mirties priėmė jos palikimą, yra įsiteisėjęs, nenuginčytas, jo pagrindu I. K. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Ieškovė po savo sutuoktinio S. V. mirties gydėsi VšĮ KMUK filialo Romainių tuberkuliozės sanatorijoje nuo 2006-06-22 iki 2006-11- 18.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad pagrindo pratęsti terminą palikimui priimti nėra, nes įstatymo nustatytas terminas palikimo priėmimui yra 3 mėn., o kitų priežasčių, dėl kurių ieškovė praleido šį terminą, teismui nenurodė. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl termino palikimui priimti pratęsimo.
Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pagal CK 5.14 str. nuostatas, jog įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienus metus. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimo dėl šių daiktų paveldėjimo fakto nustatymo taip pat nėra pagrindo tenkinti, nes byloje nenurodyta, kokie tai daiktai ir kokiam palikėjui jie priklausė. S. V. palikimą yra priėmusi I. K., o S. V. palikimas kaip atskiras nuo S. V. palikimo nenurodytas. Kadangi reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalinio panaikinimo netenkintas, teismas netenkino ir reikalavimo šio dokumento pagrindu panaikinti teisinę pastatų registraciją ieškovės vardu. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo ieškinio reikalavimus (CPK 178 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės atstovas prašė panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011-02-25 sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir priimti naują sprendimą pripažįstant, kad ieškovė po savo vyro Sigito P. V. mirties, kuris po palikėjos mirties turtą faktiškai valdė, tęsdama faktinį valdymą priėmė ½ dalį palikimo. Apeliantas nurodė, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir formalus, priimtas pilnai, visapusiškai ir objektyviai neištyrus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių bei jas neteisingai interpretavus dėl šių motyvų:
1) teismas nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią atsakovės pateiktiems įrodymams ir argumentams bei neteisingai interpretavo, ištyrė ir įvertino byloje esančias faktines aplinkybes. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ji nuo 1988 m. kartu su savo sutuoktiniu S. V. gyveno, vedė bendrą ūkį, naudojosi visais namų apyvokos daiktais, prižiūrėjo sodybą, t. y. aktyviais veiksmais faktiškai valdė S. V. nuosavybės teise priklausančią namų valdą, esančią Kauno raj, Vilemų k. Šį turtą daug anksčiau už atsakovę ir po S. V. bei S. V., kuris aktyviais veiksmais iki savo mirties faktiniais veiksmais valdė paveldimą turtą, o po jo mirties turtą faktiškai pradėjo valdyti ieškovė;
2) sprendime nepasisakyta dėl ieškovės pusėje buvusių liudytojų B. ir P. parodymų, kurios teigė, kad sodybą ieškovė, o prieš tai ir jos vyras, prižiūrėjo, ja rūpinosi. Jų teiginiai paremti rašytiniais įrodymais, t. y. elektros energijos tiekimo sutartimi, mokesčių kvitais ir kt. Ieškovė ir jos sutuoktinis iš esmės atliko veiksmus, kurie teismų praktikoje pripažįstami faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, t. y. valdė tą turtą, naudojosi juo, palaikė jį tinkamos būklės. Tai, kad ieškovė ir jos sutuoktinis retkarčiais kivirčydavosi su S. V. ar retkarčiais išgerdavo, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad turto jie faktiškai nevaldė ir paveldimo turto faktiško valdymo neįrodė;
3) teismas visiškai netyrė aplinkybių, ar pati atsakovė tinkamai realizavo savo teises į palikimą. Galima konstatuoti, jog atsakovė palikimo nepriėmė, nes faktiškai nepradėjo paveldimo turto valdyti per nustatytą trijų mėnesių terminą. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė sąmoningai nuslėpė faktą, jog S. V. priklausiusioje namų valdoje gyveno ir į šį palikimą teisėtai pretenduoja mirusio jos brolio sutuoktinė, t. y. elgėsi nesąžiningai, o nesąžiningo asmens teisės neginamos. Tuo teismas pažeidė proceso šalių procesinio lygiateisiškumo, asmenų lygybės įstatymui ir teismui, proporcingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus;
4) teismo argumentai, kad S. P. V. po savo motinos S. V. mirties nepriėmė palikimo pradėjęs ji faktiškai valdyti, neatitinka tikrovės. Kad S. V. atliko aktyvius veiksmus, patvirtina bylos įrodymai, jo tolesnis gyvenimas ginčo sodyboje, jo vardu sudarytos sutartys, liudytojų parodymai;
5) teismo teiginys, kad ieškovė nėra pretendentė į palikimą, neteisėtas ir nepagrįstas, nes remiantis CK 5.13 str., palikėją pergyvenęs sutuoktinis turi įstatymų numatytą teisę į palikimo dalį. Pagal CK 5.8 str. paveldėjimo teisės liudijimą gali ginčyti asmuo, pretenduojantis į palikimą, o ne tik įpėdinis. Teismas, atnaujindamas procesą, pripažino ieškovės teises į palikimą, o 2008-02-27 to paties teismo nutartimi pripažinta, kad S. P. V. ir I. K. yra lygiateisiai turto paveldėtojai po jų motinos S. V. mirties. Ieškovė per įstatymo numatytą 3 mėn. terminą palikimo nepriėmė dėl svarbių objektyvių priežasčių – sunkios ilgalaikės ligos. Teismo argumentai, kad ieškovė palikimo priėmimo laikotarpiu tik mėnesį gydėsi stacionare, nepagrįsti, nes ieškovė sirgo sunkia liga ir po to ilgai gydėsi ambulatoriškai. Dėl sunkios užkrečiamos ligos (TBC) buvo žymiai suvaržytas jos bendravimas su kitais asmenimis, ir dėl to ji negalėjo tinkamai realizuoti savo subjektines teises ir pareigas;
6) į teismo posėdį nebuvo kviečiami tretieji asmenys Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarė J. V., VĮ Registrų centro Kauno filialo atstovas. Nei jiems, nei atsakovei nebuvo pasiūlyta pateikti atsiliepimus į ieškinį. Teismas išėjo už ieškininio reikalavimo ribų ir nusprendė dėl jų teisių ir pareigų, o tai yra esminis CPK normų pažeidimas, ir turėtų būti taikytos CPK 329 str. 3 d. 1 p. nuostatos;
7) bylą nagrinėjanti teisėja turėjo nusišalinti, nes ji nagrinėja kitą bylą tarp tų pačių šalių, kurioje dar nesant sprendimo, ieškovei jau buvo pareikšti reikalavimai dėl iškeldinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė I. K. prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos motyvus:
Žemesnės instancijos teismas
1) teismas konstatavo, kad S. V. ir O. V. gyveno ginčo sodyboje, tačiau nustatė, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad S. V. po savo motinos S. V. mirties būtų priėmęs jos palikimą. Vien tik gyvenimas namų valdoje, naudojimasis daiktais ar jų paėmimas paveldėjimo teisėje nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko pareigų, neįgyvendino teisių į tą turtą. Ieškovė neįrodė, kad S. V., likęs gyventi ginčo sodyboje, tvarkė ją kaip savo ir save laikė turto savininku, mokėjo mokesčius, atliko kitus veiksmus, reikalingus tą turtą valdyti ir tvarkyti, todėl ieškovė neįrodė, kad S. V. po S. V. mirties būtų priėmęs jos palikimą ir ji po S. V. mirties būtų priėmusi palikimą;
Šalies argumentai
2) ieškovės nurodyti rašytiniai įrodymai, t. y. elektros energijos tiekimo sutartis, mokesčių kvitai ir kt. bei jos nurodytų liudytojų parodymai nepatvirtina faktinio turto valdymo po S. V. mirties, nes 1999 m. elektros energijos tiekimo sutartis Sigito P. V. vardu buvo sudaryta dar esant gyvai S. V., kuomet namų valda nuosavybės teise priklausė S. V., o 1994-02-22 raštas dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo S. P. V. ir jo šeimai, žemės nuomos mokesčių kvitai jo vardu nieko bendro su S. V. iki jos mirties valdytu turtu neturi;
3) nustatant juridinę reikšmę turintį faktą svarbi aplinkybė yra šalių santykiai su palikėju iki palikimo atsiradimo ir jų elgesys po palikėjo mirties. Byloje nustatyta, kad 1996 m. rudenį S. V. dėl ieškovės ir Sigito P. V. agresyvaus elgesio ir girtavimo buvo priversta išeiti iš namų. Toks asmenų elgesys su palikėja ir pretendavimas į palikimą po jos mirties neatitinka proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, ir yra pagrindas tokį ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio elgesį vertinti kaip asmenų, neturinčių teisių į palikimą po S. V. mirties;
4) ieškovės argumentas, kad atsakovė palikimo nepriėmė, nes faktiškai nepradėjo paveldimo turto valdyti per nustatytą trijų mėnesių terminą, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Aplinkybė, kad atsakovė priėmė palikimą faktiškai šį turtą valdydama, yra nustatyta Kauno rajono apylinkės teismo 2007-02-22 sprendimu, kuriame nustatytų aplinkybių nebereikia įrodinėti iš naujo;
5) ieškovės teiginys, kad S. P. V. atliko aktyvius veiksmus, kuriais siekė įgyti palikėjos S. V. turtą nuosavybės teise, nepagrįstas, nes jo nepatvirtino ieškovės pusėje apklaustos liudytojos, byloje nėra pateikta jokių sutarčių, sudarytų S. P. V. vardu po S. V. mirties dėl turto valdymo;
6) ieškovės argumentas, kad dėl ambulatorinio gydymosi negalėjo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą po sutuoktinio mirties ar kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, yra nepagrįstas, nes ieškovė, grįžusi iš ligoninės, toliau su pašaliniais asmenimis girtavo ir niekuo nesirūpino;
7) aplinkybę, kad į visus teismo posėdžius buvo kviečiami tretieji asmenys, patvirtina byloje esantys teismo siųsti teismo šaukimai ir pranešimai. Teismo posėdžio protokoluose užfiksuota, kad nei ieškovė, nei jos atstovas neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant tretiesiems asmenims. Priimtas teismo sprendimas neturėjo jokios įtakos nei trečiųjų asmenų teisėms, nei pareigoms;
8) ieškovės argumentai dėl teismo šališkumo nepagrįsti. Civilinė byla dėl iškeldinimo nepradėjus nagrinėti buvo sustabdyta, joje bylą nagrinėjusi teisėja neišreiškė savo nuomonės dėl iškeldinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo D. D. prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime iš esmės nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir atsakovė.
Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė. VĮ Registrų centro Kauno filialas pateikė prašymą bylą nagrinėjant jo atstovui nedalyvaujant bei vadovautis jo išdėstyta pozicija atsiliepime į ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus 2010-06-03 nutartyje (2 t., b. l. 65-72) nustatyta, kad 2008 m. birželio 18 d. teismas atmetė O. V. prašymą panaikinti 2007 m. vasario 22 d. teismo sprendimą, priimtą byloje pagal I. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo panaikinimo ( CPK 371 str. 1 d. 1 p.). Teismas nustatė, kad nei vienas iš suinteresuotų asmenų, taip pat ir pareiškėja, nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo po S. V. mirties. Vadovaudamasis pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimais bei liudytojų parodymais teismas sprendė, kad pareiškėja I. K. įrodė teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog ji per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo valdyti S. V. turtą kaip savo. Teismas nustatė, kad po motinos mirties I. K. toliau rūpinosi sodyba, esančia Kauno raj., Zapyškio sen., Vilemų k., ją tvarkė ir prižiūrėjo. Laikė, kad aplinkybę apie faktinį palikimo priėmimą po S. V. mirties 2002-02-09 patvirtino teismo posėdyje pareiškėjos pateiktas nuotraukų archyvas, priklausęs mirusiai S. V., taip pat įrodymai dėl vienkartinės laidojimo pašalpos, laidojimo išlaidų apmokėjimas. Ši nutartis įsiteisėjo 2008 m. spalio 23 d., todėl jo prejudicinė reikšmė tebėra galiojanti (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje vadovavosi Kauno rajono apylinkės teismo 2007-02-22 sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I. K. po motinos S. V. mirties priėmė jos palikimą. Todėl negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad po S. V. mirties faktinį turto valdymą perėmė S. V., o vėliau po sutuoktinio mirties pradėjo valdyti apeliantė O. V., nes tai prieštarauja teismo 2007-02-22 sprendimu nustatytoms aplinkybėms (CPK 185 str. 1 d.).
Negalima sutikti su apeliantės atstovo motyvais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus, nes šiam motyvui patvirtinti nepateikta jokių objektyvių įrodymų. Byloje nustatyta, kad ieškovė kartu su savo sutuoktiniu S. V. gyveno Kauno r., Vilemų k., vedė bendrą ūkį, naudojosi visais namų apyvokos daiktais, tačiau byloje nepateikta įrodymų, kad S. V. aktyviais veiksmai priėmė ir valdė turtą po S. V. mirties bei siekė palikėjo turtą įgyti nuosavybės teise. Priešingai – liudytojų A. P., L. V. Ž., L. B. ir V. J. Ž. parodymais nustatyta, kad S. V. išėjo iš namų, išsivežė gyvulius ir pagrindinius savo daiktus, likę sodyboje daiktai buvo naudojami ieškovės ir jos sutuoktinio poreikiams tenkinti. Liudytojų A. V., L. V. Ž. ir L. B. parodymais nustatyta, kad mirus S. V., jos sūnus S. V. nesirūpino sodyba, netvarkė paveldėjimo dokumentų, priešingai – tiek sodyba, tiek pačiu S. V. rūpinosi I. K.. Taip pat liudytojų parodymais nustatyta, kad I. K. savo lėšomis finansavo mokesčių sumokėjimą, ginčo sodybos remontą, kurą, reikalingą sodybai šildyti, nes S. V. ir O. V. turimas lėšas panaudodavo alkoholiui. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė ir jos buvęs sutuoktinis S. V. gyveno S. V. sodyboje, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad S. V. po S. V. mirties priėmė palikėjos turtą, taigi ir O. V. po S. V. mirties negalėjo šio turto priimti, nes motinos S. V. turto nepriėmė S. V.. Liudytojos A. P. ir R. B. paaiškinimai byloje nėra pakankamai informatyvūs, nes liudytoja A. P. gyvena Kaune, tad dalį aplinkybių liudytoja sužinojo iš ieškovės O. V.. Be to, kaip matyti iš liudytojos paaiškinimo, būtent liudytoja, o ne pati O. V. rūpinosi O. V. interesais, susijusiais su registracija ir gyvenimu ginčo sodyboje. Liudytoja R. B. apsigyveno Vilemų kaime tik 2004 m., taigi jos paaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, nes S. V. mirė 2002-02-10, tad liudytoja pasakoja tiek, kiek jai apie S. V. palikimo priėmimą tapo žinoma iš kitų asmenų, taip pat iš pačios ieškovės. Liudytojai A. V., L. V. Ž., V. J. Ž. ir L. B. yra Valevičių kaimynai, gyveno kaimynystėje ir bendravo su V. šeima esant gyvai S. V. ir po jos bei S. V. mirties, o kadangi šie liudytojai apie jiems žinomus faktus pasakojo remdamiesi savo turimomis žiniomis, tai jų paaiškinimai byloje yra patikimesni lyginant juos su kitais įrodymais. Liudytojų A. V., L. V. Ž., V. J. Ž. ir L. B. paaiškinimai nėra nuginčyti jokiais kitais įrodymais, todėl šių liudytojų parodymai laikomi objektyviais. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija neturi pagrindo jais netikėti, tad vadovaujasi liudytojų A. V., L. V. Ž., V. J. Ž. ir L. B. parodymais byloje. Apeliantės atstovo motyvas, kad turto valdymą ir palikimo priėmimą patvirtina elektros tiekimo sutarties sudarymo faktas ir žemės mokesčio kvitai, nėra teisingas. Bylos duomenimis, S. V. 1999 m. sudarė elektros tiekimo sutartį su elektros tinklais, tačiau vien paslaugų tiekimo sutarties sudarymo faktas nesudaro pagrindo pripažinti, kad S. V. po motinos mirties priėmė palikimą, nesant kitų patikimų įrodymų palikimo priėmimo faktui įrodyti. Elektros tiekimo sutartis su ieškovės sutuoktiniu buvo sudaryta iki palikėjos mirties, o liudytojų A. V., L. V. Ž. ir V. J. Ž. parodymais, mokesčiai už teikiamas paslaugas buvo mokami atsakovės I. K. lėšomis ir pastangomis. Be to, atsakovės lėšomis 2003–2006 m. buvo sumokėti žemės mokesčiai už S. V. paskirtą asmeninio ūkio žemę, kuri neturi jokio ryšio su S. V. palikimu. Taigi apeliantės atstovas neturi pagrindo asmeninio ūkio žemę priskirti prie S. V. turto, nes byloje nenustatyta, jog S. V. tūrėjo bendrą ūkį su S. V. ir ieškove. Priešingai – šalys neginčija, kad S. V. iš sodybos išsikraustė iki savo mirties (2002 m.), tad pateikti kvitai už žemės mokestį ieškovės prašomų nustatyti aplinkybių dėl S. V. palikimo priėmimo nepatvirtina. Taigi ir šis skundo motyvas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Tai, jog apeliantė ir jos buvęs sutuoktinis valdė palikėjos turtą kaip savo, paneigia ir tas faktas, jog ieškovė O. V. po S. V. mirties net nesirūpino registracija ginčo sodyboje, nesutvarkė jokių dokumentų nuosavybės teisėms įrodyti, o ieškovės registracija, paso sutvarkymu, gyvenamos vietos deklaravimu ginčo sodyboje rūpinosi atsakovė ir apeliantės sesuo (liudytoja A. P.), o ne pati apeliantė ar jos sutuoktinis, kuris gyveno kartu su ieškove ginčo sodyboje po S. V. mirties. Tačiau vien tas faktas, jog ieškovė ir jos sutuoktinis gyveno palikėjos sodyboje, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus, o įvertinus ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio neveikimą, visišką nesirūpinimą savo turtiniais interesais, sudaro pagrindą pripažinti, jog S. V. palikimo po motinos mirties nepriėmė.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės I. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad byloje yra reikšminga ir tai, jog palikėja dėl sūnaus ir marčios ūmaus būdo faktiškai išsikėlė iš sodybos su manta ir gyvūliais, o sodybos dokumentus laikė pas kaimynus. Taip pat reikšminga ir ta aplinkybė, jog abu sutuoktiniai nesirūpino ginčo turtu, neravėjo daržų, nesirūpino gyvūnais, kurie būdavo nešerti, tai patvirtino liudytojai L. V. Ž., L. B. ir V. J. Ž.. Taip pat byloje nenustatyta, jog sutuoktiniai remontavo ar kitaip rūpinosi sodybos pastatu, kiemo statiniais. Liudytojų A. V., L. V. Ž. ir L. B. paaiškinimu, nustatyta, kad sodyba rūpinosi I. K., namas remontuotas atsakovės pastangomis, kai būdavo išmušami langai, juos taip pat įstiklindavo atsakovė K.. Taip pat liudytojos R. B. paaiškinimu nustatyta, kad I. K. rūpinosi malkomis sodybai šildyti, ji malkas parsinešdavo iš miško, pirko briketus. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ir S. V. tiek esant gyvai S. V., tiek jai mirus nesirūpino ginčo turtu, todėl negali pretenduoti į palikimą. Ieškovės motyvai, kad ji neįgyvendino savo teisių į palikimą dėl I. K. nuslėptų faktą apie apeliantės teisę į palikimą, yra atmestinas kaip neįrodytas, nes, kaip jau minėta, nei ieškovė, nei jos buvęs sutuoktinis nesiėmė jokių teisinių priemonių savo teisėms apginti. Tas faktas, jog ieškovė ir jos buvęs sutuoktinis žinojo apie S. V. mirtį, byloje įrodytas, kad ieškovė ir jos buvęs sutuoktinis neturėjo kitos informacijos, būtinos palikimui įforminti, byloje įrodymų nepateikta. Todėl ieškovei byloje neįrodžius, jog po S. V. mirties palikėjos turtą priėmė S. V., ieškovė taip pat neįgijo teisių į palikėjos turtą nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, tad negali ginčyti atsakovei I. K. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, nes to nenumato įstatymas (CK 5.8 str.).
Ieškovės atstovas apeliantės neveikimą argumentuoja ieškovės liga, tačiau šioms aplinkybėms patvirtinti ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ieškovė sirgo 2006 m. rudenį, tačiau pasibaigus ligos laikotarpiui nuo 2006 m. gruodžio ieškovė tinkamai savo teisėmis nesirūpino ir jų negynė. Tai patvirtina liudytojos A. P. paaiškinimas (2 t., b. l. 118), kad liudytoja, o ne ieškovė klausė atsakovės I. K. apie palikimo įforminimą ir žadėjo prisidėti pinigais, jeigu dokumentus sutvarkys I. K.. Toks liudytojos A. P. paaiškinimas iš dalies atitinka atsakovės I. K. paaiškinimą, jog palikimo tvarkymu domėjosi ieškovės sesuo, o ieškovė pasakė atsakovei, kad jai jokio turto nereikia, tegul palikimu rūpinasi liudytoja A. P. (2 t., b. l. 115). Ieškovei buvo žinoma, kad jos buvęs sutuoktinis po motinos S. V. mirties negavo paveldėjimo teisės liudijimo, ieškovė taip pat neturėjo dokumentų, patvirtinančių jos teises į ginčo turtą. Tad esamomis sąlygomis ieškovė turėjo elgtis protingai ir rūpestingai, kaip to reikalavo susiklosčiusi situacija, ir maksimaliai pasirūpinti savo teisėmis bei užtikrinti savo teisių gynybą įstatyme nustatyta tvarka. Taigi kad ieškovė dėl ligos po 2006 m. gruodžio mėn. negalėjo bendrauti su kitais asmenimis, byloje įrodymų nepateikta. Darbingumo lygio pažyma patvirtina, kad ieškovės darbingumas nuo 2009-12-17 yra 55 procentus (2 t., b. l. 154-155). Taigi įvertinus byloje surinktus įrodymus dėl ieškovės sveikatos būklės, negalima sutikti su ieškovės atstovo skundo motyvais, kad ieškovė dėl blogos sveikatos negalėjo kreiptis informacijos dėl palikimo priėmimo į notarinę kontorą arba į teisininkus. Tad konstatuojama, kad šiuo atveju ieškovė elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, todėl jos teisės negali būti apgintos. Esant tokioms aplinkybėms atmestinas apeliantės atstovo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą.
Taip pat atmestinas apeliantės atstovo motyvas, jog į teismo posėdį nebuvo kviečiami tretieji asmenys. Tretieji asmenys buvo informuoti apie teismo posėdžius, tai patvirtina rašytiniai įrodymai (2 t., b. l. 123-125), be to, tretieji asmenys neginčija to fakto, jog apie teismo posėdį buvo informuoti. Bylos medžiaga patvirtina, kad iki teismo 2011-02-15 posėdžio pradžios teisme gautas trečiojo asmens VĮ Registro centro Kauno filialo atstovo prašymas bylą nagrinėti filialo atstovui nedalyvaujant (1 t., b. l. 129). Todėl ir apeliacinio skundo motyvas, kad teismo sprendimas turi būti panaikintas CPK 329 str. 3 d. pagrindu, yra atmestinas, nes nei vienas iš trečiųjų asmenų nepateikė apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo remdamasis aplinkybe, jog šiam asmeniui apie teismo posėdį nebuvo pranešta.
Negalima sutikti su skundo motyvais, jog teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, nes negavo trečiųjų asmenų atsiliepimų į ieškinio pareiškimą, kadangi tretieji asmenis gali, tačiau neprivalo pateikti atsiliepimus į ieškinį (CPK 142 str.). Taigi vien tas faktas, jog teismas negavo trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį, nesudaro pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamojoje byloje buvo pažeistos procesinės teisės normos ir dėl to byla buvo išnagrinėta neteisingai. Bylos duomenimis, tretieji asmenys D. D., VĮ Registro centro Kauno filialo atstovas išreiškė savo poziciją dėl pareikšto ieškinio raštu surašydami atsiliepimus, o kiti asmenys pareiškė savo nuomonę dėl ieškinio žodžiu dalyvaudami bylos nagrinėjime (2 t., b. l. 113-122, 130-136).
Remiantis civilinėje byloje esančiu teismo posėdžio protokolu, teismo posėdyje buvo išspręstas klausimas dėl galimumo nagrinėti bylą be neatvykusių asmenų. Teismas tuo klausimu priėmė nutartį ir nutarė bylą nagrinėti nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus byla buvo atidėta (CPK 156 str.), byloje dalyvaujantys asmenys dėl to neprieštaravo. Taigi vien tas faktas, kad į teismo posėdį neatvyko tretieji asmenys L. V., J. V., VĮ Registro centro Kauno filialo atstovas ir K. V., nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti. Pažymėtina, kad K. V. buvo atstovaujamas įstatyminės atstovės V. V., kuri teismo posėdyje dalyvavo (2 t., b. l. 130), tad ir šis apeliacinio skundo motyvas yra nepagrįstas.
Atmestinas apeliantės atstovo motyvas, kad teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų ir nusprendė dėl nedalyvavusių posėdyje asmenų teisių pareigų, nes toks teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, taip pat tokių aplinkybių nenustatė.
Taip pat atmestinas apeliantės atstovo motyvas dėl teisėjos šališkumo, nes byloje tokių įrodymų nėra (CPK 176 str.). Apeliantės atstovo motyvas, jog teisėja gali vėliau nagrinėti šiuo metu sustabdytą civilinę bylą dėl ieškovės iškeldinimo ir dėl to buvo šališka nagrinėdama šią bylą, yra tik apelianto atstovo prielaida, nepagrįsta jokiais dėmesio vertais argumentais, numatytais įstatyme (CPK65 str.). Tad ir šis apeliantės atstovo motyvas atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
Aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias apeliacinės instancijos teismo teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik įstatyme nustatytais atvejais. Tai paaiškinama tiek apeliacijos prigimtimi, tiek siekiu užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kiekvieno asmens teisę į bylos išnagrinėjimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką, taip pat įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Ši teisė gali būti įgyvendinama tik užtikrinus, kad byla nuosekliai judės iš žemesnės teisminės instancijos į aukštesnę ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. E. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-184/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. G. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-164/2009; kt.).
Vadovaudamasi tuo, kas pasakyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas teismo sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, dėl to negali būti panaikintas, taigi jis nekeistinas (CPK 328 str., 326 str. 1 d. 1 p.), o apeliacinis skundas atmestinas.
Remiantis teismo 2011-04-01 nutartimi (b. l. 158, 2 t.), ieškovei atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą iki bus priimtas sprendimas apeliacinės instancijos teisme, todėl atmetus ieškovės atstovo apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistinas 138 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą valstybei (CPK 96, 302 str.). Atsakovės interesams apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatė D. K.. Advokatė D. K. atsakovės I. K. vardu surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą, atstovavo atsakovės interesams apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė už atstovavimą byloje advokatei sumokėjo 400 Lt. Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei (CPK 88 str. 1 d. 6 p. 98 str.), kurios yra protingo dydžio ir atitinka advokato darbo sąnaudas byloje, tai sudaro 400 Lt.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimo nekeisti.
Priteisti iš ieškovės O. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas:
136,8 (vienas šimtas trisdešimt šeši) Lt valstybei;
400 (keturi šimtai) Lt atsakovei I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ).