Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovams bankrutavusiai UAB „Gvidonas“, akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi, pripažįstant nuosavybės teisę į negyvenamąsias patalpas – apartamentus ir hipotekos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo bankrutavusios UAB „Gvidonas“ atstovė su ieškiniu sutiko iš dalies, t.y. sutiktų ieškovui pripažinti nuosavybės teisę, jei ieškovas papildomai sumokėtų 59 454,00 Lt, primokant 1800 Lt už kiekvieną kvadratinį metrą. Paaiškino, kad 2010-05-25 bendrovės kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą leisti įsigyti patalpas asmenims, kurie pagal preliminarias sutartis yra įmokėję dalį lėšų už perkamas patalpas-butus , negyvenamas patalpas, papildomai sumokant 1800 Lt už kiekvieną kv. m. Šiuo metu nėra išbaigti teritorijos sutvarkymo darbai, vyksta ginčai dėl kiemo plotų. Su dalimi asmenų, sudariusių iki bankroto preliminarias sutartis, yra sudarytos taikos sutartys, sumokant bankui papildomas sumas, nei buvo nustatytos ankstesnėse sutartyse.

Teismo posėdyje atstovas palaikė atsikirtimų motyvus, paaiškindamas, kad ieškovo reikalavimas yra dvigubas, nes prašo pripažinti nuosavybę bei preliminarią sutartį pripažinti pagrindine sutartimi. Mano, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.401 straipsnį. Pagrindinė priežastis dėl ko nesudaryta sutartis–hipotekos neišregistravimas. Šalių sudarytą sutartį prašo vertinti kaip preliminarią, nes tokią ją laiko ir pats ieškovas. Pripažinus pagrindine, tai prieštarautų šalių , tame tarpe ir banko valiai. Bankas sutinka išregistruoti hipoteką konkrečiomis sąlygomis, kai gaus atitinkamą pinigų sumą, t.y. tokią, kokią nustatė kreditorių susirinkimas, tačiau teismas negali keisti sutarties kainos. Mano, kad sutartis neįvykdyta dėl abiejų sutarties šalių, nes UAB „Gvidonas“ negalėjo įvykdyti sutarties, nepanaikinus hipotekos, nesumokėjus skolos, o ieškovas nieko nedarė, tik pasirūpino orderyje klaidos ištaisymu.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

2009 balandžio 04 d. atsakovas UAB „Gvidonas“ ir ieškovas R. P. sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas iki 2009 birželio 01 d. įsipareigojo sudaryti negyvenamosios patalpos– apartamentų nuo 16-1 iki 16-3 (toliau – patalpos), unikalus numeris: 4400-1297-6675:8607, paskirtis poilsio, bendras plotas 33,03 kv. m, adresu: (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį , kurios 3.1 punktu nustatyta kaina 60 000 Lt.(16-19 b.l.).Patalpų išbaigtumas 89 procentai. Iki sutarties sudarymo 2009-04-03 ieškovas sumokėjo pagal sutarties nuostatas 50 000 Lt, 10 000 Lt turėjo sumokėti patalpos pirkimo-pardavimo pasirašymo dieną ( 123 b. l.).

2007-06-28 AB „Swedbank“ ir UAB „Gvidonas“ sudarė kreditavimo sutartį Nr. 07-063229-IN (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurią UAB „Gvidonas“ suteiktas 4 676 000 Lt kreditas .

Prieš tai minėtam kreditui užtikrinti UAB „Gvidonas“ 2007-07-23 hipotekos lakštais Nr.03/1/2007/0010546 ir Nr. 03/2/2007/0010549 įkeitė AB „Swedbank“ nuomos teise į valstybinės žemės sklypo dalį ir visas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), taip pat UAB „Gvidonas“ lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitose, hipoteka įregistruota (125-144 b. l.).

Šiaulių apygardos teismo 2009-11-12 nutartimi atsakovui UAB „Gvidonas“ iškelta bankroto byla, 2010-03-30 nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto (15 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmestinas .

Dėl CK 6.401 straipsnio nuostatų taikymo ginčo teisiniams santykiams

Ieškovas, jo atstovas ginčo teisiniams santykiams prašo taikyti CK 6.401 straipsnio nuostatas ir prašo pripažinti, kad visišką nuosavybės teisę į ginčo turtą įgijo nuo Preliminariojoje sutartyje nustatytos kainos visiško sumokėjimo atsakovui BUAB „Gvidonas“, su kuo nesutinka atsakovas bankas, nurodydamas, kad ginčo preliminarioji sutartis neatitinka būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties sampratos, nes perkamas turtas nėra gyvenamasis būstas (namas ar butas).

CK 6.401 straipsnio, reglamentuojančio būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, 1 dalyje įtvirtinta, kad pirkėjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas – juridinis asmuo įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. Pagal šio straipsnio 5 dalį pirkėjas įgyja visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą nuo visos preliminariojoje sutartyje nustatytos statybos kainos sumokėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto būsto (gyvenamojo namo ar buto) pirkimo–pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rūšis, turinti bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, taip pat specifinių, išskiriančių ją iš kitų preliminariųjų sutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. A. v. UAB „Beržolė“, bylos Nr. 3K-3-441/2006; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. IĮ v. UAB „Laivyno inžinerijos centras“, bylos Nr. 3K-3-455/2008). Svarbus būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties bruožas yra tas, kad sudarydamas CK 6.401 straipsnyje reglamentuotą sutartį, pirkėjas – fizinis asmuo – siekia patenkinti savo poreikį į gyvenamąjį būstą. Tais atvejais, kai jis finansuoja gyvenamojo namo ar būsto statybą (CK 6.401 straipsnio 5 dalis), jis aktyviai savo lėšomis prisideda prie naujo nuosavybės objekto sukūrimo (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Tik dėl šios priežasties, siekiant ginti tokio pirkėjo interesus, užtikrinant, kad jis patenkintų savo poreikį į gyvenamąjį būstą, CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatyta speciali pirkėjo nuosavybės įgijimo tvarka, besiskirianti nuo bendrosios CK 6.393 straipsnio 4 dalyje ir 6.398 straipsnyje reglamentuotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perdavimo ir įgijimo tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statybos metu kuriamo objekto užsakovas yra statytojas. Jis ketina naujo daikto pagaminimu sukurti sau nuosavybės teisę. Taip jis įgyvendina savo ekonominį poreikį sukurti ir turėti daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. N. įmonė v. likviduojama 595-oji GNSB, bylos Nr. 3K-3-545/2004; 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. BUAB ,,Eudanas“, Nr. 3K-3-261/2011).

Nurodytas teisinis reglamentavimas skirtas užtikrinti būtent pirkėjo – fizinio asmens, siekiančio įsigyti butą ar namą, t. y. patenkinti savo poreikį į gyvenamąjį būstą, interesus, kai jis sudaro preliminariąją sutartį dėl dar statomo (būsimo) gyvenamojo būsto pirkimo ir savo lėšomis finansuoja statybą. CK 6.401 straipsnio nuostatos, atsižvelgiant į jų turinį bei išaiškintą jų taikymo specifiką, nėra taikomos pirkėjui, įsigyjančiam negyvenamąsias patalpas. Ieškovo ir atsakovo UAB „Gvidonas“ sudaryta Preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis savo specifika neatitinka CK 6.401 straipsnyje reglamentuojamos sutarties. Ieškovas ir atsakovas sudarė preliminarią sutartį dėl negyvenamųjų patalpų, kurios įvardintos apartamentais, kurie nėra laikytini butu, įsigijimo (13-14b. l. ). Ieškovo paaiškinimai teisme patvirtina, kad apartamentuose buvo gyvenama tik iš reikalo, t. y ieškovas jomis naudojasi tik poilsiui, o jo mama buvo apsigyvenusi žiemą, neturėdama, kur gyventi, patalpos yra šildomos elektra. LR CK 6.401 straipsnio taikymas yra susijęs su būsimu butu, namu, tuo tarpu UAB „Gvidonas“ parduodamų patalpų nestatė. UAB „Gvidonas“ jas įsigijo 2007-06-29 pirkimo-pardavimo sutartimi, šis atsakovas įregistravo savo nuosavybės teisę į šį pastatą (13-14 b. l.) ir jį rekonstravo. Preliminarios sutarties sudarymo dieną ginčo patalpos buvo suformuotos, įregistruotos viešame registre. Sutarties sąlygose nėra numatytas statybos rangos darbų finansavimas. Taip pat ši sutartis neatitinka CK 6.401 straipsnio 2 dalies 2,3,4,6 punktų nuostatų, preliminarioje sutartyje nebuvo numatyta, kad atsakovas atlieka užsakovo funkcijas ir kad ieškovas finansuoja statybą. Patalpų-apartamentų būklė šiuo metu yra tokia pati, kaip ir preliminariosios sutarties sudarymo dieną-išbaigtumas 89 procentai. Nors įregistruojant patalpas buvo nurodytas jų išbaigtumas 89 procentai, tačiau ir pats ieškovas patvirtino, kad jis nefinansavo šių patalpų statybos, patalpoje nebebuvo atliekami jokie statybos darbai, ieškovas aiškino, kad patalpos išbaigtos, tik registruojamas neišbaigtumas dėl namo neišbaigtumo. Patalpų išbaigtumas ir ieškinio paruošimo metu nurodytas tas pats (2011-12-19 d).Taigi ginčo patalpos preliminarios sutarties sudarymo metu jau egzistavo kaip turtinis vienetas, turėjo unikalų numerį ir dėl jų neišbaigtumo nebuvo kliūčių sudaryti pagrindinę patalpų pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovui neįrodžius, kad būtų finansavęs ginčo patalpų statybą, ko neįrodo ir preliminarios sutarties nuostatos, bei tai, kad šios patalpos nepriklauso gyvenamosioms patalpoms, jam nėra taikytinos CK 6.401 straipsnio nuostatos (CPK 178 str.). Kadangi nagrinėjamoje byloje nesusiklostė būsimo buto pirkimo-pardavimo santykiai CK 6.401 straipsnio prasme, atitinkamai nėra pagrindo vadovautis ir ieškovo nurodytą teismų praktika bylose dėl preliminariosios sutarties dėl būsimo buto ar gyvenamo namo pirkimo, todėl to teismas plačiau nepasisako dėl ieškinyje nurodytų argumentų.

Taigi šiuo atveju taikytinos CK 6.165 straipsnio normos.

Teismas sutinka su atsakovo banko motyvais, kad šalių 2009-04-04 sudaryta sutartis atitinka esminius CK 6.165 straipsnio 1 dalyje numatytus preliminariosios sutarties požymius (šalys rašytiniu susitarimu įsipareigojo per sutartą terminą sudaryti kitą – pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį).Vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 1 dalimi preliminaria sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį joje aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą-pagrindinę sutartį. Šio straipsnio 3 d. numato, kad joje turi būti numatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Tačiau kartu, ši sutartis turi ne tik preliminariosios, bet ir pagrindinės sutarties požymių, kadangi ja, kas nebūdinga preliminariosioms sutartims ir būdinga pagrindinėms, šalys įgyja turtinės naudos, sutartimi pirkėjas įsipareigojo nustatytu terminu sumokėti dalį sutartos kainos 50 000 Lt(toks įsipareigojimas yra esminė pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga).

Preliminarioji sutartis nuo pagrindinės skiriasi savo turiniu. Preliminarioje sutartyje turi atsispindėti aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numanomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminaria sutartimi šalys tik išreiškia suderintą valią ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, kuri (o ne preliminarioji sutartis) bus vykdoma natūra. Iš preliminariosios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. Tuo tarpu pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006- 11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

Kaip jau minėta, šalių sudaryta 2009-04-04 sutartis pagal savo turinį turi tiek preliminariosios, tiek ir pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties požymių. Kaip pagrindinei sutarčiai būdingi požymiai paminėtina tai, kad sutartimi šalys susitarė ir dėl dalies kainos sudarant preliminarią sutartį sumokėjimo, t.y. šalių prisiimtų prievolių dalykas – veiksmai, turintys vertybės reikšmę (kainos sumokėjimas). Ieškovas nurodo, kad jam turtas buvo perduotas naudotis, nors šalys to neįformino perdavimo aktu. Vykdydamos sutartį, leidžiant naudotis turtu pirkėjui ir pastarajam už turtą su pardavėju atsiskaitant iš dalies abi sutarties šalys gavo materialinės naudos. Tolimesniais veiksmais šalys taip pat patvirtino nepasikeitusį abipusį interesą sukurti pirkimo-pardavimo teisinius santykius, t.y. ieškovas, sumokėjęs dalį kainos už ateityje perkamą patalpą su pardavėjo žinia naudojosi patalpomis, vėliau po bankroto bylos iškėlimo iš dalies mokėjo komunalinius mokesčius. Pakartotinai nagrinėjant bylą teisme iš įmonės administratoriaus pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas preliminarioje sutartyje numatytą sumą sumokėjo pagal sutarties sąlygas, t.y. 2009 balandžio 3 d., tik ši suma buvo perduota įmonės vadovui D. V., ką šis patvirtino preliminarioje sutartyje apie dalies kainos sumokėjimą, patvirtina ir kasos pajamų orderiai( 120,123-124b.l.). Ši suma dėl vadovo netinkamų veiksmų nebuvo savalaikiai apskaityta buhalterinėje paskaitoje, tačiau kasos pajamų orderiai patvirtina, kad ši suma buvo sumokėta iki sutarties pasirašymo-2009-04-03. Komunalinius mokesčius ieškovas pradėjo mokėti jau iškėlus bankroto bylą. Priežastys, dėl kurių civilinių santykių dalyviai gali nuspręsti sudaryti preliminariąją sutartį, t. y. nesudaryti pagrindinės sutarties iš karto, bet susitarti, kad ją sudarys ateityje, gali būti įvairios, tame tarpe ir esantys daiktinių teisių apsunkinimai (hipoteka ir kt.), nepakankamas daikto parengimas parduoti ir pan. Siekiant atskirti pagrindinę sutartį nuo preliminariosios, lemiamą reikšmę turi šalių valia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant ją nustatyti, sutartys turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo , jos vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 lapkričio 2 d. nutartis, civ. byloje Nr.3 K+7-409/2010;2011 liepos 11 d. nutartis civ. byloje Nr.3K-3-233/2012;kt.) ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (CK 6.193 str.).Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektų turtinių teisių požiūriu, šis požymis yra pagrindinis skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties. Aiškinantis šalių valią, teisme nustatyta, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta iš karto dėl to, kad negyvenamos patalpos, kurias ieškovas siekė įsigyti, buvo įkeistos bankui užtikrinant UAB „Gvidonas“ prievolių įvykdymą, t.y. dėl jų nepakankamo parengimo parduoti. Hipoteka įgyjamoms patalpoms įregistruota nuo 2007-08-01 (13-14 b. l.). Iš ieškovo paaiškinimo matyti, kad šalys pagrindinę sutartį sudaryti siekė, tik panaikinus šioms patalpoms hipoteką. Ieškovas teismo posėdyje tvirtino, kad direktorius jam žadėjo iki pagrindinės sutarties sudarymo panaikinti hipoteką. Atsakovas BUAB „Gvidonas“ sutarties sudarymui turėjo gauti AB „Swedbank“ sutikimą. Ieškovas patvirtino teisme, kad jis žinojo, jog patalpoms yra pritaikyta hipoteka. Nors ši sąlyga aiškiai nenurodyta sutartyje, tačiau tai patvirtina nuoseklūs ieškovo paaiškinimai teisme, kad jis nesiekė įgyti turto su suvaržymais, taip pat iš dalies patvirtina ir 4.2 sutarties punktas. Hipoteka buvo įregistruota ir viešajame registre. Ieškovas teigė, kad šalys perkeldavo pagrindinės sutarties sudarymą iš dalies ir dėl to, jog atsakovas negavo banko- hipotekos turėtojo sutikimo. Tai, kad sutarties terminas buvo perkeltas, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, tai nebuvo įtvirtinta ir pačioje sutartyje ar papildomu susitarimu. Taigi, ieškovas irgi elgėsi neatsakingai, žinodamas, kad turtas yra apsunkintas hipoteka, sudarė preliminarią sutartį, nesiaiškindamas galimybės panaikinti šiam turtui hipoteką. Įvertinant sutarties sąlygas bei ieškovo paaiškinimus, kad jis neturėjo tikslo įgyti hipoteka suvaržyto turto ar tartis dėl svetimo turto hipotekos nustatymo po turto įsigijimo, ką patvirtina ir jo ieškinio reikalavimai, darytina išvada, kad šalys susitarė dėl būsimos pagrindinės sutarties sudarymo ateityje preliminarioje sutartyje numatytomis sąlygomis. Taigi šalių valia, sudarant preliminarią sutartį buvo parduoti ir įgyti nesuvaržytą hipoteka turtą. Byloje nustatyta, kad toks sutikimas iš hipotekos kreditoriaus nebuvo gautas, bylos eigoje taip pat nepavyko pasiekti taikaus susitarimo, kad hipotekos kreditorius sutiktų atsisakyti hipotekos į ginčo patalpas. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad nesutiko įgyti hipoteka apsunkinto turto (CK 6.321 str. 2 d.) . Pardavėjo UAB „Gvidonas“ veiksmai negali būti vertinami kaip vengimas sudaryti sutartį pagrindinę sutartį CK 1.93 straipsnio prasme. Pardavėjas (BUAB „Gvidonas“) nesumokėjęs nustatytos piniginės sumos kreditoriui už parduodamą hipoteka įkeistą turtą, negalėjo gauti šio sutikimo dėl hipotekos šiam turtui panaikinimo. Tai gali būti pripažintina, kaip netinkamu preliminarios sutarties vykdymu, dėl ko sutarties šalys negalėjo sudaryti pagrindinės sutarties sudarymo. Kaip patvirtina hipotekos lakšto 1 priedas šių patalpų kaina buvo nustatyta kita, nei preliminarioje sutartyje nurodyta kaina, t.y. ji buvo nustatyta 210 000 Lt, ką banko atstovas patvirtino ir teisme (129 b. l.).

Susitarimas atitinka preliminarios sutarties bruožą, kada ji sudaroma tokiais atvejais, kai yra tam tikros aplinkybės, dėl kurių negalima sudaryti pagrindinės sutarties, t.y. nepakankamas daikto parengimas parduoti, nes jis šiuo atveju turtas buvo suvaržytas hipoteka Nors turtu ieškovui ir buvo leista naudotis, bet atsakovas BUAB „Gvidonas“ nebuvo įvykdęs vieno iš prisiimtų įsipareigojimų, įvykdytinų iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo-gauti visus reikalingus dokumentus sutarčiai sudaryti, tame tarpe ir banko sutikimą. Todėl šalys ir nesudarė notariškai patvirtintos pagrindinės sutarties. Nors ieškovas nurodo, kad sutarties terminas buvo perkeliamas, tačiau papildomo susitarimo dėl sutarties nuostatų pakeitimo nepateikė. Todėl preliminarioji sutartis laikoma pasibaigusia. Darytina išvada, kad aplinkybė, nulėmusi šalių apsisprendimą iš pradžių sudaryti tik preliminarią sutartį, neišnyko, dėl to nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Leidimas naudotis turtu ir dalies kainos sumokėjimas, kuris turėjo būti skirtas kreditui apmokėti, pervedant kreditoriui, kad būtų panaikinta parduodamo turto hipoteka, atsižvelgiant į šalių ikisutartinius santykius, šalių valią, nelemia sudarytos sutarties kvalifikavimo kaip pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties. Pažymėtina, kad dalies kainos sumokėjimas pagal preliminariąją sutartį neprieštarauja imperatyvams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visais atvejais, kai sutarties objektas yra perduodamas, o kaina už jį sumokama, gali ir turi būti kvalifikuojama, jog buvo sudaryta pagrindinė sutartis. Nustačius, kad šalys 2009-04-04 susitarimu siekė tik susitarti dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, nes tai neatitiktų šalių valios ir pažeistų sutarties laisvės principą. Įvertinus preliminarios sutarties sudarymo metu šalių valią, kainos dalies sumokėjimą, kuris turėjo būti skirtas kreditui apmokėti, kad būtų panaikinta parduodamo turto hipoteka, teismas konstatuoja, kad šalis siejo ikisutartiniai santykiai teisiniai santykiai, todėl nėra pagrindo pripažinti sutarties pagrindine sutartimi.

Pripažinus šalių 2009-02-06 sudarytą sutartį preliminaria sutartimi, netaikytini tiek CK 6.309 straipsnio 1 dalis, pagal kurią įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas, nei CK 1.93 straipsnio 4 dalis, pagal kurią vienai šaliai įvykdžius sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, antrajai šaliai vengiant įforminti sandorį notarine tvarka, tokį sandorį teismas gali pripažinti galiojančiu, kadangi šios teisės normos reglamentuoja pagrindinės (ne preliminarios) sutarties šalių santykius. Šiuo pagrindu ieškovas ir neprašo pripažinti sutarties pagrindine, remiantis nurodytomis įstatymo nuostatomis.

2010-05-25 BUAB „Gvidonas“ kreditorių susirinkime 3.3 punktu buvo nutarta turtą, kuris įkeistas AB „Swedbank“, už kurį 6 pirkėjai dalinai apmokėjo pagal sudarytas preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis, pardavinėti pagal sudarytas sutartis šiems asmenims papildomai sumokant 1 800 Lt/kv. m. Atsakovo BUAB „Gvidonas“ atstovės aiškinimu, ką patvirtina LITEKO duomenys, dalis pirkėjų sudarė tokias sutartis, kurios buvo patvirtintos taikos sutartimis bankroto byloje Nr.B2-475-368: 2010-08-31 d. T. M., 2010-09-03 J. G., 2010-09-30 D. Ž.,2012-04-11 U. S. (159-165 b.l.). Šiose sutartyse asmenys, sudarę preliminarias sutartis, įsipareigojo sumokėti arba sumokėjo bankui papildomas sumas pagal 2010-05-25 kreditorių nutarimą. Ieškovas nesutiko modifikuoti sutarties sąlygų, teismas negali patvirtinti kitokios sutarties kainos, nei šalys sutarė.

Dėl hipotekos išregistravimo

Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad ieškovas už ginčo patalpas iš dalies atsiskaitė su UAB „Gvidonas“ (pardavėjas), tačiau su hipotekos kreditoriumi nebuvo atsiskaityta, todėl nėra pagrindo reikalauti panaikinti hipoteką CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skolininkas ar įkeisto daikto savininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, kai įvykdomas skolinis įsipareigojimas). Ieškovo kreditorinis 50 000 Lt reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje 2010-04-20 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, bet pagal kasacinio teismo praktiką tai neatima teisės ginti savo teises ir kitais būdais (22 b. l.).

Ieškovo argumentai ir nurodyta teismų praktika hipotekos ginčo patalpoms panaikinimo klausimu galėtų būti reikšminga tarp šalių 2009-04-04 sutarties pagrindu susiklosčius būsimojo negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo santykiams (CK 6.401 str.), tačiau teismas jau pasisakė ,kad tokių santykių egzistavimas tarp šalių neįrodytas ir paneigtas byloje esančiais įrodymais.

Atsakovai nepateikė prašymo ir įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nespręstinas. Iš ieškovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 38,25 Lt(27,100 b. l.)(CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.)

Netenkinus ieškinio, naikintinos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos ginčo patalpoms 2012-01-10 Šiaulių apygardos teismo nutartimi.(CPK 149 str.).

Teismas, įvertindamas tai, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bankroto ar restruktūrizavimo bylose, o ieškovas 2011-12-20 ir 2012-01-05 mokėjimo kvitais sumokėjo 1800,00 Lt žyminį mokestį, sprendžia, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM įpareigotina grąžinti ieškovui sumokėtus 1800,00 Lt(10, 26 b. l.). Tokias teismo išvadas patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos formuojama praktika (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-694/2011, kt.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

Ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2012-01-10 Šiaulių apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – negyvenamųjų patalpų – apartamentų nuo 16-1 iki 16-3, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), paskirtis: poilsio, bendras plotas 33,03 kv. m, adresu: (duomenys neskelbtini)., priklausančių BUAB „Gvidonas“(įm. kodas 180195773) areštą.

Priteisti iš R. P. 38,25 Lt (trisdešimt aštuonis litus ir 25 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM grąžinti R. P. 1800,00 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų) sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.