Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Angelė Ikasalienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, nukentėjusiajam M. R.

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. S., a.k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nusikalstamos veikos metu nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2009-03-20 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėn., pritaikius LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant elgesio apribojimą 10 mėn.;

2. 2010-04-29 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, 2011-04-29 paleistas iš Kauno NTI-PN, atlikęs bausmę, teistumui neišnykus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. rugpjūčio 13 d. apie 02.00 val. Varėnos mieste prie kavinės „Draugai“, es. Basanavičiaus g. 2, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai, t.y. tyčia, be jokios priežasties trenkė rankos kumščiu mažiausiai du kartus M. R. į veidą, padarydamas kraujosruvas odoje ir poodyje kairės akies vokuose ir kairiame skruoste, kraujosruvą ir nubrozdinimus viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo M. R. sveikatą, bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Tokiais veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis A. S. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad 2011 m. rugpjūčio 13 d. apie 02.00 val. išėjęs iš kavinės „Draugai“, stoviniavo lauke. Jo pažįstamas A. K. šnekėjo su nukentėjusiuoju. Priėjęs prie jų, susiginčijo su nukentėjusiuoju, pastūmė jį vieną kartą ir vieną kartą trenkė jam į galvą. Nuo smūgio nukentėjusysis M. R. nukrito. A. S. patvirtino, kad įvykio metu buvo neblaivus ir tai įtakojo jo elgesį, nes jei būtų buvęs blaivus nebūtų smurtavęs. Dėl girtumo neprisimena viso įvykio, atsimena sudavęs vieną smūgį. Įvykio priežastis kaltinamasis aiškina įvairiai; tai, nežinantis, kodėl kilęs konfliktas, priežasčių neprisimenantis, tai dėl nukentėjusiojo elgesio, kad jis savo žodžiais išprovokavęs muštynes, tai dėl to, kad pykęs ant nukentėjusiojo, prisiminęs, kad jis kažkada kavinėje pasakojęs, kaip apšmeiž ir sužlugdys jo draugą, o jis nugirdęs šį pokalbį.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. savo kaltę dėl šio nusikaltimo pripažinęs dalinai, nurodęs, kad nežino kodėl susiginčijęs su M. R., kurį pažinojęs, bet nedraugavęs. Patvirtino sudavęs M. R. vieną smūgį į veidą (b.l. 59-60).

Nukentėjusysis M. R. paaiškino, kad 2011-08-12 vakare su draugu A. N. buvo kavinėje „Draugai“, esančioje Varėnos kultūros centro patalpose, susitiko su draugais, išgėrė. Uždarant kavinę apie 2.00 val. išėjo į lauką, šalia kavinės būriavosi iš matymo pažįstami vaikinai. Jam šnekučiuojant su A. K., priėjęs iš matymo pažįstamas girtas A. S. pradėjo priekaištauti dėl kažkokio konflikto, kad kažkada tai buvo neįleistas į jo tėvo barą. Apie tai jis nieko nežinojo, niekada su A. S. nebuvo konfliktavęs. A. S. trenkė jam smūgį į veidą, tuomet jis, siekdamas išvengti smūgių, bėgo, bet A. S. pasivijo sudavė dar du smūgius į galvos sritį, nuo smūgių jis nukrito, prarado sąmonę. Pats A. S. smūgių nesudavė, su juo nesistumdė, nesibarė. Dėl patirtų sužalojimų gydėsi, turėjo nedarbingumo lapelį, dėl ištinusio veido ir kraujosruvų apie dvi savaites negalėjo bendrauti su žmonėmis, pasirodyti viešumoje. Sumuštas vietas skaudėjo, burnoje iki šiol likęs randas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2011-12-23 nukentėjusysis M. R. paaiškino ir parodė, kur buvo sužalotas tikrinant jo parodymus vietoje (b.l. 20-24).

Liudytojas A. N., įvykio metu buvęs su nukentėjusiuoju kavinėje „Draugai“, patvirtino, kad apie 2.00 val. nakties išėjus iš kavinės ir šnekučiuojantis su iš matymo pažįstamais jaunuoliais, vienas iš jų, tai A. S. pradėjo M. R. priekaištauti dėl anksčiau buvusių įvykių. Iš gestų ir kalbos suprato, kad S. neblaivus. Girdėjo M. sakant, kad nieko panašaus nebuvę, kad A. S. prie jo nekibtų. Po tų žodžių A. S. trenkė kumščiu M. R. į veidą, M. R. bėgo, bet A. S. pavijęs vėl sudavė jam kelis smūgius. M. R. nukrito, prarado sąmonę. Pribėgęs prie M. R., pakėlė jį, parvedė į namus. M. prie akies atsirado patinimas, iš prakirstos lūpos kraujavo.

Ikiteisminiame tyrime liudytojas A. N. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu 2011-12-23 (b.l. 29-33).

Liudytojas A. K. nurodė, kad 2011m. vasarą naktį po šokių (tiksliau laiko neatsimena) Varėnoje prie kavinės „Draugai“, matė, kaip A. S. vieną kartą trenkė M. R., šis nukrito. Viso konflikto nematė, priežasčių nežino.

2011-08-29 specialisto išvada Nr. G 617/11 (06) patvirtinta, kad M. R. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokuose ir kairiame skruoste, kraujosruva ir nubrozdijimai viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti veikiant galvą kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai smūgiuojant rankomis. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 11-13).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis iš dalies pripažindamas savo kaltę, iš esmės kaltinimo neginčija, tik nepatvirtina sudavęs nukentėjusiajam daugiau kaip vieną smūgį. Tačiau kaltinamojo argumentus, kad jis nukentėjusiajam sudavęs tik vieną smūgį paneigia byloje esantys faktiniai duomenys – nuoseklūs nukentėjusiojo M. R., liudytojo A. N. parodymai, specialisto išvada dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų.

Nurodytų įrodymų visuma patvirtinta kaltinamojo kaltė dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1d.

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra nepagarba aplinkai, sutrikdymas visuomenės rimties ir tvarkos. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju nusikaltimo padarymo vieta – teritorija Varėnos mieste prie kavinės „Draugai“, es. Basanavičiaus g. 2, nurodytų požymių aspektu yra viešoji vieta. Nustatyti kaltinamojo veiksmai yra tyčiniai ir įžūlūs, nes jis naudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį, tuo nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, pažeidė žmonių rimtį, negerbė jų teisės į saugumą. Kaltinamojo veiksmai visiškai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Dėl bausmės skyrimo

A. S. padaryta nusikalstama veika įstatymu priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas įtakojo jo nusikalstamus veiksmus.

Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia – kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad savo veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir šių padarinių norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Skiriant bausmę, įvertintina tai, kad nors buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, tačiau šį nusikaltimą A. S. padarė neišnykus ankstesniam teistumui. 2010-04-29 Varėnos rajono apylinkės teismo jis buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, 2011-04-29 paleistas iš Kauno NTI-PN, atlikęs bausmę, teistumui neišnykus, padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką. Dėl šios aplinkybės kaltinamojo veiksmuose yra recidyvas. LR BK 27 str. 1 d. nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. LR BK 56 str. 1d. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju tik tokia bausme gali būti pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Įvertinus tai, kad kaltinamasis iš esmės savo kaltę pripažįsta, bausmės dydis nustatytinas žemesnis nei sankcijoje numatytas bausmės dydžio vidurkis.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis – civilinis ieškovas M. R. byloje pareiškė 500 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 3500 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos dėl važinėjimo į Alytų pas teismo med. ekspertą, mokestis už specialisto išvadą, išlaidos vaistams, sumažėjusios pajamos dėl laikino nedarbingumo dėl patirtų sužalojimų. Įrodymų dėl šių išlaidų nepateikė. Kaltinamasis pilnai pripažino ieškinį dėl turtinės žalos, sutinka atlyginti tokio dydžio turtinę žalą, nesant pateiktų dokumentų dėl nurodytų išlaidų.

Neturtinę žalą nukentėjusysis patyrė dėl patirto pažeminimo viešoje vietoje, šoko nesitikint tokio kaltinamojo elgesio, skausmo dėl suduotų smūgių, turėtų nepatogumų darbe, nes dėl sužaloto veido apie dvi savaites negalėjo dirbti, bendrauti su žmonėmis, kas tiesiogiai įeina į jo pareigas. Kaltinamasis pripažino 500 litų pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos.

Ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas pilnai, dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio kaltinamajam baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis).

Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Pagal BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis turtinę žalą patyrė dėl turėtų išlaidų už keliones į Alytų pas teismo medicinos ekspertą, už specialisto išvadą, už pirktus medikamentus, be to, laikino nedarbingumo dėl patirtų sužalojimų metu gavo mažesnes pajamas. Šią žalą kaltinamasis pilnai pripažino, nereikalaudamas tai patvirtinančių dokumentų. Kaltinamasis padaręs nukentėjusiajam žalą neteisėtais veiksmais privalo ją pilnai atlyginti deliktinės atsakomybės pagrindu – CK 6.263str.

Neturtinė žala padaroma asmeninėms ar neturtinėms vertybėms ir kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai gali būti įvertinta pinigais ir kompensuota.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratą ir jos apskaičiavimo kriterijus apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys. Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nusikaltimo metu nukentėjusysis dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė stresą, išgąstį, buvo šokiruotas visuomenėje nepriimtino kaltinamojo elgesio. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padaryti kūno sužalojimai – kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokuose ir kairiame skruoste, kraujosruva ir nubrozdijimai viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl šių sužalojimų nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, išgąstį, įvairių nepatogumų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui ir pan. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, tenkindamas nukentėjusiojo ieškinį iš dalies, teismas atsižvelgia į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: kaltinamojo turtinę padėtį – iki šiol pajamų negaudavo, kaltės formą – tiesioginę tyčią, veikos pasekmes - nukentėjusysis po patirto sužalojimo ir išgyvenimų turėjo kreiptis medicininės pagalbos, gydytis, jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, teisingumo ir protingumo kriterijus, padarytos turtinės žalos dydį, bei susiformavusią teismų praktiką ir mano, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiajam priteistinas 3000 Lt neturtinės žalos dydis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-308 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-12-17 iki 2011-12-28 įskaitytinai.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendis įsiteisės.

M. R. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti pilnai, dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies, priteisti iš A. S. M. R. 500 Lt turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.