Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G. (A. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2024 m. birželio 5 d., apie 09.50 val., (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą įregistruoti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), suklastojo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl transporto priemonės registravimo paslaugos suteikimo“, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, o būtent grafoje „pareiškėjo vardas, pavardė ir parašas“ nurodė L. D. ir pasirašė už jį išgalvotu parašu, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą 2024 m. birželio 5 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Šiais savo veiksmais A. G. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. G. nurodė, kad kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, jog jis dirba (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju. Kartu su L. D., kuris yra (duomenys neskelbtini) direktorius, kaltinime nurodytą dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo didelė eilė. Tą dieną L. D. bendrovės vardu turėjo registruoti automobilį, jis (kaltinamasis) laukė automobilyje, kuriame buvo tiek šio automobilio dokumentai, tiek ir L. D. dokumentai, o L. D. išėjo tvarkyti kažkokių reikalų. Jis (kaltinamasis) su automobiliu įvažiavo į tikrinimo patalpą, priėjo (duomenys neskelbtini) darbuotoja ir jis jai padavė visus dokumentus – L. D. dokumentus, pirkimo dokumentus ir kitus. Moteris patikrinusi dokumentus, jam atnešė lapą, kur buvo parašyta L. D., ir jis (kaltinamasis) už jį (L. D.) pasirašė tame lape. Nemanė, kad daro kažką blogo, nes automobilis buvo registruojamas (duomenys neskelbtini) vardu, kur tiek jis, tiek L. D. dirba. Jis (kaltinamasis) taip pat turi įgaliojimą registruoti bendrovės vardu automobilius, bet tą dieną jis to įgaliojimo neturėjo su savimi. Kai jis pasirašė ant (duomenys neskelbtini) darbuotojos atnešto lapo, ta darbuotoja pradėjo žiūrėti į L. D. dokumentą, kad jis (kaltinamas) nepanašus į nuotrauką dokumente, ir paklausė jo gimimo datos, o jis į šį klausimą negalėjo atsakyti. Darbuotoja taip pat klausė, ar jis yra L. D., o jis atsakė, kad taip. Dabar kritiškai vertina savo poelgį, tikrai taip daugiau nebedarytų, tiesiog manė, kad čia nieko nėra bloga, nes automobilis registruojamos įmonės vardu. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jo tėčio atsakomybėn.

Kadangi kaltinamasis A. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. G. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju. 2024 m. birželio 5 d., ryte, tikslaus laiko nežino, kartu su įmonės direktoriumi L. D. nuvyko į (duomenys neskelbtini), nes norėjo registruoti įmonės automobilį (duomenys neskelbtini), kuris dar nebuvo įregistruotas Lietuvoje. Nurodytą automobilį turėjo registruoti įmonės direktorius įmonės vardu. Atvykus į (duomenys neskelbtini) buvo eilė, todėl L. D. su jam priklausančiu automobiliu išvažiavo tvarkyti kitų reikalų, o jam nurodė likti ir laukti eilėje, jam perdavė segtuvą su dokumentais automobiliui registruoti. Kadangi L. D. nespėjo sugrįžti, tai jis segtuvą su nurodytais dokumentais padavė įstaigos darbuotojai. Jis nebuvo pasiėmęs savo asmens dokumento. Darbuotoja patikrino dokumentus ir atnešė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį davė jam užpildyti, kuriame grafoje „pareiškėjo vardas, pavardė ir parašas“ savo ranka įrašė: L. D. ir pasirašė išgalvotu parašu. Tai padarė neturėdamas jokių blogų kėslų, apskritai neturėjo jokių tikslų kažkaip pasisavinti automobilį ar klastoti dokumentus. Automobilis buvo registruojamas įmonės vardu, todėl nesuvokdamas, kad, rašydamas kito asmens vardu, klastoja dokumentą, parašė savo direktoriaus duomenis ir už jį pasirašė išgalvotu parašu. Jis turi įgaliojimą pasirašinėti, tvarkyti įmonės dokumentus, tačiau, kaip ir minėjo, nebuvo pasiruošęs registruoti transporto priemonės, kadangi tai turėjo daryti L. D. Jis nebuvo pasiėmęs nei asmens dokumento, nei įmonės įgaliojimo. Taigi užpildžius prašymą ir darbuotojai pateikus jį kartu su L. D. vairuotojo pažymėjimu, darbuotojai kilo įtarimas, ji ilgai žiūrėjo į vairuotojo pažymėjimą ir į jį. Jai kilo įtarimų, jog tai ne jo dokumentas ir kelis kartus jo paklausė, ar pateiktas vairuotojo pažymėjimas yra tikrai jo. Kaip ir minėjo, norėdamas užregistruoti transporto priemonę įmonės vardu, jis teigė, jog tai jo vairuotojo pažymėjimas, kadangi kitu atveju nebūtų užregistruotas automobilis. Darbuotojai išėjus jis pradėjo skambinti L. D., kad jis greičiau grįžtu, iš pradžių nepavyko su juo susisiekti, tačiau po kurio laiko pavyko, L. D. grįžo. Kai L. D. sugrįžo, jis (kaltinamasis) savo automobiliu išvažiavo tvarkyti įmonės reikalų, o L. D. liko registruoti automobilio. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (b. l. 41-43).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. V. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausia specialiste. 2024 m. birželio 5 d., ji registravo automobilius. Apie 9.40 val. į Tapatumo nustatymo punktą atvyko (duomenys neskelbtini) automobilis, VIN:(duomenys neskelbtini), kurį vairavo vyras. Paprašė jo pateikti automobilio dokumentus bei savo asmens tapatybės dokumentą. Asmuo padavė jai įmautę, kurioje buvo vokiški registracijos liudijimai (I ir II dalis) bei vairuotojo pažymėjimas. Paklausė, kieno vardu yra registruojama transporto priemonė, vairuotojas nurodė, kad įmonės, tuomet pasiteiravo, ar jis yra įmonės vadovas, vairuotojas nurodė, kad taip. Pildydama reikiamus dokumentus, tiksliau prašymą dėl transporto priemonės registravimo paslaugos suteikimo, suvesdama asmens kodą iš vairuotojo pažymėjimo, pažiūrėjusi į nuotrauką, sudvejojo, ar tai yra tas pats asmuo, kuris jai pateikė vairuotojo pažymėjimą. Pagalvojo, kad nuo pažymėjimo išdavimo praėjo keleri metai, asmens išvaizda galimai pasikeitė, todėl registravimo procesą tęsė. Užpildžiusi reikiamus dokumentus, juos atspausdinusi grįžo pas (duomenys neskelbtini) vairuotoją, pasiteiravo, ar tai tikrai jo vairuotojo pažymėjimas, šis nurodė, kad jo. Dar kartą perklausė, ar tikrai jo dokumentas, kadangi jai tai kėlė abejonių, asmuo dar kartą patvirtino, kad dokumentas tikrai jo. Tada nurodė jam, kad reikia, jog jis pasirašytų ant Prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl transporto priemonės registravimo paslaugos suteikimo“, minėtas vairuotojas pasirašė L. D. vardu, kuris buvo nurodytas ant pateikto vairuotojo pažymėjimo. Ji savo kolegai parodė vairuotojo pažymėjimą ir paklausė, ar tai tikrai tas pats asmuo, kolega atsakė, kad nepanašus. Tuomet ji paprašė vairuotojo nurodyti savo asmens kodą, šis atsakė, kad jis neprisimena savo asmens kodo. Tuomet paprašė pasakyti savo gimimo datą, asmuo pagalvojęs nurodė, kad yra gimęs kovo 30 dieną, tačiau ant vairuotojo pažymėjimo buvo nurodyta, kad kovo 26 dieną. Dar kartą perklausė, ar tikrai tą dieną yra gimęs, automobilio vairuotojas patikino, kad taip. Ji jam parodė jo pateiktą vairuotojo pažymėjimą, parodydama, kad jo nurodyta data nesutampa su nurodyta ant pažymėjimo. Pasiteiravo asmens, ar pats paaiškins situaciją ar reikės kreiptis į policiją, šis nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas yra įmonės vadovo, jam vadovas liepė šią transporto priemonę registruoti. Ji vairuotojui nurodė, kad jis negali registruoti automobilio kito asmens vardu. Pasakė vairuotojui, kad šis paskambintų įmonės savininkui, kad būtų galima pasiaiškinti situaciją, tačiau vairuotojui skambinant įmonės vadovas kurį laiką neatsiliepė. Ji nuėjo į savo darbo vietą ir iškvietė policiją, eidama girdėjo, kad minėtas vairuotojas jau kalba telefonu su galimai įmonės vadovu. Jai būnant darbo vietoje, atvyko minėtas įmonės vadovas, kuriam ir priklausė nurodytas vairuotojo pažymėjimas. L. D. jai paaiškino, kad iš visos šios situacijos nereikėtų daryti problemos, automobilis yra registruojamas įmonės vardu. Ji paaiškino, kad jo darbuotojas neturi jokios teisės pateikti svetimo dokumento bei pasirašyti svetimu parašu. Tuomet ji registravo automobilį L. D. vardu, kai šis asmuo pasirašė ant prašymo buvo akivaizdžiai matyti, kad jo parašas skiriasi nuo prieš tai pasirašiusio asmens parašo bei skyrėsi rašysena (b. l. 13-15).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. D. nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius, jo pavaduotojas – A. G., įmonė užsiima automobilių pirkimu-pardavimu bei nuoma. 2024 m. birželio 5 d., apie 09.30 val., kartu su A. G. atvyko į (duomenys neskelbtini) padalinį, esantį (duomenys neskelbtini). A. G. atvyko automobiliu (duomenys neskelbtini), o jis atvyko savo asmeniniu automobiliu. A. G. su automobiliu (duomenys neskelbtini) atsistojo laukti eilės prie registracijos, jis A. G. padavė įmautę, kurioje buvo visi reikalingi dokumentai automobiliui registruoti ir savo vairuotojo pažymėjimą. A. G. liko laukti eilėje, o jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) tvarkyti kitų reikalų. Po kurio laiko atėjo į automobilių tapatumo nustatymo skyrių ir jam A. G. pasakė, kad dokumentus padavė tikrintojui ir kad kažkas negerai. Tuomet jis davė A. G. savo automobilio raktelius, kad jis juo nuvažiuotų pas klientą, kuris laukia, o jis liko laukti kol užregistruos automobilį (duomenys neskelbtini). Negalėjo pasikalbėti su tikrintoju, nes jų patalpa rakinama. Išėjus tikrintojai, pasakė, kad jis panašesnis, tada paaiškino visą situaciją ir pasakė, kad jau vėlu, nes policija iškviesta ir tegul pasimoko A. G., kad pateikė svetimus dokumentus. Nori paminėti, kad A. G. turi įmonės įgaliojimus registruoti automobilius įmonės vardu, kitaip tariant turi visas atstovavimo teises. Automobilis (duomenys neskelbtini) taip pat turėjo būti registruojamas įmonės vardu. Gavosi nesusipratimas, kadangi nespėjo ateiti laiku, o A. G. jokių pretenzijų neturi (b. l. 24-26).

Iš 2024 m. birželio 5 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad L. V. pateikė atspausdintą nuotrauką, kurioje matosi asmuo, pateikęs svetimą dokumentą, Prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl transporto priemonės registravimo paslaugos suteikimo“ kopiją, Prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl transporto priemonės registravimo paslaugos suteikimo kopiją“ ir L. D. priklausantį LR vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį automobilį registruojant pateikė kitas asmuo (b. l. 16-21).

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

Ištyrus byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad kaltinamasis A. G. padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai padaroma bent viena iš alternatyvių veikų: 1) netikro dokumento pagaminimas, 2) tikro arba netikro dokumento suklastojimas, 3) žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas.

BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, tai baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.

Tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2009, 2K-7-35/2011, 2K-56-696/2018, 2K-4-689/2019, 2K-104-1073/2020 ir kt.).???

BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, tai baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino pilnai ir paaiškino, kad jis kaltinime nurodytu laiku (duomenys neskelbtini) darbuotojai paprašius pasirašyti ant dokumento, jį pasirašė ne savo, o kito asmens – t. y. L. D. vardu, taip šį dokumentą suklastodamas. Be kaltinamojo visiško jo prisipažinimo, jo kaltė, įvykdžius BK 300 straipsnio 1 dalyje, numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojos L. V. bei L. D. parodymais. L. V. nurodė, kad ji kelis kartus perklausė, ar A. G. tikrai yra tas asmuo, kurio asmens dokumentą pateikė ir kurio vardu pasirašė kaltinime nurodytą dokumentą, pastarasis tvirtino esantis L. D. ir būtent šio asmens vardu pasirašė dokumentą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. D. patvirtino, kad jis, kaip įmonės vadovas, paliko automobilio, kurį norėjo registruoti įmonės vardu, dokumentus bei savo asmens dokumentą A. G. ir paprašė jo registruoti automobilį. Be kaltinamojo ir liudytojų parodymų. kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kita bylos medžiaga, o būtent (duomenys neskelbtini) (nusikalstamos veikos padarymo metu – (duomenys neskelbtini)) darbuotojos A. V. pateikti dokumentai – tiek L. D., tiek A. G. L. D. vardu pasirašytus dokumentus, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad dokumentus pasirašė skirtingi asmenys.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis pasirašė kaltinime nurodytą dokumentą kito asmens vardu, taip pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir suklastodamas tikrą dokumentą, todėl šie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis)

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Kartu pažymėtina, kad BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ suponuoja išvadą, jog, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi kaltininko kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi esminę reikšmę išvadai apie nusikaltimo mažareikšmiškumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016).

Šiame nuosprendyje konstatuota, jog kaltinamasis A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, kadangi kaltinime nurodytu laiku ir vietoje suklastojo tikrą dokumentą – prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl transporto priemonės registravimo paslaugos suteikimo“, jame pasirašydamas kito asmens vardu ir pavarde bei išgalvotu parašu. Šiuos veiksmus atliko, siekdamas (duomenys neskelbtini) vardu atlikti automobilio registraciją.

Sprendžiant klausimą dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, labai svarbu nustatyti padarytos veikos pavojingumo laipsnį. Nustatant padarytos veikos pavojingumo laipsnį esminę reikšmę turi nusikaltimo dalyko ypatumai bei padarytos žalos dydis. Svarbu išsiaiškinti, kiek reikšmingas teisinei apyvartai buvo kaltinamojo suklastotas dokumentas.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, automobilis, dėl kurio A. G. kito asmens vardu pasirašė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl transporto priemonės registravimo paslaugos suteikimo“ tuo metu turėjo būti registruojamas (duomenys neskelbtini) vardu, tad, akivaizdu, jog prašymo kito asmens vardu užpildymas nebūtų pakeitęs subjekto, kurio vardu turėjo būti registruotas automobilis. Šia veika A. G. nesiekė neteisėtai įgyti turtą, jį pasisavinti, iš esmės suklastodamas dokumentą jis siekė pagreitinti registracijos procesą. L. D., kurio vardu A. G. pasirašė kaltinime nurodytą dokumentą, pastarajam jokių pretenzijų neturėjo ir patvirtino, kad A. G. jo vardu pasirašė iš esmės su jo žinia, siekdamas registruoti automobilį įmonės vardu, be kita ko, A. G. ir pačiam yra suteiktas įgaliojimas registruoti automobilius įmonės vardu.

Aukščiau aptartos A. G. padarytos veikos aplinkybės leidžia teigti, kad nors jo veika formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, yra pagrindas pripažinti jo veiką mažareikšme. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad susiklosčiusios nagrinėjamoje byloje aplinkybės leidžia teigti, kad A. G. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant jas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas. Dėl šių priežasčių A. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu, neskiriant jam BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o jo laiduotoju paskirti jo tėtį A. G. Atsižvelgiant į tai, kad teismas šiuo nuosprendžiu nusprendė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl jo padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo, svarstyti klausimą dėl jo atleidimo pagal laidavimą – nebėra aktualu.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – L. D. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus pasirašytinai grąžinti L. D.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. (A. G.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – L. D. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus pasirašytinai grąžinti L. D.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.