Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-02-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-24-606/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2020-12-02Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-02-04Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-04
Bylos Nr.
AN2-24-606/2021
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00210-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Edita Lapinskienė (pirm.)
Pažeidėjas
D. A.
Institucija
Alplinkos apsaugos departamenstas prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcija
Advokatai
Vilmantas Ančiukaitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-24-606/2021Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00210-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29.; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. A. administracinio nusižengimo bylą pagal D. A. atstovo advokato Vilmanto Ančiukaičio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimu D. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 5 dalį 600 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams, konfiskuojant termovizinį priedėlį RN:231-1001-02-A, už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. 2.50 val., (duomenys neskelbtini), medžiojo draudžiamu medžioklės būdu, tai yra medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose turėjo naktinio matymo priedėlį „Hogster“ prie dieninio optinio taikiklio, kuris priskiriamas A kategorijos ginklų priedėliams, jis yra civilinėje apyvartoje draudžiamas ginklų priedėlis, draudžiama jį turėti medžioklės plotuose. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 58.5, 58.5.9 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. atstovas advokatas V. Ančiukaitis prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimą ir administracinę teiseną D. A. nutraukti.

2.1. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iš D. A. buvo išimtas termovizinis prietaisas „InfiRay“, o ne „Hogster“. Specialistas išvadoje nurodo, kad iš D. A. yra paimtas pramoninės gamybos termovizinis prietaisas „Hogster“, kuris priskiriamas A kategorijos ginklų priedėliams. Todėl tokia specialisto išvada apeliantui kelia, jo nuomone, pagristų abejonių, nes „InfiRay“ ir „Hogster“ yra skirtingi gamintojai. Taip pat apeliantui keistai skamba specialisto išvados teiginys, kad „prietaiso požymiai bei jų palyginimas su turimais duomenimis rodo, kad tai yra daugiafunkcinis termovizinis prietaisas „Hogster“. Apeliantas pažymi, kad gamintojas „Hogster“ savo prietaisus pažymi gamykliniu logotipu. Iš D. A. paimtame termoviziniame prietaise „InfiRay“ gamintojo logotipas užsižiebia prietaiso ekranėlyje jį įjungus. Todėl apeliantui kyla pagrįsta abejonė, ar specialistas šį prietaisą buvo įjungęs, nes, jeigu tai būtų padaręs, būtų pamatęs gamintojo logotipą. Specialistas išvados aprašomojoje dalyje nenurodė, kad šis prietaisas yra „Hogster“, o padarė išvadą, kad tai yra šio gamintojo prietaisas pagal „prietaiso požymiai bei jų palyginimas su turimais duomenimis“. Vadinasi, tyrimui pateiktas prietaisas neturėjo gamyklinio logotipo „Hogster“, todėl visos šios abejonės leidžia pagrįstai abejoti specialisto išvados patikimumu. Todėl, apelianto nuomone, šioje byloje tikslinga skirti papildomą užduotį dėl prietaiso ir pašalinti šiuo metu kylančias abejonės išvados patikimumu. Apelianto teigimu, prie skundo pridėta „InfiRay“ gamintojo pažyma patvirtina, kad šis termovizinis prietaisas nėra „Hogster“ gamintojo. Mano, kad apylinkės teismas pažeidė ANK 563 straipsnio nuostatas, nes nebuvo visapusiškai ir išsamiai ištirtos bylos aplinkybės.

2.2. Apelianto tvirtinimu, teismas iškreipė D. A. parodymus, nes pastarasis teigė, kad jo medžioklės plotai yra visai ne (duomenys neskelbtini) kaimo apylinkėse, ir tą dieną, t. y . 2020 m. rugpjūčio 11 d., medžioklė dėl tam tikrų aplinkybių neįvyko. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nutarime teismas nurodė, kad „Nors D. A. nurodė, kad buvo sustabdytas „ (duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, visiškai kitoje vietoje nei yra jo medžioklės plotai, tačiau vien ta aplinkybė, kad D. A. grįžo iš medžioklės ir automobilyje turėjo termovizorių leidžia teigti, kad D. A. termovizorių turėjo ir medžioklės ploto vienete.“ Iš šio teismo teiginio, apelianto nuomone, galima suprasti, kad teismas daro išvadą, jog D. A. turėjo uždraustą prietaisą medžioklės ploto vienete, nes grįžo iš to ploto ir turėjo medžioklės lapą, kaip įrodymą, kad grįžta iš medžioklės. Tokiu atveju apeliantas daro išvadą, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas neteisingai nurodant, jog D. A. medžiojo draudžiamu medžioklės būdu, tai yra medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini) “ medžioklės plotuose turėjo naktinio matymo priedėlį „Hogster“, nes teismas nustatė, kad D. A. neva medžiojo kitame medžioklės ploto vienete. Taigi liko neaišku, už ką konkrečiai buvo nubaustas administracine tvarka D. A., nes liko neišaiškinta aplinkybė, kokiame konkrečiai medžioklės ploto vienete D. A. medžiojo uždraustu medžioklės būdu.

2.3. Apeliantas nurodo, D. A. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad buvo (duomenys neskelbtini) apylinkėse, tačiau medžioklė neįvyko. Teismas visiškai nesiaiškino, kokiame medžioklės ploto vienete buvo D. A., kokie dar buvo asmenys, kodėl medžioklė neįvyko. Teismas nustatė abstrakčiai, kad D. A. kažkokiame medžioklės plote medžiojo neleistinu būdu, t. y. turėjo termovizinį, uždraustą apyvartoje, prietaisą, nors administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad D. A. medžiojo neleistinu būdu, nors buvo sustabdytas automobilyje kelyje (duomenys neskelbtini), ties bendrove „(duomenys neskelbtini) “, o ne šios bendrovės teritorijoje, kaip nurodė teismas. Taigi teismas konkrečiai nesuformulavo, kur D. A. padarė, jeigu jis padarė, administracinį nusižengimą, t. y. nenurodyta tiksli vieta. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad administracinių nusižengimų bylų tyrimas atliekamas laikantis baudžiamojo proceso principų, kurie reikalauja, kad kaltinimas būtų tikslus, ir asmuo žinotų, nuo ko jam gintis.

2.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2AT-1-628/2020 ir nurodė, kad „kad administracinei atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį kilti pakanka byloje nustatyto fakto, jog medžioklės ploto vienete rastas draudžiamas naktinio matymo prietaisas“. Apeliantas sutinka su tuo, kad Medžioklės taisyklėse numatytas draudimas turėti medžioklės ploto vienete uždraustą naktinio matymo prietaisą. Tačiau, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo šią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluotę. Teigia, kad šioje nutartyje pažymėta, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodė, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino, jog įvykio dieną jis medžiojo iš medžioklės bokštelio, neneigė, kad medžioklės metu automobilyje turėjo draudžiamą naktinio matymo priedėlį. Teismas laikė svarbia tą aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gamtos apsaugos inspektoriams pripažino, kad jis pasiėmė į medžioklę šį prietaisą, norėdamas jį išbandyti, kaip jis veikia. Taigi iš šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties formuluotės ir dėstomų aplinkybių matosi, kad yra labai svarbu nustatyti aplinkybę, ar asmuo, turėdamas draudžiamą naktinio matymo prietaisą, tą dieną dalyvavo medžioklėje, t. y. asmuo turi pažeisti Medžioklės taisykles. Bet koks kitas asmuo negalėtų būti baudžiamas už tai, kad medžioklės ploto vienete jis turėjo draudžiamą naktinio matymo prietaisą, nes asmuo, turėdamas su savimi draudžiamą naktinio matymo prietaisą, tuo metu turi būti medžiotojas ir jam turi pradėti galioti Medžioklės taisyklės.

2.5. Apelianto teigimu, šiuo atveju teismui pakako medžioklės faktui įrodyti, kad D. A. su savimi turėjo medžioklės lapą, tačiau teismas, nors ir išgirdęs D. A. paaiškinimą, kad medžioklė neįvyko, šių aplinkybių nesiaiškino, t. y., ar D. A. tą dieną medžiojo. Vien medžioklės lapo išrašymas ir jo turėjimas pats savaime neįrodo medžioklės fakto. Ši aplinkybė teismo turėjo būti nustatinėjama, o D. A. būtų paaiškinęs, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. jis kartu su savo broliu S. A. buvo S. D. sodyboje (duomenys neskelbtini), ir į medžioklę neišvyko. Tačiau teismas nesilaikė ANK 567 straipsnio nuostatų, nesiaiškino bylai svarbių aplinkybių.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėja R. T. prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad specialistas išvadoje nurodė, jog iš D. A. yra paimtas pramoninės gamybos termovizinis prietaisas „Hogster“, kuris priskiriamas A kategorijos ginklų priedėliams. Tačiau iš D. A. buvo išimtas ne termovizinis prietaisas „Hogster“, o termovizinis prietaisas „InfiRay“. Todėl tokia specialisto išvada apeliantui kelia abejonių dėl jos teisingumo.

8. Pažymėtina, kad iš specialisto išvados Nr. 30-(698)-IS1-219 nustatyta, kad specialistui buvo pateiktas įvertinti būtent iš D. A. paimtas termovizinis prietaisas su įspaustu gamykliniu užrašu „PN:231-1001-02-A“, „SN:2311A-IK1011 (b. l. 4, 8, 12–14). Specialistas apžiūrėjo ir įvertino jam pateiktą būtent konkretų minėtą termovizinį prietaisą, išsamiai aprašė jo sudedamąsias dalis ir techninius duomenis bei padarė išvadą, kad tirti pateiktas prietaisas, yra pramoninės gamybos daugiafunkcinis termovizinis prietaisas „HOGSTER“, skirtas tvirtinti prie dieninio optinio taikiklio, tokiu būdu suteikiant šiam optiniam taikikliui termovizinio taikiklio savybių arba betarpiškam šilumą skleidžiančių kūnų ar reiškinių stebėjimui. Šis termovizinis prietaisas priskiriamas A kategorijos ginklų priedėliams, jis yra civilinėje apyvartoje draudžiamas ginklų priedėlis (b. l. 12–14). Dar kartą pažymėtina, kad buvo įvertintas konkretus, t. y. iš D. A. paimtas termovizinis prietaisas, ir padaryta išvada būtent dėl šio paimto termovizinio prietaiso. Tyrimą atliko balistinių tyrimų specialistas L. B., turintis aukštąjį išsilavinimą ir 21 metų objektų laboratorinių tyrimų darbo stažą, be to, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados pateikimą pagal BK 235 straipsnį, todėl apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis ir padarytos išvados teisingumu.

9. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2AT-1-628/2020, nes iš šios nutarties formuluotės ir dėstomų aplinkybių matosi, kad yra labai svarbu nustatyti aplinkybę, ar asmuo, turėdamas draudžiamą naktinio matymo prietaisą, tą dieną dalyvavo medžioklėje, t. y. asmuo turi pažeisti Medžioklės taisykles, o D. A. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad medžioklė neįvyko, apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis kartu su savo broliu S. A. buvo S. D. sodyboje (duomenys neskelbtini). Vien medžioklės lapo išrašymas ir jo turėjimas pats savaime neįrodo medžioklės fakto.

10. Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto M. S. 2020 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 11-12 d. vyko reidas, jo tikslas – medžioklės ir kitų aplinkosauginių reikalavimų vykdymo kontrolė. Reido metu, apie 2.50 val., kelyje ties (duomenys neskelbtini) kaimu, buvo pastebėtas įtartinas automobilis. Sustabdžius ir patikrinus automobilį, buvo nustatyta, kad medžiotojai grįžta iš medžioklės, ji vyko medžiotojų ir žvejų klubo „ (duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, medžioklės lapo Nr. 033. Patikrinus automobilį, jame surasti du termovizoriai, priklausantys D. A., iš jų termovizinis prietaisas su įspaustu gamykliniu užrašu „PN:231-1001-02-A“, „SN:2311A-IK1011 galbūt draudžiamas civilinėje apyvartoje, jie buvo paimti (b. l. 10).

11. Pažymėtina, kad iš 2020 m. liepos 28 d. medžioklės lapo Nr. 033 nustatyta, kad pats D. A. medžioklės ataskaitoje nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. – 2020 m. rugpjūčio 12 d. tiek jis, tiek S. A. medžiojo nuo 21.30 val., šiuos duomenis abu patvirtino savo parašais (b. l. 6). Tai, kad D. A. kartu su S. A. buvo medžioklėje, 2020 m. spalio 7 d. paaiškinime patvirtino ir pats D. A..

12. Iš 2020 m. spalio 7 d. D. A. paaiškinimo nustatyta, kad D. A. paaiškino, jog 2020 m. rugpjūčio 12 d. jis su broliu S. A. važiavo automobiliu iš „ (duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vieneto (duomenys neskelbtini) rajone. Kelyje (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), ties įmone „ (duomenys neskelbtini)“, apie 1 val., brolio vairuojamą automobilį sustabdė Aplinkos apsaugos departamento specialistas M. S., jie jam pasakė, kad grįžta iš medžioklės. Apžiūrėjęs automobilį ir kuprines, jo kuprinėje pamatė dėklą. M. S. paklausus, kas tai, D. A. atsakė, jog tai yra termovizorinis monukuliaras, nurodė, kad tai termovizorinis prietaisas „CL 42“, skirtas gyvūnams stebėti. Tada M. S. monukuliarą išardė ir pademonstravo, kaip jis naudojamas, ir yra priskiriamas prie A kategorijos ginklų. M. S. surašė paėmimo protokolą, juo patvirtino, kad paėmė jo ginklą ir minėtą monukuliarą. D. A. pažymėjo, kad jis su šiuo prietaisu nemedžiojo, jo net nebuvo uždėjęs ant ginklo, tvirtino, kad jis skirtas naktiniam stebėjimui, jo nebuvo net išsitraukęs, nes medžioklę baigė apie 22 val. (b. l. 9).

13. Pažymėtina, kad šiuo atveju ne tik medžioklės lape, bet ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto M. S. 2020 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kuriuos net po dviejų mėnesių po įvykio, 2020 m. spalio 7 d. paaiškinime patvirtino ir pats D. A., patvirtina, jog 2020 m. rugpjūčio 12 d. jis su broliu S. A. važiavo automobiliu iš „ (duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vieneto (duomenys neskelbtini) rajone, medžioklę baigė apie 22 val. Paaiškinime D. A. nurodyta aplinkybė, kad jis su termovizoriniu prietaisu nemedžiojo, jo net nebuvo uždėjęs ant ginklo, neabejotinai parodo, kad minėtą dieną D. A., būdamas medžioklėje „ (duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete (duomenys neskelbtini) rajone, medžioklės metu turėjo ir termovizorinį prietaisą su įspaustu gamykliniu užrašu „PN:231-1001-02-A“, „SN:2311A-IK1011, kuris, kaip konstatuota specialisto išvadoje Nr. 30-(698)-IS1-219, priskiriamas A kategorijos ginklų priedėliams, jis yra civilinėje apyvartoje draudžiamas ginklų priedėlis.

14. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad įvykio dieną D. A. dalyvavo medžioklėje medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini) “ medžioklės ploto vienete (duomenys neskelbtini) rajone, jos metu D. A. turėjo termovizorinį prietaisą su įspaustu gamykliniu užrašu „PN:231-1001-02-A“, „SN:2311A-IK1011, kuris, kaip konstatuota specialisto išvadoje Nr. 30-(698)-IS1-219, priskiriamas A kategorijos ginklų priedėliams, jis yra civilinėje apyvartoje draudžiamas ginklų priedėlis. Šiuo atveju D. A. tik teismo posėdyje nurodyta versija, kad įvykio dieną medžioklė neįvyko, o apeliaciniame skunde jau pateikta versija, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. D. A. nebuvo išvykęs į medžioklę apskritai, nes kartu su savo broliu S. A. buvo S. D. sodyboje (duomenys neskelbtini), yra visiškai paneigta ir vertintina tik kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės.

15. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju ne tik tyrimą atlikęs balistinių tyrimų specialistas L. B. specialisto išvadoje konstatavo, jog iš D. A. paimtas termovizinis prietaisas su įspaustu gamykliniu užrašu „PN:231-1001-02-A“, „SN:2311A-IK1011 priskiriamas A kategorijos ginklų priedėliams, jis yra civilinėje apyvartoje draudžiamas ginklų priedėlis (b. l. 12–14), tačiau ir iš D. A. paaiškinimo nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas M. S. jau įvykio vietoje nustatė, kad termovizinis prietaisas su įspaustu gamykliniu užrašu „PN:231-1001-02-A“, „SN:2311A-IK1011 priskiriamas prie A kategorijos ginklų, jis jį išardė ir pademonstravo, kaip jis naudojamas.

16. ANK 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Įrankiai ir priemonės, kuriais draudžiama medžioti, taip pat draudžiami medžioklės būdai išvardyti Medžioklės taisyklių 58.5 punkte. Šių taisyklių 58.5.9 papunktyje nurodyta, kad draudžiama medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta, kad ANK 290 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos dispozicija yra blanketinė, o draudžiami medžioklės būdai nurodyti Medžioklės taisyklėse. Šių taisyklių 58.5.9 papunktyje įtvirtinti reikalavimai yra pažeidžiami, jeigu asmuo: 1) medžioja, naudodamas naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių; 2) medžioklės plotuose turi naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių. Taigi draudžiamų termovizorinių prietaisų turėjimas medžioklės plotų vienete yra prilyginamas draudžiamiems medžioklės būdams ir yra pakankamas pagrindas konstatuoti Medžioklės taisyklių 58.5.9 papunkčio pažeidimo faktą bei atitinka ANK 290 straipsnio 5 dalies dispoziciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-1073/2019, 2AT-1-628/2020, 2AT-62-689/2020). Pažymėtina, kad pagal Medžioklės taisyklių 74.1 punktą Medžioklės taisyklių 58.5.1–58.5.10 papunkčiuose nurodytų draudimų pažeidimai yra šiurkštūs Medžioklės taisyklių pažeidimai.

17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad D. A. buvo sustabdytas kelyje (duomenys neskelbtini), ties bendrove „ (duomenys neskelbtini)“, važiuojant automobiliu, todėl, jeigu jis padarė administracinį nusižengimą, nenurodyta tiksli vieta.

18. Administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodyta, kad D. A. 2020 m. rugpjūčio 12 d. 2.50 val., (duomenys neskelbtini), medžiojo draudžiamu medžioklės būdu, tai yra medžiotojų klubo „ (duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose turėjo naktinio matymo priedėlį „Hogster“ prie dieninio optinio taikiklio, kuris priskiriamas A kategorijos ginklų priedėliams, jis yra civilinėje apyvartoje draudžiamas ginklų priedėlis, jį draudžiama turėti medžioklės plotuose.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. A. brolio vairuojamas automobilis buvo sustabdytas ir D. A. priklausantis medžioklėje naudoti draudžiamas prietaisas surastas už medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini) “ medžioklės ploto vieneto ribų, t. y. (duomenys neskelbtini), medžiotojų klubo „ (duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose, tačiau nustatytos ir aptartos aplinkybės nepaneigia administracinio nusižengimo sudėties požymio – neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju draudžiamo prietaiso turėjimą medžiotojų ir žvejų klubo „ (duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete. Šią aplinkybę skundžiamame nutarime nurodė ir apylinkės teismas. Pagal teismų praktiką, aplinkybė, kurioje tiksliai vietoje buvo sustabdytas patikrinimui automobilis, neturi esminės reikšmės D. A. veiksmų vertinimui. Kaip jau nustatyta ir aptarta, draudžiamų termovizorinių prietaisų turėjimas medžioklės plotų vienete yra prilyginamas draudžiamiems medžioklės būdams. Šiuo atveju nustatyta, kad automobilis buvo sustabdytas ir D. A. priklausantis draudžiamas medžioklėje naudoti prietaisas buvo surastas medžiotojų klubo „ (duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose, tačiau aptartų duomenų visuma patvirtina, kad įvykio dieną D. A. medžiojo medžiotojų ir žvejų klubo „ (duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete, ir medžioklėje turėjo aptartą draudžiamą medžioklėje prietaisą. Ši aplinkybė buvo užfiksuota Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto M. S. 2020 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniame pranešime, ją paaiškinime patvirtino ir D. A., t. y., kaip jau minėta, nurodė, kad jis įvykio dieną medžiojo medžiotojų ir žvejų klubo „ (duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete, medžioklėje turėjo aptartą draudžiamą medžioklėje prietaisą, tačiau neigė su juo medžiojęs, tvirtino, kad prietaisas skirtas tik naktiniam stebėjimui. Kad įvykio dieną D. A. medžiojo medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini) “ medžioklės ploto vienete, ir medžioklėje turėjo aptartą draudžiamą medžioklėje prietaisą, nustatė ir apylinkės teismas. Todėl akivaizdu, kad D. A. buvo žinoma administracinio nusižengimo padarymo vieta nuo pat pradžių. Šiuo atveju apygardos teismas patikslina, kad D. A. medžiotojų ir žvejų klubo „ (duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose turėjo naktinio matymo priedėlį „Hogster“ prie dieninio optinio taikiklio, kuris priskiriamas A kategorijos ginklų priedėliams, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamas ginklų priedėlis, kurį draudžiama turėti medžioklės plotuose. Šis netikslumas nevertintinas kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes, kaip ir minėta, ji buvo nustatyta jau administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, todėl nelaikytina, kad buvo apribota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

20. Atsižvelgdamas į nustatytus ir aptartus duomenis, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai išnagrinėjo D. A. atsakomybės klausimui išspręsti ir teismo sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, padarė teisingas ir įstatymo pagrįstas išvadas dėl D. A. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje. Apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, esminių proceso pažeidimų nepadarė, materialiosios teisės normas pritaikė tinkamai. Taigi naikinti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną D. A. pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį nutraukti nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimą nepakeistą ir D. A. atstovo advokato Vilmanto Ančiukaičio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė