Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-02-03 · Administracinė byla Nr. eA-225-492/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-04-24Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-02-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-03
Bylos Nr.
eA-225-492/2021
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02422-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys
Atsakovas
Kretingos rajono savivaldybės administracijos Komisijai, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti
Trečiasis asmuo
Kretingos rajono „Šilo rago“ medžiotojų būrelis, Kretingos rajono savivaldybės administracija, Kretingos rajono „Šilo rago“
Pareiškėjas
Medžiotojų būrelis "Alksna"
Administracinė byla Nr. eA-225-492/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02422-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų medžiotojų būrelio „Alksna“, A. M., I. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų medžiotojų būrelio „Alksna“, A. M., I. P. skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijos Komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti (tretieji suinteresuoti asmenys – Kretingos rajono „Šilo rago“ medžiotojų būrelis, Kretingos rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjai medžiotojų būrelis „Alksna“ (toliau – MB „Alksna“), A. M., I. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos Komisijos medžioklės plotams sudaryti bei jų riboms keisti (toliau – ir Komisija, atsakovas) 2018 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. D8-2442, kuriuo atsisakyta nagrinėti prašymą dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo, ir įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. rugpjūčio 22 d. prašymą.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad MB „Alksna“ 2018 m. birželio 6 d. kreipėsi į Komisiją, prašydamas suformuoti medžioklės plotą iš žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kretingos rajono savivaldybėje. MB „Alksna“ 2018 m. birželio 26 d. raštu buvo informuotas, kad 2018 m. birželio 22 d. vykusiame Komisijos posėdyje nutarta netenkinti jo prašymo, nes prašymas prieštarauja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir MĮ) 8 straipsnio 2 daliai. Nesutikdami su tokiu sprendimu, Kretingos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje nuosavybės teises į žemės ir miškų plotus turintys asmenys ir MB „Alksna“ 2018 m. liepos 3 d. kreipėsi į Komisiją, prašydami pakartotinai išnagrinėti jų prašymą sudaryti medžioklės plotų vienetą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kuriame galėtų medžioti žemės savininkų pasirinktas medžiotojų būrelis. Komisija 2018 m. rugpjūčio 10 d. posėdyje pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų prašymą nutarė jo netenkinti ir nurodė, kad „Šilo rago“ medžiotojų būreliui (toliau – MB „Šilo rago“) yra parengtas medžioklėtvarkos projektas, negauti medžioklėtvarkos projekto rengėjų pasiūlymai keisti MB „Šilo rago“ medžioklės plotų vieneto ribas. Pareiškėjai 2018 m. rugpjūčio 22 d. pateikė pakartotinį prašymą Kretingos rajono savivaldybės merui, prašydami pakartotinai išnagrinėti galimybę sudaryti medžioklės plotų vienetą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kuriame galėtų medžioti žemės savininkų pasirinktas medžioklės būrelis. Jų prašymas buvo persiųstas Komisijai, kuri, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, prašymą paliko nenagrinėtą, nes prašyme nėra pateikta naujų faktinių duomenų, lyginant su ankstesniame 2018 m. liepos 3 d. prašyme pateiktais duomenimis.

3. Pareiškėjai nurodė, jog jie nuosavybės teise priklausančiose žemėse ir miškuose, kuriuose daug metų medžioja MB „Šilo rago“ medžiotojai, nuolat patiria medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą, nes nėra užtikrinamas racionalus medžiojamųjų gyvūnų populiacijos reguliavimas, be to, MB „Šilo ragas“ neatlygina žalos. Prašymas dėl naujų medžioklės plotų vieneto sudarymo yra inicijuotas žemės ir miškų savininkų būtent dėl to, kad MB „Šilo ragas“ nevykdo sąlygų, būtinų išvengti didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žemės ūkio pasėliams.

4. Pareiškėjų įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjų prašymą, nes nebuvo atsakyta į jų 2018 m. liepos 3 d. prašymą. Atsakovas privalo užtikrinti miško ir žemės ūkio paskirties žemės savininkų, MB „Alksna“ teises, galimybę medžioti jiems nuosavybės teise priklausančiose ir patikėjimo teise valdomose žemėse. Pareiškėjų teigimu, atsisakymas išnagrinėti pareiškėjų prašymą prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, MĮ 8 ir 13 straipsniams ir kitiems teisės aktams, kurie reglamentuoja medžioklės teisinius santykius.

Atsiliepimas

5. Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad MB „Alksna“ 2018 m. birželio 6 d. prašymas patvirtinti medžioklės plotus nebuvo tenkintas, nes prašomas plotas patenka į MB „Šilo rago“ medžioklės plotų vieneto ribas, Komisija iš MB „Šilo rago“ atsisakymo naudoti medžioklės plotą negavo. Atsakovo teigimu, atsakymo šį prašymą MB „Alksna“ neginčijo ir pareiškėjai kartu su kitais žemės sklypų savininkais 2018 m. liepos 3 d. pakartotinai pateikė prašymą sudaryti medžioklės plotų vienetą. Komisija nustatė, jog per paskutinius trejus metus laukinių gyvūnų padaryta žala skaičiuota žemės sklypuose, kurie preliminariai užima iki 0,5 procento MB „Šilo rago“ užimamos teritorijos, įvertino, kad MB „Šilo rago“ medžioklės ploto vienetui yra parengtas medžioklėtvarkos projektas, kuriame aptartos sąlygos, būtinos išsaugoti ir išlaikyti gyvybingas medžiojamų gyvūnų populiacijas bei išvengti didesnės gyvūnų daromos žalos ir kt. Komisija nėra gavusi informacijos, kad pareiškėjai kreipėsi į medžioklėtvarkos projekto rengėjus su pasiūlymu keisti MB „Šilo rago“ naudojamų medžioklės plotų vieneto ribas. Pareiškėjai 2018 m. rugpjūčio 22 d. pateikė pakartotinį prašymą savivaldybės merui, prašydami pakartotinai išnagrinėti galimybę sudaryti medžioklės ploto vienetą, kuriame galėtų medžioti žemės savininkų pasirinktas medžioklės būrelis. Šis prašymas buvo persiustas nagrinėti Komisijai ir ji protokoliniu sprendimu nusprendė jo nenagrinėti, nes pateiktas analogiškas ankstesniam prašymas, jame nenurodyta naujų aplinkybių.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo MB „Šilo rago“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. MB „Šilo rago“ nurodė, jog jam apie žalos kilimo aplinkybes nebuvo žinoma iki Kretingos rajono savivaldybės administracijos sudarytos komisijos patikros, nors žemės sklypų savininkai, valdytojai ir naudotojai pirmiausia privalo kreiptis į medžioklės plotų vienetų naudotoją pranešdami apie galimai daromą žalą ir, kad taikomos priemonės yra neveiksmingos. Pareiškėjai nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl Komisija privalo sudaryti medžioklės ploto vienetą, kuriame galėtų medžioti žemės savininkų pasirinktas būrelis, Medžioklės įstatymas tokios galimybės žemės sklypo savininkui nenumato.

II.

9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą.

10. Teismas, įvertinęs pareiškėjų ir kitų žemės sklypų savininkų Komisijai 2018 m. liepos 3 d. pateikto prašymo turinį, sprendė, kad jame nurodytos faktinės aplinkybės yra analogiškos toms, kurios buvo nurodytos pareiškėjų ir kitų žemės sklypų savininkų 2018 m. rugpjūčio 22 d. pateiktame prašyme. Pareiškėjai 2018 m. rugpjūčio 22 d. prašyme nurodė, jog argumentai pateikiami sutrumpintai, nes visas tekstas išdėstytas 2018 m. liepos 3 d. prašyme, kuris pridedamas prie 2018 m. rugpjūčio 22 d. prašymo. Komisija pareiškėjų ir kitų žemės ir miškų sklypų savininkų 2018 m. liepos 3 d. prašymą buvo išnagrinėjusi 2018 m. rugpjūčio 10 d., atsakydama į visus prašyme pateiktus argumentus. Komisijos posėdyje protokoliniu sprendimu, vadovaujantis Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, nutarta neinicijuoti naujo medžioklės ploto vieneto sudarymo ir pareiškėjų prašymo netenkinti. Kretingos rajono savivaldybės administracija 2018 m. rugpjūčio 16 d. raštu pareiškėjus informavo apie Komisijos 2018 m. rugpjūčio 10 d. protokolinį sprendimą. Teismas priėjo prie išvados, kad nustatyti faktiniai duomenys įrodo, jog pareiškėjų analogiškas 2018 m. liepos 3 d. prašymas buvo išsamiai išnagrinėtas ir dėl jo priimtas Komisijos sprendimas, kurio jie neginčijo, todėl šis Komisijos sprendimas yra galiojantis, teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija sprendė, jog Komisija, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, teisėtai ir pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjų 2018 m. rugpjūčio 22 d. prašymo, nes pareiškėjai nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

III.

11. Pareiškėjai MB „Alksna“, A. M., I. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimus. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti jiems patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjų prašymą 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu, nes šiame sprendime atsakovas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjų 2018 m. liepos 3 d. prašyme iškeltų klausimų ir problemų, neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjai teikė prašymą Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 ir 6 dalių pagrindu, o Komisija, atsisakydama tenkinti pareiškėjų prašymą, vadovavosi MĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

Šalies argumentai

11.2. Pareiškėjai 2018 m. rugpjūčio 22 d. prašyme papildomai nurodė šias naujas aplinkybes: atsakovas, priimdamas ankstesnį sprendimą, nepasisakė dėl pareiškėjų 2018 m. liepos 3 d. prašyme iškeltų klausimų dėl daromos žalos; atsakovas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjų prašymas buvo grindžiamas kitomis MĮ nuostatomis, nei vadovavosi atsakovas; atsakovas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjai nekėlė klausimo, ar yra parengtas naujas medžioklėtvarkos projektas, o savo prašymą grindė tuo, jog MB „Šilo ragas“ nevykdo sąlygų, būtinų išvengti didesnės žalos žemės ūkiui, ir neatlygina žalos; pareiškėjai pateikė klausimą, kodėl atsakovo atsakyme nėra pasisakoma apie tai, kaip informacija dėl medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos pasėliams turėjo reikšmės atsakovo sprendimo priėmimui; pateikė informaciją apie tai, kad seniūnas kreipėsi į Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos departamentą su prašymu sustabdyti MB „Šilo ragas“ leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, nes MB „Šilo ragas“ nevykdo savo prievolių atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą.

11.3. Sprendžiant dėl pareiškėjų prašymų tapatumo būtina įvertinti tai, kad atsakant į jų 2018 m. liepos 3 d. prašymą pareiškėjai buvo informuoti, kad bus kreipiamasi dėl papildomos informacijos apie medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą, bet iš Komisijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo neaišku, ar ši informacija buvo gauta ir ar į ją buvo atsižvelgta. Pareiškėjai dėl šios aplinkybės kėlė klausimą savo 2018 m. rugpjūčio 22 d. prašyme. Pareiškėjai pakartotiniame prašyme Komisijai aiškiai nurodė, kodėl, jų nuomone, atsakovas ankstesniame sprendime padarė klaidingas išvadas.

11.4. Pareiškėjų prašymuose išdėstytos problemos dėl žalos pasėliams yra tęstinės. Teismas, konstatavęs, kad pareiškėjai į Komisiją kreipėsi su tapačiu prašymu, kuris jau buvo išnagrinėtas, sudarė prielaidas atsakovui ir toliau neįgyvendinti jam įstatymo priskirtų funkcijų, susijusių su medžioklėtvarkos projekto rengimu. Atsakovei Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta pareiga inicijuoti tiek medžioklėtvarkos projekto peržiūrėjimą, tiek galimą medžioklės ploto vienetų ribų pakeitimą sudarant naują medžioklės plotų vienetą, atsižvelgiant į aplinkybes pareiškėjų prašyme, susijusias su medžiojamųjų gyvūnų daroma žala.

11.5. Teismas, nurodydamas, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai atsakovui pateikė medžioklėtvarkos projekto rengėjų pasiūlymus keisti medžioklės plotų vieneto MB „Šilo ragas“ ribas, ignoravo aplinkybes, jog būtent Komisija yra medžioklėtvarkos projekto rengimo iniciatorė, o jai neįgyvendinant įstatymo priskirtų funkcijų, pareiškėjai objektyviai tokių duomenų pateikti negali.

11.6. Teismas neįvertino, jog pati Komisija, nevykdydama jai paskirtų funkcijų, sukūrė naujas aplinkybes, leidžiančias abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.

11.7. Komisijos susirinkimas, kuriame ji atsisakė nagrinėti pareiškėjų prašymą, vyko 2018 m. rugsėjo 7 d., o protokolas pareiškėjams buvo išsiųstas tik 2018 m. spalio 2 d. Tuo atveju, jeigu atsakovas nebūtų vilkinęs administracinės procedūros, pareiškėjas būtų spėjęs apskųsti teismui ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą.

Atsiliepimas

12. Atsakovas Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13. Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjų 2018 m. rugpjūčio 22 d. prašyme nurodytos aplinkybės yra analogiškos toms, kurios buvo nurodytos 2018 m. liepos 3 d. prašyme. Komisija priimtus sprendimus grindė teisės aktų nuostatomis, kad sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Todėl visiškai nesuprantamas apeliantų teiginys, kad apeliantai prašymą teikė MĮ 8 straipsnio 1 ir 6 dalių pagrindu, o atsakovas atsakė vadovaudamasis MĮ 8 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatomis. Teismas pagrįstai sprendė, kad Komisija išsamiai ir tinkamai išnagrinėjo 2018 m. liepos 3 d. prašymą, pagrįstai atsisakė nagrinėti 2018 m. rugpjūčio 22 d. prašymą. Teismas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo MB „Šilo rago“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad nors apeliaciniame skunde teigiama, jog pareiškėjai 2018 m. rugpjūčio 22 d. pareiškime papildomai nurodė naujas aplinkybes, tačiau nebuvo pateikta nei vienos naujos aplinkybės, turinčios reikšmės dėl naujai sudaromo medžioklės ploto. Pareiškėjų 2018 m. rugpjūčio 22 d. prašyme pateiktas prierašas, kad argumentai pateikiami sutrumpintai, visas tekstas – pridedamame 2018 m. liepos 3 d. prašyme. Be to, nurodyta, kad pareiškėjai gavo Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. atsakymą, kuris yra kritikuojamas. Jokios naujos informacijos dėl naujų medžioklės plotų sudarymo nėra pateikta. Teismas pagrįstai sprendė, kad buvo pateiktas analogiškas ankstesniam prašymas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos sudarytos Komisijos medžioklės plotams sudaryti bei jų riboms keisti 2018 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. D8-2442, kuriuo atsisakyta nagrinėti prašymą dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, padarė išvadą, kad Komisija pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjų 2018 m. rugpjūčio 22 d. prašymo, nes pareiškėjų analogiškas 2018 m. liepos 3 d. prašymas buvo išsamiai išnagrinėtas ir priimtas Komisijos sprendimas, kurio jie neginčijo.

18. Pareiškėjai, apeliaciniame skunde nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, nurodė, kad Komisija 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendime nepasisakė dėl pareiškėjų 2018 m. liepos 3 d. prašyme visų iškeltų klausimų, neįvertino, jog pareiškėjai teikė prašymą Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 ir 6 dalių pagrindu. Pareiškėjai 2018 m. rugpjūčio 22 d. prašyme papildomai nurodė, kad MB „Šilo rago“ nevykdo sąlygų, būtinų išvengti didesnės žalos žemės ūkiui, ir neatlygina žalos. Komisija neatsižvelgė, kad prašymuose išdėstytos problemos dėl žalos pasėliams yra tęstinės. Teismas neįvertino, jog Komisija, būdama medžioklėtvarkos projekto iniciatorė, neįgyvendino jai pavestų funkcijų ir neteikė siūlymų dėl medžioklės ploto vienetų ribų pakeitimo. Teigė, kad pavėluotai – 2018 m. spalio 2 d. išsiuntus Komisijos posėdžio, vykusio 2018 m. rugsėjo 7 d., protokolą, buvo suvaržyta pareiškėjų teisė skųsti Komisijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

20. Medžioklės įstatymo 5 straipsnio, apibrėžiančio medžioklės reglamentavimą ir valstybės, savivaldybių institucijų bei medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių klubus ir būrelius, kompetenciją, 5 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės sudaro komisijas medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti ir organizuoja jų darbą, tvirtina šių komisijų parengtus medžioklės plotų vienetų sudarymo ir ribų keitimo projektus. Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti. Ši komisija sudaroma iš savivaldybės administracijos, aplinkos apsaugos, žemėtvarkos, valstybinius miškus prižiūrinčių institucijų, medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, žemės, miško sklypų savininkų savivaldos organizacijų atstovų. Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatus tvirtina Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos.

21. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 487/361 patvirtintų Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 15 punkte nustatyta, kad Komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę Komisijos nariai. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl Komisijos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo turi būti betarpiškai tiriami ir vertinami protokole užfiksuoti faktai ir argumentai.

22. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 redakcija, galiojausi nuo 2017 m. kovo 31 d.) įtvirtinta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

23. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri aktuali ir nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pareiškėjų pateiktų prašymų tapatumo, tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių, todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012). Aplinkybė, kad pareiškėjas nurodo naujas esmines aplinkybes ir pateikia su tuo susijusius papildomus įrodymus, tam tikrais atvejais gali būti vertinama kaip skundo nauju pagrindu pateikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-677/2009), tačiau taikant šią nuostatą, būtina atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3774-602/2020).

24. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas Komisijos posėdyje, kuris užfiksuotas 2018 m. spalio 1 d. protokolu Nr. D8-2442. Protokole nurodyta, kad svarstant pareiškėjų 2018 m. rugpjūčio 22 d. prašymą, Komisija aptarė pareiškėjų argumentus, pažymėjo, kad Medžioklės įstatymas nenumato galimybės žemės sklypo savininkui pasirinkti konkretaus medžioklės klubo (būrelio). Vertindama pareiškėjų nuomonę, kad MB „Šilo rago“ medžiotojai neužtikrina racionalaus medžiojamųjų gyvūnų populiacijos valdymo, nes sklypų savininkai patiria gyvūnų daromą žalą, kuri nėra atlyginama, Komisija nurodė, kad žalos pasėliams atlyginimas turi būti sprendžiamas teismine tvarka, šios aplinkybės nesiejo su neracionaliu medžiojamųjų gyvūnų populiacijos valdymu, tuo pačiu nurodė, kad atsižvelgiant į MB „Šilo ragas“ rengiamą medžioklėtvarkos projektą, remiantis Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1, 3, bei 6 dalies nuostatomis, Komisijai nėra pagrindo keisti MB „Šilo rago“ medžioklės ploto vieneto ribas ir steigti naują medžioklės ploto vienetą. Komisijos nariai padarė išvadą, kad pareiškėjų prašyme nėra pateikta naujų faktinių duomenų, negu buvo 2018 m. liepos 3 d. prašyme, todėl vadovaudamiesi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, vienbalsiai nutarė 2018 m. rugpjūčio 22 d. prašymo nenagrinėti.

25. Pareiškėjai apeliaciniame skunde akcentavo, kad, jų manymu, Komisija 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendime nepasisakė dėl pareiškėjų 2018 m. liepos 3 d. prašyme visų iškeltų klausimų, nepasisakė dėl MB „Šilo rago“ neatlyginamos žalos žemės ūkiui, ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai nėra teikę skundo ABTĮ nustatyta tvarka dėl šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl Komisijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas gali būti byloje aptariamas tik tais aspektais, kurie yra svarbūs sprendžiant, ar pareiškėjų 2018 m. rugpjūčio 22 d. pateiktas prašymas gali būti laikomas tapačiu prašymui, kuris buvo pateiktas 2018 m. liepos 3 d.

26. Pareiškėjai 2018 m. liepos 3 d. prašymu kreipėsi į Komisiją, prašydami pakartotinai išnagrinėti galimybę sudaryti medžioklės plotų vienetą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kuriame galėtų medžioti žemės savininkų pasirinktas medžioklės būrelis. Prašymas buvo grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su MB „Šilo rago“ medžiokle pareiškėjams priklausančiuose sklypuose bei pareiškėjų patiriama medžiojamųjų gyvūnų padaroma žala žemės ūkio pasėliams, kuri nėra atlyginama, bei Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 6 dalies nuostata, kad medžioklės plotų vienetai ir jų ribos gali būti sudaromi ir keičiami Komisijos iniciatyva, kai siekiama užtikrinti racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijos valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat kad būtų išvengta gyvūnų daromos žalos.

27. Komisija 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu nutarė pareiškėjų 2018 m. liepos 3 d. prašymo netenkinti ir neinicijuoti naujo medžioklės ploto vieneto sudarymo. Nurodė, kad medžioklės ploto vienetui MB „Šilo rago“ yra parengtas medžioklėtvarkos projektas, kuriame aptariamos sąlygos, būtinos išsaugoti ir išlaikyti gyvybingas medžiojamųjų gyvūnų populiacijas bei išvengti didesnės šių gyvūnų daromos žalos žemės, miškų ir žuvininkystės ūkiams; pažymėjo, kad Komisija nėra gavusi projekto rengėjų siūlymų keisti medžioklės ploto vieneto MB „Šilo rago“ ribas. Komisijos sprendimas buvo priimtas 2018 m. rugpjūčio 10 d. posėdyje, protokolo Nr. D8-1963. Duomenys protokole patvirtina, kad Komisija įvertino informaciją apie medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą žemės ūkio pasėliams, nenustatė pagrindo organizuoti medžioklės plotų vienetų ribų peržiūrą, jų keitimą dėl neracionalaus medžiojamųjų gyvūnų naudojimo.

28. Pareiškėjų 2018 m. rugpjūčio 22 d. prašyme, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, iš esmės yra pakartotos 2018 m. liepos 3 d. prašyme nurodytos aplinkybės, prašoma to paties dalyko, taip pat dėstomi nesutikimo su Komisijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. priimtu sprendimu argumentai, nurodyta, kad nebuvo atsižvelgta į išdėstytus faktus apie sklypų savininkams daromą medžiojamųjų gyvūnų žalą, nukrypstant nuo pareiškėjų prašymo, sprendimo motyvai grindžiami medžioklėtvarkos projekto rengimu; nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas su teikimu kreipėsi dėl leidimo sustabdymo MB „Šilo rago“.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų 2018 m. liepos 3 d. ir 2018 m. rugpjūčio 18 d. kreipimųsi turinį, pagrįstai nurodė, kad jie yra analogiški, grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis. Šiais prašymais siekiama to paties tikslo – sudaryti medžioklės plotų vienetą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, kuriame galėtų medžioti žemės savininkų pasirinktas medžioklės būrelis; prašymų pagrindu nurodoma medžioklės plotų vieneto sudarymas Komisijos iniciatyva (Medžioklės įstatymo 8 str. 6 d.), kai siekiama užtikrinti racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijos valdymą, taip pat kad būtų išvengta gyvūnų daromos žalos. Komisijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas ir protokolas patvirtina, kad pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas prašymas, buvo nagrinėjamos, taigi pakartotinai spręsti tą patį klausimą Komisija, 2018 m. spalio 1 d. posėdyje aptarusi visus reikšmingus aspektus, pagrįstai atsisakė remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu. Pareiškėjų prašymas buvo inicijuojamas tapačių teisinių santykių pagrindu, grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, buvo siekiama iš esmės tapačių teisinių pasekmių (naujo medžioklės ploto suformavimo Komisijos iniciatyva pakeičiant kito medžioklės ploto vieneto ribas dėl, pareiškėjų nuomone, neracionalaus medžiojamųjų gyvūnų populiacijos valdymo bei siekiant išvengti gyvūnų daromos žalos).

30. Apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjų prašymas nebuvo nagrinėtas Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje numatytu pagrindu, nebuvo vertinamos aplinkybės, susijusios su MB „Šilo rago“ medžioklės plotuose medžiojamųjų gyvūnų padaroma žala, laikytini nepagrįstais ir neatitinkančiais Komisijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendime bei 2018 m. rugpjūčio 6 d. ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. protokoluose užfiksuotų duomenų. Minėta, kad šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjamos bylos dalyku, todėl nėra pagrindo aptarinėti pareiškėjų argumentų dėl to, ar pagrįstai Komisija neatsižvelgė į pareiškėjų nurodomas aplinkybes dėl sklypų savininkų patiriamos žalos, ar būdama medžioklėtvarkos projekto iniciatorė, tinkamai įgyvendino jai pavestas funkcijas. Ta aplinkybė, kad pareiškėjams buvo pavėluotai išsiųstas Komisijos posėdžio, kurio metu buvo priimtas skundžiamas Sprendimas, protokolas, ir dėl to jie negalėjo per įstatymo nustatytus terminus apskųsti Komisijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo, laikytina nesusijusia su skundžiamu Sprendimu, todėl nepatekanti į bylos nagrinėjimo dalyką. Tokio argumento pareiškėjai nebuvo nurodę pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjų teisės skųsti Komisijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą įgyvendinimas sietinas su šio sprendimo turiniu, Komisijos 2018 m. rugpjūčio 6 d. ir 2018 m. rugpjūčio 10 d. protokoluose užfiksuotais duomenimis bei pačių pareiškėjų valios išreiškimu, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad tokia pareiškėjų valia gali būti ribojama vėliau priimamu sprendimu.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų jį tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, apeliacinį skundą atmeta.

32. ABTĮ 40 straipsnio 1, 3 bei 5 dalyse įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat ir patirtų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjų apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl jie neįgyja į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Laikytina, kad trečiojo suinteresuoto asmens MB „Šilo rago“ teisės apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu yra apginamos, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas. Pateikiami duomenys patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė 300 eurų, išlaidų dydis neviršija rekomenduojamų, ši suma, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, priteistina iš apeliantų MB „Alksna“, A. M., I. P. lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų medžiotojų būrelio „Alksna“, A. M., I. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti medžiotojų būrelio „Šilo ragas“ naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš pareiškėjų medžiotojų būrelio „Alksna“, A. M., I. P. lygiomis dalimis – po 100 Eur (vieną šimtą eurų) iš kiekvieno.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasDainius RaižysVirginija Volskienė