Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-05-29 · Civilinė byla Nr. 2S-489-372/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-29
Bylos Nr.
2S-489-372/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Pareiškėjas
L. O.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-489-372/2017Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00267-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. O. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. O. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė D. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas L. O. kreipėsi į antstolę D. P. su skundu prašydamas: 1) panaikinti 2016 m. lapkričio 2 d. antstolės patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje; 2) panaikinti pareiškėjui priklausančioms lėšoms taikytą areštą bei grąžinti nurašytas lėšas, jeigu jos buvo nurašytos.

Antstolė 2017 m. vasario 1 d. patvarkymu pareiškėjo skundą tenkinti atsisakė ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnyje išvardytos piniginės sumos, iš kurių išieškojimas negalimas ir imperatyviai draudžiamas; pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog jo sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į minėtame įstatyme nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas, todėl naikinti patvarkymą dėl skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, arešto nėra pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjo L. O. skundą dėl antstolės veiksmų tenkino iš dalies: 1) pakeitė antstolės D. P. 2016 m. lapkričio 2 d. patvarkymą, nurodydamas, kad iš L. O. pajamų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, galima išskaičiuoti ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o iš L. O. pajamų dalies, viršijančios nustatytą MMA dydį, galima išskaičiuoti ne daugiau kaip 70 procentų (CPK 736 straipsnio 2 dalis); 2) įpareigojo antstolę D. P. per 7 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos grąžinti L. O. išieškotų lėšų sumą dalyje, kuri viršija leistiną išskaitų iš skolininko pajamų dydį, numatytą CPK 736 straipsnyje.

4. Teismas nurodė, kad teisės aktai nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas, todėl išskaitos iš tokių pajamų atliekamos pagal CPK 736 straipsnį, o kadangi išieškojimas iš L. O. vykdomas pagal kelis vykdomuosius dokumentus, iš pareiškėjo pajamų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, galima išskaičiuoti ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o iš lėšų dalies, viršijančios nustatytą MMA dydį, galima išskaičiuoti ne daugiau kaip 70 procentų (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Skųsdamas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį, apeliantas (pareiškėjas) L. O. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje, kurioje buvo atmestas pareiškėjo prašymas panaikinti antstolės D. P. 2016 m. lapkričio 2 d. patvarkymą dėl pareiškėjui priklausančioms lėšoms taikyto arešto. Apeliantas (pareiškėjas) nurodė, jog jam priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, yra pajamos, gaunamos ne iš darbo užmokesčio, o iš artimųjų ir trečiųjų asmenų gaunama finansinė parama, iš kurios išieškojimas negali būti vykdomas, jeigu jos neviršija nustatyto 1 MMA (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos), toks draudimas numatytas CPK 668 straipsnio 1 dalyje.

6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negautas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (pareiškėjo) L. O. atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas pareiškėjo L. O. skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

9. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) L. O. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2014 m. liepos 1 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 MGL (150,64 Eur) bauda (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 1–17). Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. patvarkyme konstatavo, jog nuteistasis 150,64 Eur baudos savanoriškai nesumokėjo iki 2016 m. spalio 17 d., todėl skola turi būti išieškota priverstinai (vykdomojo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 18). Pagal Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) antstolių R. A. ir D. P. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 150,64 Eur skolos išieškojimo iš skolininko L. O. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. 2016 m. lapkričio 2 d. antstolė D. P. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 150,64 Eur skolos ir 135,39 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 286,03 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įstaigos Alytaus pataisos namai sąskaitoje (b. l. 21–22). 2017 m. sausio 10 d. antstolės D. P. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai nurodyta priverstinai nurašyti 533,22 Eur iš skolininko L. O. sąskaitos pagal du teismų išduotus vykdomuosius raštus (b. l. 27–28).

10. Išieškojimas, laikantis CPK vykdymo proceso normų, gali būti nukreipiamas tiek į turtą, kuris yra pas patį skolininką, tiek ir į pas kitus asmenis esantį skolininko turtą. Išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnis). CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (tokio išieškojimo taisyklės nustatytos CPK LI skyriuje).

11. Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK XLVII skyriuje 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakyme Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.

12. Pagal CPK LI skyriaus 736 straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų (darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių) dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

13. Apeliantas (pareiškėjas), remdamasis CPK 668 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto nuostatomis, nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Išdėstytos CPK LI skyriaus 736 straipsnio teisės normos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia apelianto (pareiškėjo) poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Būtent taip nurodytos teisės normos išaiškintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje pažymėta, kad CPK 668 straipsnyje nustatytas vieno MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA.

14. Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad išieškant iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų, taikomos CPK 733 – 743 straipsnių nuostatos o lėšoms, likusioms iš darbo užmokesčio, kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo, gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas iš jų išieškoti, jei šių lėšų suma neviršija vieno MMA. Kadangi pagal bylos duomenis nustatyta, kad išieškojimas vykdomas pagal kelis vykdomuosius dokumentus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš pareiškėjo pajamų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, galima išskaičiuoti ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o iš lėšų dalies, viršijančios nustatytą MMA dydį, galima išskaičiuoti ne daugiau kaip 70 procentų (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos, vykdomosios bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir jį pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Simonaitienė