Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-01-09 · Administracinė byla Nr. AS-502-120-13

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-01-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. I4-1-331/2020Nutartis · 2020-09-10Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-09
Bylos Nr.
AS-502-120-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02916-2012-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Artūras Drigotas (pran.)
Pareiškėjas
akcinės bendrovės „LIFOSA“
Atsakovas
Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
Administracinė byla Nr. AS502-120/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02916-2012-6Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. sausio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „LIFOSA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „LIFOSA“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „LIFOSA“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. O3-299 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainų 2013 metams nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas) 1.1.1, 1.2, 1.5, 1.7, 2.1, 2.2, 3, 3.1 ir 3.2 punktą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjo AB „LIFOSA“ skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Teismas nurodė, kad Komisijos 2012 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. O3-299 nuostatos yra orientuotos į ateitį, nevienkartinio pobūdžio, nutarimu įtvirtintos taisyklės taikytinos visiems asmenims, atitinkantiems tam tikrus reikalavimus, neišskiriant jų individualiais požymiais, todėl nutarimas yra norminis administracinis aktas. Taigi pareiškėjas, prašydamas panaikinti Nutarimo atitinkamus punktus, iš esmės prašo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Tyrimo, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, pradžia siejama su abstraktaus prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 110 str.) arba prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (ABTĮ 111 str.) pateikimu administraciniam teismui. Subjektų, turinčių teisę pateikti atitinkamą prašymą, ratas yra apibrėžtas. Teismo vertinimu, pareiškėjas nėra tinkamas subjektas paduoti prašymą ištirti (panaikinti) norminio administracinio akto teisėtumą pagal ABTĮ 110 straipsnį, nes įstatymas juridiniam asmeniui tokios teisės nesuteikia. Individualioje administracinėje byloje norminio administracinio teisės akto teisėtumas gali būti tiriamas pareiškėjo prašymu, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo, arba teismo iniciatyva. Šiuo atveju pareiškėjas nesuformulavo savarankiško reikalavimo dėl galimai pažeistų jo teisių gynimo, kurį būtų galima laikyti individualiu ginču, todėl skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų.