Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ atstovei Jelenai Jakelienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ieškinį atsakovei V. B. dėl skolos už komunalines paslaugas ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei už laikotarpį nuo 2020-02-01 iki 2021-05-31 buvo suteikta komunalinių paslaugų už 63,90 Eur. Atsakovė per šį laikotarpį už suteiktas paslaugas sumokėjo 6,24 Eur, tačiau dalis šios sumos įskaičiuota į 0,53 Eur skolos, susidariusios iki 2020-02-01 dengimą. Atsakovė ieškovui nurodytu laikotarpiu yra skolinga 58,19 Eur.

Pažymėtina, kad atsakovei vieną kartą per metus, t. y., 2020 m. vasario mėn. ir 2021 m. vasario mėn. buvo siunčiamos avansinės sąskaitos, paskaičiuotos už visus metus. Pagal 2021 m. vasario mėn. sąskaitą atsakovė sumokėjo 6,24 Eur už suteiktas paslaugas, todėl atmestinos atsakovės nurodytos aplinkybės, jog sąskaitų iš ieškovės ji nėra gavusi. Atliekų tvarkymo mokestis susideda iš dviejų dalių, t. y, pastoviosios ir kintamosios. Pastovi dalis tai visos infrastruktūros priežiūros, darbuotojų atlyginimų lėšos (sąnaudos, kurios nepriklauso nuo atliekų dydžio). Atsakovei anksčiau buvo skaičiuojama tik pastovi dalis ir 2020 m. vasario mėn. jai buvo išsiųstas pranešimas, kad jeigu ji nesudarys sutarties, jai bus skaičiuojama kintama dalis, kai besinaudojančiai kolektyviniais konteineriais ir įmoka skaičiuojama kaip besinaudojančiai kolektyviniais konteineriais.

Atsakovei už laikotarpį nuo 2020-12-01 iki 2021-05-31 buvo priskaičiuoti 1,34 Eur delspinigiai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei V. B..

Ieškovė 2013-11-27 Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl Elektrėnų savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus skyrimo“ Nr. TS-283 paskirta Elektrėnų savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriumi. Atsakovė nėra sudariusi Atliekų išvežimo sutarties su ieškove, tačiau, būdama namo savininke privalo atsiskaityti už atliekų išvežimą, pagal Elektrėnų savivaldybės tarybos 2019 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. V.TS-28 „ Dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. V.TS-260 patvirtintų Elektrėnų savivaldybės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų pakeitimo“ bei 2020 m. spalio 28 d. Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu Nr. VI.TS-249 „Dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. V.TS-260 „Dėl Elektrėnų savivaldybės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ir Elektrėnų savivaldybės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintus įkainius (Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 37 p.).

Elektrėnų savivaldybės tarybos 2015-08-26 sprendimu Nr. V.TS-137 patvirtintų Elektrėnų savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių aktualios redakcijos 18 punktas numato pareigą atliekų turėtojams sudaryti atliekų išvežimo sutartys, tokią pat pareigą nustato ir Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ str. 2 d.

Atsakovė patvirtino, jog ieškovė jai teikė pasiūlymą sudaryti atliekų išvežimo sutartį, tačiau ji sutartį sudaryti atsisakė, nes buitinių atliekų neturi. Taip pat atsakovė teigė, jog nėra gavusi iš ieškovės kokių nors sąskaitų.

Kaip matyti iš byloje esančios skolos pažymos, atsakovė 2020 m. vasario mėnesį yra sumokėjusi 6,24 Eur sumą. Nors atsakovė teigia, jog šią sumą ieškovei sumokėjo už taršą, tačiau, ieškovė atsakovei teikė sąskaitas tik už atliekų išvežimą. Todėl teismas kritiškai vertina atsakovės nurodytas aplinkybes, jog ji nėra gavusi sąskaitų už atliekų išvežimą.

Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008).

Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ( toliau — ATĮ ) 4 straipsnį, atliekų turėtojas nustatyta tvarka turi perduoti atliekas atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti jas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu. Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu.

Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų tvarkymo sistemas organizuoja savivaldybė ( ATĮ 25 str.). Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442–2210/2011; 2011 m. bala lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A575-3542/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas.

Ieškovė 2013-11-27 Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl Elektrėnų savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus skyrimo“ Nr. TS-283 paskirta Elektrėnų savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriumi. Atsakovė nėra sudariusi Atliekų išvežimo sutarties su ieškove, tačiau, būdama namo savininke privalo atsiskaityti už atliekų išvežimą, pagal Elektrėnų savivaldybės tarybos 2019 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. V.TS-28 „ Dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. V.TS-260 patvirtintų Elektrėnų savivaldybės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų pakeitimo“ bei 2020 m. spalio 28 d. Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu Nr. VI.TS-249 „Dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. V.TS-260 „Dėl Elektrėnų savivaldybės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ir Elektrėnų savivaldybės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintus įkainius (Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 37 p.).

Elektrėnų savivaldybės tarybos 2015-08-26 sprendimu Nr. V.TS-137 patvirtintų Elektrėnų savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių aktualios redakcijos 18 punktas numato pareigą atliekų turėtojams sudaryti atliekų išvežimo sutartys.

Mišrios komunalinės atliekos – po rūšiavimo likusios buitinės atliekos, kurios turi būti išmetamos į bendruosius konteinerius. Bendrieji konteineriai skirti tik toms atliekoms, kurių negalima perdirbti ar pakartotinai panaudoti, todėl šios atliekos iš konteinerių keliauja tiesiai į sąvartyną. Mišriosioms komunalinėms atliekoms priskirtinos tokios komunalinės atliekos kaip: sauskelnės, panaudotos higienos priemonės, popieriniai rankšluosčiai, popierinės staltiesėlės (servetėlės), tualetinis popierius (bet ne kartotinis rulonas), vienkartinės nosinės, drabužiai, tekstilės gaminiai, avalynė (batai, basutės ir kt.), pelenai (šalti), sąšlavos, maisto atliekos (netinkamos kompostuoti), panaudoti dantų šepetėliai, virtuvinės, dušo kempinės, skutimosi peiliukai ir kt.). Atsakovė V. B.. yra nekilnojamojo turto objektų (gyvenamojo namo su priklausiniais) savininkė, todėl ji kaip Elektrėnų savivaldybės gyventoja taip pat privalo mokėti nustatytą komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo mokestį, nuo to nėra atleista. O atsakovės teiginys, kad pas ją nesusidaro jokių komunalinių atliekų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Tai, kad tarp atsakovės ir ieškovės nėra pasirašytos komunalinių atliekų tvarkymo sutarties, nereiškia, kad ieškovė neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės sumokėti skolą už suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas, o atsakovė neturi pareigos už tai ieškovei sumokėti. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė V. B. komunalinių atliekų tvarkymo sutartį pasirašyti atsisakė. Taigi, nors sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau pagal ATĮ nuostatas nereiškia, jog asmuo nesinaudoja atliekų tvarkymo sistema. Atsakovė neneigia, kad kaime, kuriame gyvena atsakovė, ieškovė pastatė buitinių atliekų bendrą konteinerį. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė bendru atliekų konteineriu nesinaudojo, ji teismui nepateikė.

ATĮ 30¹ straipsnio 2 dalis numato, jog nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. Tuo atveju, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba savivaldybės administracijos direktorius privalo raštu pateikti pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 45 dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ši sąlyga turi būti nurodyta pasiūlyme sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.

Kaip minėta, atsakovė patvirtino, jog gavo iš ieškovės pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų išvežimo sutartį. Teismas vertina, kad ši pateikta informacija atsakovei, yra pakankama laikyti, kad sutartis buvo sudaryta, nes atitinka ATĮ 30¹ str. 2 d. nuostatas nuo kada laikoma, kad asmenys yra sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas, jog negauna ar gauna nepakankamai informacijos, kuri leistų jai apsispręsti dėl sutarties surašymo. Pastebėtina, jog komunalinių atliekų tvarkymo sutartis pagal bylos aplinkybes yra viešoji, jos sąlygos standartinės (CK 6.184, 6.185 str.). Todėl laikytina, kad atsakovė, būdama tinkamai informuota bei neatvykdama pas atliekų tvarkymo paslaugas teikiančią bendrovę sudaryti sutarties, savo veiksmais parodė, jog sutinka, kad jos atžvilgiu bus taikomos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartinės sąlygos ir bus laikoma, kad ji tokią sutartį sudarė, nepaisant to, kad sutarties nepasirašė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės teiginys, jog ji neprivalanti mokėti ieškovei už komunalinių atliekų tvarkymą, nes nėra pasirašiusi su ieškove komunalinių atliekų tvarkymo sutarties ir nesudaro jokių komunalinių atliekų atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškinys tenkintinas, nes prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties reikalavimus, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Atsakovė nevykdė pareigos mokėti mokesčius už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.2, 6.38, 6.59, 6.63, 6.189, straipsniais, iš atsakovės V. B. priteisiama ieškovės naudai 58,19 Eur skola už laikotarpiu nuo 2020-02-01 iki 2021-05-31 suteiktas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas.

Vadovaujantis 1995 m. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ aktualia redakcija bei 2014-04-09 UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. TK46 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“, už laikotarpį nuo 2020-12-01 iki 2021-05-31 atsakovei buvo priskaičiuoti 1,34 Eur delspinigiai, todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1 d., palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro penkis procentus per metus, todėl ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021-10-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas 17,00 Eur žyminis mokestis.

Teismo bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 92, 96 str., 185, 187, 270, 279 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovės V. B., gim. (duomenys neskelbtini), 58,19 Eur (penkiasdešimt aštuonių eurų 19 ct) skolą, 1,34 Eur (vieno euro 34 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 59,53 Eur sumą nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2021-10-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,00 Eur (septyniolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektrėnų komunalinis ūkis“, įmonės kodas 181613656.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.