Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Renui Bradūnui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-02-09 nuosprendžio, kuriuo Ž. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta 40 (keturiasdešimties) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 5200 (penkių tūkstančių dviejų šimtų) litų baudą; nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos (įm. kodas 188659752 sąskaitą, esančią AB “Swedbankas“, sąskaitos NR. LT-247300010112394300) per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. K. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent tęstiniais nusikalstamais veiksmais, veikdamas vieninga tyčia dėl viešosios tvarkos pažeidimo, 2009 m. vasario 15d. apie 1.00 val., bei tęsdamas veiką 2009 m. vasario 15 d. apie 1.30 val. viešoje vietoje – prie pramogų centro (duomenys neskelbtini) įėjimo durų, (duomenys neskelbtini), elgdamasis ypatingai įžūliai iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, vaikščiojo, rankoje laikydamas legaliai įgytą pistoletą „Pietro Beretta“ Nr. H02530Y, nukreipdamas jį į žmones, grasino šaudysiąs, elgėsi agresyviai ir tokiais įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nuteistasis apeliacine tvarka skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti, atlikti įrodymų tyrimą ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodoma, jog teismas netinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, netinkamai juos vertino, į dalį įrodymų, patvirtinančių jo kaltės nebuvimą, neatsižvelgė iš viso, tokiu būdu padarė esminį baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, priimdamas neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas nuosprendį grindė tik kaltinimui palankiais įrodymais, visiškai nevertindamas visumos įrodymų, nepateikė jokių išvadų ir motyvų, kuriais grindžia apkaltinamąją išvadą. Liudytojas D. B. parodė, kad jis buvo su draugais 2009-02-15 pramogų centro fojė, matė, kaip stambaus kūno sudėjimo vyriškis su pistoletu rankoje elgėsi agresyviai, ginklą nukreipdamas į žmones. Liudytojas nuo Ž. K. pasitraukė atokiau ir apie tai pranešė apsaugos darbuotojams. Tas pats liudytojas po dvejų metų savo parodymus jau duoda kur kas išsamesnius, nurodo, kad jis matė ne pistoletą vyriškio rankoje, o gėrimų kamštelius, kuriuos jis pradėjo mėtyti į į apsaugos darbuotoją. Be to, ne jis pranešė apsaugos darbuotojams apie besišlaistantį su pistoletu rankose asmenį, bet tai pamatę apsaugos darbuotojai ar lankytojai iškvietė policiją ir ši išvežė Ž. K.. D. B. suprato, kad policijos pareigūnai pas Ž. K. ginklo nerado, todėl jis buvo paleistas. Liudytojas E. M. parodė, kad prie pramogų centro „Aira“ prie jų priėjo pilietis ir pasakė, kad pramogų centre šlaistosi vyriškis su šaunamuoju ginklu. Kadangi šis, paprašytas išeiti iš pramogų centro, tai padaryti atsisakė, jam buvo uždėti antrankiai ir jis išvestas į lauką. Liudytojas R. J. parodė, kad jis prie pramogų centro (duomenys neskelbtini) sulaikė pilietį, o jo striukės kišenėje rado daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą. Ginklo pas Ž. K. nematė, jį pamatė vėliau - jau nuovadoje. Teismas nuosprendyje nurodo, kad ginklas buvo sidabrinės spalvos, kai iš tikrųjų jis yra juodos spalvos. Keista, kad D. B. įvykius po dviejų su puse metų kažkodėl atsiminė geriau, nei iš karto po įvykio. Būtent liudytojas R. J. parodė, kad ginklą rado Ž. K. nugaroje užkištą už diržo. Teismas nors ir nurodė, kad netikėti liudytojų parodymais pagrindo nėra, tačiau visiškai neišsiaiškino, kodėl liudytojų parodymai yra prieštaringi ir tos aplinkybės nevertino. Tai patvirtina, kad Ž. K. buvo nuteistas neteisėtai. Nors įvykį stebėjo ir jame dalyvavo daug žmonių, tačiau nei vienas iš jų apklaustas nebuvo. Ikiteisminis tyrimas pradėtas tik po dviejų su puse metų, nebuvo galimybės nustatyti objektyvią tiesą byloje, todėl jis buvo atliktas nekokybiškai. Be to, jis nubaustas už nešiojimą ginklo (duomenys neskelbtini) pramogų centro patalpose, kai bylos duomenimis teigiama, kad jis ginklą nešiojosi lauke. Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad Ž. K. nuteistas nepagrįstai, dėl ko skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas, o apeliantas išteisintas iš jam pareikštų kaltinimų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. K. apeliacinis skundas atmestinas.

BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.

Apeliantas nepagrįstai prašo jį išteisinti pagal BK 284 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai bei pagrįstai Ž. K. pripažino kaltu, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vertinant byloje esančius įrodymus bei priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme, nenustatyta. Teismas faktines veikos padarymo aplinkybes nustatė vertindamas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, kurie pakankamai išsamiai išanalizuoti nuosprendyje, visetą.

Nors pats kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino, jo kaltę patvirtina byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, o būtent, tai, kad Ž. K. pažeidė viešąją tvarką, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetas. Svarbūs yra liudytojo D. B. parodymai, kuriais nustatyta, jog stambaus sudėjimo didelis vyras, ištiestoje rankoje laikydamas nukreiptą į žmones sidabrinės spalvos pistoletą, ėjo į pramogų centro (duomenys neskelbtini) vidų, bet jį stabdė draugas. Vyriškis mojavo pistoletu, sakė žodį, kad „nušaus“, dėl ko centre kilo panika. Patrulis R. J. parodė, kad, gavęs iškvietimą, nuvyko į pramogų centrą (duomenys neskelbtini), kurio apsaugos darbuotojai M. ir G. pasakė, kad Ž. K. švaistėsi bare ginklu. Pas kaltinamąjį buvo rastas ginklas be dėtuvės ir be šovinių. Liudytojas N. L. patvirtino R. J. parodymus, kad (duomenys neskelbtini) patalpose girtas pilietis švaistosi ginklu, ir kad jį sulaikius, pas jį buvo surastas ginklas. Liudytojas E. M. parodė, kad jam dirbant UAB (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) gavus pavojaus signalą, su V. G. nuvykus į vietą, prieš necenzūriniais žodžiais besibarantį ir triukšmaujantį vyriškį buvo panaudotos spec. priemonės, jis išvestas jį į lauką ir perduotas policijos pareigūnams. Liudytojas V. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, sakė, kad praėjo daug laiko, ir jis teisminio proceso metu konkrečių aplinkybių neprisimena. Bylos rašytine medžiaga nustatyta, kad iš 2009-02-25 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 473482 seka, kad Ž. K. nubaustas pagal LR ATPK 194 str. 2d., 196 str. 3d. dėl to, kad 2009-02-15 apie 1 val. būdamas girtas ( nustatytas 2,07 prom. girtumas) viešoje vietoje- pramogų centre (duomenys neskelbtini), viešai demonstravo bei šlaistėsi legaliai įsigytu pistoletu „Pietro berertta“, tuo pažeidė LR Šaudmenų kontrolės įstatymo 33 str. 5 p., 30 str. 2 d. 3 p. (b.l.14). Iš daiktų paėmimo protokolo matyti, kad 2009-02-15 apie 01.45 val. iš Ž. K. paimtas pistoletas ‚Pietro Beretta“ Nr. HO 2530Y be dėtuvės, kuriam leidimas buvo panaikintas 2009-06-09 Marijampolės AVPK sprendimu Nr. 64-10-L12-15. Taigi, paminėtų svarbiausių įrodymų visuma jo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos patvirtina. Teismas neturi pagrindo netikėti įvykį mačiusių liudytojų parodymais, tuo, kad Ž. K. pramogų centre grasino šaunamuoju ginklu. Nustatyta, kad Ž. K. savigynai įsigyti ir nešioti ginklą leidimas panaikintas, jis už laikymo taisyklių pažeidimą nubaustas administracine tvarka, tačiau atsakomybės už viešosios tvarkos pažeidimus klausimas toje administracinėje byloje nebuvo spręstas ir jis už tai nebaustas. Tokiu būdu, teismas pagrįstai surinktų įrodymų pagrindu nesprendė, kad jis, neįleistas į pramogų centro (duomenys neskelbtini) vidų, prie įėjimo durų 2009 m. vasario 15 d. apie 1 val. ir tą pačią dieną apie 1.30 val. rankoje laikydamas ginklą, nukreipęs jį į žmones, elgėsi agresyviai ir įžūliai, tuo pažeidė viešąją tvarką, sutrikdė visuomenės rimtį, kas atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėtį. Teismui nekyla abejonių dėl to, jog kaltinamasis pramogų centre (duomenys neskelbtini) viso vakaro metu elgėsi tyčia ir kryptingai, demonstravo savo viršenybę jų atžvilgiu - grasino šaudysiąs pistoletu, todėl tokie bendri jo veiksmai ir jo pasirinktas santykių aiškinimasis dėl neįleidimo į pramogų centrą rodo akivaizdų elgesio taisyklių ir moralės normų visuomenėje nepaisymo demonstravimą, siekimą pažeisti nusistovėjusias žmonių tarpusavio bendravimo normas ir sutrikdyti visuomenės tvarką bei rimtį, kas jis ir padarė. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jis nubaustas už nešiojimą ginklo (duomenys neskelbtini) pramogų centro patalpose, kai bylos duomenimis teigiama, kad jis ginklą nešiojosi lauke. Aukščiau paminėtų liudytojų parodymais nustatyta, kad Ž. K. ginklu švaistėsi pramogų centro viduje, vestibiulyje. Be to, aplinkybė, kurioje vietoje konkrečiai jis pažeidė LR Šaudmenų kontrolės įstatymo 33 str. 5 p., 30 str. 2 d. 3 p. reikalavimus, juridinės reikšmės neturi. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka vien to, kad jis, turėdamas savigynai išduotą leidimą, viešoje vietoje turėjo, laikė su savimi ginklą - pistoletą ‚Pietro Beretta“ Nr. HO 2530Y, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 2,07 prom. neblaivumas), be to, jį nukreipė į centro lankytojus, tokiu būdu pažeisdamas teisėtai įgyto ginklo saugojimo, nešiojimo, laikymo ar gabenimo taisykles. Tokiais savo veiksmais jis padarė ATPK 196 str. 3 d., 194 str. 2 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Be to, tiek prieigos prie pramogų centro, tiek pramogų centro vestibiulis yra laikoma viešąja vieta. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Tiek pramogų centro viduje, tiek jo prieigose teisę turi lankytis bet kurie asmenys. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus Ž. K. atliko pramogų centro vestibiulyje, vaikščiojo po jį rankoje laikydamas pistoletą, nukreipdavo jį į lankytojus, todėl tai, kad ši vieta yra viešoji vieta, abejonių nekyla.

Atsižvelgiant į visa išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma Ž. K. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtino. Todėl nuteistojo apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą atmesti.