Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-123-1121/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-03-14
Bylos Nr.: 1A-123-1121/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-18182-2022-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
Nuteistasis: D. B.
Nukentėjusysis: J. J.
Advokatai: Vidmantas Baumila

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-123-1121/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18182-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.9.7; 1.2.4.6.1; 2.1.14; 2.4.6.4.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Gretai Karmazienei,dalyvaujant prokurorei Ivetai Galkevičienei,nuteistajai D. B., gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,nukentėjusiajai J. J.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ivetos Galkevičienės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo –

D. B. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirtas laisvės apribojimas 3 (trims) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu ir atlyginti nusikalstama veika padarytą 115,80 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų aštuoniasdešimties euro centų) turtinę žalą.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista nukentėjusiajai J. J. iš D. B. 115,80 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų aštuoniasdešimties euro centų) turtinė žala, ją įpareigojant atlyginti per 30 (trisdešimt) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. D. B., 2022 m. gegužės 20 d., apie 21.20 val., kavinės „A“ salėje, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos (D. B.) ir J. J. kilusio konflikto metu, būdama išprovokuota J. J., kuri ją apipylė rankoje laikomoje taurėje esančiu skysčiu ir dešine ranka sudavė smūgį į viršutinę kūno dalį, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia mušė ir kitaip smurtavo J. J. atžvilgiu – rankomis griebė J. J. už plaukų ir tempdama žemyn pargriovė ją ant grindų, po to kaire ranka laikydama J. J. už plaukų, dešinės rankos kumščiu sudavė jai ne mažiau kaip keturis smūgius į viršutinę kūno dalį, po to J. J. atsistojus, toliau ją tampė sugriebusi rankomis už plaukų, kol jas išskyrė aplinkiniai, po to, tęsdama nusikalstamą veiką, pribėgusi prie nuėjusios prie baro J. J., toliau tyčia mušė bei kitaip smurtavo J. J. atžvilgiu, t. y. tampė sugriebusi rankomis J. J. už plaukų, mušė rankomis, spyrė į koją ir sudavė smūgį aukštakulniu bateliu į galvos sritį. Tokiais tyčiniais smurtiniais veiksmais (ne mažiau kaip devyniolika trauminių poveikių) D. B. padarė nukentėjusiajai J. J. poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, dešiniame smilkinyje, veido, krūtinės, nugaros kairėse pusėse, kairiame sėdmenyje, rankose, kojose, gleivinės nubrozdinimą kairiame žande, nedidelį penktojo viršutinio danties iš kairės vainiko lūžį ir žaizdą dešinės plaštakos antrame piršte, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė J. J. fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendį ir D. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams; taip pat, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsnio 1 dalimi, D. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad D. B. nusikalstamą veiką padarė išprovokuota nukentėjusiosios ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Skundžiamame nuosprendyje taip pat pagrįstai nurodyta, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, be to, atsižvelgta į nuteistąją charakterizuojančius duomenis (neteista, bausta administracine tvarka). Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko skiriamos bausmės rūšį – laisvės apribojimą, tačiau visiškai be pagrindo minėtoms aplinkybėms suteikė prioritetinę reikšmę bei D. B. parinko minimalų bausmės dydį.

4. D. B. nusikalstamą veiką padarė ne mažiau kaip devyniolika trauminių poveikių, smurtavo nukentėjusiąją pargriaudama, tampydama už plaukų, spirdama, suduodama smūgius kumščiais ir aukštakulniu bateliu. Tokiais smurtiniais veiksmais D. B. padarė J. J. kūno sužalojimus įvairiose vietose: poodines kraujosruvas kaktoje, veide, smilkinyje, krūtinėje, nugaroje, sėdmenyje, rankose, kojose, gleivinės nubrozdinimą žande, danties vainiko lūžį ir žaizdą plaštakos piršte. Smurtiniai veiksmai buvo intensyvūs, jie buvo tęsiami ir po to, kai aplinkiniai asmenys D. B. ir J. J. išskyrė. Šios aplinkybės patvirtina didesnį nuteistosios smurtinių veiksmų, nukreiptų į kito žmogaus sveikatą, pavojingumo laipsnį, kurio pirmosios instancijos teismas neįvertino. D. B. nuo nusikalstamos veikos darymo nesustabdė tai, kad konfliktas įvyko šventėje, aplink buvo ir vaikų, be to, nuteistoji veikė tiesiogine tyčia – ne tik buvo supykusi ant nukentėjusiosios dėl pastarosios veiksmų, bet ir norėdama pamokyti J. J..

5. Įvertinus paminėtas aplinkybes tiek atskirai, tiek bausmių skyrimo pagrindų visumoje, nei nuteistąją charakterizuojantys duomenys, nei nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ar sunkinančių aplinkybių nebuvimas, atsižvelgiant į D. B. veiksmų pobūdį, pavojingumą ir elgesį tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek po jos (neatsiprašė nukentėjusiosios; kaltę pripažino iš dalies), nesudaro pagrindo skirti minimalaus dydžio laisvės apribojimo bausmę. Be to, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas laisvės apribojimo bausmę, D. B. neskyrė intensyvios priežiūros, t. y. paskyrė tik įpareigojimus nuo 24.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, kurią iš dalies tenkindamas civilinį ieškinį ir taip priteisė iš nuteistosios nukentėjusiosios J. J. naudai. Toks minimalios bausmės paskyrimas, nepaskyrus intensyvios priežiūros ir nustačius minimalius galimus įpareigojimus, nuteistajai sukels menkai pajaučiamus suvaržymus – paskirta bausmė neturės individualaus represinio (nubaudimo) poveikio ir nepaveiks D. B. taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (individualioji prevencija). Darytina išvada, kad nuteistajai paskyrus minimalaus baudžiamajame įstatyme numatyto dydžio laisvės apribojimo bausmę, realiai nebus įgyvendinta BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai.

6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje padaryta nepagrįsta išvada, jog nuteistajai D. B. nėra tikslinga paskirti BK 71 straipsnyje („Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą“) numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo (BK 71 straipsnis), prioritetinę reikšmę suteikė tai pačiai nuteistosios atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, visiškai be pagrindo sumenkino D. B. vaidmenį konflikto metu ir neatsižvelgė į jos nusikalstamų veiksmų pobūdį, intensyvumą, pavojingumo laipsnį ir kilusias pasekmes. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad nuteistoji buvo ne ką mažiau agresyviai nusiteikusi nei nukentėjusioji, o jos smurtiniai veiksmai buvo daugybiniai ir intensyvūs, D. B. juos atliko neatsižvelgdama į tai, jog vyko vestuvių šventė, aplink buvo kitų žmonių, tarp kurių ir mažamečių vaikų.

7. Nors pirmosios instancijos teismas iš D. B. nukentėjusiajai priteisė dalinį turtinės žalos atlyginimą, tačiau ši suma sudaro vos 115,80 Eur, todėl nuteistoji patirs tik minimalius finansinius nepatogumus. Atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, įvertinus tai, kad D. B. jauno amžiaus, dirbanti, nėra pagrindo teigti, jog prašomos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas bus neteisingas. Priešingai, baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį ir bus teisinga priemonė įgyvendinant teisingumo principą.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimų į prokurorės apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

9. Teismo posėdžio metu prokurorė ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistoji ir jos gynėjas advokatas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas

10. Tenkinus gynėjo advokato prašymą, apeliacinės instancijos teisme atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir apklausta nuteistoji D. B.. Nuteistoji D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad gerai prisimena šioje byloje nagrinėjamo įvykio (konflikto) aplinkybes. Buvo nuteistosios brolio vestuvės. Nuteistoji buvo visiškai blaivi, kadangi gėrė tik nealkoholinį šampaną. Viskas prasidėjo tada, kai visi svečiai išėjo iš salės, kurioje liko tik pora žmonių. Nežinodama, kad nukentėjusioji J. J. nerūko, nuteistoji jai draugiškai pasiūlė išeiti parūkyti, t. y. tiesiog į lauką pastovėti su visais. Nukentėjusioji jai piktai atsakė, kad kodėl nuteistoji ją „tujina“, kadangi J. J. vyresnė už D. B.. Nukentėjusioji visą vakarą buvo agresyvi – D. B. brolį išvarinėjo iš vestuvių, visus svečius plūdo keiksmažodžiais, „siuntinėjo“ visus. Buvo nukreiptų agresyvumo požymių ir į nuteistąją, tačiau ji į tai nekreipė dėmesio. Kadangi nukentėjusioji apipylė nuteistąją skysčiu ir pirma sudavė smūgį, todėl D. B. pradėjo gintis. Tuo metu nuteistosios emocinė būklė buvo bloga, kadangi ji buvo viešai pažeminta, tačiau nebuvo taip, jog jai aptemo sąmonė. Nuteistoji viską atsimena ir puikiai supranta. Nuteistoji pripažįsta, kad jai nereikėjo smurtauti prieš nukentėjusiąją, bet būtent pati J. J. jai nepaliko kitos išeities, t. y. juk nuteistoji nelietė J. J., jos nestūmė. Pirmą kartą jos susimušė salėje, o antros muštynės įvyko kitoje salėje. Po pirmųjų muštynių, kai D. B. išėjo į lauką parūkyti, nežino kas ten salėje buvo, tačiau nukentėjusioji išbėgo prie baro, pradėjo nuteistąją plūsti, vadinti „paleistuve“. Nuteistoji po to norėjo užeiti į vidų, jos ir vėl susikibo už plaukų. Negali tiksliai pasakyti, kuri pirma kibo į plaukus, tai buvo sekundžių reikalas.

11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

12. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nuteistajai D. B. dydžiu. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirdamas minimalią (trijų mėnesių laisvės apribojimo) bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant D. B. nuo 24.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu arba mokslu, taip pat atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, be to, nepaskirdamas BK 71 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, nepasiekė pusiausvyros tarp D. B. proporcingo nubaudimo, visuomenės intereso ir bausmės tikslų realizavimo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir nuteistajai paskyrė bausmę, neatitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmės paskirties. Šiuos teiginius prokurorė palaikė ir apeliacinės instancijos teisme įvykusio teismo posėdžio metu.

13. Teisėjų kolegija, susipažinusi su prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais, teismo posėdyje išklausiusi nuteistosios duotus paaiškinimus, visą tai įvertinusi su byloje nustatytomis aplinkybėmis bei byloje esančių duomenų ir įrodymų visuma, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas D. B. parinko teisingą bausmės rūšį, tačiau nepagrįstai nustatė minimalų laisvės apribojimo bausmės dydį, todėl prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

14. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta bausmės paskirtis, šios dalies 5 punkte nurodyta, kad ji turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šio principo įgyvendinimas, visų pirma, susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę arba griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015, 2K-48-303/2016). Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

15. Nagrinėjamu atveju turi būti įvertintas nuteistosios atliktų nusikalstamų veiksmų pavojingumas. Iš šioje baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad D. B. savo tyčiniais smurtiniais veiksmais J. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą ne mažiau kaip devyniolikos trauminių poveikių pasėkoje. Pažymėtina, kad nukentėjusiajai sužalojimai padaryti įvairiose kūno vietose: poodinės kraujosruvos 1) kaktos dešinėje pusėje, 2) dešiniame smilkinyje, 3) veido, 4) krūtinės, 5) nugaros kairėse pusėse, 6) kairiame sėdmenyje, 7) rankose, 8) kojose, 9) gleivinės nubrozdinimas kairiame žande, 10) nedidelis penktojo viršutinio danties iš kairės vainiko lūžis, 11) žaizda dešinės plaštakos antrame piršte. Akcentuotina, kad po to, kai aplinkiniai išskyrė nuteistąją ir nukentėjusiąją bei nebebuvo jokios pateisinamos priežasties toliau smurtauti, D. B. pribėgo prie jau nuėjusios prie baro J. J. ir toliau tyčia mušė bei kitaip smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu (past. – būtent D. B. buvo tolimesnio smurtinio konflikto iniciatorė), t. y. tampė sugriebusi rankomis J. J. už plaukų; mušė rankomis; spyrė į koją bei sudavė smūgį aukštakulniu bateliu į gyvybiškai svarbią nukentėjusiosios kūno vietą – galvos sritį. Atsižvelgiant į tai, D. B. veiksmų visuma rodo didesnį pastarosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, net ir nepaisant to, kad konflikto pradžia galėjo būti išprovokuota nukentėjusiosios J. J. veiksmų. Todėl minimalaus dydžio laisvės apribojimo bausmės paskyrimas (įvertinus tai, jog D. B. kartu su bausme nepaskirta intensyvi priežiūra, o skirti įpareigojimai (nustatytu laiku būti namuose; simbolinės turtinės žalos atlyginimas) laikytini formalaus pobūdžio), šiuo konkrečiu atveju neabejotinai pažeistų teisingumo principą, o bausmė individualizuota netinkamai.

16. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad prokurorės prašomas skirti laisvės apribojimo bausmės dydis yra proporcingas D. B. atliktiems nusikalstamiems veiksmams, taip pat nuteistąją charakterizuojantiems duomenims bei byloje nustatytoms svarbioms įvykusio konflikto tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios aplinkybėms, todėl keistinas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir D. B. parenkamas vienerių metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros terminas, paliekant skundžiamu nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

17. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat prašo nuteistajai D. B. kartu su laisvės apribojimo vieneriems metams bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas padaryto nusikaltimo aplinkybes, nuteistąją charakterizuojančius duomenis, D. B. padarytų veiksmų pobūdį, intensyvumą ir sukeltus realius padarinius, sprendžia, kad prašoma baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga, todėl paskiriama kartu su bausme.

18. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Kai baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos kartu su bausme arba skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį (BK 67 straipsnio 6 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl prokurorės prašomos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, įvertinama tai, kad kartu su bausme D. B. paskirti vos du, savo prigimtimi švelnūs įpareigojimai, be to, nuteistajai nėra skiriama intensyvi priežiūra, todėl net ir vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgus į D. B. atliktus tyčinius smurtinio pobūdžio veiksmus, nebus proporcinga atliktų veiksmų pavojingumo laipsniui bei neįgyvendins teisingumo principo pilna apimtimi. Byloje nustatyta, kad nuteistoji buvo ne ką mažiau agresyviai nusiteikusi nei J. J., D. B. smurtiniai veiksmai buvo daugybiniai ir intensyvūs, nuteistoji juos atliko neatsižvelgdama į tai, jog vyko vestuvių šventė, aplink buvo kitų žmonių, tarp kurių ir mažamečių vaikų. Be to, apklausiama apeliacinės instancijos teisme įvykusio posėdžio metu nuteistoji D. B. nurodė, kad įvykio metu buvo blaivi, viską gerai atsimena. Taip pat nuteistoji paaiškino, jog smurtinius veiksmus atliko, nes jautėsi „viešai pažeminta“, nors, teisėjų kolegijos vertinimu, kad ir neadekvatus bei neracionalus nukentėjusiosios elgesys negali iššaukti tokios agresyvios bei neproporcingai intensyvios blaivo žmogaus reakcijos. Svarbu ir tai, kad nuteistoji teismo posėdžio metu pripažino, jog nebuvo taip, jog jai aptemo sąmonė, t. y. D. B. pilnai suvokė konflikto esmę, gebėjo kontroliuoti savo veiksmus, nepaisant to elgėsi agresyviai. Nors, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, iš D. B. nukentėjusiajai priteistas dalinis turtinės žalos atlyginimas, tačiau ši suma sudaro vos 115,80 Eur, todėl nuteistoji patirs tik minimalius finansinius nepatogumus. Atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, įvertinus tai, kad D. B. jauno amžiaus, dirbanti, nėra pagrindo teigti, jog prašomos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas bus neteisingas. Priešingai, baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį ir bus teisinga priemonė įgyvendinant teisingumo principą. Įvertinus prašomą skirti įmokos dydį, vadovaujantis BK 71 straipsnio 3 dalimi, nustatomas vienerių metų terminas jai sumokėti.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

20. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. vasario 22 d. patikslinta pažyma, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma iš nuteistosios – 121,67 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistoji neturėjo gynėjo advokato, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius D. B. parinko gynėją – advokatą Vidmantą Baumilą.

22. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme būtinybę skirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas advokatas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas, todėl proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ivetos Galkevičienės apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendį:

D. B. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant D. B. nuo 24.00 val. iki 5.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu ir atlyginti nusikalstama veika padarytą 115,80 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų aštuoniasdešimties euro centų) turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, D. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant D. B. įmoką sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Gintaras DzedulionisVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėPaulius Veršekys