Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. patikslintą pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuoti asmenys E. M., A. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teisme 2024 m. lapkričio 4 d. gautas suinteresuoto asmens E. M. atsiliepimas į pareiškimą, kuriuo prašoma pareiškimą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog testamentą surašęs asmuo - S. M. – D. yra jo mama. Jis su mama ir mamos sutuoktiniu A. D. gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Apie mamos parašytą asmeninį testamentą jis nieko nežinojo, todėl abejoja, ar mama laisva valia, būdama neapsvaigintos sąmonės, tokį testamentą surašė. Jo mama su sutuoktiniu dažnai vartodavo alkoholį ir retai kada būdavo blaivi, todėl jei ji surašė asmeninį testamentą - tai mano, kad surašė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Visada mamos tikroji valia buvo butą palikti E. M. - jos sūnui, nes jis kito būsto neturi ir visada gyveno mamos bute. Su pareiškėja - seserimi J. B. - mama susitikdavo retai, bendravo mažai. Pareiškime pareiškėja teigia netiesą, kad rūpinosi mama, duodavo pinigų, veždavo maisto. Iki nelaimingo įvykio, kurio metu mama susitrenkė galvą ir pateko į komą, mama buvo veiksni ir ne tik pati savimi pasirūpindavo, bet ir rūpinosi sutuoktiniu, bei juo. Jei mama būtų turėjusi valią butą palikti seseriai, kurią nurodė asmeniniame testamente, ji būtų pateikusi jį notarui įregistruoti, o kadangi to nepadarė - tai įrodo, kad ji neturėjo valios (noro) butą ir visą kitą savo turtą palikti seseriai - pareiškėjai J. B.. Testamento surašymo metu mama nebuvo serganti ir laisvai galėjo vaikščioti, todėl turėjo visas galimybes asmeninį testamentą pateikti notarui, kad jis taptų oficialiu dokumentu, kaip tai numatyta CK 5.31 straipsnio 1 dalyje. Kadangi to nepadarė - parodo, kad ji nenorėjo savo turto palikti seseriai, kad suklydo jį parašiusi (jei tikrai pati ir nieko neverčiamąjį parašė). Po mamos mirties faktiškai mamos turtą valdyti pradėjo jis ir mamos sutuoktinis A. D.. Jie abu gyvena mamos bute, adresu (duomenys neskelbtini), naudojasi mamos daiktais - baldais, buitine technika, indais, patalyne, rankšluosčiais, knygomis, suvenyrais, fotonuotraukomis ir kitais daiktais. Pareiškėja tame bute negyvena ir mamos kilnojamojo turto nevaldo, nenaudoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo

5. Byloje kilo ginčas dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

6. Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Testamentai gali būti oficialieji ir asmeniniai (CK 5.27 straipsnis). Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. Testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti nurodytiems asmenims, jis turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateiktas teismui ir jo patvirtintas (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino.

7. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: 1) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; 2) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; 3) testatoriaus valios išraiška; 4) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010). Dėl to teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėja S. M. - D. Gyventojų registro duomenys ir pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad palikėja S. M. – D. mirė būdama santuokoje su suinteresuotu asmeniu A. D.. P. S. M. – D. turėjo vieną vaiką – suinteresuotą asmenį E. M.. Pareiškėja pateikė teismui tvirtinti mirusiosios S. M. – D. 2024 m. kovo 1 d. surašytą asmeninį testamentą.

9. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas prašymus dėl asmeninio testamento patvirtinimo nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka ir juos tvirtina pagal CPK 579–582 straipsnio nuostatas. Ypatingosios teisenos proceso normos neriboja teismo teisės taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą, todėl tuo atveju, kai, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nustato formalius paduoto procesinio dokumento trūkumus, kuriuos prašymą pateikęs asmuo gali objektyviai pašalinti, turėtų sudaryti galimybę asmeniui juos pašalinti – nurodyti visus trūkumus ir nustatyti pakankamą terminą jiems pašalinti (CPK 115 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009; 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2008).

10. Nagrinėjamu atveju teismui vertinant į bylą pateiktą asmeninį S. M. – D. 2024 m. kovo 1 d. surašytą testamentą nustatyta, kad asmeniniame testamente yra nurodyta testamento sudarymo data – 2024 m. kovo 1 d., taip pat testatoriaus vardas, pavardė; testamentas yra pasirašytas testatorės S. M. - D.

11. Asmeniniame testamente, be kita ko, yra aiškiai išreikšta testatoriaus valia, t. y. testamente aptariamas turto paveldėjimo po S. M. – D. mirties klausimas, šio klausimo turinys yra tikslus ir konkretus. Jame nurodyta, kad S. M. – D. santuokoje įgytą ir jos vardu įregistruotą automobilį O. V. valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) palieka savo mirties atveju savo sutuoktiniui A. D., gim. (duomenys neskelbtini) deklaruotam (duomenys neskelbtini). Taip pat, S. M. – D. savo mirties atveju jai priklausantį kitą turtą, t. y. butą adresu (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, pensijų fonde sukauptas lėšas palieka savo seseriai, t. y. Pareiškėjai (J. B.). Taigi S. M. – D. valia asmeniniame testamente išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai.

12. Suinteresuotas asmuo E. M. neginčijo, kad dokumentas, pavadintas testamentu surašytas S. M. – D. ranka, nebuvo prašoma skirti ekspertizę to patvirtinimui. Byloje ginčas yra kilęs tik dėl to, ar teismui pateiktame dokumente išreikšta ir aiški testatorės valia.

13. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Visais atvejais inter alia prieš tvirtinant asmeninį testamentą turi būti patikrinama, ar pateiktame tvirtinti testamente išreikšta testatoriaus valia būtent dėl paveldėjimo ir ar ji išreikšta tinkamai. Itin atidžiai būtina vertinti asmens valią, išreikštą nebūdingomis sandoriui (asmeniniam testamentui) sudaryti aplinkybėmis. Jei valia buvo išdėstyta tik konkrečiu tikslu, be pakankamo pagrindo negalima valios išreiškimo tikslo aiškinti plečiamai, nes tai gali iškreipti arba net iš esmės pakeisti asmens valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).

14. Šiuo atveju iš dokumento turinio yra visiškai aiški testatorės valia po savo mirties palikti turtą. Kadangi nurodytas konkretus turtas, dėl kurio palikimo po mirties pasisakė S. M. – D., teismas neturi pagrindo abejoti jos nurodyta valia, įrašyta į dokumentą, pavadintą „Asmeninis testamentas“. Asmeninis testamentas pasirašytas testatoriaus ir tai atitinka ketvirtąjį CK 5.30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą privalomąjį reikalavimą.

15. Taigi, teismas sprendžia, kad iš pateikto S. M. – D. 2024 m. kovo 1 d. surašyto testamento matyti, jog jis atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytus asmeniniam testamentui privalomus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas dėl asmeninio testamento patvirtinimo tenkintinas (CK 5.31 straipsnio 4 dalis).

16. Jei yra patvirtinamas asmeninis testamentas ir jis nėra užginčijamas, dėl paveldėjimo teisės liudijimo į konkretų turtą išdavimo sprendžia notaras ir, esant įstatyme nustatytam pagrindui, jis gali atsisakyti atlikti tam tikrą notarinį veiksmą. Dėl šios priežasties sprendžiant klausimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo teismas nevertina testatorės nuosavybės teisių į konkretų turtą, įrašytą testamente.

17. Teismas pažymi, jog asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams. Asmeninio testamento patvirtinimas teismo tvarka taip pat nevaržo notaro teisės, esant įstatyme nustatytam pagrindui, atsisakyti atlikti tam tikrą notarinį veiksmą (pavyzdžiui, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą) (Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Taigi, asmeninio testamento patvirtinimo procedūros teisme tikslas yra tik suteikti asmeniniam testamentui oficialaus testamento statusą, tačiau tokios procedūros negalima tapatinti su nuginčijimo procedūra.

18. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų iš suinteresuoto asmens E. M. priteisimo netenkinamas.

19. Teismų praktikoje pažymėta, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos civilinės bylos dėl asmeninio testamento patvirtinimo dalyviams turi būti suteikta teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą dėl teismo procesinio sprendimo tiek patvirtinti asmeninį testamentą, tiek ir jo nepatvirtinti patikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-916/2022).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 442 straipsnio 14 punktu, 443 straipsnio 7 dalimi, 582 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo tenkinti.

P. S. M. – D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), surašytą 2024 m. kovo 1 d. asmeninį testamentą, kuriuo ji santuokoje įgytą ir jos vardu įregistruotą automobilį O. V. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliko po savo mirties savo sutuoktiniui A. D., gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat, S. M. – D. po savo mirties jai priklausantį kitą turtą, t .y. butą adresu (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, pensijų fonde sukauptas lėšas paliko savo seseriai, t. y. pareiškėjai J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutarčiai įsiteisėjus, nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.