Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda, paskirta bauda neišieškota;

2) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 291 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹, 66 straipsniais, galutine bausme – 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda, paskirta bauda neišieškota, taip pat teistas užsienyje (2019 m. sausio 14 d. Lenkijoje už sukčiavimą, įskaitant apgaulę ir 2019 m. spalio 14 d. Vokietijoje už vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti), teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. 2022 m. balandžio 14 d. apie 20.00 val. Vilniuje, V. Pociūno g. 8, prie įvažiavimo į PC „Vilnius Outlet“ požeminę aikštelę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,79 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. G. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2022 m. balandžio 14 d. apie 19.00 val. savo patalpose (nurodomas adresas), išgėrė apie 300 g degtinės, nes niekur neplanavo važiuoti. Išgėrė be jokios progos, tiesiog norėjo atsipalaiduoti. Apie 19.50 val. sugalvojo nuvykti į PC „Senukai“ ir nuėjęs prie aikštelėje stovėjusio jo įmonei priklausančio automobilio „Peugeot 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vyko link šio prekybos centro, esančio Pilaitės mikrorajone. Važiavo vienas, apie 20.08 val. privažiavęs PC „Vilnius Outlet“, staiga sugalvojo užsukti ir pradėjo įvažinėti į požeminę aikštelę. Bevažiuodamas nusprendė išvažiuoti atgal, nepastebėjęs, kad iš galo važiuoja kitas automobilis „Jeep“, į kurį atsitrenkė važiuodamas atbuline pavara. Išlipęs pamatė, kad automobilį „Jeep“ vairuoja moteris, automobiliui „Jeep“ buvo apgadintas priekis. Moteris, pastebėjusi, kad jis svirduliuoja, paklausė ar jis yra išgėręs alkoholio. Prisipažino moteriai, kad yra pavartojęs alkoholio ir moteris iš karto paskambino 112, kad atvyktų policijos pareigūnai. Su moterimi kalbėjo tvarkingai, nekonfliktavo ir beveik nebendravo, nors moteris ant jo barėsi. Atsisėdo į automobilį ir laukė atvykstančio policijos ekipažo, kuriam atvykus, prie jo priėjo policijos pareigūnas ir paklausė ar jis vairavo ir ar vartojo alkoholį. Atsakė, kad vairavo ir, kad alkoholį vartojo iš vakaro. Taip pat prisipažino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, nes yra paimtas prieš 1,5 metų, kadangi neblaivus vairavo automobilį (buvo 0,5 promilės girtumas). Pareigūnai šią informaciją patikrino duomenų bazėje. Alkotesteriu pirmu pūtimu jam nustatė 2,10 promilių, o antru – 1,79 promilių neblaivumą. Policijos pareigūnams pasakė, kad į jo vairuojamo automobilio galą atsitrenkė pranešėja. Taip pasakė dėl girtumo, taip pat pasakė, kad nesutinka su eismo įvykio aplinkybėmis, tačiau su policijos pareigūnais bendravo mandagiai. Policijos pareigūnai informavo, kad automobilis bus išvežtas į saugojimo aikštelę, įformino eismo įvykį ir jam surašė administracinio nusižengimo protokolą, įteikė šaukimą atvykti 2022 m. balandžio 19 d. į policijos komisariatą ir leido vykti namo. Labai gailisi, kad pasielgė neapgalvotai, žino, kad įstatymai draudžia vairuoti neblaiviam. Negali pasakyti, kodėl priėmė tokį neatsakingą sprendimą ir vairavo neblaivus. Paaiškina už ką yra teistas 2014 ir 2016 metais, kad buvo paskirtos baudos, taip pat nurodo, kad jo atžvilgiu 2022 m. balandžio 8 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš sugyventinę, kuris dar nebaigtas. Teismo paskirtų baudų nėra sumokėjęs, tačiau įsipareigoja jas sumokėti ir pateikti įrodymus. Prašo esant galimybei ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirti baudą, kurią turi galimybę apmokėti. Ateityje stengsis nenusikalsti bei vengti alkoholio.

Liudytojas J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 14 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu D. J., kai apie 20.08 val. iš OVS gavo nurodymą vykti į V. Pociūno g. 8. Buvo pranešta, kad prie įvažiavimo į PC „Vilnius Outlet“ įvyko eismo įvykis, kuriame vienas iš vairuotojų galimai neblaivus. Atvykę į įvykio vietą rado du susidūrusius automobilius: „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Jeep“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Į pareigūnus kreipėsi automobilio „Jeep“ vairuotoja, kuri iškvietė pareigūnus. Ji paaiškino, kad į jos vairuojamą automobilį, važiuodamas atbulas įvažiavo automobilis „Peugeot“. Iškvietė policijos pareigūnus, nes po eismo įvykio bendraujant su automobilio „Peugeot“ vairuotoju, kilo įtarimas, jog vairuotojas neblaivus. Pranešėja nurodė automobilio „Peugeot“ vairuotojo vietoje sėdintį vyrą ir paaiškino, kad būtent šis vyras vairavo automobilį, patikino, kad iki policijos pareigūnų atvykimo vyriškis nevartojo alkoholinių gėrimų. Priėjus prie automobilio „Peugeot“ vairuotojas V. G. iš automobilio nelipo, bendravo sėdėdamas viduje, neigė, kad vairavo automobilį, patikino, kad alkoholį vartojo iš vakaro, šiandien alkoholio negėrė. V. G. prisipažino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, nes teisė vairuoti jam atimta. V. G. duomenys buvo nustatyti per duomenų bazę, pasitvirtino informacija dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Bendraujant su V. G., buvo juntamas iš burnos sklindantis stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti. Patikrinus blaivumą alkotesteriu, V. G. buvo nustatytas girtumas. V. G. sutiko su alkotesterio parodymais. Įregistravus eismo įvykį, automobilis „Peugeot“ priverstinai išvežtas į saugomą aikštelę. Pasirašant eismo įvykio dokumentaciją, V. G. pareiškė, kad nesutinka su eismo įvykio aplinkybėmis, nes automobilis „Jeep“ įvažiavo į jo vairuojamą automobilį.

Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 022 m. balandžio 14 d. apie 20.05 val. nuo Pilaitės pr. važiavo savo automobiliu „Jeep“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsuko link PC „Vilnius Outlet“ požeminės aikštelės, ir sustojo palaukti kol įvažiuos prie kelio užtvaro stovintis automobilis „Peugeot“. Staiga netikėtai automobilis „Peugeot“ pajudėjo atbuline eiga, todėl ji paspaudė garso signalą, tačiau vairuotojas nesureagavo ir atsitrenkė į jos automobilį, apgadino jos automobilio priekinę dalį. Išlipusi priėjo prie automobilio „Peugeot“ vairuotojo durelių. Pro atvirą langą pamatė nepažįstamą vyriškį, kurio paklausė ar yra blaivus, nes vyras atrodė neadekvatus. Vyras iš automobilio nelipo ir nieko jai nesakė, tol kol jo nepaklausė. Vyras linktelėjo galvą ir pasakė „taip“. Daugiau nieko nekalbėjo, ji paskambino 112 ir pranešė apie eismo įvykį. Vyriškis iki policijos pareigūnų atvykimo iš automobilio nelipo. Atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo apie įvykį, tada policijos pareigūnai nuėjo bendrauti su vyriškiu, kuriam alkotesteriu nustatė 2,10 prom. ir 1,79 prom. girtumą. Vyras teigė, kad ji įvažiavo į jo automobilį, kodėl taip teigė, ji nežino. Eismo įvykio metu automobilyje buvo viena, jokių sužalojimų nepatyrė. Dėl automobilio apgadinimo kreipsis į kaltininko draudimą. Su vyru jokio konflikto nebuvo, jam pretenzijų neturi.

Įvykio registracijos duomenys patvirtina, kad 2022 m. balandžio 4 d. 20.03 val. A. B. pranešė apie eismo įvykį Vilniuje, V. Pociūno g. 8, kurio metu į automobilį „Jeep“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus.

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti 5 vaizdo įrašai iš pareigūnų Body 1719 kameros. Juose užfiksuota kaip atvykę policijos pareigūnai bendrauja su A. B. ir V. G., aiškinasi eismo įvykio aplinkybes ir kaip V. G. nustatomas neblaivumas.

Vyriausiojo patrulio D. J. 2022 m. balandžio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodytos įvykio faktinės aplinkybės, kurios iš esmės atitinka liudytojo J. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nenustatyti išoriniai apgadinimai.

Administracinio nusižengimo protokolas patvirtina, kad dėl 2022 m. balandžio 14 d. apie 20.00 val. sukelto eismo įvykio Vilniuje, V. Pociūno g. 8, V. G. pradėta administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį.

Pagal VĮ „Regitra“ informaciją automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2005-08-26, valdytojas-savininkas UAB (duomenys neskelbtini).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2022 m. balandžio mėnesį automobilio „Peugeot 307“ 2005 m. gamybos vidutinė kaina Lietuvoje buvo 1320 Eur su PVM.

Neblaivumo nustatyto aktas ir patikrinimo alkotesteriu rezultatai įrodo, kad V. G. 2022 m. balandžio 14 d. 20.08 val. buvo nustatytas 2,10 promilių neblaivumas, o 20.35 val. – 1,79 promilių neblaivumas. Prietaiso paklaida ± 1,7 proc.

Iš duomenų apie transporto priemonės nuvežimą matyti, kad 2022 m. balandžio 14 d. automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini, buvo priverstinai nuvežtas į saugomą aikštelę, o 2022 m. balandžio 20 d. leisti atsiimti savininko-valdytojo UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui D. L..

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog V. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2022 m. balandžio 14 d. apie 20.00 val. ties įvažiavimu į PC „Vilnius Outlet“ požeminę aikštelę Vilniuje, V. Pociūno g. 8, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,79 promilių girtumas. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo V. G. prisipažinimas ir duoti paaiškinimai apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, liudytojų J. P. ir A. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, įvykio registracijos duomenys, vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas, VĮ „Regitra“ duomenys apie vairuotą automobilį.

V. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis V. G. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės nurodyta bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Skirdamas bausmę V. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, pasekmes (padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą), į kaltinamojo asmenybę (dirba, anksčiau teistas du kartus (buvo skirtos baudos, kurios nesumokėtos ir neišieškotos), daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tame tarpe už šiurkščius KET pažeidimus, 2021 m. vairavo automobilį būdamas neblaivus, dėl ko jam vieneriems metams buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau nepaisydamas draudimo vairuoti, toliau vairavo transporto priemones ir pažeidinėjo KET, t. y. darė ne tik administracinius nusižengimus, tačiau ir pakartotinai vairavo neblaivus dėl ko jam kilo baudžiamoji atsakomybė, paskirtų baudų nemoka, nuobaudos galioja, kas rodo, jog tai nebuvo atsitiktinė veika, asmuo yra sistemingas KET pažeidėjas, jam paskirtos baudos neskatina jo keisti savo netinkamo elgesio, nedaro jam teigiamos įtakos, todėl nėra veiksmingos ir nepasiekia bausmės tikslų), taip pat į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl skiria kaltinamajam 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurio dydis artimesnis tokios bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. G. prisipažino esąs kaltas, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis).

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu prašė skirti V. G. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 metams. Bylos duomenimis V. G. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelia kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-7-49-788/2016).

Kaltinamasis V, G. padarė nusikalstamą veiką žinodamas, kad jam draudžiama vairuoti transporto priemones, nes ši teisė yra atimta, pakartotinai vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tokiais savo veiksmais kėlė didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, jų sveiktai ir turtui, padarė žalą apgadindamas kitą automobilį, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Prokurorė prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš V. G. konfiskuotino turto (automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 320 eurų.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ne kaltinamasis, o juridinis asmuo – UAB (duomenys neskelbtini). Pagal VšĮ „Emprekis“ išrašą, automobilio „Peugeot“ 2005 metų gamybos vidutinė vertė Lietuvoje 2021 m. balandžio mėnesį buvo – 1 320 Eur su PVM. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų (UAB (duomenys neskelbtini)) teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo V. G. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 1320 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kadangi turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo išdėstymo baudžiamojo proceso įstatymas nenumato (BPK 357 straipsnio 6 dalis), nėra pagrindo išdėstyti kaltinamajam konfiskuotos automobilio vertės mokėjimą atitinkamam laikotarpiui. Dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo būdo, tvarkos ir laiko sprendžiama teismo sprendimo vykdymo procese. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 625 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, pagal įstatymą antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, todėl V. G., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, gali kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo vykdomojoje byloje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-601-891/2019).

Ikiteisminio tyrimo metu V. G. nebuvo laikinai sulaikytas, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 45 parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų areštą, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą V. G. pradės atlikti arešto bausmę (bus sulaikytas).

Paskirti V. G. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš V. G. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 320 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt eurų). Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

1) jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno tardymo izoliatorių (A. Mickevičiaus g. 11, Kaunas). Nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką vykdo policija;

2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.