- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- e2A-115-480/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00261-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- T. M.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybinės priežiūros departamentui
- Trečiasis asmuo
- Dzūkijos nacionalinio parko, Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Alytaus skyrius
- Kategorijos
- 2.4.2.3Nuosavybės teisės įgijimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. M., atstovaujamo advokato A. G., apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3672-445/2018 pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybinės priežiūros departamentui dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, tretieji asmenys: Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Alytaus skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas T. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą ir skundą priimti, panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybinės priežiūros departamento 2018-01-18 privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-180118-00014. Ieškovas nurodė, kad 2018-01-24 gavo atsakovės 2018-01-18 surašytus savavališkos statybos aktą bei privalomuosius nurodymus, kuriais pripažinta, kad kultūros paveldo teritorijoje (duomenys neskelbtini), pastatyta 17,5 kv. m ploto terasa yra pastatyta savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento – statybos leidimo. Taip pat T. M. nurodyta nevykdyti jokių statinio, dėl kurio surašytas savavališkos statybos aktas, statybos darbų, išskyrus darbus, būtinus atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką, taip pat nurodyta pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti statinį (terasą) ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovas nurodė, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 nuostatas statybą leidžiančio dokumento apskritai nereikėtų, jei ginčo terasa būtų mažesnė nei 10 m² ploto, kadangi tokio pločio terasa nebūtų laikoma apskritai statiniu, dėl ko tokios terasos statyba nebūtų laikoma savavališka statyba. Todėl, ieškovo nuomone, Inspekcija skyrė nepagrįstą ir neproporcingą sankciją – visiškai nugriauti savavališkai pastatytą statinį (terasą). Ieškovui statant terasą ir padarius kelių kvadratinių metrų paklaidą, terasa tapo savavališka statyba. Atsižvelgus į tai, jog nebuvo jokio siekio neteisėtai statyti terasą bei į tai, jog riba tarp teisėto statinio ir savavališkos statybos padarinio, nagrinėjamu atveju, yra maža, laikytina, jog Inspekcija galėjo parinkti kitą, proporcingesnę sankciją - įpareigoti ieškovą nugriauti dalį minėtos terasos, sumažinant šios plotą iki mažiau nei 10 m² ir tokiu būdu pašalinant savavališkos statybos padarinius. Ieškovas buvo aktyvus ir rūpestingas bei neturėjo jokios intencijos praleisti skundžiamų aktų apskundimo terminus, kadangi pirmasis jo skundas buvo pateiktas tinkamai, paskutinę aktų apskundimo dieną. Tačiau prasidėjus ginčui dėl ginčo teismingumo, ieškovas praleido skundo pateikimo terminą. Skundo padavimo terminas yra praleistas tik viena diena, kadangi ieškovas vos gavęs Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kitą dieną kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą. Tuo tarpu, visas laikotarpis, kurio metu vyko ginčas dėl skundo priėmimo (ar jo perdavimo bendrosios kompetencijos teismui) administraciniuose teismuose neturėtų būti skaičiuojamas kaip įeinantis į apskundimo terminą, kadangi kreipimasis į teismą sustabdo terminų eigą.
2. Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad ieškovas ieškinyje neįrodė nė vieno iš įstatyme nustatytų Inspekcijos surašyto nurodymo panaikinimo pagrindų. Inspekcijos specialistui nustačius, kad terasos statybos darbai žemės sklype pažeidė jos statymo metu galiojusias teisės aktų nuostatas, buvo vadovaujamasi savavališkos statybos akto ir nurodymo surašymo metu galiojusiais teisės aktais, reglamentuojančiais savavališkos statybos padarinių šalinimą. Žemės sklypas, kuriame konstatuota savavališka statyba, yra saugomoje teritorijoje – Dzūkijos nacionaliniame parke ir kultūros paveldo vietovėje – Zervynų kaimo gyvenvietėje. Ieškovo pastatytos terasos statybai žemės sklype yra privaloma parengti statybos projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį. Inspekcija vykdė statybos patikrinimą laikydamasi teisės aktų reikalavimų, savo kompetencijos ribose vykdė jai priskirtas funkcijas, o nustačiusi savavališkos statybos faktą surašė vieną iš Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatytų nurodymų – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, todėl yra nepagrįsti ieškinio teiginiai, kad nurodymas yra neteisėtas. Ieškinyje nenurodoma jokio savarankiško skundžiamo privalomojo nurodymo neteisėtumo pagrindo, o tik tai, kad, ieškovo nuomone, buvo klaidingai nustatytas privalomojo pobūdžio reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tačiau pats savavališkos statybos faktas nėra ginčijamas. Priimant ginčijamą nurodymą, buvo pagrįstai duotas būtent tokio pobūdžio privalomasis nurodymas – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, kadangi kitokio pobūdžio privalomojo nurodymo, kuris galėtų būti duotas nagrinėjamu atveju, teisės aktai nenumato. Kadangi ieškovo reikalavimas dėl nurodymo panaikinimo yra pareikštas praleidus ABTĮ nustatytą terminą, vien tai yra pagrindas šį reikalavimą atmesti. Atsakovė prašė taikyti teisės aktuose nustatytų terminų praleidimo pasekmes, konstatuoti, kad ieškovas be svarbių ir pateisinamų priežasčių praleido nustatytą vieno mėnesio nurodymo apskundimo terminą ir reikalavimą dėl jo panaikinimo atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; atnaujino terminą skundo/ieškinio padavimui ir skundą/ieškinį priėmė; atmetė ieškinį dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo; priteisė iš ieškovo T. M. atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM naudai 10 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės patvirtina, jog jis buvo aktyvus ir rūpestingas bei neturėjo jokios intencijos praleisti skundžiamų aktų apskundimo terminus, kadangi pirmasis skundas buvo pateiktas tinkamai, nepraleidus nustatyto termino, nors ir paskutinę aktų apskundimo dieną, tačiau prasidėjus ginčui dėl ginčo teismingumo, praleido skundo pateikimo terminą. Skundo padavimo terminas yra praleistas tik viena diena, ieškovas vos gavęs Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kitą dieną kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą. Tuo tarpu, visas laikotarpis, kurio metu vyko ginčas dėl skundo priėmimo (ar jo perdavimo bendrosios kompetencijos teismui) administraciniuose teismuose neturėtų būti skaičiuojamas kaip įeinantis į apskundimo terminą, kadangi kreipimasis į teismą sustabdo terminų eigą.
5. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovas paties savavališkos statybos fakto neginčija. Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 nuostatomis ieškovo žemės sklype pastatytam I grupės nesudėtingam statiniui (terasai) yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti naują statinį. Žemės sklypas, kuriame pastatyta terasa, patenka į valstybės saugomos ir Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės - kultūros paveldo vietovės - Zervynų kaimo gyvenvietės teritoriją. Kultūros paveldo departamento skyriui statinio projektas pateiktas nebuvo ir tokiam projektui Departamento skyrius nėra pritaręs.
6. Teismas pažymėjo, kad taip pat yra parengtas ir patvirtintas Zervynų kaimo gyvenvietės (10305) specialusis planas bei paveldotvarkos projektas, patvirtintas kultūros ministro 2010 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. ĮV-498. Šiuose dokumentuose yra reglamentuota galima veikla šioje kaimo gyvenvietėje, t. y. nustatyta paveldosaugos reikalavimai ir konkrečių tvarkymo priemonių sistema (duomenys neskelbtini) gyvenvietės (10305) (duomenys neskelbtini), teritorijoje ir apsaugos zonoje, reglamentuota žemės darbų, statinių ir įrenginių statyba, statinių aukštis, tūris, užstatymo tankis ir intensyvumas, išorės apdailos medžiagas ir pan. Minimas specialus planas ir paveldotvarkos projektas numato nesudėtingų statinių statybą, pagal tipologinius pavyzdžius. Pagal STR 1.01.07:2002 18.1 str. projektą gali derinti statytojas, remdamasis šio specialiojo plano grafinėje dalyje pateiktais pavyzdžiais. Paveldotvarkos projekte nėra numatyta galimybė prie pastatų statyti terasas. Pagal nurodomą teisinį reglamentavimą galimas tik namo prieangis. Ieškovas nėra pateikęs statinio projekto ir tokiam projektui Kultūros paveldo departamento skyrius nėra pritaręs.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovas T. M. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys buvo atmestas ir perduoti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas neatskleidė bylos esmės ir neišnagrinėjo pagrindinių bylos aspektų. Teismas, nors ir padarė išvadą, kad ieškovas neginčija savavališkos statybos fakto, tačiau nepagrįstai iš esmės iš naujo nagrinėjo savavališkos statybos fakto klausimą ir nurodė, kad ieškovo atliktoms statyboms turėjo būti sudarytas statybos projektas, kuris turėjo būti patvirtintas Kultūros paveldo departamento, taip pat be jokios priežasties atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo statinys neatitiko parengto ir patvirtinto (duomenys neskelbtini) gyvenvietės specialiojo plano bei paveldotvarkos projekto.
7.2. Teismas turėjo nagrinėti pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalį paskirto reikalavimo proporcingumą, t. y. analizuoti, ar minėto įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytų kitų būdų, kaip pašalinti savavališkos statybos padarinius, nebuvo galima paskirti ieškovui atlikti (pvz.: statinio dalies nugriovimas). Tačiau šių aspektų teismas nenagrinėjo.
7.3. Atsižvelgus į tai, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo pagrindinio bylos aspekto (ieškovo ieškinio reikalavimo pagrindimo) ir byla turi būti iš naujo nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, apeliacinės instancijos teismui neperdavus bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas de facto veiktų kaip pirmosios instancijos teismas ir būtų pažeista Ieškovo teisė skųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka.
Atsiliepimas
8. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines bei materialinės teisės normas, teisingai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, dėl to sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Inspekcijos specialistui nustačius, kad terasos statybos darbai žemės sklype pažeidė jos statymo metu galiojusias teisės aktų nuostatas, buvo vadovaujamasi savavališkos statybos akto ir nurodymo surašymo metu galiojusiais teisės aktais, reglamentuojančiais savavališkos statybos padarinių šalinimą.
8.2. Teismas teisingai nurodė, kad žemės sklypas, kuriame konstatuota savavališka statyba, yra saugomoje teritorijoje. Taigi, ieškovo pastatytos terasos statybai žemės sklype yra privaloma parengti supaprastintą statybos projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį.
8.3. Priimant ginčijamą nurodymą buvo pagrįstai duotas būtent tokio pobūdžio privalomasis nurodymas – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, kadangi kitokio pobūdžio privalomojo nurodymo, kuris galėtų būti duotas nagrinėjamu atveju, teisės aktai nenumato.
8.4. Teismas pagrįstai nepasisakė dėl Inspekcijos nurodymu skirto reikalavimo ieškovui proporcingumo, kadangi, remdamasis galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklype ginčo statinio statyba apskritai nėra galima. Tai reiškia, kad jokių kitų savavališkos statybos padarinių šalinimo alternatyvų šiuo atveju nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.
12. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Aplinkybė, kad asmuo ginčo statinį stato neturėdamas jokių privalomų statybos dokumentų, yra aiškus pagrindas pripažinti ginčo statybą savavališka. Ieškovas T. M. (toliau – ieškovas arba apeliantas) neginčija savavališkos statybos fakto.
13. Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kokį sprendimą gali priimti Inspekcijos pareigūnas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Nagrinėjamu atveju nustačiusi savavališkos statybos faktą, Inspekcija vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2018 m. sausio 18 d. surašė nurodymą, kuriuo iš ieškovo pareikalavo nugriauti statinį (terasą) ir sutvarkyti statybvietę.
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinio reikalavimą dėl nurodymo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, remdamasis Statybos įstatymo, STR 1.05.01:2017 nuostatomis, konstatavo, kad ieškovo žemės sklype pastatytam I grupės nesudėtingam statiniui (terasai) yra privalomas statybos projektas ir leidimas statyti naują statinį. Teismas taip pat konstatavo, kad paveldotvarkos projekte nėra numatyta galimybė prie pastatų statyti terasas. Galimas neišlikusių pastatų atkūrimas, atliekant tyrimais ir anksčiau atliktais apmatavimais pagrįstus statybos ar kraštotvarkos darbus (siūlomų atkurti pastatų apmatavimas žiūr. paveldotvarkos projekte brėž. P.4.1–P.4.17 ir P.5.1–P.5.4), stalinių vietą būtina pagrįsti tyrimais. Pagal nurodomą teisinį reglamentavimą galimas tik namo prieangis. Ieškovas nėra pateikęs statinio projekto ir tokiam projektui Kultūros paveldo departamento skyrius nėra pritaręs.
15. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, kadangi teismas nenagrinėjo ir nesiaiškino nurodymu paskirto reikalavimo proporcingumo, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl galimybės leisti statytojui (savininkui) įteisinti savavališką statybą, turėtų aiškintis, kada ir esant kokioms faktinėms bei teisinėms aplinkybėms statytojas atliko statybos darbus, kokie faktiniai ir teisiniai pagrindai nulėmė jo veiksmus. Pagal nustatytas aplinkybes teismas turėtų spręsti, ar tokių statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iš viso galima, dėl kokių priežasčių savavališka statyba nėra įteisinta ir ar statytojo nurodytos galimybės ją įteisinti yra realios, taip pat per kokį terminą statytojas galėtų sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją. Kadangi savavališkos statybos įteisinimas yra asmens teisė, o ne pareiga, teismas, įvertinęs bylos faktines ir teisines aplinkybes ir nustatęs, kad statyba, dėl kurios vyksta ginčas, yra galima ir esmingai nepažeidžia įstatymo saugomų interesų, gali nustatyti terminą, per kurį asmuo turi pradėti ir baigti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, o šios sąlygos nevykdant dėl nuo statytojo priklausančių priežasčių (nesikreipia, nepateikia visų dokumentų ir pan.), suėjus terminui, statinys turi būti nugriautas statytojo lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015).
17. Pažymėtina, jog asmuo, kuriam pateikti reikalavimai nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs Statybų įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyvioms aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 2 d.).
18. Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypas, kuriame konstatuota savavališka statyba, t. y. savavališkai pastatyta 17,5 kv. m ploto terasa, yra saugomoje teritorijoje – Dzūkijos nacionaliniame parke ir kultūros paveldo vietoje – (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje.
19. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. spalio 6 d. jsakymu Nr. ĮV-498 yra patvirtintas (duomenys neskelbtini) gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas (teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas bei paveldotvarkos projektas). Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuoju planu yra nustatyti paveldosaugos reikalavimai ir konkrečių tvarkymo priemonių sistema (duomenys neskelbtini) gyvenvietės (10305) (duomenys neskelbtini), teritorijoje ir apsaugos zonoje, reglamentuoti žemės darbai, statinių ir įrenginių statyba, statinių aukštis, tūris, užstatymo tankis ir intensyvumas, išorės apdailos medžiagos, apželdinimas, želdinių aukštis, tankis, rūšis, transporto srautai, jų intensyvumas. Paveldotvarkos projekte nėra numatyta galimybė prie pastatų statyti terasas. (duomenys neskelbtini) gyvenvietė - istorijos eigoje susidaręs tradicinis kaimas, su savo struktūra, architektūrine raiška, etnokultūrine tradicija. Ji saugoma viešajam pažinimui ir naudojimui, moksliniam pažinimui bei viešajai pagarbai. Jos reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdis yra archeologinis-etnokultūrinis-architektūrinis-želdynų.
20. Remdamasis skundžiamame sprendime aptartu teisiniu reglamentavimu bei specialiojo teritorijų planavimo dokumentais (nutarties 17 – 19 pastraipos), pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ginčo žemės sklype terasos statyba nėra galima. Tokiu atveju, kai ginčo žemės sklype ginčo statinio statyba visiškai nėra galima, reiškia, kad savavališkos statybos padarinius galima pašalinti vieninteliu būdu – juos nugriaunat ir kitos alternatyvos šiuo atveju nėra. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ginčo žemės sklype terasos statyba nėra galima, pagrįstai nepasisakė dėl Inspekcijos nurodymu paskirto reikalavimo proporcingumo. Hipotetiniais pamąstymais teismo sprendimas nėra argumentuojamas.
21. Kiti apeliacinio skundo motyvai taip pat neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
22. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.