- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- A15.-2107-1036/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00788-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Pažeidėjas
- C. B.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Ugnei Rėkutei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui C. B. (C. B.), Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Rugilei Jaskelevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje C. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Turkmėnijos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 450 straipsnio 3 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
C. B. surašytas protokolas pagal ANK 450 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis 2019 m. spalio 7 d., apie 16:00 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos išvykstančių krovininių tikrinimo kanalą, krovininiu automobiliu Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gabenančiu 34829 kg krovinį, gabendamas išregistruotu vilkiku, išregistruotas priekabas nepateikė būtino turėti leidimo vykdyti tarptautinius krovinių pervežimus, suteikiančio teisę vykti per Lietuvos Respubliką. Dėl ko, šiais savo veiksmais, pakartotinai per vienerius metus po administracinių nuobaudų skyrimo pažeidė 2008 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3–196 „Dėl leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus pavyzdžių patvirtinimo“ 7 punktą, draudžiantį vykdyti tarptautinius krovinių vežimus be tinkamo leidimo.
C. B. teismo posėdžio metu nesutiko su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu ir parodė, kad jis turėjo kelionės leidimą ir visus reikalingus dokumentus. Nenorėjo pažeisti įstatymų, domėjosi kokie dokumentai yra būtini, buvo įsitikinęs, kad leidimas yra tinkamas, buvo jį apiforminęs. Iš pradžių muitinės darbuotoja uždėjo ant leidimo antspaudą, jokių pretenzijų neturėjo, tačiau vėliau pasakė, kad jis netinkamas. Pažiūrėjo visus dokumentus, pareikalavo darbo sutarties ir įgaliojimų, jis viską pateikė. Vėliau pasakė, kad įmonė yra Vokietijos, o jis Turkmėnistano pilietis, todėl leidimas netiks ir viskas.
Institucijos atstovė R. J. teismo posėdžio metu palaikė protokole išdėstytą administracinį kaltinimą ir parodė, kad nors protokole nepažymėta, bet teismui pateikto leidimo antroji pusė nebuvo užpildyta, todėl laikoma, kad leidimas neužpildytas visiškai ir tai prilyginama būtino leidimo nepateikimui. Leidime nebuvo užpildyta skiltis „Išvažiavimas“, kur reikia ranka automatine rašymo priemone įrašyti valstybės sienos kirtimo vietą, datą ir pasirašyti, o to padaryta nebuvo. Leidime nerašoma, kad asmuo pats turėtų pildyti šią skiltį. Pripažino, kad susiklosčiusi tokia situacija, kad toks teisinis reguliavimas ir leidimo forma tarpusavyje nesuderinta. Parodė, kad jokios pasekmės dėl nusižengimo nekilo. Taip pat paaiškino, kad automobilis buvo išregistruotas ir priklauso Turkmėnistano įmonei ar fiziniam asmeniui, o šiuo atveju leidimas išduotas Vokietijos įmonei, tačiau kelionės leidimas turėjo būti išduotas Turkmėnistanui.
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
ANK 450 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais be kelionės leidimo, su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio ar neužpildytu leidimu. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, už šio straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai. Iš byloje esančio registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad C. B. 2019 m. birželio 14 d., 2019 m. birželio 10 d. ir 2019 m. gegužės 29 d. buvo baustas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 450 straipsnio 2 dalyje padarymą (b. l. 14–17). Pažymėtina, kad ši teisės norma yra blanketinė, todėl kiekvienu atveju turi būti nustatytas konkretus teisės akto reikalavimo pažeidimas. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 12 straipsnyje nustatyta, kad keleivių ir krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos reglamentai ir Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės ir Krovinių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 3-196 (toliau – Įsakymas) buvo patvirtintos Leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus pildymo taisyklės „Dėl leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus pavyzdžių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), kurios privalomos Europos Bendrijos valstybių narių ir ne Europos Bendrijos valstybių narių vežėjams bei jų transporto priemonių vairuotojams, vykdantiems tarptautinius krovinių vežimus.
C. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už Įsakymu patvirtintų Taisyklių 7 punkto reikalavimų nevykdymą. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja, administracinį protokolą surašiusi Muitinės vyresnioji inspektorė V. G. parodė, kad į išvykimo iš Lietuvos Respublikos krovininių transporto priemonių aikštelę atvyko krovininis automobilis Volvo su vokiškais numeriais, vairuojamas Turkmėnistano piliečio. Vairuotojas pateikė sąskaitą-faktūrą, leidimą, CMR važtaraščius bei eksporto manifestą. Liudytoja patikrinusi visus dokumentus atžymėjo leidimą kaip tinkamai užpildytą. Tačiau iš pateiktos sąskaitos-faktūros pastebėjo, kad buvo sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris, kuriuo vilkiko savininku tapo Turkmėnistano pilietis ir vilkikas negali būti Vokietijos piliečio ar įmonės nuosavybe, todėl turi būti pateiktas Turkmėnistano leidimas, t. y. tos šalies savininko leidimas. Taip pat ir iš CMR važtaraščio matyti, kad gavėjas Turkmėnistano pilietis. Todėl liudytoja protokole parašė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė leidimo, nes buvo pateiktas netinkamas Vokietijos leidimas, t. y. niekinis leidimas. Iš byloje esančio CMR važtaraščio (b. l. 38), kuris nustato vežėjo ir gavėjo tarpusavio santykius, pareigas bei atsakomybes, matyti, kad prekės gavėjas yra Turkmėnistano pilietis, o vežėjas Vokietijos įmonė, kuri nurodyta ir leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 45), kurio forma patvirtinta Įsakymu, skiltyje vežėjas. Pažymėtina, kad tiek pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 27 straipsnį, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.808 straipsnį krovinio vežimo sutartyje vežėjas pagal priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį, pateikti transporto priemonę, pagal važtaraštį nuvežti jam patikėtą krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį. Iš byloje esančios darbo sutarties ir įgaliojimo (b. l. 46–47, 61–62), matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba Vokietijos įmonėje (duomenys neskelbtini), kuri užsiima tarptautinių krovinių gabenimo darbais, ir kuri pagal sudarytą krovinio vežimo sutartį prisiėmė pareigą pristatyti krovinį gavėjui, t. y. liudytojos nurodytam vilkiko savininkui pagal pirkimo-pardavimo sandorį. Akcentuotina, kad Krovinių tarptautinių vežimų kelių transporto taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 497, 23 punkte be kita ko įtvirtinta, kad kelionės leidimai, kurie pagal tarpvalstybinius susitarimus suteikia teisę transporto priemonei įvažiuoti į kitos valstybės teritoriją, išduodami būtent vežėjams. Taigi tiek pagal paties leidimo formoje, kuri patvirtinta Įsakymu, esančią skiltį – „Vežėjas“ ir įrašu – „Pildo vežėjas“, tiek pagal pačio Įsakymo patvirtintą Tvarką, tiek pagal Krovinių tarptautinių vežimų kelių transporto taisyklės, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 497, matyti, kad kelionės leidimas yra išduodamas krovinio vežėjui, o ne fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuriam nuosavybes teise priklauso krovinys ar krovinį gabenanti transporto priemonė. Svarbu akcentuoti ir tai, kad teisinis reguliavimas nenumato imperatyvo, įpareigojančio krovinius tarptautiniais maršrutais vežti tik vežėjui nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis. Nei kelionės leidimo formoje, nei leidimo pildymo taisyklėse nenumatyta atskiras skiltis ir nieko nesakoma apie pareiga įrašyti ir gabenamos prekės savininko duomenis. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pagal CMR važtaraštį vežėjas yra Vokietijos įmonė (duomenys neskelbtini), kuriai ir išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29,30; 45). Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą svarbu akcentuoti, kad teisės aktai nenumato pareigos leidimą pildyti krovinio gavėjo ir/ar siuntėjo vardu. Be to, krovinio vežėjas nebūtinai turi sutapti su krovinio savininku, todėl Institucijos pozicija, kad kelionės leidimas turėjo būti išduotas Turkmėnistano juridiniam ir/ar fiziniam asmeniui, laikytina nepagrįsta ir neatitinkanti teisinio reguliavimo.
Institucija taip pat konstatavo, kad C. B. neturėjo kelionės leidimo, nes pagal pateikto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) antrojoje pusėje esančioje skiltyje „Išvažiavimas“ nenurodė krovinio pakrovimo vietos, datos ir nepasirašė, kaip įpareigoja Taisyklių 6.3. papunktis. Liudytoja V. G. paaiškino, kad leidimas iki galo nebuvo užpildytas, nes kitoje leidimo pusėje pagal instrukciją turėjo būti užpildyta išvykimo įstaiga – (duomenys neskelbtini), ir data, o Taisyklių 7 punkte numatyta, kad draudžiama vykdyti tarptautinius krovinių vežimus be leidimo, su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio leidimu, neužpildytu ir (ar) nepažymėtu leidimu bei kad leidimas laikomas neužpildytu, jei neužpildyta bent viena privaloma pildyti skiltis, todėl C. B. administracinėn atsakomybėn traukiamas už Taisyklių 7 punkto reikalavimų pažeidimus. Konstitucinėje doktrinoje nurodyta, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra ir teisinis aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja reikalavimus įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris, inter alia, suteiktų galimybę teisinių santykių subjektams žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, kad jie galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, teisės normos būtų nustatomos iš anksto, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas būtų aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktuose nebūtų nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-850-92/2014).
Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad Įsakymu patvirtintos formos leidimas yra klaidinantis. Leidimo antrojoje pusėje skiltis „Išvažiavimas“ yra grafoje „Lietuvos Respublikinės muitinės žymos“, kurioje nurodyta „Data ir muitinės spaudas“. Pažymėtina, kad pati Institucijos atstovė pripažino, kad leidimo formoje nerašoma, kad asmuo turėtų pats pildyti skiltį „Išvažiavimas“ ir pripažino, kad susiklosčiusi tokia situacija, kad teisinis reguliavimas ir leidimo forma tarpusavyje nesuderinta. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja V. G., surašydama administracinį kaltinimą nenurodė, kad asmuo pažeidė Įsakymų patvirtintų Taisyklių 6.4. papunktį ir tai nurodė tik teismo posėdžio metu. Ta pati liudytoja V. G. pamačiusi leidimą jį pažymėjo muitinės spaudu nurodytoje skiltyje, tuo patvirtindama, kad muitinės procedūros atliktos tinkamai, jos baigtos. Tik vėliau dėmesį atkreipė į tai, kad pasikeitė vilkiko Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas. Akcentuotina, kad muitinės procedūras atliekanti inspektorė galėjo atkreipti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dėmesį ir pasiūlyti užpildyti reikiamą skiltį, atsižvelgiant ir į tai, kad tokios leidimo skilties neužpildymas jokių teisinių pasekmių nesukėlė ir negalėjo sukelti, o ne formaliai vertinti situaciją ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Vien tai, kad, Institucijos atstovės ir liudytojos teigimu, kiti vežėjai leidimo skiltyje „Išvažiavimas“ patys nurodo vietą ir datą bei tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baustas už analogiško nusižengimo padarymą, negali būti pagrindu taikyti C. B. administracinę atsakomybę. C. B., pildydamas kelionės leidimą, nepažymėjo skilties „Lietuvos Respublikos muitinės žymos“, tačiau to nepadarė dėl leidimo formos dviprasmiškumo. Viena vertus, Taisyklėse nurodyta, kad tai turi daryti vežėjas, tačiau pačio leidimo formoje aiškiai skiltis aiškiai įvardinta kaip „Lietuvos Respublikos muitinės žymos“. Kaip nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kadangi jau yra baustas už tokio nusižengimo padarymą, jis domėjosi teisės aktais, reglamentuojančiais tarptautinius krovinių vežimus, turėjo visus būtinus dokumentus, nenorėjo pažeisti įstatymo ir galvojo, kad turimas leidimas yra tinkamai užpildytas. Esant nagrinėjamai situacijai, (neužpildyta skiltis „Lietuvos Respublikos muitinės žymos“), negali būti prilyginama tokia situacijai, jog asmuo sąmoningai ir tyčia neužpildė leidimo, ir taip pažeidė teisinį reguliavimą. Kitoks aiškinimas prieštarautų elementariai logikai, teisingumo ir protingumo kriterijams.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nebuvo padaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutarė:
Administracinio nusižengimo bylą dalyje, kurioje C. B. (C. B.), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 450 straipsnio 3 dalį, nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus