Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo B. V. atstovės advokatės G. G. ir atsakovės R. V. atstovo advokato R. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3675-752/2017 pagal ieškovo B. V. ieškinį atsakovei R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, bei atsakovės R. V. patikslintą priešieškinį ieškovui B. V. dėl atgręžtinio reikalavimo įvykdžius prievolės dalį, nustatymo, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines teises sukėlė nuo 2009 m. sausio 1 d., kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu, trečiasis asmuo akcinė bendrovė DNB bankas, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas B. V. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės R. V. 2003-03-01 Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 244, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „V.“, o atsakovei palikti santuokinę pavardę „V.“; nustatyti nepilnamečio sūnaus A. V., gimusio (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su atsakove; nepilnamečio sūnaus A. V. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę; po santuokos nutraukimo nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. V. tvarką, pagal šalių abipusį susitarimą; po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 30 Eur vidutinės rinkos vertės, o atsakovei priteisti 15 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkančią transporto priemonę; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė prieš DNB banką nemodifikuojama ir vykdoma pagal kredito sutarties sąlygas; nutraukus santuoką, nepriteisti materialinio išlaikymo atsakovei iš ieškovo, ir ieškovui iš atsakovės; iš atsakovės priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad gyvenant santuokoje, pasikeitė šalių požiūriai į moralines, materialines vertybes, išaiškėjo didesni charakterių skirtumai, kurie lėmė nesutarimus tarpusavio santykiuose. Šalys faktiškai kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda, todėl šiuo metu šalių santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę ir nėra galimybės jų atnaujinti. Kadangi šiuo metu šalių sūnus A. V. gyvena kartu su atsakove, ieškovas neprieštarauja, jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Išlaikymas A. V. iš ieškovo jau yra priteistas, todėl pakartotinai išlaikymas nepriteistinas. Šalims dėl bendravimo su sūnumi tvarkos pavyksta susitarti, todėl bendravimo tvarka turi būti nustatyta šalių abipusį susitarimą. Nurodė, kad šalys gyvendami santuokoje bendro nekilnojamojo turto neįgijo. Ieškovo vardu įregistruotas automobilis Nissan Patrol, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsigytas iki santuokos, todėl nedalintinas, o santuokos metu įgytas automobilis Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 30 Eur vidutinės rinkos vertės priteistinas ieškovui, o atsakovei priteistina 15 Eur piniginė kompensacija. Santuokos metu sudaryta kredito sutartis su banku AB DNB 37 650 Eur paskolai gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , remontui gauti, todėl po santuokos nutraukimo prievolė bankui nemodifikuojama ir vykdoma pagal kredito sutarties sąlygas. Nurodė, kad išlaikymo iš atsakovės ieškovas nereikalauja.Atsakovė R. V. atsiliepime į ieškinį sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl šalių pavardžių po santuokos nutraukimo, nepilnamečio sūnaus A. V. gyvenamosios vietos nustatymo, dėl automobilio Opel Omega priteisimo ieškovui, o jai 15 Eur piniginės kompensacijos priteisimo. Atsakovė nesutiko su ieškinio reikalavimu, kad prievolė AB DNB bankui būtų nemodifikuojama, kadangi ieškovas visiškai nedengia paskolos ir piktnaudžiauja tuo, kad prievolės užtikrinimui AB DNB bankui yra įkeistas atsakovės asmeninis turtas. Atsakovės nuomone, prievolė turi būti padalinta lygiomis dalimis, paliekant atsakomybę pagal prievolę solidaria.Atsakovė pateikė priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, kuriuose prašė priteisti iš ieškovo atsakovei pusę dengiant paskolą įmokėtos pinigų sumos – 7000 Eur. Nurodė, kad prievoles pagal 2006-06-27 šalių su AB DNB banku pasirašytą kreditavimo sutartį Nr. 141 (su vėlesniais pakeitimais) vykdo tik atsakovė, per laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2015-03-31 atsakovė į ieškovo sąskaitą įmokėjo 13 938,64 Eur, todėl iš ieškovo turi būti priteista pusė atsakovės sumokėtos sumos. prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tada, kai šalys nustojo gyventi kartu, t. y. nuo 2009 m. sausio 1 d.Ieškovas priešieškinių reikalavimus prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovė neįrodė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 m. reikalavimas yra visiškai nepagrįstas. Kadangi paskola buvo paimta šeimos poreikių patenkinimui, todėl prievolė pagal paskolą bankui turi išlikti solidari. Atsakovė reikalavimas iš ieškovo priteisti 7 000 Eur yra netikslus, nes iš atsakovės 13 938,64 Eur sumokėtos sumos atsakovei tenkanti ½ dalis kreditorinio įsipareigojimo vykdymui sudarytų 6 969,32 Eur. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad yra pervedusi į ieškovo sąskaitą 13 938,64 Eur. Nurodė, kad iš jo banko sąskaitos matyti, kad jis mokėjo bankui įmokas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė šalių santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliko jų turėtas pavardes „V.“ ir „V.“; išlaikymo iš šalių viena kitos atžvilgiu nepriteisė; nustatė nepilnamečio sūnaus A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove ir sūnau lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę; nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. V. tvarką, pagal šalių abipusį susitarimą; po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 30 Eur vidutinės rinkos vertės, o atsakovei priteisė 15 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkančią transporto priemonę; nustatė, kad po santuokos nutraukimo šalių prievolė pagal 2006-06-27 Kreditavimo sutartį Nr. 141 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), sudarytą tarp šalių ir AB DNB banko, nemodifikuojama ir vykdoma pagal kredito sutarties sąlygas; nustatė, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 m. sausio 1 d.; vidiniuose šalių tarpusavio santykiuose nustatė, kad visus įsipareigojimus, susijusius su 2006-06-27 Kreditavimo sutarties Nr. 141, sudarytos tarp šalių ir AB DNB banko, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais vykdymu, nuo 2009 m. sausio 1 d. šalys turi vykdyti bendrai, lygiomis dalimis, o vienai iš šalių nevykdant solidarių įsipareigojimų, kita šalis, įvykdžiusi prievolę, įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo iš kitos šalies; atmetė priešieškinio reikalavimą dėl 7 000 Eur priteisimo atsakovei iš ieškovo; priteisė iš atsakovės ieškovui 1 486,26 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė iš ieškovo atsakovei 140,70 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė iš atsakovės valstybei 9 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, abu sutuoktiniai pripažino, kad jų šeima yra iširusi, kad nuo 2009 m. jie kartu negyvena ir neveda bendro ūkio, nors byloje yra duomenų, kad 2009-07-17 ir 2010-06-16 šalys su AB DNB banku sudarė susitarimus dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau teismo vertinimu ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog šalys tuo metu dar vedė bendrą ūkį ir tik įrodo, kad šalys, kaip solidarią prievolę pagal 2006-06-27 Kreditavimo sutartį Nr. 141 turintys asmenys, ėmėsi priemonių dėl pradelstų įsipareigojimų vykdymo. Dėl santuokoje įgyto turto ir kreditorinių prievolių padalijimo. Teismas ieškinio reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir įsipareigojimų vykdymo pripažino pagrįstais ir tenkintinais. Teismas nustatė, kad gyvenant santuokoje, 2006-06-27 šalys sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 141 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), su banku AB DNB, 37 650 Eur paskolai gauti. Paskolą šalys ėmė gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), remontui ir prievolės įvykdymas užtikrintas atsakovės asmeninio turto hipoteka. Kadangi atsakovė ir trečiasis asmuo AB DNB bankas su ieškovo reikalavimu nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė prieš banką nemodifikuojama ir vykdoma pagal kredito sutarties sąlygas, sutiko, todėl nesant ginčo tarp šalių, po santuokos nutraukimo prievolės AB DNB bankui pagal 2006-06-27 Kreditavimo sutartį Nr. 141 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) teismas nemodifikavo ir paliko vykdyti pagal kredito sutarties sąlygas. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Nesant ginčo dėl šių ieškovo reikalavimų, teismas juos tenkino. Teismas konstatavo, kad išlaikymo priteisimo klausimas jau yra išspręstas. Dėl priešieškinio reikalavimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalių turtinėms teisėms momento. Teismas konstatavo, kad nustačius, jog šalys nustojo gyventi kartu nuo 2009 m. sausio 1 d., yra teisinis ir faktinis pagrindas tenkinti priešieškinio reikalavimą ir nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 m. sausio 1 d.Dėl atsakovės priešieškinio atgręžtinio reikalavimo ir bendraskolių prievolės vykdymo kreditoriui. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovės atlikti skaičiavimai netikslūs ir ji nepagrįstai nurodė, kad per laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2015-03-31 į ieškovo sąskaitą ji įmokėjo 13 938,64 Eur sumą. Iš DNB banko teismui pateiktos informacijos apie šalių atliktus mokėjimus pagal kredito sutartį į B. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2009-01-01 (šalių bendro gyvenimo pabaigos) iki 2016-06-07 (priešieškinio pareiškimo), teismas nustatė, kad šiuo laikotarpiu ieškovas yra sumokėjęs daug didesnes, nei nurodė atsiliepime į priešieškinį, pinigų sumas: 17 000,91 Lt ir 1 674,18 Eur paskolos, 29 223,56 Lt ir 1591,30 Eur palūkanų bei 42,98 Lt ir 1,20 Eur delspinigių, t. y. šiuo laikotarpiu ieškovas iš viso sumokėjo 16 666,65 Eur sumą. Nurodė, kad reikšdama atgręžtinį reikalavimą, atsakovė ieškovo sumokėtų įmokų nevertino, o ieškovas jų taip pat neapskaičiavo ir įskaityti neprašė. Be to, teismo vertinimu visiškai neaiškiu pagrindu atsakovė prašė priteisti iš ieškovo pusę jos sumokėtų įmokų už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2015-03-31, o ne nuo šalių bendro gyvenimo pabaigos iki priešieškinio pareiškimo. Nors teismo vaidmuo nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas yra aktyvus, tačiau nagrinėdamas sutuoktinių turtinius reikalavimus, teismas negali išeiti už pareikštų reikalavimų ribų ar imtis ginti reikalavimo nepareiškusio sutuoktinio teisių. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės pareikštas atgręžtinis reikalavimas nėra pagrįstas byloje surinktais įrodymais ir negali būti tenkinamas. Atsakovė reikalavimą prievolę kreditoriui AB DNB bankui pagal 2006-06-27 kredito sutartį Nr. 141 (su vėlesniais pakeitimais), nuo 2015 m. balandžio 1 d. padalyti šalims lygiomis dalimis per pusę teismas pripažino iš esmės pagrįstu ir tenkintinu. Teismo vertinimu, tiek ieškovui, tiek trečiajam asmeniui šis reikalavimas turėjo būti suprantamas, kad atsakovė tik prašo nustatyti, jog visus įsipareigojimus su ieškovu jie turi vykdyti lygiomis dalimis. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu, esant šiam teisiniam reglamentavimui, vidiniuose šalių tarpusavio santykiuose nustatytina, kad visus įsipareigojimus, susijusius su 2006-06-27 Kreditavimo sutarties Nr. 141, sudarytos tarp šalių ir DNB banko, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais vykdymu, nuo 2009 m. sausio 1 d. jie turi vykdyti bendrai, lygiomis dalimis, o vienai iš šalių nevykdant solidarių įsipareigojimų, kita šalis, įvykdžiusi prievolę, įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo iš kitos šalies.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovo atstovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 m. sausio 1 d. ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimą - nutraukiant santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 m. sausio 1 d. – atmesti; prašė iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismui nusprendus šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsirado tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51-3.54 str.). Tik sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Teismas konstatavo, kad abi šalys yra kalti dėl santuokos iširimo, dėl šios priežasties negalėjo būti tenkintas kaltosios dėl santuokos nutraukimo šalies (atsakovės) reikalavimas nustatyti faktą, nuo kokios konkrečios datos santuokos iširimas šalims sukėlė teisines pasekmes;Teismas negalėjo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 m. sausio 1 d., nes teismas sprendime konstatavo, kad po 2009-01-01, t. y., 2009-07-17 ir 2010-06-16, šalys kaip kredito gavėjai, su AB DNB banku sudarė susitarimus dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo. Dėl šios priežasties teismo sprendimas šioje dalyje yra naikintinas; Teismas priimto sprendimo dalyje dėl konkretaus termino nustatymo, nuo kada šalims teisines pasekmes sukėlė santuokinių ryšių nutrūkimas, tinkamai nemotyvavo, todėl šioje dalyje yra nepagrįstas ir sprendimo turinys neatitinka imperatyvių CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų;Teismas nevertino, kad atsakovė, reikšdama reikalavimą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sukėlimo momento, galimai siekė dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams ir/ar nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita.Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimą skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:Skunde nenurodytos faktinės aplinkybės pagrindžiančios apeliacinį skundą. Byloje yra pateikti įrodymai, kad šalių santuoka faktiškai nutrūko nuo 2009 m. pradžios;Byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad prievoles kreditoriui vykdo tik atsakovė.Apeliaciniame skunde atsakovės atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimo dalį, kurioje buvo atmestas priešieškinio reikalavimas ir šioje dalyje priešieškinį patenkinti - priteisti iš ieškovo 7 000 Eur atsakovės įmokėtų lėšų; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Priešieškinio reikalavimas priteisti atsakovei pusę sumokėtos sumos, neprieštarauja CK 6.9. straipsnio 1 dalies normai. Būtina įvertinti aplinkybę, kad bylos medžiagoje pateikti įrodymai patvirtina, jog nuo 2014 m. rudens kreditorius atsakovei neteikė pilnos informacijos apie prievolės vykdymo eigą. Teismas nustatė, kad pagal kreditoriaus pateiktą informaciją atsakovė per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2016-06-07 sumokėjo kreditoriui pervesdama į ieškovo sąskaitą 19 707,17 Eur. Priešieškinio reikalavimo suma priteisti pusę iki 2015 m. kovo mėnesio 31 d. dengiant paskolą įmokėtų pinigų – 7 000 Eur neturi esminės reikšmės, nes galutinis bendraskolių įmokėtų pinigų kiekis bus įvertintas įvykdžius visą prievolę. Nėra jokios įstatymo normos, o bylos medžiagoje įrodymų neleidžiančių patenkinti priešieškinio reikalavimą ir priteisti pusę atsakovės įmokėtos pinigų sumos vykdant solidariąją prievolę;Teismas nepagrįstai nustatė, kad netenkinamos išlaidos patirtos iki ieškinio padavimo;Už ieškinio pirmą reikalavimą išlaidos ieškovui negalėjo būti priteistos, nes santuoka buvo nutraukta ir dėl ieškovo kaltės, kaip nurodyta ieškinyje, o ginčo šioje dalyje nėra. Ieškovas neturi pagrindo prašyti pakeisti savo pavardę, o spręsti dėl atsakovės pavardės įstatymas nesuteikia ieškovui teisės. Tai, kad ieškovas neprašo priteisti jam materialinį išlaikymą ir nesiūlo jo atsakovei nėra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nereiškė reikalavimo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu. Nepilnametis sūnus gyvena su atsakove ir yra jos, ir Airijos valstybės išlaikomas. Sūnaus lėšų tvarkytoja yra atsakovė, todėl nėra jokio pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kaip ir už reikalavimą nenustatyti bendravimo tvarkos, nes ieškovui bendravimas su sūnumi beveik nereikalingas.Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:Atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas grindžiamas argumentais ir teisės normomis, kurios nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos. Nors apeliacinis skundas grindžiamas tariamais CK 1.5 ir 6.38 straipsnių 1 dalies pažeidimais, tačiau apeliaciniame skunde nėra nurodyta kokiu būdu ieškovas pažeidžią šią teisės normą. Šiuo atveju sprendžiant dėl atgręžtinio reikalavimo pagrįstumo, manytina, prievolių vykdymo principai apskritai nėra reikšmingi, kadangi ieškovas neturi jokių prievolių atsakovei, o pagal kredito sutartį yra įsipareigojęs bankui; Byloje nėra įrodytos aplinkybės, susijusios su tariamu ieškovo nesąžiningumu;Atsakovė netinkamai vertina teismo pareigą šeimos bylose būti aktyviam.Atsiliepimuose į šalių apeliacinius skundus trečiasis asmuo prašė dėl šalių apeliacinių skundų spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimo dalis, kuri susijusi su banko interesais yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina galioti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Apeliaciniu skundu ieškovas B. V. ginčija skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių ieškovo B. V. ir atsakovės R. V. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 m. sausio 1 d. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kurioje buvo atmestas priešieškinio reikalavimas ir šioje dalyje priešieškinį patenkinti – priteisti iš ieškovo 7000 Eur atsakovės įmokėtų lėšų, be to, nurodo, kad neteisingai buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl sprendimo dalies, kuriuo nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 m. sausio 1 d.

Ieškovas B. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismui konstatavus, jog abi šalys yra kaltos dėl santuokos iširimo, negalėjo būti tenkintas kaltosios dėl santuokos nutraukimo šalies (atsakovės) reikalavimas nustatyti faktą, nuo kokios konkrečios datos santuokos iširimas šalims sukėlė teisines pasekmes. Be to, teismas konstatavo, kad po 2009-01-01, t. y., 2009-07-17 ir 2010-06-16, šalys kaip kredito gavėjai, su AB DNB banku sudarė susitarimus dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, todėl ir dėl šios priežasties negalėjo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 m. sausio 1 d.CK 3.67 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms reisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu ( CK 3.67 str. 2 d.).CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nereglamentuota, ar teismas gali taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium, kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad remiantis CK 3.61 straipsnio 3 dalimi, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai). Kai dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, abu jie laikomi iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esant abiejų sutuoktinių kaltei išnyksta pagrindas taikyti sankcijas vienam sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali būti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iširimo, kartu nėra pagrindo drausti naudotis CK 3.67 straipsnio 2 dalies teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms. Sisteminis CK 3.67 straipsnio 2 dalies ir CK 3.61 straipsnio 3 dalies aiškinimas lemia, kad kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, bet kuris iš jų gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra kliūtis teismui taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Kadangi pirmosios instancijos teismas santuoką tarp šalių nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad negalėjo būti tenkinamas atsakovės, kaip kaltosios dėl santuokos nutraukimo šalies reikalavimas nustatyti faktą, nuo kokios konkrečios datos santuokos iširimas šalims sukėlė teisines pasekmes.Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai nustojo gyventi kartu nuo 2009 m. sausio 1 d., nuo to laiko bendro ūkio netvarkė, naujų prievolių neįgijo. Teismas konstatavo, kad šalys nesutaria dėl 2006-06-27 Kreditavimo sutartimi (su vėlesniais pakeitimais) prisiimtos solidarios prievolės vykdymo, tačiau naujomis prievolėmis nelaikė šalių ir AB DNB banko 2009 m. liepos 17 d. ir 2010 m. birželio 16 d. Susitarimus dėl Kreditavimo sutarties Nr. 141 sąlygų pakeitimo (t. 2, b. l. 46-86). Teisėjų kolegija sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais, dėl ko atmestinas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad dėl Kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo negalėjo būti nustatytas faktas, nuo kokios konkrečios datos santuokos iširimas šalims sukėlė teisines pasekmes.

Dėl atsakovės R. V. atgręžtinio reikalavimo

Byloje nustatyta, kad 2006-06-27 šalys su AB DNB banku pasirašė kreditavimo sutartį Nr. 141 (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurią bankas suteikė 130 000 Lt kreditą atsakovei priklausančio gyvenamojo namo remontui, kas atitinka 37650,60 Eur. Paskolos suma buvo išmokėta į ieškovo B. V. sąskaitą. Šalys pripažino, kad prievolė AB DNB bankui yra solidari. Atsakovė nurodė, kad įsipareigojimus pagal kredito sutartį vykdė tik atsakovė, per laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. kovo 31 d. įmokėjusi į ieškovo sąskaitą 13938,64 Eur, todėl prašė priteisti iš ieškovo pusę atsakovės įmokėtų pinigų – 7000 Eur.CK 6.9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Tai, ko vienas iš bendraskolių dėl savo nemokumo nesumoka solidariąją pareigą įvykdžiusiam skolininkui, turi padengti lygiomis dalimis kiti bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai jų skolos dalys yra nelygios.Pagal banko pateiktą informaciją ir sąskaitų išrašus pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. kovo 31 d. atsakovė į ieškovo nurodytą sąskaitą pagal kredito sutartį iš viso yra sumokėjusi 13689,22 Eur. Laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2016-06-07 (priešieškinio pareiškimo), ieškovas B. V. pagal kredito sutartį yra sumokėjęs 16666,65 Eur, o atsakovė per tą patį laikotarpį – sumokėjusi 19707,17 Eur. Bendrai nurodytu laikotarpiu šalys sumokėjo 36373,82 Eur.Iš šių duomenų matosi, kad atsakovė reikšdama atgręžtinį reikalavimą, ieškovo indėlio į paskolos grąžinimą nevertino, todėl darytina išvada, kad atsakovė neįrodė atgręžtinio reikalavimo atsiradimo pagrindo. Nors atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas CK 1.5 straipsnio 1 dalies ir 6.38 straipsnio 1 dalies pažeidimais, tačiau apeliaciniame skunde nėra nurodyta kokiu būdu ieškovas pažeidė šias teisės normas. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje nagrinėjamojoje byloje, sprendžiant klausimą dėl atgręžtinio reikalavimo pagrįstumo, prievolių vykdymo principai nėra reikšmingi, kadangi pagal kredito sutartį ieškovas yra įsipareigojęs bankui, o ieškovo nesąžiningumo fakto atsakovė neįrodinėjo jokiais objektyviais įrodymais.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu buvo atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo 7000 Eur, todėl atsakovės apeliacinis skundas dalyje dėl atgręžtinio reikalavimo netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Atsakovė skundžia teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos medžiagoje pateiktų įrodymų, atstovavimo sutarties, susirašinėjimo renkant įrodymus, turinčius reikšmės bylai, todėl pažeidė CPK normas, reguliuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Prašo priteisti atsakovei žyminį mokestį ir išlaidas už advokato teisinę pagalbą pagal bylos medžiagoje pateiktus įrodymus patvirtinančias išlaidas.Į bylą pateikta 2014 m. rugsėjo 3 d. atstovavimo sutartis, kuria R. V. pavedė advokatui R. L. ją atstovauti Kauno apylinkės teisme dėl santuokos nutraukimo (t.1, b. l. 81). Atsakovė byloje pateikė 2014 m. rugsėjo 3 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 738040, iš kurio matosi, kad advokatui už atstovavimą ir dokumento surašymą sumokėjo 500 Lt. Taip pat pateikė 2014 m. rugsėjo 15 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 738042, iš kurio matosi, kad advokatui R. L. už atstovavimą ir dokumento surašymą sumokėjo 1500 Lt., iš viso 2000 Lt (579,24 Eur). Nors procesiniai dokumentai buvo surašyti ir teismui pateikti vėliau, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pinigų priėmimo kvitai nesusiję su nagrinėjama byla, nes apmokėti iki bylos iškėlimo. Atsakovė byloje kitokių atstovavimo išlaidų nepatyrė, todėl darytina išvada, kad pateikti pinigų apmokėjimo kvitai patvirtina šioje byloje atsakovės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).Iš bylos procesinių dokumentų matosi, kad advokatas R. L., atstovaudamas atsakovę R. V. byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį (t. 1, b. l. 85), priešieškinį (t. 1, b. l. 110), patikslintą priešieškinį (t. 2, b. l. 107) bei atstovavo atsakovę teismo posėdžiuose. Atsakovės patirtos išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčio dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimus tenkinus 67 proc., yra pagrindas iš ieškovo atsakovei priteisti 388,09 Eur turėtų atstovavimo išlaidų. Kadangi iš ieškovo atstovei yra priteista 140,70 Eur t. y. 67 proc. jos sumokėto žyminio mokesčio, todėl apeliacinio skundo argumentas priteisti visą sumokėtą žyminį mokestį netenkinamas.Apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingo žyminio mokesčio dydžio priteisimo ieškovui atmestini, kadangi ieškinio pareiškimą patenkinus, ieškovui pagrįstai priteistas iš atsakovės jo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).

Dėl procesinės bylos baigties

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą sprendimą, tačiau neteisingai taikė procesinės teisės normas, paskirstydamas šalių bylinėjimosi išlaidas. Dėl šios priežasties teismo sprendimas keičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje, padidinant iš ieškovo atsakovei priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 528,79 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimą pakeisti bylinėjimosi išlaidų dalyje.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje iš ieškovo B. V. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. V. a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas 140,70 Eur bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 528,79 Eur (penkių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 79 euro centų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.