Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. Z. (Anatolij Zolotuchin) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4166-232/2012 pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Spausdintuvų centras“ dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo ir bankroto proceso ne teismo tvarka nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2010 m. spalio 25 d. UAB „Spausdintuvų centras“ kreditorių susirinkimas nutarė pradėti bendrovės neteisminę bankroto procedūrą, bankroto administratoriumi paskyrė V. K. (toliau – administratorė); 2010 m. gruodžio 17 d. kreditorių susirinkimas patvirtino BUAB „Spausdintuvų centras“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, tarp jų ir trečios eilės kreditoriaus A. Z. 80 000 Lt reikalavimą, kuris kildinamas iš bendrovei suteiktos paskolos. 2012 m. vasario 8 d. A. Z. pateikė bendrovei prašymą patikslinti jo kreditorinį reikalavimą, padidinant jį 21 336 Lt suma. 2012 m. kovo 1 d. kreditorių susirinkimas trečiuoju darbotvarkės klausimu nutarė netvirtinti A. Z. 21 336 Lt papildomo kreditorinio reikalavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal atskirojo skundo, kuriuo kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijoje keliamas klausimas dėl Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies ir 24 straipsnio 5 dalies ir 27 straipsnių santykio. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti patikslintą jo kreditorinį reikalavimą UAB „Spausdintuvų centras“ bankroto procese, kuris vykdomas ne teismo tvarka. Ieškovas taip pat prašo nutraukti UAB „Spausdintuvų centras“ bankroto procesą ne teismo tvarka. Skundžiama nutartimi teismas nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, motyvuodamas tuo, kad ieškovo reikalavimas dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo ir bankroto proceso ne teismo tvarka nutraukimo yra nesuderinami procesiniai veiksmai. Teismas išaiškino, kad ieškovas, siekdamas apginti savo teises, turi galimybę kreiptis į teismą bendra ginčo teisenos tvarka, prašydamas priteisti skolą iš atsakovo arba kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, bankroto proceso ne teismo tvarka nutraukimo ir reikšti savo kreditorinį reikalavimą teisminėje bankroto byloje. Apelianto teigimu, jis teikia teismui ieškinį dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo, o tai yra turtinio pobūdžio reikalavimas, dėl ko bankroto procesas ne teismo tvarka turi būti perkvalifikuojamas į teisminį bankroto procesą ir sprendžiamas klausimas, ar kreditorių susirinkimas teisėtai atsisakė patikslinti ieškovo kreditorinį reikalavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliantas neteisingai interpretuoja nagrinėjamam klausimui aktualias ĮBĮ nuostatas.

Bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus išimtis, kurias nustato ĮBĮ (lot. lex speciali derogat generali) (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis, CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. ĮBĮ 12-13 straipsniai reglamentuoja bankroto procesą ne teismo tvarka. ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis numato, kad bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu šiai įmonei teismuose neiškelta bylų, kuriose jai būtų pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, įskaitant reikalavimus, susijusius su darbo santykiais [...]. ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis ĮBĮ; teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui [...].Kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, atsiranda ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalyje, 16 straipsnyje ir 27 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos pasekmės.

Pirmosios instancijos teismas ĮBĮ ir CPK nuostatas iš esmės aiškino taip, kad bankroto procedūrų vykdymas ne teismo tvarka per se užkerta kelią iškelti bankrutuojančiai įmonei bet kokią bylą, kurioje jai būtų pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, nes tokios bylos iškėlimas nesuderinamas su bankroto procedūrų vykdymu ne teismo tvarka. Tačiau toks ĮBĮ nuostatų aiškinimas neatitinka suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu.

Teisė kreiptis į teismą (procesine prasme) galioja visiems teisės subjektams ir visais atvejais, jei yra pakankamas pagrindas manyti, jog pažeisti įstatymo saugomi interesai, nepaisant to, kad ši teisė gali būti apribota tam tikrų procesinių prielaidų ar sąlygų įgyvendinimu. Minėta, kad pagal ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalį, vykdant bankroto procedūras ne teismo tvarka, teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas, tačiau remiantis visuotiniu teisės į gynybą principu, įtvirtintu aukščiausiosios juridinės galios teisės akte – LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, įmonės bankroto ne teismo tvarka byloje kilusius ginčus galutinai sprendžia teismas, nepriklausomai nuo to, ar ginčas yra neturtinis (pvz., dėl bankroto procedūrų vykdymo, administratoriaus skyrimo, kt.), ar turtinis (pvz., dėl administravimo išlaidų sąmatos, kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų tvirtinimo ir kt.). Be to, įvertintina ir tai, kad ĮBĮ 24 straipsnis, reglamentuojantis teisę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus teismui, yra įtrauktas į ĮBĮ penktą skirsnį, pavadintą „Skolininko, kreditorių ir trečiųjų asmenų interesų gynimas, kai iškelta bankroto byla“ ir jis nediferencijuoja kreditorių teisių kreiptis į teismą pagal vykdomų bankroto procedūrų tvarką (bankroto procedūrų vykdymą teismine tvarka bei bankroto procedūrų vykdymą neteismine tvarka) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartį byloje Nr. 2-524/2010; 2011 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2545/2011).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo ieškinio priėmimo stadijoje. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas iš esmės skundžia kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo atsisakyta patvirtinti jo patikslintą kreditorinį reikalavimą, ir šis reikalavimas yra įmonės bankroto procedūrų ne teismo tvarka pasekmė. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas turėtų kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka, prašydamas priteisti skolą, arba kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, bankroto proceso ne teismo tvarka nutraukimo ir reikšti savo kreditorinį reikalavimą teisminėje bankroto byloje. Sisteminė ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies ir 24 straipsnio 5 dalies analizė leidžia daryti išvadą, paneigiančią aiškinimą, kad bylos dėl kreditorių susirinkimo nutarimo nuginčijimo iškėlimas teisme kliudo toliau vykdyti įmonės bankroto procedūras ne teismo tvarka, nes bankroto bylos iškėlimo ne teismo tvarka faktas įvyko anksčiau, nei prasidėjo bylinėjimasis dėl kreditoriaus reikalavimo patikslinimo. Kitaip tariant, ieškovo kreipimasis į teismą yra įmonės bankroto procedūrų ne teismo tvarka pasekmė, todėl ieškovo reikalavimas dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo nagrinėtinas teisme, neperkvalifikuojant, kaip nurodo apeliantas, bankroto proceso į teisminį bankroto procesą, o sprendžiant klausimą iš esmės, ar kreditorių susirinkimas teisėtai atsisakė patikslinti ieškovo kreditorinį reikalavimą.

Kadangi kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimas ir/ar kreditorinio reikalavimo patikslinimas nagrinėjami neperkvalifikuojant bankroto proceso į teisminį bankroto procesą, o ieškovui, be patikslinto kreditorinio reikalavimo patvirtinimo (iš esmės dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nepatvirtintas patikslintas reikalavimas, panaikinimo), prašant nutraukti neteisminį bankroto procesą, dėl šių reikalavimų pagrįstumo ir jų patenkinimo ar nepatenkinimo pasisakytina išnagrinėjus bylą iš esmės. Dėl išdėstytų priežasčių kolegija sprendžia, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių ieškinio trūkumus ieškinio reikalavimų dalyje, todėl nebuvo pagrindo nurodyti ieškovui tikslinti aiškiai suformuluotus ieškinio reikalavimus. Tokiu atveju skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir A. Z. ieškinio dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo ir bankroto proceso ne teismo tvarka nutraukimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.