- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- e2-156-280/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00109-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- S. V., G. V., A. V.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Laimutė Sankauskaitė, sekretoriaujant Vilmai Daukšienei, dalyvaujant ieškovės atstovui V. M., atsakovei S. V., adv. R. D. P.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinė Panevėžio ligoninė ieškinį atsakovams S. V., G. V., A. V., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų AAS „BTA B. I.Company", J. N., dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. kovo 21 d. sprendimo Nr.56-46 panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. kovo 21 d. sprendimą Nr.56-46, kuriuo buvo iš dalies patenkinti S. V., G. V., A. V. pareiškimai ir nustatyta, kad S. V. patyrė 1198,37 Eur turtinę ir 15 000,00 Eur neturtinę žalą, G. V. patyrė 22 903,86 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą, A. V. patyrė 9389,16 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą po sutuoktinio ir tėvo R. V. mirties dėl nepakankamai rūpestingų asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Buvo galima diagnozuoti ūminį koronarinį sindromą, jeigu kreipimosi metu jam būtų buvęs atliktas troponino testas.
2. VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė ginčija Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatyto komisijos 2019 m. kovo 21 d. sprendimą Nr.56-46, tvirtindama, kad tuomet, kai ligonis kreipėsi į ieškovę, nebuvo jokių objektyvių širdies veiklos požymių ( AKS, pulsas, ritmas, EKG, plaučių alsavimas). Vėliau infarktas kilo dėl paties R. V. neatsargių, nerūpestingų savo paties atžvilgiu sveikatai veiksmų, nes 2018 sausio 29 d. jis pats, nespėjus atlikti kardiotropinių fermentų tyrimų ir pakartotinos EKG dinamikos, pasišalino iš ligoninės, sekančią dieną vyko į darbą. Jo mirties priežastis nėra tinkamai nustatyta. Dubliku savo tvirtinimus ir reikalavimus palaiko.
Atsiliepimas
3. Tretysis asmuo AAS „BTA B. I. Compny“ atsiliepime prašo ieškovės ieškinį tenkinti.
4. Tretysis asmuo J. N. atsiliepimo ir kt. procesinių dokumentų neteikė.
Atsiliepimas
5. Atsakovai S. V., A. V. ir G. V. atsiliepimu į ieškinį ir tripliku su ieškiniu nesutinka. Nurodo aplinkybes, kurių pagrindu padaryta išvada, kad mirusiajam nebuvo suteikta kvalifikuota ir rūpestinga pagalba.
6. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini)17 val. 07 min. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje R. V. priėmė ir apžiūrėjo vidaus ligų gydytoja J. N., kuri nustatė diagnozę- krūtinės skausmai kvėpuojant, tačiau neatliko visų būtinų ir galimų tyrimų, nesiuntė konsultuotis pas kardiologą, paskyrė medikamentus ir nepaskyrė stebėjimo paslaugos. Apie 19 val. R. V., jam nebeteikiant jokių paslaugų, slaugytojos nurodymu, kad jam jokios procedūros nebus atliekamos, išėjo iš ligoninės.
7. Kitą rytą, t.y. (duomenys neskelbtini). R. V. išvyko į darbą, nors skundėsi skausmais krūtinėje. Po vakarykštės dienos buvimo ligoninės priėmimo skyriuje jis tikėjo, kad praeis, nes buvo informuotas, kad jokio pavojaus sveikatai nėra. Tą pačią dieną jis mirė automobilyje. Teismo medicinos eksperto nustatyta mirties priežastis- ūminis širdies veiklos nepakankamumas, ūminis širdies infarktas.
Atsiliepimas
8. Atsakovė S. V., atstovaujanti save ir nepilnamečius vaikus, nesutinka, kad mirusysis pats pasišalino iš ligoninės, kaip tvirtina ieškovės atstovas. Tvirtina, kad jis išėjo, nes jam nebebuvo skiriamas gydymas, Medicinos dokumentuose nėra jokių kitų rekomendacijų dėl tolimesnio gydymo, tik kalbama apie tai, kas buvo atlikta.
9. Žalos nustatymo komisija nurodė, kad R. V. buvo tikslinga atlikti troponino testą. Su tuo atsakovė sutinka, buvo galimybė kurį laiką ligonį stebėti, kad išlaukti reikiamą troponino testo atlikimo laiką 4-6 val. nuo skausmų pradžios. Šis testas būtų leidęs konstatuoti ūminį koronarinį sindromą, dėl kurio buvimo jis ir kreipėsi pagalbos.
10. Tvirtina, kad R. V. mirė dėl išėminės širdies ligos, ką konstatavo ekspertai J. R. ir S. N., G. S..
Ieškinys netenkinamas( Civilinio proceso kodekso 268-270 str.)
11. Iš ieškovės atstovų, atsakovės, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)dieną apie 16 val. R. V. būnant prie Panevėžio m. Konsultacijų poliklinikos A. Jakšto g. 6, Panevėžio m., staiga pradėjo skaudėti krūtinę, dėl ko buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri dėl šio skausmo, padidėjusio kraujospūdžio ir pacientui kilusios panikos atlikusi EKG ir davus vaistą 50 mg Kaptoprilį, nuvežė jį į Respublikinę Panevėžio ligoninę, kur R. V. priėmė bendrosios praktikos slaugytoja V. G., atlikdama privalomą paciento apžiūrą; nustatė (duomenys neskelbtini)80 mm/Hg, temperatūra 36,C. V. ligų gydytoja J. N. skyrė 10 ml Magnio sulfato 25 procentų tirpalą į veną lašiniu būdu ir Natrio bromido 30 ml tirpalą po oda. EKG buvo atlikta greitosios pagalbos metu 16:57 val., ligoninėje ji nebuvo atlikta, taigi ji nebuvo stebėta dinamikoje. Nors ligoninėje anamnezė buvo surinkta tinkamai, tačiau tuo nebuvo numatyta galima ligos eiga, nors ne visada tai ir galima numatyti, o atidumas ir rūpestingumas reikalauja imtis visų galimų priemonių ligai diagnozuoti, kai yra pirminių įtarimų apie negalavimus, susijusius su kraujotaka ir širdimi.
12. Ieškovė tvirtina, kad pacientas R. V. po infuzijos, nesulaukęs gydytojos pakartotinės apžiūros, savo valia išvyko. Tačiau teismas šios aplinkybės negali konstatuoti. Gal pacientui būklė ir po taikytų priemonių ir pagerėjo, bet jis išvyko žinodamas, kad jam daugiau paslaugų priėmimo skyriuje nebus teikiama. Tai patvirtina nustatytas faktas, kad nors ligoninė ir tvirtina, kad R. V. pasišalino apie 19:00 val., bet V. G. 2018-03-22 paaiškinime nurodė, kad tolimesni gydytojos nurodymai įvykdyti, gydytojos J. N. medicinos dokumentų išraše/siuntime PR18/4341, nustatyta diagnozė krūtinės skausmas kvėpuojant, objektyvi būklė nustatyta 18 val. be tolimesnių tyrimų ir konsultacijų ir rekomendacijų suteikta nebūtinoji pagalba. Gydytoja J. N. 2018-03-22 paaiškinime nurodė, kad R. V. išsakyti skausmo balai per žemi, kad būtų galima vertinti kaip būtiną pagalbą, tvirtina, kad jokie tyrimai nebūtų įtakoję miokardo infarkto nustatymo. Nurodė, kad pacientas planavo po trijų dienų vykti tirtis į „Kardiolitą“, išsakė netipinį širdies ligoms skausmą. Nurodo, kad po infuzijos jo neberado.
Priėmusios gydytojos (duomenys neskelbtini) 18:34, kai mirusysis dar nebuvo išvykęs, siuntimas šeimos gydytojui buvo jau atspausdintas, todėl R. V. 19:00 val. pasišalino ne pats savo valia, bet gavęs informaciją, kad daugiau pagalba jam nebus teikiama, kad jo sveikatos būklė nėra pavojinga.
13. R. V. (duomenys neskelbtini). ryte mirė automobilyje (duomenys neskelbiami) dėl ūminio širdies veiklos nepakankamumo, ūminio širdies infarkto dėl išeminės širdies ligos, ką konstatavo teismo medicinos ekspertas G. S.. Teismo posėdžio metu jis savo išvadą palaikė ir patvirtino, kad 2018-01-31 atlikdamas mirusiojo tyrimą kairiojo skilvelio priekinės sienelės išoriniame paviršiuje, pereinant į širdies raumens gilesnį sluoksnį rado akivaizdų 2.5x1,5 cm dydžio tamsiai raudonai melsvos spalvos infarkto židinį. Ieškovė ginčija mirties priežastį dėl histologinio tyrimo, kurį atliko jau ne G. S., rezultatų. Tačiau šie rezultatai, pagal G. S. paaiškinimus, negali paneigti išvados, kai infarkto židinys buvo akivaizdžiai matomas mirusiojo autopsijos(skrodimo) metu. Kiti apklausti liudytojai šios išvados iš esmės nepaneigė, tik liudytojas D. B., ieškovės Patologijos skyriaus vedėjas, kaip pats nurodė, nesąs kardiologas, suabejojo jos teisingumu dėl to, kad nenustatyta infarkto trukmė. Jis pripažino, kad galima akimi matyti pakitimą, apie kurį kalba G. S..
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizė, kurią paskyrė Panevėžio apylinkės teismo teisėjas 2018-07-11 nutartimi, aktu padarė išvadą, kad R. V. mirties priežastis- išeminė širdies liga, nurodyta, kad nors (duomenys neskelbtini) atlikta širdies kardiograma nerodė ūminio širdies infarkto požymių, bet atsižvelgiant į paciento nusiskundimus, buvo tikslinga atlikti troponino testą, kuris leistų patvirtinti arba atmesti ūminį koronarinį sindromą(ūminį širdies miokardio infarktą). Šią išvadą teismo posėdžio metu patvirtino ekspertizę atlikęs ekspertas J. R.. Jis nurodė, kad G. S. tyrimas pakankamai aiškus. Nurodė, kad troponino testas šiuo atveju galėjo ir nepatvirtinti diagnozės, nes kartais jis ir nepatvirtina koronarinio sindromo. Juk gydytoja turėjo duomenų, kad pacientas turi sveikatos problemų, susijusių su kraujotaka, kad ruošiasi vykti į Kardiolitą. Bet šiuo atveju kalbama ne apie rezultatą, bet apie paslaugų kokybę.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respublikos Sveikatos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. pateikė asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitą, kuria nustatė, kad (duomenys neskelbtini)pacientui R. V. sveikatos priežiūros paslauga suteikta nekokybiškai, nesilaikant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų, nes turėjo įtarti ar diagnozuoti ir pagal savo kompetenciją gydyti išeminę širdies ligą, nepaskyrė laboratorinių tyrimų(pvz. Troponino) diagnozei patikslinti, neužrašė EKG dinamikoje. Pacientui buvo indikuotina stebėjimo paslauga. Gydytoja, nenustačiusi skausmo priežasties, pilnai neįvertino situacijos, pacientą išleido į namus. Taip ji pažeidė Lietuvos medicinos normos MN 76:215 „Vidaus ligų gydytojas. Teisės ir pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.2 p.- vidaus ligų gydytojas privalo tirti, diagnozuoti ligą, skirti gydymą bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pagal savo kompetenciją.
14.Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui, o padarius žalą, gydytojui (sveikatos priežiūros įstaigai) taikoma civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai), kurią galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovui nekyla pareiga ją įrodinėti (CK 6.248 straipsnis 1 dalis), tačiau egzistuojant kitas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti žalos atlyginimo siekiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005, 2009-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009, 2015-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015). Pažymėtina, jog nesant nors vienos civilinės atsakomybės sąlygos, civilinė atsakomybė nekyla.
15.Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse neteisėti veiksmai apibrėžiami kaip (i) įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas arba (ii) veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis atlikimas arba (iii) bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas. 16.Teismų praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė pacientui yra profesinės atsakomybės rūšis, kuriai taikomi griežtesni atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo kriterijai. Gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygų aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti.
17. Specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009; 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2013-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013, 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016
18. Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015; 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). 19.Teismas pažymi, jog pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma užtikrinant atidų, rūpestingą, atsargų ir kvalifikuotą gydymo paslaugos teikimą. Teismas gydytojų veiksmus vertina ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Nagrinėjamu atveju pacientas buvo įtikintas, kad jam skausmai praeis. Tai bylos nagrinėjimo metu nurodė atsakovė S. V., liudytoja G. G., kuri atlydėjo mirusįjį į priėmimo skyrių, buvo su juo, kai jis staiga pasijuto blogai.
20. Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Nagrinėjamą situaciją vertino eilė specialistų, jie iš esmės neginčijo ekspertizės, akreditavimo tarnybos pateiktų išvadų, bet teikė išvadą, kad gydytoja elgėsi tinkamai, nes gydytojos J. N. veiksmus vertino atsižvelgdami į jos paaiškinimus ir atliktus įrašus, į tai, kad neva pacientas išvyko savo valia, kad atlikus teismo medicinos ekspertizės akte pateiktų įrašų analizę, Panevėžio ligoninės vidaus medicininio audito komisija nustatė, kad miokardo infarktą pagrindžiančių įrodymų nėra, t.y. remiasi tik mikroskopiniu teismo eksperto širdies aprašymu be būdingų infarktui požymių. Tačiau liudytojas G. S. kategoriškai tvirtino infarkto buvimą, be to, infarktas ne visuomet būna akivaizdus pagal mikroskopinius audinių tyrimus. 21. Sprendžiant, ar gydymo paslaugas gydytojas suteikė tinkamai, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016. Pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus negalima daryti išvados, kad R. V. tinkamai sveikatos priežiūros paslaugos nesuteiktos dėl to, kad jis savavališkai pasišalino, kad neaiški jo mirties priežastis, kaip tvirtina ieškovė teismo posėdžio metu ir procesiniuose dokumentuose. Šiuos tvirtinimus teismas vertina tik kaip įrodymais nepagrįstas prielaidas.
22. Dėl pasakyto ieškinys netenkinamas.
23. Atsakovė S. V., prašydama į teismo posėdį kviesti liudytojus, į teismo depozitinę sąskaitą 2020-01-09 sumokėjo 500 Eur jų kelionės išlaidoms atlyginti. Teismo posėdyje apklausti liudytojai ir ekspertai nepateikė duomenų apie kelionės išlaidas, jų neprašė atlyginti, todėl 500 Eur suma S. V. grąžintina.
24. S. V. patyrė šioje byloje 2000 Eur advokato pagalbos išlaidų, prašo šias bylinėjimosi išlaidas jai priteisti. Kadangi ieškinys atmetamas, iš ieškovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės S. V. priteisiama 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų ( CPK 93 str.1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268-270 str., teismas
nusprendžia:
VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės ieškinį atsakovams S. V., G. V., A. V., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų AAS „BTA B. I.Company", J. N., dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. kovo 21 d. sprendimo Nr.56-46 panaikinimo atmesti.
Priteisti iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės ( įm. kodas 191340120, a.s. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank) atsakovei S. V. ( a.k. (duomenys neskelbtini) 2000 ( du tūkstančius) Eur bylinėjimosi išlaidų.
G. S. V. ( sąsk. Nr.(duomenys neskelbtini), AB Swedbank) jos 2020-01-09 į Panevėžio apygardos teismo depozitinę sąskaitą sumokėtus 500 Eur. Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.