Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui K. S. dėl iškeldinimo iš patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas asmeninės nuosavybės teise valdo minėtą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą ir jame esančius pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas įsigytas (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu. Tačiau K. S. (toliau – ir atsakovas) be ieškovo sutikimo nuolat lankosi ieškovo namų valdoje, joje, gyvenamajame name bei pagalbinėse patalpose laiko sau priklausančius daiktus, mantą bei rakandus. Garaže laiko ir jam priklausantį automobilį. Be to, atsakovas be ieškovo kvietimo bei leidimo nuolat atvyksta į sodybą ir joje šeimininkauja savo nuožiūra: skalbiasi savo rūbus, kieme plauna automobilį. Dėl to ieškovas neturi galimybės savo nuožiūra disponuoti jam priklausančiu turtu. Ieškovas sodyboje su šeima gyvena nuolatinėje įtampoje, nes atsakovas labai dažnai lankosi jų sodyboje be išankstinių perspėjimų, būna agresyvus, nuolat sukelia žodinius konfliktus. Atsakovas naudojasi jo turtu be ieškovo sutikimo ar leidimo, nesudaręs su juo, kaip turto savininku nuomos, panaudos ar kitokios civilinės sutarties, nemokėdamas ieškovui nuomos mokesčio. Atsakovas yra ieškovo tėvo brolis, tačiau jis neturi nieko bendro su ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Atsakovui buvo pateikta 2018 m. liepos 24 d. pretenzija, prašant gražiuoju išsikelti su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovo nuosavybės iki 2018 m. rugsėjo 1 d. Tačiau atsakovas iki nurodyto termino neišsikėlė, jo prašymus išsikelti gražiuoju ignoruoja. 2019 m. spalio 12 d. apie 18.00 val. atsakovas eilinį kartų atvyko į ieškovo sodybą, sukėlė žodinį konfliktą, ko pasėkoje teko kviesti policijos pareigūnus. Atsakovui už savavaldžiavimą surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jis nubaustas pinigine bauda. Atsižvelgiant į paminėtą, atsakovas iškeldintinas su visa jam priklausančia manta bei asmeniniais daiktais.

Atsakovui K. S. siųsti teismo procesiniai dokumentai atsakovui asmeniškai įteikti 2019 m. lapkričio 26 d. Atsakovas per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė nepateikimo priežasčių, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kad ieškinio reikalavimai patenkinti gera valia, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

Nagrinėjamu atveju yra įrodytos abi aplinkybės. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 0,15 ha žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir jame esantys pastatai – gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), viralinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kluonas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu registruotas kaip G. S. asmeninė nuosavybė (elektroninės bylos apyrašo b. l. 9-14). Taigi, ieškovas yra ginčo turto teisėtas savininkas. Atsakovas nėra minėto nekilnojamojo turto savininkas bei į bylą nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo objekte laiko jam priklausančius daiktus, jame lankosi teisėtai (pvz. yra sudarę ginčo nekilnojamojo turto nuomos ar panaudos sutartį su jo savininku). Atsakovui buvo pateikta 2018 m. liepos 24 d. pretenzija, prašant gražiuoju išsikelti su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovo nuosavybės iki 2018 m. rugsėjo 1 d. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 21-22). 2019 m. spalio 17 d. administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad K. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, nes jis be savininko G. S. sutikimo lankosi sodyboje, savavališkai garaže laiko automobilį ir kitus daiktus, patvirtina, kad atsakovas, gavęs minėtą pretenziją, savo noru neišsikėlė iš minėto ieškovo nekilnojamojo turto, laiko jame savo daiktus, taip pažeidžia ieškovo teisę naudotis įsigytu turtu ir jį valdyti. Ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu atsakovas naudojasi be teisinio pagrindo, taip pažeisdamas ieškovo, kaip šio turto savininko, teises (CK 4.37 straipsnis), todėl ieškovas teisėtai reikalauja iškeldinti atsakovą teismine tvarka. Atsakovo elgesys pažeidžia ieškovo, kaip savininko, nuosavybės teises, apriboja ieškovo galimybę naudotis turtu, jį valdyti bei juo disponuoti savo nuožiūra, todėl toks nuosavybės teisės apribojimas yra naikintinas, iškeldinant atsakovą su visais daiktais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto (CPK 3 straipsnio 6 dalis, CK 4.37, 4.98, 6.612 straipsniai).

Ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 425,00 Eur, iš kurių: 75,00 Eur žyminio mokesčio, 50,00 Eur už pretenzijos parengimą ir 300,00 Eur advokatui už procesinių dokumentų parengimą teismui (elektroninės bylos apyrašo b. l. 4, 5, 6, 7, 8) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio procesinio kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovą K. S., gimusį (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiais daiktais iš ieškovui G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir jame esančių pastatų – gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), viralinės (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kluono (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančių adresu: (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo K. S. ieškovo G. S. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 425,00 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus 00 ct).

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.