Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutarimo D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje D. K. prašo tenkinti jo apeliacinį skundą.

D. K. apeliacinis skundas netenkinamas, nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

D. K. pirmosios instancijos teismo nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 2 dalį, t.y., kad vairavo transporto priemonę, kai ši teisė jam atimta. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad automobilio nevairavo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 257 straipsnio nuostatomis, įvertinęs byloje esančius įrodymus, be to, siekdamas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, pašalinti kilusias abejones, apklausęs liudytojais apelianto nurodytus asmenis – E. Č. (A.) ir V. Č., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl D. K. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, yra teisingos.

Kad D. K. vairavo VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) visų pirma patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 1-2), policijos pareigūnų D. A. bei R. V. tarnybiniai pranešimai (b.l. 3, 4) ir parodymai teisme. Minėti policijos pareigūnai nurodė, kad tikrinat automobilio Opel vairuotojo blaivumą, pastebėjo priešais atvažiuojantį automobilį VW Passat, kurio vairuotojas staiga pasuko į įvažiavimą prie dirbtuvių. Automobiliu važiavo du asmenys. Matė, kaip link automobilio VW Passat ėjo dar trys jaunuoliai. Jokio kito automobilio, važiuojančio paskui VW Passat automobilį, ar nueinančių žmonių nebuvo. Kitos mašinos nei atvažiavo, nei išvažiavo. Jiems privažiavus, vaikinai sėdėjo automobilyje. Kas vairavo, jie nesakė. Pas D. K. rasti automobilio rakteliai. Trys atėję vaikinai (D. B., E. N., T. B.) sakė, kad jie nieko nežino, o tie du, kurie atvažiavo automobiliu (D. K., A. G.), abu sakė, kad sėdėjo keleivio vietoje. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad automobilio vairuotojas buvo apsirengęs juodai, o keleivis rudai. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino policijos pareigūnas D. A.. Policijos pareigūnų paaiškinimai nuoseklūs, esminėse detalėse sutampa, neprieštarauja tarpusavyje bei surašytiems tarnybiniams pranešimams. Tai, kad pareigūnai nurodė, jog prie VW Passat automobilio atvažiavo per kelias minutes, nors byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad jie užtruko kiek ilgiau, nedaro šių parodymais niekiniais ir nemenkina jų įrodomosios reikšmės sprendžiant D. K. kaltės klausimą, kadangi tai yra neesminė detalė. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų paaiškinimais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie pažįsta apeliantą, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Jiems be jokios priežasties apkaltinti D. K. nebūto administracinio teisės pažeidimo padarymu nebūtų jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo. Tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir savo skunde. Todėl, kaip pagrįstai konstatuota nutarime, netikėti policijos pareigūnų parodymais nėra jokio pagrindo, juolab, kad tam tikras pareigūnų nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti pažeidimo padarymo aplinkybes, apklausė D. K. nurodytus asmenis – E. Č. ir V. Č., kurie, neva, turėjo patvirtinti, kad policijos pareigūnų parodymai melagingi, kad jie tikrindami E. A. (Č.), negalėjo matyti vietos, kur stovėjo VW Passat automobilis.

Liudytoja E. Č. parodė, kad policija ją sustabdė ir tikrino. Kai ją tikrino, vaikinai jau buvo aikštelėje, ji matė, kaip vaikinai stovėjo, nes medžiai buvo be lapų. Jie ten vaikščiojo kokias 20 minučių. Kai ją paleido, policijos pareigūnai iš lėto privažiavo prie vaikinų. Ji paaiškino, kad atvažiavo nuo plento, tada vaikinai lyg jau buvo tik ką atvažiavę viena mašina - tamsios spalvos. Kitų nei atvažiuojančių, nei išvažiuojančių mašinų nematė.

Liudytojas V. Č. parodė, kad kai sustabdė žmoną, ji sėdėjo policijos mašinoje, o jis išlipo, vaikščiojo po kiemą, matė, kad pilkas VW Passat stovėjo gale dirbtuvių prie balos, kažkas vaikščiojo kokias 15-20 min., kol pas juos buvo policija. Liudytojas kategoriškai patvirtino, kad jiems važiuojant plentu, prieš sustabdant policijai, vaikinų nebuvo. VW Passat atsirado tuo metu, kai policija kalbėjosi su jais. Tada lapų nebuvo, nuo vietos, kur juos sustabdė, ta mašina matėsi. Kaip atvažiavo VW Passat, jis nematė. Kitokių automobilių jis nematė, išskyrus kito gyventojo mašiną.

Minėti liudytojai, priešingai nei bando įtikinti apeliantas, patvirtino, kad iš tos vietos, kur policijos pareigūnai sustabdė E. Č. automobilį, matėsi vieta, kurioje stovėjo VW Passat automobilis. Tai patvirtina ir apelianto pateiktos nuotraukos (b. l. 83). Iš apelianto pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad iš vietos, kurioje stovėjo E. Č. ir policijos pareigūnų automobiliai, matėsi ir kelias, kuriuo važiavo VW Passat automobilis, kadangi medžiai ir krūmynai tuo metu buvo be lapų. Šie duomenys paneigia apelianto teiginius, kad policijos pareigūnai nieko negalėjo matyti nuo tos vietos, kurioje stovėjo. Liudytojai E. Č. ir V. Č. patvirtino policijos pareigūnų nurodytą aplinkybę, kad jokio kito nei atvažiuojančio, nei nuvažiuojančio automobilio nebuvo, kas rodo, jog D. K. versija, kad jį su VW Passat automobiliu atvežė M. D., ir kad M. D. draugas važiavo iš paskos Renault Espace automobiliu, su kuriuo po to išvažiavo M. D., paneigta. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojų E. Č. ir V. Č. parodymais, kadangi jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, ko negalima pasakyti apie patį D. K., liudytojus M. D., D. B., kurie yra D. K. draugai. Pastebėtina, kad D. K., D. B. paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, M. D. ikiteisminėje stadijoje išvis nebuvo apklaustas. D. K. versiją, kad automobilį vairavo M. D. iškėlė tik bylą nagrinėjant teisme, o rašytiniame paaiškinime jis atsisakė nurodyti, kas vairavo VW Passat automobilį, aiškino, kad pats važiavo sėdėdamas automobilio VW Passat priekinėje keleivio sėdynėje (b.l. 5). Bylą nagrinėjant teisme jis jau tvirtino, kad važiuojant automobiliu VW Passat, kurį vairavo M. D., priekinėje keleivio vietoje sėdėjo A. G., o jis sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės. Liudytojas D. B. teisme aiškino, kad D. K. atvažiavo automobiliu VW Passat, kurį vairavo M. D.. VW Passat atvažiavo du asmenys. D. K. sėdėjo šalia vairuotojo. Paskui VW Passat atvažiavo Renault automobilis. Taigi, D. K. ir D. B. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs. Todėl teismas D. K., D. B., o taip pat ir M. D. parodymus vertina kritiškai. Liudytojas A. G. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad atvažiavo VW Passat automobiliu, sėdėjo keleivio vietoje šalia vairuotojo. Kas vairavo, nurodyti negalėjo (b.l. 16). Įvertinus tai, kad policijos pareigūnų ir liudytojų E. Č. ir V. Č. parodymais nustatyta, jog buvo tik VW Passat automobilis, kitų nei atvažiuojančių, nei nuvažiuojančių automobilių nebuvo, kad VW Passat automobilis prie dirbtuvių (fermų) atvažiavo tuo metu, kai policijos pareigūnai tikrino E. Č., kad T. B., E. N., D. B. atėjo pėsčiomis, daroma išvada, kad automobiliu VW Passat važiavo tik D. K. ir A. G.. Tad lieka nustatyti, kuris iš šių asmenų vairavo automobilį VW Passat. Automobilio rakteliai buvo rasti pas D. K.. Automobiliu VW Passat naudojasi D. K. tėvas – V. K.. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad vairuotojas buvo apsirengęs juodai, keleivis – rudai. Teismo posėdžio metu pareigūnas D. A. patvirtino šią aplinkybę. D. K. nurodė, kad jis buvo su juoda striuke, o A. G. buvo apsirengęs rudai. Nors D. K. teigia, kad sodyba, prie kurios stovėjo policijos pareigūnai, buvo už kokių 500-600 metrų, todėl pareigūnai negalėjo jo matyti, tačiau šių jo teiginių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. D. A. nurodė, kad automobilis VW Passat buvo sustojęs už kokių 100 metrų, D. B. parodė, kad policijos automobilis buvo už 100-200 m. Tad D. K. teiginiai, kad policijos pareigūnai nieko negalėjo matyti dėl didelio atstumo, nepagrįsti.

Išdėstytų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad automobilį VW Passat vairavo D. K.. Teisė vairuoti transporto priemones iš D. K. atimta. Todėl D. K. pagrįstai pripažintas kaltu padarius ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. apeliacinį skundą nėra, jis atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutarimą nepakeistą ir D. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.