- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-12
- Bylos Nr.
- 1A-260-651/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33411-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Kristina Kakurinė, Lina Nainienė
- Nuteistasis
- A. S., A. P., D. V.
- Advokatai
- Robertas Skėrys
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Nainienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Roberto Skėrio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo
A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, BK 66 straipsniu, nuspręsta į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2023 m. spalio 16 d. iki 2024 m. sausio 18 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Dėl nuteistojo A. P. ir nuteistojo D. V. apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, ir jas platino, o būtent:
1.1. A. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku nenustatytą kartų skaičių, turėdamas tikslą platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto(-ų) asmens(-ų) už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą įsigijo nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų, iš kurių 2023 m. spalio 16 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), jam priklausančiame automobilyje „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 67 eurus pardavė du bespalvius plastikinius užspaudžiamus maišelius su žalios spalvos sausa, iš dalies susmulkinta narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė yra 3,830 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 17,0 proc., ir bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su baltos spalvos milteliais – psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio masė yra 0,007 g, V. B. (V. B.) ir M. M. (M. M.).
1.2. Likusias narkotines ir psichotropines medžiagas A. S., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė savo automobilyje ir gyvenamojoje vietoje, kol 2023 spalio 16 d. 16.57 val. automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė iš priekinių durelių apdailos bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su raudonos spalvos juostele, pažymėtą „X“, su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 0,002 g, vyriškoje odinėje rankinėje bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 0,457 g, popierinį lankstinuką su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 0,036 g, bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su žalios spalvos juostele, kuriame 6 vnt. oranžinės spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurio masė yra 1,303 g. Iš vairuotojo sėdynės daiktadėžės tuščio cigarečių pakelio „HEETS“ bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su kaukolių atvaizdais, kuriame 2 vnt. geltonos spalvos faraono galvos formos tabletės, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurio masė yra 0,296 g. Iš vyriškos odinės rankinės paimta 16 vnt. bespalvių plastikinių uždaromų maišelių su žalios spalvos sausa, iš dalies susmulkinta augalinės kilmės medžiaga, kuri yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 29,697 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 16,1 proc., metalinė dėžutė – smulkintuvas – su žalios spalvos sausa, iš dalies susmulkinta augalinės kilmės medžiaga, kuri yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 1,366 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 23,3 proc. Iš vyriškos odinės rankinės paimta 10 vnt. bespalvių plastikinių uždaromų maišelių su baltos spalvos kristaline medžiaga, kurios sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 3-chlorometkatinonas (sinonimai – 3-CMC, klopedronas), kurio masė yra 11,235 g, bespalvis plastikinis uždaromas maišelis su raudonos spalvos juostele, kuriame gelsvos spalvos milteliai, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 3-chlorometkatinonas (sinonimai – 3-CMC, klopedronas), kurio masė yra 0,321 g. Iš vyriškos odinės rankinės paimti 3 vnt. bespalvių plastikinių uždaromų maišelių su rudos spalvos supresuota augalinės kilmės medžiaga, kuri yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 5,460 g, bespalvis plastikinis uždaromas maišelis su meškiukų atvaizdais, kuriame gelsvos spalvos milteliai, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,047 g, bespalvis plastikinis uždaromas maišelis su apskritimų atvaizdais, kuriame gelsvos spalvos milteliai, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,087 g.
1.3. Be to, 2023 spalio 16 d. 20.00 val. iš A. S. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu pareigūnai surado ir paėmė iš spintos 2 (du) bespalvius plastikinius uždaromus maišelius su raudonos spalvos juostele, supakuotus į bespalvius plastikinius uždaromus maišelius su žalios spalvos sausa, iš dalies susmulkinta augalinės kilmės narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė yra 111,452 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 15,4 proc. Nuo stalo paėmė 2 vnt. bespalvių plastikinių uždaromų maišelių su žalios spalvos sausa, iš dalies susmulkinta augalinės kilmės narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė yra 3,418 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 7,6 proc., bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su raudonos spalvos juostele, kuriame rudos spalvos supresuota augalinės kilmės narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 0,383 g, bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su raudonos spalvos juostele, kuriame baltos spalvos kristalinė medžiaga, kurios sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 3-chlorometkatinonas (sinonimai – 3-CMC, klopedronas), kurio masė yra 0,200 g. Spintoje rasti ir paimti 6 vnt. juodos spalvos plastikinių uždaromų maišelių su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,300 g. Šaldytuve-šaldiklyje rastas ir paimtas bespalvis plastikinis uždaromas maišelis su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,470 g. Šiais savo veiksmais A. S. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo, platino ir laikė narkotines medžiagas: automobilyje kokainą – 0,495 g, MDMA – 1,599 g, automobilyje ir bute kanapes (antžemines dalis) 145,933 g, chlorometkatinoną – 11,756 g, kanapių dervos – 5,843 g, amfetamino – 0,904 g.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas Robertas Skėrys prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 11 d. nuosprendį, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir nuteistajam A. S. už nusikalstamos veikos padarymą paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
2.1. Skunde nurodoma, kad nuteistajam A. S. paskirta bausmė buvo neindividualizuota, pirmosios apylinkės teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai nesivadovavo BK 54 straipsnio 3 d. nuostata. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistajam A. P., kuris narkotines medžiagas platino sistemingai, stambiu mastu, teismas neskyrė realios laisvės atėmimo bausmės, tuo tarpu apeliantui, kuris narkotines medžiagas platino tik epizodiškai, buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Skiriant bausmę buvo pažeistas teisingumo principas.
2.2. Taip pat skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino ir formaliai vertino apelianto sveikatos duomenis, patvirtinančius, kad 2021 metų liepą Olandijoje apeliantas patyrė insultą, po kurio jam buvo diagnozuota ūmi limfoblastinė leukemija. Taip pat diagnozuotas stazinis širdies nepakankamumas, mišri hiperlipidemija, nemiga (kaip matyti iš pateiktų medicininių dokumentų, diagnozuotas miego sutrikimas (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad A. S. dėl jam diagnozuotų ūmių susirgimų ne tik turėjo pereiti sunkų gydymą kursą, tarp jų ir chemoterapiją, bet ir išgyveno dvasines kančias, depresiją, netikrumą dėl savo ateities, nes jis per trumpą laiką patyrė daug grėsmingų susirgimų. Be to, pažymima, kad apeliantui diagnozuota onkologinė liga buvo ūmios formos bei linkusi kartotis. Nors šią dieną apeliantui diagnozuota onkologinė liga yra pasiekusi remisiją, tačiau jis po taikyto gydymo gyveno nuolatinėje baimėje, įtampoje, kad onkologinė liga gali vėl pasikartoti, dėl to pablogėjo jo gyvenimo kokybė, pradėjo kankinti nemiga. A. S., būdamas jauno amžiaus, visiškai netikėtai patyrė insultą. Taigi dėl visų jam diagnozuotų ligų apeliantas jautėsi itin pažeidžiamas, o tai sąlygojo pablogėjusią psichinę sveikatą, kuri buvo lydima nerimo ir miego sutrikimų. Svarbu tai, kad onkologinės ligos gydymo metu A. S. gyveno Olandijoje, kur narkotinių medžiagų vartojimas yra legalizuotas. Onkologinės ligos metu jis vartojo narkotines medžiagas Olandijoje, tai padėjo jam įveikti neigiamus psichologinius išgyvenimus, palengvino šalutinį vaistų poveikį ir padėjo įveikti nemigą. Todėl apelianto įsigytos narkotinės medžiagos Lietuvoje buvo reikalingos jo paties poreikių tenkinimui, o pajamos, gautos už parduotas narkotines medžiagas, buvo epizodinės, kaip ir pats narkotinių medžiagų pardavimas. Narkotinių medžiagų pardavimo pajamos nebuvo pragyvenimo šaltinis, tačiau iš šių pajamų apeliantas įsigijo narkotines medžiagas savo asmeniniam vartojimui, siekdamas malšinti neigiamus psichologinius išgyvenimus dėl galimo ligos atsinaujinimo ir gyventi visavertį gyvenimą dėl nemigos sutrikimo. Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nusikalstama veika buvo padaryta siekiant palengvinti dvasinius išgyvenimus ir įveikti nemigą. Taigi bylą nagrinėjęs teismas pažeidė reikalavimą skiriant bausmę atsižvelgti ir įvertinti byloje esančių įrodymų visetą, tarp jų nusikalstamos veikos padarymo tikslus ir motyvus, tuo tarpu nusikaltimo padarymo aplinkybes vertino formaliai, atsietai nuo byloje esančių duomenų.
2.3. Be to, skunde teigiama, kad apylinkės teismas, vertindamas A. S. asmenybę, netinkamai taikė bausmės skyrimo nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Svarbu įvertinti tai, kad apeliantas labai išgyveno dėl viso vykusio teisminio proceso, suprato savo veiksmų sukeliamas neigiamas pasekmes. Jis ne tik atsisakė narkotinių medžiagų vartojimo ir nemigos sutrikimą pradėjo gydyti medikų paskirtais medikamentais, tačiau ir turi stiprius socialinius ryšius, t. y. gyvena su priežiūros reikalaujančia mama, siekia sukurti šeimą (tai patvirtina pridedami duomenys apie ketinimą sudaryti santuoką) ir susilaukti vaikų. Nors santuoką planuota sudaryti 2024 m. spalio 25 d., tačiau dėl priimto apkaltinamojo nuosprendžio santuokos sudarymą teko atidėti. Be to, pažymima, kad apeliantas yra dirbantis, teigiamai charakterizuojamas, socialiai aktyvus asmuo, savanoriauja viešosiose įstaigose (nuo 2024 m. gegužės mėnesio savanoriavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2024 m. balandžio 8 d. dirbo Labdaros ir paramos fonde „(duomenys neskelbtini)“). Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi. A. S. visiškai pakeitė savo gyvenimo būdą, nutraukė visus ryšius su buvusiais klientais. Taip pat jis rūpinasi priežiūros reikalaujančia mama, kuriai diagnozuota hipotonija, ji turi klausos sutrikimą, dėl kurio jai reikalingas klausos aparatas. Šiuo metu apeliantas deda visas pastangas, siekdamas nupirkti mamai naują klausos aparatą, kurio kaina apie l 000 Eur, kadangi mamos klausos aparato galiojimas yra pasibaigęs. Nurodoma, kad minėtos aplinkybės rodo, kad A. S. yra socialiai aktyvus asmuo, turintis artimus socialinius ryšius, neabejingas kitų žmonių poreikiams. Neatsižvelgta į apelianto asmenybės pavojingumo mažėjimą, kadangi šiuo metu apeliantas gyvena laikydamasis visuomenei priimtinų socialinių teisės normų, dirba, savanoriauja, planuoja šeimos kūrimą, naujų nusižengimų ar nusikaltimų per nurodytą laikotarpį nepadarė. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada, kad jam turėtų būti skiriamas realus laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, yra akivaizdžiai neteisinga. Apylinkės teismas itin formaliai įvertino BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui reikšmingas aplinkybes.
2.4. Be to, skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo visiems kaltinamiesiems paskirtas bausmes, todėl A. S. skirta bausmė negali būti laikoma teisinga. Skundžiamu nuosprendžiu A. P., t. y. asmeniui, kuris A. S. pardavė narkotines medžiagas ir kurio veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su apelianto nusikalstamos veikos padarymu, buvo skirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu. Tuo tarpu apeliantui, kuris jam inkriminuotos nusikalstamos veikos be A. P. veiksmų net nebūtų padaręs, apylinkės teismas skyrė akivaizdžiai neteisingą 2 (dvejų) metų realią laisvės atėmimo bausmę. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad A. P. ne tik padarė kelias nusikalstamas veikas, t. y. vieną sunkią nusikalstamą veiką ir vieną apysunkę, tačiau jas padarė veikdamas aktyviai, įtraukdamas apeliantą į nusikalstamas veikas siūlydamas jam vis naujų narkotinių medžiagų, skatindamas jų įsigyti kuo daugiau. Todėl A. P. pavojingumas yra nepalyginamai didesnis nei apelianto. Svarbu tai, kad šis asmuo yra nedirbantis, mokosi suaugusiųjų mokykloje vakariniame skyriuje. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad nėra absoliučiai jokių duomenų, kad A. P. socialinės nuostatos dėl padarytos nusikalstamos veikos būtų pasikeitusios, kad šis asmuo būtų padaręs išvadas ar pakeitęs savo gyvenimo būdą, pavyzdžiui, įsidarbinęs ir pan. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. P. neskyrė realios laisvės atėmimo bausmės remdamasis prielaidomis, neatsižvelgdamas į tai, kad jis, jauno amžiaus žmogus, teismo proceso metu net nepradėjo dirbti, nesiekia pakeisti savo gyvenimo būdo. Toks asmuo, norėdamas patenkinti savo materialinius poreikius, neišvengiamai bus priverstas grįžti prie narkotinių medžiagų platinimo. Taigi daroma išvada, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės yra neproporcingos.
2.5. Skunde teigiama, kad egzistuoja išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, kadangi A. S. charakterizuojamas teigiamai, turi tvirtus socialinius ryšius, nusikaltimas padarytas siekiant palengvinti neigiamus išgyvenimus dėl onkologinės ligos, jis yra dirbantis, prastos sveikatos būklės, atsisakė žalingų įpročių, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Pažymima, kad reali laisvės atėmimo bausmė nuteistajam, turinčiam tvirtus socialinius ryšius, būtų ne tik nesuderinama su bausmės tikslais, tačiau taipogi būtų neproporcingai žalinga. Akivaizdu ir tai, kad apelianto izoliavimas nuo artimųjų laisvės atėmimo įstaigoje, praradus darbą bei pagrindinį pragyvenimo šaltinį, neturės jokios teigiamos įtakos. Tai sąlygotų ne tik socialinę apelianto atskirtį, galbūt nutrūkusius asmeninius ryšius, tačiau taipogi sužlugdytų apelianto įdėtas pastangas atsisakyti žalingų įpročių, įsitvirtinti iš esmės pasikeitusiam gyvenimo būdui. Todėl nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės nėra nei teisingas, nei suderinamas su BK 41 straipsnyje įtvirtintais bausmės tikslais. Nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti A. S. neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras Gintautas Tranelis prašo apeliacinį skundą atmesti.
3.1. Nurodoma, kad apylinkės teismas, skirdamas A. S. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad A. S. padarė vieną sunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta. Įvertino tai, kad A. S. nusikalto būdamas neteistas Lietuvoje, tačiau teistas Nyderlandų Karalystėje. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, tai, remiantis BK 59 straipsnio l dalies 2 punktu, buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgė į tai, kad A. S. baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2024 m. rugsėjo 9 d., paskirtas baudas sumokėjęs, jis dirba, savanoriauja viešoje įstaigoje, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Taip pat įvertino tai, kad, pagal bylos duomenis, A. S. turi sveikatos problemų, dėl kurių jam reikalingas nuolatinis stebėjimas ir gydymas, tačiau pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog dėl sveikatos būklės jis negali atlikti jam skirtinos bausmės už padarytą nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai A. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio l dalyje, padarymą bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant nesiekiantį bausmės vidurkio. Šiuo atveju švelnesnių bausmių paskyrimas A. S. nebus pakankama priemonė sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų, jį nubausti ir pasiekti, kad nebedarytų kitų nusikaltimų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nėra ginčijamos skundžiamame nuosprendyje nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, taip pat nėra ginčijama nuteistojo kaltė padarius nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. S. paskyrė per griežtą bausmę, aiškiai prieštaraujančią teisingumo principui.
5. Apeliaciniu skundu prašoma, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti nuteistajam švelnesnę, nei nustatyta įstatyme, bausmę, motyvuojant nuteistojo A. S. bloga sveikatos būkle, tvirtais šeiminiais ir socialiniais ryšiais, prisipažinimu ir nuoširdžiu nuteistojo gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, neproporcingai griežta paskirta bausme lyginant su kitu nuteistuoju A. P.. Teisėjų kolegijos vertinimu, naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų etapų – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, jog teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.
7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad BK 41 straipsnis, numatantis bausmės paskirtį, greta bausmės tikslų – bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo – išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra tai, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Vis dėlto konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Dėl to bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, numatanti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-334-699/2017).
8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. S., atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), Lietuvoje neteistas, tačiau yra teistas Nyderlandų Karalystėje. Jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgė į tai, kad A. S. baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, ir į tai, kad jis dirba, savanoriauja viešoje įstaigoje, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Be to, apylinkės teismas įvertino tai, kad, pagal bylos duomenis, A. S. turi sveikatos problemų, dėl kurių jam reikalingas nuolatinis stebėjimas ir gydymas, tačiau nėra duomenų, jog dėl sveikatos būklės A. S. negali atlikti jam skirtinos bausmės už padarytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apylinkės teismas nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.
9. Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnyje arba BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.
10. Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas bei susiformavusią teismų praktiką, taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė bausmė, negu numatyta įstatyme, gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinųjų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-289/2011 ir kt.). Nustačius tik vieną A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, šiuo atveju svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo klausimą, taikant BK 62 straipsnio nuostatas, nėra teisinio pagrindo.
11. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-19-1073/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina, kad ir minimali, sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parenkama švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-19-1073/2021 ir kt.).
12. Taigi BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-788/2019, Nr. 2K-187-976/2023).
13. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų bausmės rūšies nuteistajam A. S. parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo taisyklių. Šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su A. S. padaryta nusikalstama veika ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog neperžengiant sankcijos ribų numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o švelnesnės bausmės, nei BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės rūšies – laisvės atėmimo, –paskyrimas reikštų teisingumą.
14. Nagrinėjamu atveju nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Tai, kad A. S. dirba, savanoriauja, savaime nėra išimtinės aplinkybės, jos yra tipinės, į jas pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, skirdamas bausmes neperžengdamas sankcijų ribų, tačiau jos nesudaro pagrindo vertinti nuteistojo asmenybę kaip mažiau pavojingą ir taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Kitos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, tokios kaip planavimas sudaryti santuoką ir sukurti šeimą, rūpinimasis mama, teigiamas asmenybės charakterizavimas, nėra kažkuo išskirtinės aplinkybės, jos būdingos daugeliui žmonių.
15. Pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nesudaro ir apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, susijusios nuteistojo A. S. sveikatos būkle. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistieji turi teisę gauti reikalingą medicinos pagalbą, o nuteistųjų įkalinimo įstaigose veikia asmens sveikatos priežiūros padaliniai, laisvės atėmimo vietų ligoninės, be kita ko, reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali suteikti ir kitos valstybės, savivaldybių arba privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnis). Jeigu bausmės atlikimo vietoje nuteistojo sveikatos būklė blogėtų ir įkalinimo įstaigoje nebūtų galimybės nuteistajam užtikrinti tinkamo gydymo, nuosprendžio vykdymo stadijoje bausmę vykdančios institucijos teikimu galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo (BK 76 straipsnis, BPK 359, 362 straipsniai). Be to, pažymėtina, kad nuteistojo sveikatos būklė nesutrukdė jam daryti nusikalstamą veiką. Nuteistasis A. S. suvokė, jog rizikuoja būti nuteistas laisvės atėmimo bausme, ir pasirinko tokį veikimo būdą. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad onkologinės ligos gydymo metu A. S. gyveno Olandijoje, kur narkotinių medžiagų vartojimas yra legalizuotas, ir ten vartojo narkotines medžiagas, o tai jam padėjo įveikti neigiamus psichologinius išgyvenimus, palengvino šalutinį vaistų poveikį ir padėjo įveikti nemigą, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog A. S. pripažintas kaltu ne tik už narkotinių medžiagų laikymą savo reikmėms, bet ir už jų platinimą kitiems asmenims.
16. Taigi nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis A. S. asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos mažesnį pavojingumą, dėl kurių jam paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui. Nuteistajam paskirtos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytus bausmės tikslus ir bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir švelninti A. S. paskirtąją bausmę nėra jokio pagrindo.
17. Atsakant į apeliacinio skundo apelianto argumentą dėl to, kodėl teismas skirtingai, negu kitiems nuteistiesiems, paskyrė realaus laisvės atėmimo bausmę A. S., teisėjų kolegija pažymi, kad tai nulėmė aplinkybių visuma. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. P. yra jauno amžiaus, neteistas, tinkamai neįvertino jam dėl to gresiančių pasekmių, realaus savo daromos nusikalstamos veikos pavojingumo masto, savo netinkamą elgesį jis vertina kritiškai, dėl savo veiksmų labai gailisi, mokosi, nėra padaręs jokių administracinių nusižengimų. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju realios laisvės atėmimo bausmės, net ir minimalaus sankcijoje numatyto dydžio, paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo A. S. ir nuteistojo A. P. pavojingumas skiriasi. Vertinant nuteistųjų pavojingumą atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis A. P. įgijo ir platino nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) – ir namuose laikė 139,72 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), tuo tarpu nuteistasis A. S. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo, platino ir laikė narkotines medžiagas: kokainą – 0,495 g., MDMA – 1,599 g, kanapes (antžemines dalis) 145,933 g, chlorometkatinoną – 11,756 g, kanapių dervą – 5,843 g, amfetaminą – 0,904 g. Taigi skiriasi ne tik įgytų, laikytų ir platintų narkotinių medžiagų kiekiai, tačiau ir pačios narkotinės medžiagos pagal jų pavojingumą žmogaus sveikatai. Todėl darytina išvada, kad kitos rūšies bausmės paskyrimas A. S. neatitiktų jo padarytų nusikaltimų ir jo asmenybės pavojingumo, tai prieštarautų bausmės paskirčiai ir neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai paskyrė A. S. realaus laisvės atėmimo bausmę.
18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. S., laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo bei bausmės dydžio nustatymo taisyklių, atsižvelgė į visas nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir, tinkamai jas įvertinęs, nuteistajam A. S. paskyrė teisingą bausmę, atitinkančią padarytos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą. Todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Roberto Skėrio apeliacinį skundą atmesti.