Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-06 · Civilinė byla Nr. e2S-1061-640/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-06
Bylos Nr.
e2S-1061-640/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20730-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Pareiškėjas
M. G., E. G.
Suinteresuotas asmuo
O. O., Ž. G., D. O., Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1061-640/2018Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-20730-2017-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.19.; 3.3.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė - Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų M. G. ir E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. G., E. G. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – O. O., Ž. G., D. O., D. O., Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarė N. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai M. G., E. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė atnaujinti terminą N. R. palikimui priimti.Nurodė, kad pareiškėjų senelė N. R. mirė 2010 m. rugsėjo 6 d. Jai nuosavybės teise priklausė 3 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini), sodo pastatas, garažas. Močiutė testamentu visą savo turtą paliko vaikaitei O. O., tačiau po močiutės mirties, jos turtą ėmė valdyti pareiškėjų mama ir mirusiosios dukra Ž. G., todėl pareiškėjai teigė, kad buvo įsitikinę, jog ji yra močiutei priklausiusio turto paveldėtoja. Pareiškėjai, taip pat, apsigyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), laikydami, kad šis butas yra paveldėtas Ž. G., turėjo šio buto raktus. Kadangi Ž. G. teisme buvo užvedusi ne vieną bylą dėl testamento, palikimo priėmimo, termino palikimui priimti atnaujinimo, pareiškėjai laikė, kad jiems nėra atsiradusi teisė paveldėti, nes teisių į močiutės palikimą įgyvendinimu savo naudai rūpinosi pirmos eilės įpėdinė Ž. G..Pareiškėjai laikė, kad terminas močiutės N. R. palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių: t.y. pareiškėjai laikė, kad jiems neatsirado teisė paveldėti, kadangi suprato, jog pirmos eilės įpėdinė Ž. G. buvo priėmusi palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, po to, pirmosios eilės įpėdinė teismo tvarka gynė teisę priimti palikimą kreipdamasi į teismą nustatyti juridinį faktą, kad motinos N. R. palikimą ji priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti, teismui šio prašymo netenkinus, Ž. G. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti jai terminą palikimui priimti. Teismams netenkinus ir šio Ž. G. prašymo, pareiškėjai suprato įgiję teisę paveldėti kaip antros eilės įpėdiniai.Suinteresuotas asmuo O. O. pateikė atsiliepimą, prašė pareiškėjų pareiškimą atnaujinti terminą palikimui priimti atmesti kaip nepagrįstą.Nurodė, kad byloje nėra patvirtinančių duomenų, kad kiti palikėjos įpėdiniai Ž. G., M. G. ir E. G. įstatymo nustatyta tvarka priėmė po palikėjos mirties atsiradusį palikimą, jie į notarų kontorą nuo 2010 m. rugsėjo 7 d. nesikreipė. Šiuo atveju vaikaičiai O. O. ir D. O. numatytu būdu išreiškė valią priimti palikimą. Pareiškėjai per įstatymo nustatytą laikotarpį neatliko veiksmų, kuriais priimtų palikimą. Pareiškėjai suvokė, jog jie turi priimti palikimą, tačiau to nepadarė. Visos aplinkybės patvirtina, kad atsiradus palikimui pareiškėjai nerodė iniciatyvos atlikti palikimui būtinų veiksmų. Pareiškėjai yra 29-32 metų amžiaus, sveiki, turi išsilavinimą. Tai reiškia, kad pareiškėjams taikytinas rūpestingo asmens, galinčio įgyvendinti savo teises, standartas. Pareiškėjai elgėsi pasyviai, nesiėmė jokių veiksmų, nesidomėjo galimybėmis įgyvendinti teisę į palikimą. Pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jie per 7 metų terminą negalėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo, kartu į teismą, prašydami pratęsti praleistą terminą. Šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėjai savo teisių į palikimą neįgyvendino ne dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, bet dėl savo kaltės. Pareiškėjai turėjo galimybės tinkamai realizuoti pavedėjimo teisę laiku besikreipdami į notarų biurą, o šito nedarydami, jie veikė savo rizika. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kas sutrukdė jiems atlikti palikimo priėmimo veiksmus 6-ių mėnesių laikotarpyje po patikėjos mirties.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjų E. G. ir M. G. pareiškimą atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po N. R. mirties 2010 m. rugsėjo 6 d, bei priteisė valstybei iš pareiškėjų lygiomis dalimis po 11,27 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Nusprendė įsiteisėjus nutarčiai, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi teismas papildomai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą ir priteisė iš pareiškėjų E. G. ir M. G. lygiomis dalimis po 11,62 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens O. O. naudai.Teismas nustatė, kad pareiškėjai iš esmės įrodinėjo, jog palikimas priklausė mamai Ž. G., todėl per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, tačiau teismui netenkinus mamos prašymų, pareiškėjai kreipėsi į notarą, o vėliau ir į teismą dėl termino atnaujinimo. Ž. G. ir M. G. 2012 m. liepos 3 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po N. R. mirties jie palikimą priėmė faktiškai pradėdami jį valdyti, pripažinti negaliojančiais N. R. 2010 m. liepos 7 d. asmeninį testamentą ir jo pagrindu išduotą 2011 m. rugsėjo 15 d. paveldėjimo teisės liudijimą, nes testamentas surašytas asmens, negalinčio suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1192-808/2015, ieškinį tenkino iš dalies – pripažino negaliojančiais N. R., 2010 m. liepos 7 d. testamentą ir 2011 m. rugsėjo 15 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. NJ-5707, išduotą Vilniaus m. 42-o notarų biuro notarės N. J., kitoje dalyje ieškinį atmetė. Iš byloje esančių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų taip pat nustatyta, kad Ž. G. 2015 m. lapkričio 18 d. su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jos motinos N. R., mirties 2010 m. rugsėjo 6 d., priimti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3106-816/2016 pareiškėjos pareiškimą atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas darė teismas darė išvadą, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kuriomis jie remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, egzistavo.Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškimas teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateiktas 2017 m. gegužės 25 d., t. y. praėjus daugiau nei 6 metams po palikėjos N. R. mirties (2010 m. rugsėjo 6 d.). Pareiškėjai į notarą kreipėsi tik 2016 m. spalio 4 d. Pareiškėjai taip pat neneigė aplinkybės, jog jie apie močiutės mirtį sužinojo jos mirties dieną. Pareiškėjas M. G. dalyvavo civilinių bylų Nr. 2-1192-808/2015 ir Nr. 2-3106-816/2016, kuriose buvo sprendžiami klausimai, susiję su N. R. palikimo priėmimu, nagrinėjime. Pareiškėjas E. G. civilinėje byloje Nr. 2-3106-816/2016, kurioje Ž. G. prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jos motinos N. R. mirties priimti, taip pat buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu, teikė atsiliepimą. Pareiškėjai yra jauno amžiaus, darbingi, be to, palikimo priėmimo veiksmas, atliekamas pas notarą, nereikalauja specialių žinių. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės įrodo, jog pareiškėjai turėjo galimybę per įstatymo nustatytą terminą pareikšti savo valią dėl palikimo priėmimo, tačiau jos ilgą laiką nerealizavo ir ne todėl, kad dėl objektyvių priežasčių to padaryti negalėjo, o todėl, kad jie neketino jį priimti. Valia priimti palikimą, kaip nurodė patys pareiškėjai, susiformavo tik tuomet, kai buvo priimti nepalankūs teismo sprendimai pareiškėjų mamos atžvilgiu. Aplinkybę, jog pareiškėjai nebuvo suinteresuoti palikimo priėmimu, patvirtina tas faktas, jog jie iš esmės nesirūpino močiutei priklausančiu turtu, nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas, neapmokėjo N. R. skolų, kurias apmokėjo O. O..Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 22,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Atmetus pareiškimą, teismo turėtos siuntimo išlaidos priteistos lygiomis dalimis iš pareiškėjų, t. y. po 11,27 Eur išlaidų iš kiekvieno pareiškėjo. Netenkinus pareiškėjų pareiškimo atnaujinti terminą palikimui priimti, panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantai E. G. ir M. G. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį ir bylą iš naujo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Neperdavus bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui - E. G. ir M. G. pareiškimą dėl termino N. R. palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) tenkinti visiškai. Taip pat, atskirajame skunde prašoma priteisti pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nė vienas pareiškėjų nenurodė ir apklausiami teismo posėdžio metu neįvardijo, kad palikimo priimti apskritai neketino. Teismo išvada apie pareiškėjų ketinimų, valios nebuvimą nėra paremta jokiais objektyviais įrodymai. Apie tai, kad pareiškėjai gali įgyvendinti savo subjektinę teisę priimti N. R. palikimą jie suprato tik po to, kai teismas galutinai nustatė, kad tokios teisės nebeturi pirmos eilės įpėdinė Ž. G.. Taigi, akivaizdu, kad N. R. priklausiusio turto neišlaikymas šiuo atveju negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu, kad pareiškėjai nebuvo suinteresuoti palikimo priėmimu. Teisės į palikimą atsiradimo momentas laike nesutampa su palikimo atsiradimu, o ir įpėdiniai apie tokios subjektinės teisės atsiradimą nebūtinai iš karto. Teismas nesiaiškino, kiek laikas praėjo tarp pareiškėjų sužinojimo apie teisės į palikimą atsiradimo ir pareiškimo dėl termino atnaujinimo (pratęsimo) pateikimo, kas būtent ir yra svarbu šios bylos kontekste sprendžiant, ar praleistas terminas yra ilgas.Tik įsiteisėjus byloje Nr. 2-1192-808/2015 pripažinti N. R. testamentą priimtam sprendimui, mirusiosios dukra kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą neatsižvelgė į reikšmingą aplinkybę, jog iki pareiškėjams 2017 m. kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo, teismuose pirmos eilės įpėdinės buvo vedama ne viena byla dėl N. R. testamento pripažinimo negaliojančiu, palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas taip pat neįvertino kiekvieno iš pareiškėjų elgesio atskirai siekiant įgyvendinti teisę į N. R. palikimą, neatsižvelgė į jų teisinį statusą - kad pareiškėjai yra antros eilės įpėdiniai, o įstatymas prioritetą į palikimą nustato pirmosios eilės įpėdiniams (artimiausiems giminaičiams). Per šį laiką pareiškėjai ne nenorėjo ar neturėjo valios priimti N. R. palikimo, o suprato, kad tokios teisės dar neturi iki bus išnagrinėti civiliniai ginčai pagal Ž. G. ieškinius teisme. Ilgas teisminio bylinėjimosi procesas, pareiškėju giliu įsitikinimu yra laikytinas svarbia aplinkybe, įėmusia tai, kad pareiškėjai praleido terminą N. R. palikimui priimti, būdami tikri, kad šios teisės įgyvendinimu rūpinosi ir nebuvo praradusi pirmos eilės įpėdinė Ž. G.. Nė vienas iš pareiškėjų neturėjo juridinio ar aukštojo išsilavinimo (šalių paaiškinimai patvirtina, jog E. G. turi nebaigtą išsilavinimą, o M. G. - spec. vidurinį), todėl išsyk negalėjo suprasti, kad jie patys privalo kreiptis į notarą, kai palikimo priėmimo klausimus sprendėsi jų motina Ž. G.. Tuo tarpu palikimą priėmusi O. O. studijavo teisę Vilniaus universitete (diplomas išduotas 2014 m., todėl studijas ji turėjo pradėti apie 2008- 2009 m.). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas E. G. nuo 2006 m. gyveno ir dirbo Anglijoje, su Ž. G. vestomis bylomis ryšio neturėjo, laikė, kad Ž. G. turi teisę į palikimą ir šią teisę gina. Tik 2016 m. jis buvo įtrauktas į bylą Nr. 2-3106-816/2016, tačiau todėl, kad bylos baigtis galėjo turėti pasekmių jo teisėms ir pareigoms (jei pirmos eilės įpėdinei nebūtų atnaujintas (pratęstas) terminas priimti palikimą). Būtent po bylos baigties, atsižvelgdamas į jos rezultatą - kad teismas nustatė trijų mėnesiu terminą palikimui priimti - pareiškėjas E. G. laiku kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, savo teises įgyvendino tokiu būdu, kokj buvo nurodęs bylą nagrinėjęs teismas.Jei pirmosios instancijos teismas nustatė, jog. M. G. 2012 m. kartu su Ž. G. kreipėsi į teismą nustatyti juridinį faktą dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, akivaizdu, kad M. G. ne tik turėjo, bet ir reiškė valią N. R. palikimui priimti faktinio užvaldymo pagrindu. Visapusiško bylos nagrinėjimo stygių pagrindžia ir tai, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog iki 2015 m. birželio 29 d. buvo laikomas galiojančiu N. R. asmeninis testamentas (dėl jo pripažinimo O. O. į teismą kreipėsi 2010 m. spalį, t.y. praėjus mėnesiui po palikėjos mirties). Pasakytų aplinkybių kontekste, pareiškėjų elgesys savo teisių į palikimą gynimą įgyvendinant aprašytuoju būdu, vertintinas kaip rūpestingas, sąžiningas ir atsakingas, nulemtas testamento panaikinimo ir termino Ž. G. priimti palikimą nepratęsimo (neatnaujinimo). O. O. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė apeliacinį procesą nutraukti, o jo nenutraukus palikti 2017 m. spalio 11 d. ir 2017 m. lapkričio 6 d. nutartis palikti nepakeistas.Nurodė, kad pareiškėjus atstovauja profesionalus advokatas, tačiau atskirasis skundas buvo pateiktas viena diena praleidus apskundimo terminą. Pareiškėjai neteikė prašymo praleistą terminą atnaujinti, todėl procesiniai dokumentai paduoti pasibaigus terminui turėjo būti grąžinami juos padavusiems asmenims. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 29 d. civilinėje byloje Nr. 21192- 808/2015 nustatė, kad pirmos eilės įpėdinė neįrodė, kad priėmė palikimą faktiškai jį valdant ir panaikino paveldėjimo teisės liudijimą. Teismo sprendimas apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo 2015 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės dėl palikimo priėmimo yra reikšmingos todėl, kad E. G. ir M. G. galėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, žinodami, kad pirmos eilės įpėdinė neįrodė jog priėmė palikimą faktiškai jį valdant, nes terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.Svarbi aplinkybė pratęsti terminą palikimui priimti yra tik tada, jeigu pareiškėjai pagrįstų, kaip tai sutrikdė jiems įgyvendinti teises. Pareiškėjai suvokė, jog jie turi priimti palikimą, tačiau to nepadarė. Visos aplinkybės patvirtina, kad atsiradus palikimui pareiškėjai nerodė iniciatyvos atlikti palikimui būtinų veiksmų. Pareiškėjai yra 29-32 metų amžiaus, sveiki, turi išsilavinimą. Pareiškėjai elgsi pasyviai, nesiėmė jokių veiksmų, nesidomėjo galimybėmis įgyvendinti teisę į palikimą. Pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jie per 7 metų terminą negalėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo, kartu į teismą, prašydami pratęsti praleistą terminą. Suinteresuoti asmenys E. G. ir M. G. turėjo galimybės tinkamai realizuoti pavedėjimo teisę laiku besikreipdami į notarų biurą, o šito nedarydami, jie veikė savo rizika. E. G. papildomai teismo posėdžio metu paaiškino, jog nuo 2006 m. iki 2014 m. gyveno Anglijoje, dirbo įvairų darbą, mokėsi, gavo stipendiją. Nuo 2016 m. eina įmonės vadovo pareigas, tačiau planuoja įmonę uždaryti. Mokėsi 3 aukštosiose mokyklose, tačiau jų nebaigė. 2014 m. sužinojo, kad praleistas terminas palikimui priimti. Kai sužinojo, kad mamai nepriklauso palikimas pareiškėjai, pradėjo rūpintis paveldėjimo klausimais, tačiau už komunalines paslaugas nemokėjo. Už komunalines paslaugas nemokėjo.Nagrinėjamu atveju pareiškimas teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateiktas 2017 m. gegužės 25 d., t.y. praėjus daugiau nei 6 metams po palikėjos N. R. mirties (2010 m. rugsėjo 6 d.). Pareiškėjai į notarą kreipėsi tik 2016 m. spalio 4 d. Pareiškėjai taip pat neneigė aplinkybės, jog jie apie močiutės mirtį sužinojo jos mirties dieną. Pareiškėjai yra jauno amžiaus, darbingi, be to, palikimo priėmimo veiksmas, atliekamas pas notarą, nereikalauja specialių žinių. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės įrodo, jog pareiškėjai turėjo galimybę per įstatymo nustatytą terminą pareikšti savo valią dėl palikimo priėmimo, tačiau jos ilgą laiką nerealizavo ir ne todėl, kad dėl objektyvių priežasčių to padaryti negalėjo, o todėl, kad jie neketino jį priimti. Įvertinus praleisto termino ilgą trukmę, suinteresuotų asmenų visišką pasyvumą palikimo atžvilgiu, neatsižvelgus dėl kokių priežasčių buvo praleistas terminas atnaujinti suinteresuotiems asmenims terminą palikimui priimti nėra pagrindo, nes nukentėtų iš esmės vaikaitės O. O. turtiniai interesai, nes skolas ir kitus mokesčius su turto susijusius, iki šiol moka jį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Pirmosios instancijos teismas 2017 m spalio 26 d. rezoliucija atskirąjį skundą priėmė, įvertinęs, ar jis atitinka atskiriesiems skundams keliamus reikalavimus, o taip pat, patvirtindamas, kad terminas atskirąjam skundui pateikti yra praleistas nežymiai ir gali būti atnaujinamas (CPK 78 str.1 d.). Taigi, atmestinas suinteresuotojo asmens O. O. atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentas, jog atskirąjį skundą reikia palikti nenagrinėtu praleidus terminą jam pateikti.Nagrinėjamu atveju nustatyta kad 2010 m. rugsėjo 6 d. mirė N. R.. Testamentu ji visą savo turtą paliko vaikaitei O. O., kuriai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 28 d. civilinėje byloje Nr. 2-1192-808/2015 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą. Sprendimas įsiteisėjo 2017 m. liepos 30 d. Atsižvelgiant į tai, N. R. dukra Ž. G. 2015 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti jai terminą palikimui priimti, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 18 d. šį Ž. G. pareiškimą atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartimi pirmosios instancijos nutartis buvo palikta nepakeista.Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. gegužės 25 d. buvo gautas pareiškėjų E. G. ir M. G. pareiškimas, kuriuo prašyta atnaujinti jiems terminą N. R. palikimui priimti. Pareiškimas iš esmės grindžiamas tuo, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, t.y. teisinių žinių ir išsilavinimo stokos, darbo ir studijų Anglijoje, bei manymo, kad palikimą jau priėmė pareiškėjų motina Ž. G.. Pirmosios instancijos teismas šių priežasčių nelaikė svarbiomis, todėl atmetė pareiškėjų prašymą.Apeliacijos dalyką sudaro pirmos instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytą praktiką).Nagrinėjamu atveju, apeliantai nurodė, kad terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo jie praleido, nes manė, kad palikimą priėmė jų motina Ž. G., pradėjusi faktiškai valdyti N. R. turtą. Apeliantai teigė, jog dėl išsilavinimo ir teisinių žinių stokos nesuvokė, kad privalėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo, kai teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3106-816/2016 pagal Ž. G. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą sprendžia, kad pareiškėjų nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, šiuo atveju nelaikytinos svarbiomis, nes kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 18 d. nutartimi atmetė Ž. G. pareiškimą dėl termino priimti N. R. palikimą atnaujinimo. Ši nutartis įsiteisėjo 2016 m. liepos 7 d., kai Vilniaus apygardos teismas paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartį nepakeistą. Iš apeliantų nurodomų faktinių aplinkybių matyti, kad jie žinojo, jog 2015 m. liepos 30 d. įsiteisėjo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas N. R. vaikaitės O. O. paveldėjimo teisės liudijimas ir pirmosios eilės įpėdinei (apeliantų motinai) atsirado teisė paveldėti N. R. turtą. Palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktas nebuvo nustatytas. Taip pat, matyti, kad apeliantams buvo žinoma ir tai, jog Ž. G. kreipėsi į teismą dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo. Taigi, jau pats procesinio dokumento pavadinimas tuo metu apeliantams suponavo, kad pirmosios eilės įpėdinė, N. R. turto, paveldėtoja per įstatymo numatytą terminą netapo. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog apeliantai civilinėje byloje Nr. 2-3106-816/2016 dalyvavo, kaip tretieji asmenys. Ši aplinkybė apeliantams turėjo tapti neabejotinai akivaizdi, kai minėtoje civilinėje byloje buvo priimta nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti Ž. G. terminą priimti N. R. palikimą ir kuri galutinai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2017 m. liepos 7 d. nutartimi palikus šią nutartį nepakeista. Nepaisant to, apeliantų pareiškimas Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas tik 2017 m. gegužės 25 d., t.y praėjus daugiau nei dešimčiai mėnesių nuo minėtos nutarties įsiteisėjimo dienos.Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog pareiškėjai neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, pagal kasacinio teismo praktiką neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Taigi, šiuo atveju, teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemiančią termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui. Taip pat, nelaikytina svarbia ir aplinkybė, jog E. G. buvo išvykęs į Angliją, nes ši aplinkybė jam neapriboja galimybės rūpintis bylų eiga ir įgyvendinti savo teises.Pareiškėjai net akivaizdžiai žinodami, jog pirmosios eilės įpėdinė praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, elgėsi pasyviai ir daugiau nei dešimt mėnesių nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Jie nesidomėjo terminų palikimui priimti skaičiavimu, jiems atsirandančios paveldėjimo teisės momentu ir bylos dėl termino atnaujinimo palikėjai Ž. G. baigtimi. Šios aplinkybės įrodo, kad apeliantai nebuvo suinteresuoti palikimo priėmimu. Tai patvirtina ir faktas, jog jie iš esmės nesirūpino N. R. priklausančiu turtu, nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas, neapmokėjo N. R. skolų, kurias apmokėjo O. O..Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino pareiškėjų nurodytų įstatymo nustatyto termino palikimui priimti praleidimo priežasčių svarbiomis ir pagrįstai jų pareiškimą atmetė. Atsižvelgiant į tai, apeliantų atskirasis skundas netenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantai suformulavo reikalavimą priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas, tačiau atmetus jų atskirojo skundo reikalavimus, bylinejimosi išlaidos nėra priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Apeliantų E. G. ir M. G. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Veniulytė - Jankūnienė