Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Kęstučio Gudyno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Rimanto Giedraičio, sekretoriaujant Sonatai Rimkutei

dalyvaujant pareiškėjo Prienų rajono apylinkės prokuratūros prokurorei J. P., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos atstovei A. M., atsakovėms D. P., G. S., jos atstovui advokatui E. U., trečiajam suinteresuotam asmeniui V. S.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Prienų rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą ginant viešąjį interesą dėl buvusių Kauno ir Marijampolės apskričių viršininkų įsakymų ir sprendimų panaikinimo bei dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašyme nurodyta, kad ginčijamais administraciniais aktais G. S. ir V. S. nuosavybės teisės atkurtos į buvusią M. S.-R. žemę neteisėtai, kadangi nėra pateikta giminystės faktą su buvusia savininke nustatančių dokumentų. G. S. ir V. S. 1991 m. pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į tėvo P. R. valdytą žemę (neskelbtina). Tuo pačiu metu J. V. R, G. M. ir A. R. pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į jų tėvo R. J., sūnaus J. valdytą žemę tame pat Pieštuvėnų kaime Prienų rajone. Pastarųjų pretendentų pateikti dokumentais liudijo, kad tėvas R. J. yra M. S.-R. ir J. R. sūnus, o M. S.-R. įpėdiniai turėjo teisę paveldėti 16,03 ha žemės Pieštuvėnų kaime. 1997 m. pastarieji įpėdiniai pateikė papildomą prašymą ir nurodė, kad jie pretenduoja į M. S.-R. valdytą žemę kaip jos vaikaičiai ir pageidauja susigrąžinti 9 ha žemės, kadangi kitą 7 ha žemės jų tėvas J. R. perdavęs kitam naudotojui P. R.. Vadovaujantis šiuo prašymu 2000 metais Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriuje parengtos pažymos apie nuosavybės teisių

atkūrimą G. S. ir V. S. į jų tėvo P. R. valdytą 7 ha žemės sklypą (neskelbtina) ir išsiųstos į Kaišiadorių rajoną bei Kalvarijos savivaldybę. 2005 m. ginčijamais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės V. S. į M. S.-R. valdytą žemės sklypą, perduodant neatlygintai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 4,25 ha žemės sklypus Kaišiadorių rajone Darsūniškio ir Atmainų kaimuose. G. S. atkurtos nuosavybės teisės į M. S.-R. valdytą žemę, perduodant lygiaverčiais 1.64 ha žemės sklypus Kalvarijos savivaldybės (neskelbtina) kaimuose. G. S. 2008 m. kovo 3 d. dovanojimo sutartimi padovanojo šiuos žemės sklypus savo dukrai D. P.. Minėti administraciniai aktai neteisėti, kadangi nepateikta duomenų, kad P. R. valdė 7 ha žemės sklypą Pieštuvėnų kaime bei nėra duomenų apie G. S. ir V. S. giminystės ryšį su M. S.-Raižiene. Dėl to pažeista Nuosavybės atkūrimo įstatymo 2 straipsnio reikalavimai, numatantys pretendentų ratą į nuosavybės teisių atkūrimą. Tuo pačiu neteisėta ir dovanojimo sutartis, kuria G. S. padovanojo savo dukrai J.P. žemės sklypus, esančius Kalvarijos savivaldybėje.

A. G. S, jos atstovas advokatas E. U. bei D. P. prašė prašymo netenkinti.

Tretysis suinteresuotas asmuo V. S. taip prašė prašymą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad J. R., G. M. 1991 m.spalio 22 d., o A. R. 1991 m. gruodžio 23 d.pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į jų tėvo R. J., sūnaus J. valdytą žemę (neskelbtina) ( nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr.G3(k)-57-20). Iš ten pat esančio 1993 m.birželio 22 d. Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjimo Nr.01-286-R matyti, kad pagal 1930 m.rugsėjo 3 d. (neskelbtina) rūšimis paskirstytų žemų sąrašą M. S.-R. įpėdiniams (jie neįvardinti) priklausė 16.03 ha žemės Pieštuvėnų kaime. 1996 m.lapkričio 13 d. Lietuvos Valstybės istorijos archyvo pažymėjimo Nr.369-R duomenimis, M. S.-R. ir J. R. sūnus J. R. gimė 1905 m.rugsėjo 17 d.Pieštuvėnų kaime. Iš pateiktų gimimo ir santuokos liudijimų matyti, kad J. V. R. yra J. R. sūnus ( M. S.-R. vaikaitis), o G. M. ir A. R. jo dukros ir M. S.-R. vaikaitės. Jie 1997 m.kovo 6d. pateikė papildomą prašymą, kuriame nurodė, kad pretenduoja į M. S.- R. turėtą 16,03 ha žemę Pieštuvėnų kaime, tačiau nori susigrąžinti tik 9 ha žemės, kadangi jų tėvas J. R. 7,03 ha žemės buvo perleidęs naudotis kitam asmeniui- P. R.. Atsižvelgiant į tai šiems pretendentams buvo atkurtos nuosavybės teisės į M. S. –R. valdytą žemę, kiekvienam gaunant po 3 ha.

Tuo pačiu, 1991 m.gruodžio 12 d. G. S. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo P. R. iki nacionalizacijos valdytą 7 ha žemės sklypą, esantį (neskelbtina). Prašyme kaip pretendentė nurodyta ir V. S.. Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrius 2000 m.kovo 28 d. parengė išvadą Nr.2351 dėl 3,52 ha žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn V. S.. Ši pažyma išsiųsta į Kaišiadorių rajono Kruonio seniūniją ir 2005 m. sausio 28 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr.02-04-540 bei tos pačios dienos sprendimu Nr.9-18023 V. S. atkurtos nuosavybės teisės į M. S.- R. iki nacionalizacijos valdytą 3,52 ha žemės sklypą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 4,25 ha žemės sklypus, esančius (neskelbtina), Kaišiadorių rajone. 2000m. kovo 28 d. tas pats žemėtvarkos skyrius parengė išvadąNr.2352 dėl 3,51 ha žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn G. S. ir išvada išsiųsta į Marijampolės apskrities Kalvarijos savivaldybę. 2005 m.kovo 21 d. sprendimu Nr.S-48-17922-18022 bei 2005 m. birželio 30 d.įsakymu Nr.ŽM-960 Marijampolės apskrities viršininkas atkūrė

nuosavybės teises G. S. į 3,501 ha M. S.-R. iki nacionalizacijos valdytą žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 1,64 ha žemės sklypus, esančius (neskelbtina) kaimuose. G. S. 2008 m.kovo 3d. dovanojimo sutartimi padovanojo savo dukrai D. P. 1,0400 ha žemės sklypą , unikalus Nr.4400-0649-4280 esantį Vazniškių kaime, Kalvarijos seniūnijoje ir 0,6000 ha žemės sklypą, unikalus Nr,4400-0649-4415, esantį Jungėnų kaime, Kalvarijos savivaldybėje (b.1.116-118).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje numatyta, kad piliečiai, šio Įstatymo 2 straipsnio pagrindu turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo turėjo pateikti iki 2001 m.gruodžio 31 d. Kartu su prašymais turėjo būti pateikiama pilietybę patvirtinantys dokumentais bei pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantys dokumentai. Pastarieji įrodymai turėjo būti pateikti iki 2003 m.gruodžio 31 d.

Iš bylos duomenų matyti, kad G. S. ir V. S. ginčijamais administraciniais aktais nuosavybės teisės atkurtos į M. S. –R. valdytą žemę, kaip tuo tarpu jos pateikė prašymus nuosavybės teises atkurti į tėvo P. R. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Nuosavybės atkūrimo procese nesurinkta bei į administracinę bylą nepateikta įrodymų, kad P. R. (neskelbtina) kaime iki nacionalizacijos valdė 7.03 ha žemės bei nėra jokių duomenų, patvirtinančių G. S. ir V. S. giminystės ryšį su buvusia savininke M. S.-R. Dėl to darytina išvada, kad jos nėra pretendentės atkurti nuosavybės teises į M. S.-R. valdytą žemę, kadangi neatitinka Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 2 straipsnio reikalavimų, o ginčijami administraciniai aktai turi būti panaikinti.

LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje be kita ko numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Tokia prokuroro teisė įtvirtinta ir LR Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, kurio 2 dalies 1 punkto pagrindu prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Tokia teisė įtvirtinta ir LR Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje. Įvertinusi surinktus įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad Prienų rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą. Iš bylos duomenų matyti, kad 2008 m. liepos ld. raštu Kauno apskrities viršininkas kreipėsi į prokurorą nurodydamas apie jo paties vadovaujamos institucijos bei Marijampolės apskrities viršininko administracijos priimtų ginčijamų administracinių aktų neteisėtumą (b.1.14-16). Šiuo dokumentu pabrėžta, kad restitucija įvykdyta nesilaikant imperatyvių teisės normų reikalavimų ( nepateikta nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantys dokumentai) ir pažeidžia trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Darytina išvada, kad Nuosavybės teisių atkūrimo santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimu buvo pažeistas viešasis interesas ir jis bus apgintas panaikinus ginčijamus administracinius aktus.

Kaip minėta, realizuodama galimybę disponuoti nuosavybės teisių atkūrimo procese įgyta žeme, G. S. 2008 m.kovo 3 d. dovanojimo sutartimi visą perduotą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,64 ha žemės sklypą (neskelbtina) kaimuose, padovanojo ir perdavė asmeninėn nuosavybėn dukteriai D. P. (b.1.116-118). Prokurorui reikalaujant panaikinti ir šį sandorį, keliamas kompleksinio pobūdžio ginčas, kuriame susieti administraciniai ir civiliniai teisiniai reikalavimai.Atsižvelgiant į tai, kad šioje situacijoje dominuoja nuosavybės teisių atkūrimo, t,.y, administraciniai teisiniai santykiai, reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu laikytinas išvestiniu iš pareiškėjo reikalavimų dėl administracinių aktų nuginčijimo ir sprendžiamas šioje administracinėje byloje. Nustatyta, kad nuosavybės teisės G. S. atkurtos pažeidžiant Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 ir 10 straipsnių nuostatas. D. P. yra G. S. duktė, todėl darytina išvada, kad dėl artimų giminystės ryšių žinojo apie motinai nepagrįstą nuosavybės teisių atkūrimą perduodant lygiaverčius 1.64 ha žemės sklypus ir todėl nėra laikytina sąžininga įgijėja. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nekartą yra nurodęs, kad ginant viešąjį interesą svarbu panaikinti visus teisės aktus, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis. Jeigu viešasis interesas pažeistas nuosavybės

teisių atkūrimo procese, jo gynimas reikštų ir neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo pasekmių pašalinimą. o ne vien tik neteisėtų administracinių aktų panaikinimą. Dėl to 2008 m. kovo 3d. dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento (CK 1.80 str.) kaip prieštaraujanti Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 2 ir 10 straipsnių imperatyviems reikalavimams ir taikytina restitucija.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes Prienų rajono vyriausiojo prokuroro prašymas panaikinti ginčijamus administracinius aktus bei dovanojimo sutartį yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., kolegija

nusprendžia:

Prašymą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005 m.sausio 28 d.įsakymą Nr.02-04-540 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. S." bei 2005 m.sausio 28 d. sprendimą Nr.9-18023" Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje V. S.".

Panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2005 m. birželio 30 d. įsakymą Nr.ŽM-960 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. S." ir 2005 m. kovo 21 d.sprendimą Nr.S-48-17922-18022 „ Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pilietei G. S.".

Pripažinti negaliojančia 2008 m.kovo 3d. dovanojimo sutartį, kuria G. S. padovanojo D. P. 1,0400 ha žemės sklypą, unikalus Nr.4400-0649-4280, esantį Vazniškių kaime Kalvarijos savivaldybėje bei 0,6000 ha žemės sklypą,unikalus Nr.4400-0649-4415, esantį (neskelbtina).

Taikyti restituciją ir įpareigoti D. P. 2008 m.kovo 3 d. dovanojimo sutartimi įgytus žemės sklypus -1) 1,0400 ha, unikalus Nr.4400-0649-4280, kadastrinis adresas 5136/0006:135 (neskelbtina); 2) žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,6000 ha, unikalus Nr.4400-0649-4415, kadastrinis adresas 5136/0004:201 (neskelbtina) grąžinti valstybės nuosavybėn.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.