Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienes (pranešeja) ir Virgilijaus Valanciaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinejo administracine byla pagal G. S. apeliacini skunda del Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo Prienu rajono apylinkes vyriausiojo prokuroro prašyma atsakovui Nacionalinei ˛emes tarnybai prie ˇemes ukio ministerijos, G. S., D. P., tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. S., Marijampoles 2-ojo notaro biuro notarei N. U. del sprendimu panaikinimo ir dovanojimo sutarties pripa˛inimo negaliojancia.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškejas Prienu rajono apylinkes vyriausiasis prokuroras (toliau – ir pareiškejas) patikslintu prašymu (b. l. 111 – 115) kreipesi i Kauno apygardos administracini teisma, prašydamas panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 28 d. isakyma Nr. 02-4-540 „Del nuosavybes teisiu atkurimo V. S.“ bei 2005 m. sausio 2 d. sprendima Nr. 9-18023 „Del nuosavybes teisiu atkurimo kaimo vietoveje V. S.“, taip pat panaikinti Marijampoles apskrities viršininko 2005 m. bir˛elio 30 d. isakyma Nr. ˇM-960 „Del nuosavybes teisiu atkurimo G. S.“ bei 2005 m. bir˛elio 21 d. sprendima Nr. S-48-17922 „Del nuosavybes teisiu atkurimo pilietei G. S.“; panaikinti 2008 m. kovo 3 d. patvirtinta dovanojimo sutarti, kuria G. S. padovanojo dukrai D. P. 1,0400 ha ir 0,600 ha ˛emes sklypus, esancius (duomenys neskelbtini).

Pareiškejas pa˛ymejo, kad gincijamais administraciniais aktais G. S. ir V. S. nuosavybes teises atkurtos i buvusia M. S. R. ˛eme neteisetai, kadangi nera pateikta giminystes fakta su buvusia savininke nustatanciu dokumentu. G. S. ir V. S. 1991 m. pateike prašymus atkurti nuosavybes teises i tevo P. R. valdyta ˛eme (duomenys neskelbtini). Tuo paciu metu J. V. R., G. M. ir A. R. pateike prašymus atkurti nuosavybes teises i ju tevo J. R., sunaus J., valdyta ˛eme tame pat (duomenys neskelbtini). Pastaruju pretendentu pateikti dokumentai liudijo, kad tevas J. R. yra M. S. R. ir J. R. sunus, o M. S. R. ipediniai turejo teise paveldeti 16,03 ha ˛emes (duomenys neskelbtini). 1997 m. pastarieji ipediniai pateike papildoma prašyma ir nurode, kad jie pretenduoja i M. S. R. valdyta ˛eme kaip jos vaikaiciai ir pageidauja susigra˛inti 9 ha ˛emes, kadangi kita 7 ha ˛emes ju tevas J. R. perdaves kitam naudotojui P. R.. Vadovaujantis šiuo prašymu 2000 metais Birštono ir Prienu ˛emetvarkos skyriuje parengtos pa˛ymos apie nuosavybes teisiu atkurima G. S. ir V. S. i ju tevo P. R. valdyta 7 ha ˛emes sklypa (duomenys neskelbtini) ir išsiustos i Kaišiadoriu rajona bei Kalvarijos savivaldybe. 2005 m. gincijamais administraciniais aktais atkurtos nuosavybes teises V. S. i M. S. R. valdyta ˛emes sklypa, perduodant neatlygintai nuosavyben lygiavercius turetajam 4,25 ha ˛emes sklypus (duomenys neskelbtini). G. S. atkurtos nuosavybes teises i M. S. R. valdyta ˛eme, perduodant lygiaverciais 1,64 ha ˛emes sklypus (duomenys neskelbtini). G. S. 2008 m. kovo 3 d. dovanojimo sutartimi padovanojo šiuos ˛emes sklypus savo dukrai D. P.. Mineti administraciniai aktai neteiseti, kadangi nepateikta duomenu, kad P. R. valde 7 ha ˛emes sklypa (duomenys neskelbtini) bei nera duomenu apie G. S. ir V. S. giminystes ryši su M. S. R.. Nurode, jog del to pa˛eisti Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 2 straipsnio reikalavimai, numatantys pretendentu rata i nuosavybes teisiu atkurima. Tuo paciu neteiseta ir dovanojimo sutartis, kuria G. S. padovanojo savo dukrai D. P. ˛emes sklypus, esancius (duomenys neskelbtini).

II.

Teismas, remdamasis bylos med˛iaga, nustate, kad J. R., G. M. 1991 m. spalio 22 d., o A. R. 1991 m. gruod˛io 23 d. pateike prašymus atkurti nuosavybes teises i ju tevo J. R., sunaus J., valdyta ˛eme (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos valstybinio archyvo 1993 m. bir˛elio 22 d. pa˛ymejimo Nr. O1-286-R matyti, kad pagal 1930 m. rugsejo 3 d. (duomenys neskelbtini) valsciaus (duomenys neskelbtini) seniunijos rušimis paskirstytu ˛emu saraša M. S. R. ipediniams (jie neivardinti) priklause 16,03 ha ˛emes (duomenys neskelbtini). Lietuvos Valstybes istorijos archyvo 1996 m. lapkricio 13 d. pa˛ymejimo Nr. 369-R duomenimis, M. S. R. ir J. R. sunus J. R. gime 1905 m. rugsejo 17 d. (duomenys neskelbtini). Iš pateiktu gimimo ir santuokos liudijimu matyti, kad J. V. R. yra J. R. sunus (M. S. R. vaikaitis), o G. M. ir A. R. jo dukros ir M. S. R. vaikaites. Jie 1997 m. kovo 6 d. pateike papildoma prašyma, kuriame nurode, kad pretenduoja i M. S. R. tureta 16,03 ha ˛eme (duomenys neskelbtini), taciau nori susigra˛inti tik 9 ha ˛emes, kadangi ju tevas J. R. 7,03 ha ˛emes buvo perleides naudotis kitam asmeniui – P. R.. Atsi˛velgiant i tai šiems pretendentams buvo atkurtos nuosavybes teises i M. S. R. valdyta ˛eme, kiekvienam gaunant po 3 ha. Tuo paciu, 1991 m. gruod˛io 12 d. G. S. pateike prašyma atkurti nuosavybes teises i tevo P. R. iki nacionalizacijos valdyta 7 ha ˛emes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini). Prašyme kaip pretendente nurodyta ir V. S.. Birštono ir Prienu ˛emetvarkos skyrius 2000 m. kovo 28 d. parenge išvada Nr. 2351 del 3,52 ha ˛emes perdavimo neatlygintinai nuosavyben V. S.. Ši pa˛yma išsiusta i Kaišiadoriu rajono Kruonio seniunija ir Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 28 d. isakymu Nr. 02-04-540 bei tos pacios dienos sprendimu Nr. 9-18023 V. S. atkurtos nuosavybes teises i M. S. R. iki nacionalizacijos valdyta 3,52 ha ˛emes sklypa, perduodant neatlygintinai nuosavyben lygiavercius turetajam 4,25 ha ˛emes sklypus, esancius (duomenys neskelbtini). 2000 m. kovo 28 d. tas pats ˛emetvarkos skyrius parenge išvada Nr. 2352 del 3,51 ha ˛emes perdavimo neatlygintinai nuosavyben G. S. ir išvada išsiusta i Marijampoles apskrities Kalvarijos savivaldybe. 2005 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. S-48-17922-18022 bei 2005 m. bir˛elio 30 d. isakymu Nr. ˇM-960 Marijampoles apskrities viršininkas atkure nuosavybes teises G. S. i 3,501 ha M. S. R. iki nacionalizacijos valdyta ˛eme, perduodant neatlygintinai nuosavyben lygiavercius turetajam 1,64 ha ˛emes sklypus, esancius Kalvarijos savivaldybes (duomenys neskelbtini). G. S. 2008 m. kovo 3 d. dovanojimo sutartimi padovanojo savo dukrai D. P. 1,0400 ha ˛emes sklypa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esanti (duomenys neskelbtini), ir 0,6000 ha ˛emes sklypa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Teismas remesi Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 10 straipsniu ir pastebejo, jog G. S. ir V. S. gincijamais administraciniais aktais nuosavybes teises atkurtos i M. S. R. valdyta ˛eme, kaip tuo tarpu jos pateike prašymus nuosavybes teises atkurti i tevo P. R. iki nacionalizacijos valdyta ˛eme. Teismo vertinimu, nuosavybes teisiu atkurimo procese nesurinkta bei i administracine byla nepateikta irodymu, kad P. R. (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos valde 7,03 ha ˛emes, bei nera jokiu duomenu, patvirtinanciu G. S. ir V. S. giminystes ryši su buvusia savininke M. S. R.. Del to dare išvada, kad jos nera pretendentes atkurti nuosavybes teises i M. S. R. valdyta ˛eme, kadangi neatitinka Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 2 straipsnio reikalavimu, o gincijami administraciniai aktai turi buti panaikinti. Ivertines surinktus irodymus, teismas sprende, kad Prienu rajono apylinkes vyriausiasis prokuroras kreipesi i teisma gindamas viešaji interesa. Atkreipe demesi, kad 2008 m. liepos 1 d. raštu Kauno apskrities viršininkas kreipesi i prokurora nurodydamas apie jo paties vadovaujamos institucijos bei Marijampoles apskrities viršininko administracijos priimtu gincijamu administraciniu aktu neteisetuma. Šiuo dokumentu pabre˛ta, kad restitucija ivykdyta nesilaikant imperatyviu teises normu reikalavimu (nepateikta nuosavybes teise bei giminystes ryši su buvusiu savininku patvirtinanciu dokumentu) ir pa˛eid˛ia treciuju asmenu teisetus interesus. Teismo nuomone, nuosavybes teisiu atkurimo santykius reglamentuojanciu teises normu pa˛eidimu buvo pa˛eistas viešasis interesas ir jis bus apgintas panaikinus gincijamus administracinius aktus. Atsi˛velgus i tai, kad šioje situacijoje dominuoja nuosavybes teisiu atkurimo, t. y. administraciniai teisiniai santykiai, teismo vertinimu, reikalavimas pripa˛inti sandori negaliojanciu laikytinas išvestiniu iš pareiškejo reikalavimu del administraciniu aktu nugincijimo ir sprend˛iamas šioje administracineje byloje. Nustatyta, kad nuosavybes teises G. S. atkurtos pa˛eid˛iant Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 2 ir 10 straipsniu nuostatas. D. P. yra G. S. dukte, todel teismas padare išvada, kad ji del artimu giminystes ryšiu ˛inojo apie motinai nepagrista nuosavybes teisiu atkurima perduodant lygiavercius 1,64 ha ˛emes sklypus ir todel nera laikytina sa˛ininga igijeja. Del to 2008 m. kovo 3 d. dovanojimo sutartis pripa˛inta negaliojancia nuo sudarymo momento (Civilinio kodekso 1.80 str.), kaip prieštaraujanti Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 2 ir 10 straipsniu imperatyviems reikalavimams ir taikyta restitucija.

III.

G. S. apeliaciniu skundu (b. l. 182 – 184) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – pareiškejo prašyma atmesti. Apeliacinis skundas grind˛iamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. M. S. R. negalejo valdyti ˛emes ir buti jos savininke, nes mire 1910 m. sausio 2 d. Ta patvirtina ir ˛emetvarkos skyriaus turimos archyvo ˛ymos, kad ˛eme nuosavybes teise valde jos ipediniai, t. y. vyras J. R. (mires 1937 m.), kuris sudares antra santuoka turejo du sunus – P. ir J.. Kiti archyvuose esantys dokumentai (Lietuvos centrinio valstybes archyvo 2008 m. lapkricio 28 d. pa˛yma Nr. R4-4043 ir Kauno apskrities archyvo 2008 m. gruod˛io 2 d. pa˛yma Nr. (10.6)V10-6660) patvirtina, kad P. R. valde nuosavybes teise 8 ha dirbamos ˛emes tame paciame (duomenys neskelbtini). Atsi˛velgiant i tai, nuosavybes teise i P. R. ˛eme buvo atkurta pagristai ir teisetai.

2. Teismas, ivertines ginamu vertybiu ir poreikio u˛tikrinti teisiniu santykiu stabiluma pusiausvyra, gali atsisakyti ginti viešaji interesa net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno menesio termino kreiptis i teisma (skaiciuojant nuo momento, kai surinkti ar turejo buti surinkti duomenys apie viešojo intereso pa˛eidima), taciau yra praejes nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamu administraciniu aktu priemimo ir teisiniu santykiu atsiradimo momento. Šiuo atveju yra situacija, kad pati valstybes institucija netinkamai tvarkiusi ˛emes atkurimo dokumentus, praejus 5 metams po nuosavybes atkurimo kreipesi i prokuratura gindama viešaji interesa, taciau taip pa˛eid˛iamas teisinio saugumo principas.

3. Teismas netinkamai taike materialines teises normas del sa˛iningo igijejo ir nepagristai panaikino dovanojimo sutarti bei pritaike restitucija.

2. Sprendime išsamiai analizuotas viešojo intereso gynimo pagristumas bei konstatuota, kad viešasis interesas byloje bus apgintas tik panaikinus gincijamus administracinius aktus.

V. S. atsiliepimu i apeliacini skunda (b. l. 190 – 191) prašo ji tenkinti, nurodydama iš dalies tuos pacius argumentus, kurie buvo išdestyti apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinejamas gincas iš esmes kiles del Marijampoles apskrities viršininko 2005 m. bir˛elio 30 d. isakymo Nr. ˇM-960 bei 2005 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. S-48-17922-18022 „Del nuosavybes teisiu atkurimo kaimo vietoveje pilietei G. S.“, kuriuo atkurtos nuosavybes teises G. S. i M. S. R. nuosavybes teisemis valdytos 3,51 ha ˛emes (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavyben lygiaverti turetajam 1,64 ha ˛emes sklypa (duomenys neskelbtini) kaimuose, teisetumo, ir Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 28 d. isakymo Nr. 02-4-540 bei 2005 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. 9-18023, kuriuo buvo atkurtos nuosavybes teises V. S. i M. S. R. nuosavybes teisemis valdytos 3,52 ha ˛emes (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavyben lygiaverti turetajam 4,25 ha ˛emes sklypa (duomenys neskelbtini) kaimuose, teisetumo.

Nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta salygas ir tvarka reglamentuoja 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymas Nr. VIII-359 (toliau – ir Atkurimo istatymas), kuris pakeite nuo 1997 m. liepos 9 d. netekusi galios 1991 m. bir˛elio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukšciausiosios Tarybos istatyma Nr. I-1454 „Del pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ (toliau – ir Atstatymo istatymas). Atstatymo istatymu ir ji pakeitusiu Atkurimo istatymu siekiama atkurti nuosavybes teises asmenims, kuriu nekilnojamasis turtas neteisetai buvo atimtas okupacines vald˛ios. Pilieciai, turintys teise i nuosavybes teisiu atkurima, išvardyti Atkurimo istatymo 2 straipsnyje suteikiant prioriteta turto savininkui ir nustatant eiliškuma, kurio turi buti laikomasi atkuriant nuosavybes teises i savininko nekilnojamaji turta asmenims, kurie susije su savininku istatyme nustatytais ryšiais, jei savininkas yra mires. Atkurimo istatymo prasme nekilnojamojo turto savininkas – asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) istatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisetai nusavintas ir kuriam pagal ši istatyma atkuriamos nuosavybes teises i išlikusi nekilnojamaji turta (Atkurimo istatymo 1 str. 4 p.). Taigi atkuriant nuosavybes teises i ˛eme visais atvejais turi buti nustatyta, kurio asmens teises buvo pa˛eistos ivykdant ˛emes nacionalizacija, t. y. privalo buti nustatyta, kas nacionalizacijos momentu buvo nusavintos ˛emes savininkas pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teises aktus. Kadangi ˛emes Lietuvoje nacionalizacijos aktu laikytina 1940 m. liepos 22 d. Liaudies Seimo deklaracija, todel atkuriant nuosavybes teises i ˛eme turi buti nustatyta, kas buvo nusavintos ˛emes savininkas 1940 m. liepos 22 d. pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dalyje galiojusius teises aktus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pagal Atkurimo istatyma sprend˛iant del nuosavybes teisiu atkurimo i konkretu išlikusi nekilnojamaji turta imperatyviai reikalaujama nustatyti asmeni, nuosavybes teise vald˛iusi ta nekilnojamaji turta nacionalizacijos momentu (˛r. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinese bylose: 2010 m. spalio 6 d. išplestines teiseju kolegijos nutarti Nr. A444-2093/2010; 2010 m. spalio 4 d. Nr. A146-799/2010; 2010 m. kovo 25 d. Nr. A261-364/2010; 2009 m. baland˛io 27 d. Nr. A261-532/2009; 2008 m. liepos 21 d. Nr. A502-1310/2008; 2004 m. vasario 13 d. Nr. A3-178/2004; 2003 m. kovo 14 d. Nr. A3-232/2003 ir kt.).

Pagal Atkurimo istatymo 9 straipsni nuosavybes teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygu, jei šiu nera – turto perleidimo sutartys, teismu sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybiniu archyvu išduoti pa˛ymejimai, testamentai ar kiti Vyriausybes nustatyti dokumentai. Ši istatymo nuostata detalizuota Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. rugsejo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Del Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos ir salygu“ 11 – 13 punktuose, be kita ko, nustatant, kad jeigu yra keli nuosavybes teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybes teises atkuriamos pagal veliausiai išduota dokumenta.

Byloje nustatyta, kad skund˛iamas Marijampoles apskrities viršininko 2005 m. bir˛elio 30 d. isakymas Nr. ˇM-960 bei 2005 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. S-48-17922-18022 buvo priimtas Marijampoles apskrities viršininko administracijai patenkintus G. S. 1991 m. gruod˛io 12 d. prašyma del nuosavybes teisiu atkurimo i buvusio savininko P. R. (pretendentes tevo) ˛eme (7 ha) (duomenys neskelbtini). Taigi iš byloje esancio G. S. prašymo turinio matyti, kad ji sieke atkurti nuosavybes teises i išlikusi savo tevo, o ne M. S. R. turta.

Byloje ištirtu irodymu visuma patvirtina, kad Marijampoles apskrities viršininkas skund˛iamus sprendimus atkurti G. S. nuosavybes teises i ˛eme prieme nenustates, kas buvo ˛emes (duomenys neskelbtini), savininkas nacionalizacijos metu (1940 m. liepos 22 d.). Lietuvos valstybes istorijos archyvo 2007 m. liepos 16 d. pa˛yma Nr. (P1-7965)P2-7347 patvirtina, kad M. S. (nurodyta S.) R. (nurodyta R.) mire 1910 m. sausio 2 d., po jos mirties liko vyras J., pirmos santuokos dukte K. ir antros santuokos sunus J. bei dukte I.. Lietuvos valstybinio archyvo 1993 m. bir˛elio 22 d. išduotas pa˛ymejimas Nr. 01-286-R bei 1993 m. liepos 9 d. pa˛ymejimas Nr. 01-475-R patvirtina, kad Vyriausiosios ˛emes rušiavimo komisijos archyviniame fonde, Alytaus apskrities (duomenys neskelbtini) valsciaus (duomenys neskelbtini) seniunijos rušimis paskirstytu ˛emiu 1930 m. rugsejo 3 d. saraše, patvirtintame 1930 m. rugsejo 6 d., irašytas savininkas – M. S. R. ipediniai (neivardinti) (duomenys neskelbtini)kaime, tureje 16,03 ha ˛emes. Lietuvos valstybinio archyvo 1993 m. bir˛elio 22 d. pa˛ymejimas Nr. 01-130-R patvirtina, kad Alytaus apskrities viršininko archyviniame fonde, bendroje byloje, (duomenys neskelbtini) valsciaus arkliu savininku 1942 m. sausio 23 d. saraše irašytas J. R., (duomenys neskelbtini) kaime turejes 9 ha ˛emes. Byloje pateiktas G. M., A. R., J. V. R. 1997 m. kovo 6 d. prašymas, kuriame jie nurodo pretenduojantys i M. S. R. 16,03 ha ˛emes (duomenys neskelbtini), ir siekia susigra˛inti 9 ha, o i likusius 7,03 ha pretenziju nereiškia, nes ju tevas J. R., J., 7,03 ha ˛emes buvo perleides kitam paveldetojui P. R.. Nuosavybes teisiu atkurimo byloje kitu duomenu, patvirtinanciu 7,03 ha ˛emes perleidima P. R., nera. Bylos nagrinejimo metu teismui pateikta Lietuvos centrinio valstybes archyvo 2008 m. lapkricio 28 d. pa˛yma patvirtina, kad Alytaus apskrities viršininko archyviniame fonde, ivairiu statistiniu ˛iniu byloje, (duomenys neskelbtini) valsciaus arkliu savininku 1942 m. sausio 23 d. saraše irašytas P. R., gyvenes (duomenys neskelbtini) kaime. Skiltyje „Turimos ˛emes plotas“ irašyta „7,00“ (matavimo vienetai nenurodyti, taciau analogiškuose byloje esanciuose sarašuose nurodyti matavimo vienetai – ha) (b. l. 53 – 54).

Minetos byloje nustatytos aplinkybes patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ištyres ir ivertines irodymus pagristai nusprende, jog Marijampoles apskrities viršininkas 2005 m. bir˛elio 30 d. isakymu Nr. ˇM-960 bei 2005 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. S-48-17922-18022 „Del nuosavybes teisiu atkurimo kaimo vietoveje pilietei G. S.“ neteisetai atkure nuosavybes teises G. S. i M. S. R. nuosavybes teisemis valdytos 3,51 ha ˛emes (duomenys neskelbtini), kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. S. sieke atkurti nuosavybes teises i P. R. ˛eme, skund˛iamu aktu priemimo metu nenustatyta, ar P. R. nuosavybes teise valde ˛emes (duomenys neskelbtini), pateikti archyviniai duomenys patvirtino, kad M. S. R. nacionalizacijos metu nebuvo ˛emes savininke, nes buvo mirusi.

Taigi skund˛iami sprendimai yra neteiseti iš esmes, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnes galios teises aktui – Atkurimo istatymo 2 straipsniui, nustatanciam, kad nuosavybes teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkuriamos turto savininkui, o jei jis mires, kitiems šioje istatymo normoje nurodytiems su savininku susijusiems asmenims pagal eiliškuma (Administraciniu bylu teisenos istatymo 89 str. 1 d. 1 p.).

Pa˛ymetina, kad byloje nera duomenu, jog V. S. nustatytais terminais kreipesi i atitinkamas institucijas su prašymu del nuosavybes teisiu atkurimo. V. S. buvo irašyta i G. S. 1991 m. gruod˛io 12 d. prašyma kaip P. R. ipedine. Taciau nei 1991 m. Atstatymo istatymas, nei Atkurimo istatymas, nei kiti teises aktai nenustate kompetentingoms institucijoms pareigos spresti del nuosavybes teisiu atkurimo asmenims, kurie patys nepateike prašymu del nuosavybes teises atkurimo, kadangi kiekvienas 1991 m. Atstatymo istatymo ir Atkurimo istatymo 2 straipsnyje nurodytas pilietis apie savo valia del nuosavybes teises atkurimo turejo pareikšti minetoms institucijoms per nustatytus terminus pats arba per nustatyta tvarka igaliotus savo atstovus. Todel tiek 1991 m. Atstatymo istatymo, tiek Atkurimo istatymo prasme laikytina, kad V. S. neturejo teises i nuosavybes teisiu atkurima, ji nelaikytina pretendente atkurti nuosavybes teises. Atsi˛velgus i nurodytas aplinkybes, teiseju kolegijos nuomone, Kauno apskrities viršininko 2005 m. sausio 28 d. isakymas Nr. 02-4-540 bei 2005 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. 9 18023, kuriuo buvo atkurtos nuosavybes teises V. S., taip pat prieštarauja imperatyvioms Atkurimo istatymo 2, 10, 11 straipsnio nuostatoms.

Iš teismui pateiktu valstybes imones Registru centras pa˛ymejimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktiniu teisiu i ji iregistravima nekilnojamojo turto registre matyti, kad 1,64 ha ˛emes sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), i kuriuos nuosavybes teises skund˛iamu Marijampoles apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. S-48-17922-18022 buvo atkurtos G. S., nuosavybes teise priklauso D. P. (b. l. 119 – 122). D. P. nuosavybes teisiu iregistravimo juridinis pagrindas yra 2008 m. kovo 3 d. dovanojimo sutartis (b. l. 116 – 118).

Teiseju kolegija, ivertinusi bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad panaikinus neteisetus administracinius aktus del nuosavybes teisiu atkurimo G. S., ˛emes sklypu suteikimas yra niekinis, todel turi buti panaikinta ir ju dovanojimo sutartis. Kadangi D. P. ˛eme gavo pagal dovanojimo sutarti, todel jai neatlygintinai perduoti ˛emes sklypai pagristai valstybei gra˛intini natura (Civilinio kodekso 6.146 str.).

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas savo praktikoje yra pa˛ymejes, kad civilineje teiseje galioja bendrasis sa˛iningumo principas (Civilinio kodekso 1.5 str.), kuris, be kita ko, reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sa˛iningu, jeigu neirodyta kitaip. Irodinejimo po˛iuriu kiekvienam asmeniui nereikia irodineti savo sa˛iningumo, jeigu istatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto nesa˛iningu arba kaltu. Pripa˛inus sandori negaliojanciu, restitucijos taikymas pirmiausia yra ribojamas sandorio šalies sa˛iningumu (Civilinio kodekso 6.153 str.). Konkretaus subjekto sa˛iningumas, pripa˛inus sandori negaliojanciu ir sprend˛iant restitucijos klausima, vertinamas per tai, ar jis yra susijes artimais giminystes ryšiais su pripa˛into negaliojanciu sandorio šalimi. Artimuju giminaiciu samprata itvirtinta Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog artimaisiais giminaiciais pripa˛istami tiesiosios linijos giminaiciai iki antrojo laipsnio imtinai (tevai ir vaikai, seneliai ir vaikaiciai) ir šonines linijos antrojo laipsnio giminaiciai (broliai ir seserys) (˛r. 2008 m. baland˛io 15 d. nutarti civilineje byloje Nr. 3K-3-191/2008).

Atsi˛velgiant i išdestytas aplinkybes, nagrinejamos bylos kontekste laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo D. P., kaip G. S. dukters, nesa˛ininguma ir taike restitucija.

Teiseju kolegijos vertinimu, neteisetai atkurus G. S. ir V. S. nuosavybes teises i nekilnojamaji turta buvo pa˛eistas viešasis interesas, kad asmenu nuosavybes teises butu atkuriamos, laikantis istatymu reikalavimu, o valstybes institucijos, spresdamos nuosavybes teisiu i nekilnojamaji turta atkurimo klausimus, laikytusi imperatyviu istatymo bei kitu teises aktu reikalavimu. Atsi˛velgiant i ginamu vertybiu ir poreikio u˛tikrinti teisiniu santykiu stabiluma pusiausvyra, galima daryti išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagristai tenkino prokuroro prašyma.

Apibendrindama išdestytus argumentus teiseju kolegija konstatuoja, kad tenkinti G. S. apeliacini skunda remiantis jame išdestytais argumentais nera pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija

nutaria:

G. S. apeliacini skunda atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendima palikti nepakeista.

Nutartis neskund˛iama.