Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. J. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę priešintis pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2016-01-01 apie 15.50 val., Vilniuje, Meldų g., ties namu Nr. 15, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su G. L., G. L. tyčia vieną kartą spyrus koja nukentėjusiajai J. R. į nugarą, po ko G. L. rankos kumščiu sudavus nukentėjusiajai vieną kartą į kairės pusės smilkinį, o nukentėjusiajai pargriuvus ant žemės ir praradus galimybę priešintis, jis kartu su G. L. atėmė iš nukentėjusiosios rankinę, iš kurios paimdami pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia“ 350 eurų vertės, telefono įkroviklį bei ausines – bendros 10 eurų vertės. Tokiu būdu, jis G. L. panaudojus fizinį smurtą ir atimus galimybę nukentėjusiajai J. R. priešintis, kartu su G. L. pagrobė J. R. priklausantį turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajai 360 eurų dydžio turtinę žalą.

Apklaustas teisme kaltinamasis J. J. parodė, kad ėjo su G. L. išgėrę, neatsimena laiko, nežino kas G. L. užėjo, pastarasis pribėgo prie paneles, spyrė su koja jai į nugarą. Jis, J. J. buvo gal 5 metrai nuo G. L.. G. L. paėmė telefoną, pastarasis pažiūrėjo į merginos rankinę, nematė ką G. L. ten įsidėjo. Pasak J. J., kai G. L. spyrė mergina nenugriuvo, vieną kartą pastarajai spyrė. Mergina numetė rankinę. Kai jie ėjo, policija privažiavo ir juos sulaikė. Nematė, kad G. L. būtų sudavęs panelei į veidą, į nugarą matė kaip spyrė. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka kaltinamojo J. J. parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. L. pažįsta, su pastaruoju susipažino Vilniaus nakvynės namuose, adresu A. Kojelavičiaus g. 50, Vilniuje, kur apsigyveno išėjęs į laisvę. 2016-01-02 apie 15.00 val., jis, J. J. išėjo su G. pasivaikščioti, tuo metu dar buvo pagirioti. Einant Galgiuose, Meldų gatvėje, stotelėje pamatė einančią merginą. Jie ėjo merginai iš paskos, tada G. pribėgo prie tos merginos ir sudavė koja į nugarą. Mergina pargriuvo ir G. pasiėmė iš pastarosios rankinę bei ją apžiūrėjo. Po ko G. tą rankinę padavė jam, J. J. kadangi jis stovėjo šalia. Apžiūrėjęs rankinę, jis, J. J. nieko nerado, todėl numetė ją ant žemės. Po ko mergina atsistojo ir jis, J. J. su G. nuėjo link stoteles, link Naujosios Vilnios pusės. Kai ėjo, G. rankose turėjo tos merginos mobiliojo ryšio telefoną, telefono pakrovėją bei ausines. Kai buvo autobusų stotelėje prie parduotuvės „Norfa“, Šiaurės gatvėje prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Minėtus vogtus daiktus, t.y. telefoną, ausinės ir pakrovėją pareigūnai surado pas G. striukėje. Po ko juos pristatė į policijos komisariatą. Jis, J. J. merginos nemušė, jai į nugarą sudavęs nebuvo, per veidą irgi jos nemušė. Nematė ar G. sudavė merginai į veidą. (b.l. 34-35, 40-41) – kaltinamasis tvirtino, kad taip nebuvo kaip parašyta. Policija pasistengė, per šonkaulius porą kartų duoda ir pasirašai ko jie nori. Jis, J. J. nelabai supranta lietuviškai, tai prirašė ko nori. Pasak J. J., jis dabar sako visą teisybę kaip buvo, policijoje duotus parodymus neigia. Kai išleido iš ,,kpz'“ apklausė du kartus. Įvykio vietoje važiavo su tyrėja kur padarė nusikaltimą. Kai G. L. paėmė rankinę, jis, J. J. stovėjo ir žiūrėjo, ką jam tada daryti. Jis, J. J. nieko nebūtų sakęs, jei būtų kokie žmonės atėję, jis ne bendrininkas. Pasak J. J., tyrėja atliko veiksmus, jis tyrėjai pasakė, kad keis parodymus, pareigūnai jį mušė, nebuvo advokato. Jis, J. J. neapžiūrėjo rankinės. Pareigūnai jį, J. J. privertė taip parašyti. Nežino kodėl negynė merginos. Jis, J. J. nesikreipė į medikus, kai sumušė pareigūnai. Kai jis, J. J. pasirašė prisipažinimą, jis pasakė, kad pakeis parodymus. Dabar kaip pasakė, tai visa teisybė ir yra. Jį, J. J. privertė duoti tokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Taip nebuvo, kad jis, J. J. paėmė merginos rankinę ir apžiūrėjo. Atsiprašo merginos. Nesutinka su liudytojos J. L. parodymais, kaip pastaroji galėjo iš tokio atstumo matyti, kokie 300 m yra iki to namo.

Papildomai apklaustas teisme kaltinamasis J. J. parodė, kad jis nieko nedarė ir nekraustė, jis pasakė viską kai davė pirmus parodymus, tokie ir yra. Jis, J. J., nesirausė nukentėjusiosios daiktuose.

Apklaustas teisme kaltinamasis G. L. parodė, kad buvo išgėrę, jis trenkė į nugarą nukentėjusiajai. Ėjo su J. J., pastarasis nežinojo, kad jis, G. L. ketina padaryti apiplėšimą. Jis, G. L. pamatė panelę, pastarajai trenkė į nugarą. Panelė kai atsistojo ir pati atidavė tašę. Kaltę iš dalies pripažįsta, kad vieną kartą spyrė į nugarą pripažįsta. Po to, jie pamatė policiją, policiją sustabdė ir juos nuvežė į komisariatą. Tai buvo žiemos galas, negalėjo būti sausio 1 d. Pasak G. L., jie kartu girtavo su J. J., kartu ėjo pas draugą. Kai jie ėjo, pastebėjo panelę, jis, G. L. pribėgo, trenkė iš nugaros, panelė pati atidavė tašę. Kitas kaltinamasis tik stovėjo. Kai jis, G. L. paėmė viską, toliau nuėjo. Pripažįsta sudavęs smūgį koja ir pagrobęs turtą. Taip pasielgė, nes buvo prisigėręs. G. L. teigimu, neturėjo progos atsiprašyti nukentėjusiosios, gailisi ir atsiprašo. Jam, G. L. darė spaudimą, jo nepalaužė, o J. J. palaužė.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenimis, J. R. ikiteisminiam tyrimui pateikė mobiliojo ryšio telefono „Sony“ įsigijimo dokumentų kopijas. (b.l. 18-20).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2016-01-01, 16.50 val., J. J. buvo nustatytas 1,21 prom. girtumas (b. l. 58).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-23 nutartimi iš baudžiamosios bylos Nr. 1-845-806/2016 išskirta baudžiamoji bylą kaltinamojo J. J. atžvilgiu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-10 nuosprendžiu G. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje esančius įrodymus ir juos įvertinus BPK 20 straipsnio tvarka, darytina išvada, kad J. J. padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką. Pats kaltinamasis J. J. nepripažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodydamas, kad kai G. L. paėmė rankinę, jis stovėjo ir žiūrėjo, ką jam tada reikėjo daryti, jis neapžiūrėjo rankinės, pareigūnai jį privertė taip parašyti, taip nebuvo, kad jis paėmė merginos rankinę ir apžiūrėjo, jis nieko nedarė ir nekraustė, nesirausė nukentėjusiosios daiktuose. Tokie kaltinamojo parodymai paneigti byloje surinktais įrodymais ir vertintini kaip kaltinamojo pasirinkta gynybinė versija. Apklausta nukentėjusioji J. R. teisme parodė, kad eidama į stotelę, pajuto smūgį į nugarą, ji atsisuko, gavo smūgį į kairį smilkinį ir nugriuvo, kai nugriuvo atėmė rankinę. Tada perdavė rankinę kitam vaikinui. Kaltinamieji pradėjo apžiūrėti jos, J. R. paltą, ji nenorėjo, kad ją liestų, tada ji nusivilko paltą. J. R. teigimu, smūgį į veidą sudavė G. L., jai skaudėjo, buvo patinimas ir nubrozdinimas. Po smūgio ji, J. R. nugriuvo, smūgis buvo stiprus, sutrikdė koordinaciją. Kai ji, J. R. nugriuvo, iš jos paėmė tašę. Ji, J. R. pradėjo prašyti, kad paliktų dokumentus. Tada kaltinamieji pradėjo kuistis po tašę ir pradėjo jai paltą tikrinti. Viskas truko kurį laiką. Iš jos, J. R. paėmė telefoną, įkroviklis ir ausinės buvo tašėje. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. R. parodė, kad paėjus apie 10-15 metrų pajuto smūgį į nugarą, nuo smūgio nukrito ant žemės. Jai, J. R. atsisukant, staiga vyras, apsivilkęs pilkos spalvos striukę su gobtuvu (byloje nustatyta, kad tai buvo G. L.), trenkė jai kumščiu į veidą, į kairį pusės smilkinį. Tuomet abu vyrai ištraukė iš jos, J. R. rankų turėtus du nešulius, t. y. rankinuką ir krepšį, kur pradėjo raustis. Kol vyras, vilkintis bliuzoną, rausėsi nešuliuose (byloje nustatyta, kad tai buvo J. J.), kitas vilkintis pilkos spalvos striukę su gobtuvu pradėjo raustis jos, J. R. palto kišenėse. Ji, J. R. nenorėdama, kad jie prie jos liestųsi, nusiėmė paltą. Apžiūrėję jos, J. R. daiktus, vyrai iš jos rankinuko ištraukė jos mobilaus ryšio telefoną „Sony Xperia“, pakrovėją telefonui bei ausines. Tikrindami krepšius jie ištraukė ir piniginę, tačiau ten buvo vos keli eurai, ir jai, J. R. paprašius palikti jai nors dokumentus, piniginę jai gražino. Vyrai pasiėmę daiktus jai, J. R. pagrasino, kad jeigu ji kreipsis į policiją ją padurs ir nuėjo gatve. Papildomai apklausta nukentėjusioji J. R. parodė, kad nuėjus kažkur 10-15 metrų nuo vaikinų pajuto smūgį į nugarą, tuo metu atsisuko ir pamatė šalia savęs vaikiną, kuris buvo apsirengęs pilkos spalvos striukę su gobtuvu. Tada jai, J. R. nespėjus iki galo atsisukti atgal gavo smūgį kumščiu į veidą, į kairį pusės smilkinį. Po to smūgio pargriuvo ant žemės, kiek prisimena ant nugaros. Po to, minėti vaikinai iš jos, J. R. rankų išplėšė jos rankinuką ir pradėjo jį rausti. Kas tiksliai atėmė rankinę neprisimena, tačiau apžiūrinėjo ją abu vaikinai. Kiek atsimena, pirmas apžiūrinėti rankinę pradėjo vaikinas, apsirengęs su striuke, bliuzonu, kurio nugaroje buvo nupiešta kažkokia balta raidė, o vaikinas apsirengęs pilkos spalvos striuke pradėjo tikrinti jos, J. R. kišenes. Dar klausė, ar ji, J. R. turi pinigų. Ji, J. R. nenorėdama, kad vaikinas ją liestų pasakė, kad pinigų turi mažai, atiduos jiems viską ką turi, tik kad jie jos neliestų. Tada atsistojo ir padavė savo striukę vaikinui, apsirengusiam pilkos spalvos striuke. Apžiūrėję striukę vaikinai numetė ją ir pradėjo apžiūrinėti jos, J. R. tašę. Pirmojo vaikino rankose matė rankose savo telefoną „Sony Xperia“, juodos spalvos, po ko pamatė, kad tas kitas vaikinas, kuris buvo apsirengęs pilkos spalvos striuke, ištraukė iš rankinės telefono pakrovėją bei ausines, o tam kitam vaikinui pasakė patikrinti kitą tašę, kur buvo sudėti jos, J. R. rūbai. Apžiūrėję tašes vaikinai nuėjo link Naujosios Vilnios. Nukentėjusiosios J. R. parodymai apie tai, jog abu vyrai, t. y. J. J. ir G. L. ištraukė iš jos, J. R. rankų turėtus du nešulius, t. y. rankinuką ir krepšį, kur pradėjo raustis viso proceso metu buvo nuoseklūs. Byloje nėra nustatyta, jog tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo J. J. iki įvykio būta nesutarimų ar konfliktų, iki įvykio jie nebendravo ir nebuvo pažįstami, todėl teismo nuomone, dėl šių aplinkybių mažai tikėtina, kad nukentėjusioji galėtų siekti nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį J. J.. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina tiesiogiai nusikaltimo aplinkybes mačiusios liudytojos J. L. parodymai. Apklausta teisme liudytoja J. L. tvirtino, kad matė merginą ir paskui ją einančius vaikinus, jie ją pasivijo, vaikinas, ėjęs iš kairės, pastūmė merginą, ji griuvo į sniegą, jis jai trenkė į veidą, kai jis ją pasivijo, mergina atsisuko ir gavo smūgį su ranka į veidą. Mergina gulėjo sniege, vaikinas pasiėmė pastarosios daiktus ir perdavė kitam vaikinui, kuris stovėjo šalia. J. L. teigimu, buvo apie 4 val. vakaro, nebuvo tamsu, todėl viskas gerai matėsi, matė smūgį į veidą, matė, kad merginai buvo kraujosruvos ant tos vietos, matėsi, kad ką tik trenkta, mergina sakė, kad pastarajai skauda, iš kairės pusės prie smilkinio pas ją buvo sužalota. Pasak J. L., matė kaip vienas sudavė smūgį ir neleido merginai atskelti, matėsi, kad vyksta pokalbis tarp vaikinų, tada jis perdavė daiktus kitam vaikinui. Po kurio laiko jis atsikėlė ir jie abu žiūrėjo merginos daiktus. Mergina turėjo dvi tašes. Matė kaip rausėsi vaikinai merginos nešuliuose. Ji, J. L. pasakė, kad abu vaikinai žiūrėjo daiktus, paklausė kodėl taip mano, tada parodė telefone užfiksuotą nuotrauką kur matėsi, kad abu žiūri daiktus, tyrėjai rodė nuotrauką, nežino ar ji iki šiol išlikusi. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. L. parodė, kad matė, kad merginai iš dešinės pusės ėjo vaikinas tas, ant kurio striukės nugaros buvo užrašyta ta balta raidė, o kitas vaikinas su gobtuvu ėjo merginai iš kairės. Minėti vaikinai pribėgo prie merginos, iš nugaros pusės, ir tas, kuris buvo su gobtuvu sudavė merginai į veido sritį. Mergina tuo metu pargriuvo, o tas vaikinas, kuris trenkė, neleido pastarajai atsikelti, atėmė iš merginos tašes ir padavė kitam vaikinui. Tas kitas vaikinas pradėjo žiūrėti tašę. Po ko vaikinas, buvęs su gobtuvu, atsistojo ir pradėjo žiūrėti merginos kitą tašę, tuo metu mergina atsikėlė. Gali pasakyti, kad jie gan ilgai apžiūrinėjo merginos tašes. Sugretinus nukentėjusiosios J. R. prodymus su liudytojos J. L. parodymais, matyti, kad jie vieni kitiem neprieštarauja, todėl nekelia jokių abejonių, jog J. J. kartu su G. L. pagrobė J. R. priklausantį turtą, abu kartu apžiūrėjo nukentėjusiosios daiktus, rausėsi merginos nešuliuose. Vertinant liudytojos B. V. parodymus, matyti, kad ši liudytoja nematė paties įvykio, tik patvirtino tai, ką jai pasakojo nukentėjusioji, jog ji ėjo gatve į autobusų stotelę ir praėjo du vaikinus, kurie stovėjo šaligatvyje ir kalbėjosi, jai vaikinus praėjus pajuto smūgį iš nugaros pusės, po ko jai vienas iš vaikinų sudavė į galvą ir ji pargriuvo. Minėti vaikinai apžiūrėjo jos rankinuką bei kišenes ir pavogė iš jos mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia“, pakrovėją ir pasišalino link pagrindinės gatvės. Liudytoja A. Z. parodė, jog nukentėjusioji sakė, kad ir vienas, ir kitas kraustė daiktus, jie dviese apiplėšė, sudavė į nugarą ir galvą bei kraustė daiktus, tą darė jie abu. Liudytojos A. Z. apklausos meu J. J. pavirino, kad tyrėja A. Z. jam jokio poveikio nedarė. Analizuojant kaltinamojo G. L., kurio atžvilgiu priimtas nuosprendis, parodymus kaip įrodymų šaltinį matyti, kad pasak jo, ką darė tuo metu J., jis, G. L. nematė, J. rankinuko padavęs nebuvo. Tokius G.. Liepio parodymus teismas vertina kaip pastarojo gynybinę poziciją, kadangi jo parodymai prieštarauja surinktai ir aukščiau aptartai bylos medžiagai.

Taigi byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis J. J. suvokė, kad nukentėjusiosios J. R. turtas jam yra svetimas ir norėjo jį užvaldyti G. L. panaudojus fizinį smurtą, t. y. šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis kaltinamojo J. J. padaryta nusikalstama veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, kadangi G. L. panaudojant fizinį smurtą – vieną kartą spiriant koja nukentėjusiajai J. R. į nugarą, po ko rankos kumščiu suduodant nukentėjusiajai vieną kartą į kairės pusės smilkinį, o nukentėjusiajai pargriuvus ant žemės ir praradus galimybę priešintis, atimant iš nukentėjusiosios rankinę, iš kurios pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia“, telefono įkroviklį bei ausines, t. y. kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip baigtas apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (t.y. pritarimu kito asmens atliekamiems veiksmams ir prisijungimu prie jų) ir pan. Iš anksto numatytas detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ar išankstinis susitarimas nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.) Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Šioje byloje kaltinamųjų susitarimas reiškėsi konkliudentiniais veiksmais. Tyčia bendrininkavimo atveju: kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008 ir kt.). Iš byloje esančių nukentėjusiosios J. R., liudytojos J. L. parodymų akivaizdu, jog J. J. veikdamas bendrininkų grupe apiplešė J. R.. Nebūtina kiekvienam iš kartu plėšimą darančių asmenų atlikti aktyvius veiksmus, net stovint šalia nukentėjusiojo taip pat yra apsunkinama galimybė nukentėjusiajam priešintis. Nors nenustatyta, kad kaltinamieji būtų detaliai aptarę J. R. apiplėšimą, pasiskirstę vaidmenis, tačiau veiksmų bendrumas bei suderinamumas, tai kad J. J. stebi aplinką, stovėjo šalia G. L., G. L. rankinę perdavė J. J., abu kaltinamieji pradėjo apžiūrinėti nukentėjusiosios rankinę, pradėjo tikrinti jos paltą, kaltinamieji pasiėmę daiktus, pagrasino J. R., abu kartu nuėjo rodo kaltinamųjų pritarimą vienas kito veiksmams, tyčios kryptingumą panaudojant fizinį smurtą užvaldant nukentėjusiosios turtą. Tyčia susiformavo jau darant pačią veiką.

Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė bendrininkų grupėje, bei nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę J. J., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika baigta. Tiriant J. J. asmenybę nustatyta, kad teistas 3 kartus, tame tarpe ir už analogiško nusikaltimo padarymą, baustas administracine tvarka, nevedęs, nedirbantis, turintis pagrindinį išsilavinimą, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. J. paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra J. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias apysunkio nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kalinamojo J. J. ne pagrindinį vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme ir mano, kad J. J. skirtina bausmė mažesnė už numatytą bausmės vidurkį.

Bausmės pradžia J. J. skaičiuojama nuo 2016-12-12.

J. J. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas pratęstina iki bausmės vykdymo pradžios, atsižvelgiant į tai, kad neišnyko suėmimo pagrindas numatytas LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir kitomis priemonėmis neįmanoma pasiekti LR BPK 119 str. numatytų tikslų užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016-01-01 16.45 val. iki 2016-01-03 13.30 val. bei sulaikyme ir suėmime nuo 2016-11-26 iki 2016-12-12.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią J. J. skaičiuoti nuo 2016-12-12.

J. J. taikytą kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016-01-01 16.45 val. iki 2016-01-03 13.30 val. bei laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016-11-26 iki 2016-12-12.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam - nuo įteikimo, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.