- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-11
- Bylos Nr.
- 2S-1467-260/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Girga“
- Kategorijos
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Girga“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-198-521/2008 pagalieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Girga“, tretiesiems asmenims antstoliui V. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybei, J. G., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Atsakovė su prašymu (b.l. 22–23, t. II) kreipėsi į teismą prašydama išaiškinti, ką 2008 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-198-521/2008, reiškiaterminas „pirminė būklė“, t. y. kaip konkrečiai turi atrodyti siurblinės, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios žemės sklype (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, kad būtų galimakonstatuoti, jog atsakovė įvykdė teismo sprendimą ir atstatė siurblinės pastatą į jo pirminę būklę. Nurodė, kad minėtame teismo sprendime yra konstatuotas faktas, jog atsakovė, kuri yra įpareigota atstatyti savavališkai rekonstruotą siurblinę į pirminę būklę, šio pastato pirminės būklės nematė, nes siurblinę įsigijo jau rekonstruotą. Jokios projektinės dokumentacijos, iš kuriosbūtų aišku, ką reiškia teismo pavartotas terminas „pirminė būklė“, atsakovė neturi, tokia dokumentacija nebuvo pateikta ir į civilinę bylą, todėl atsakovė negali įvykdyti teismo sprendimo, kol nebus išaiškinta, ką teismas laiko „pirmine būkle“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 10 d. nutartimi (b.l. 116–118, t. II) atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo atmetė. Teismas sprendė, kad prašomas išaiškinti 2008 m. gegužės 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-198-521/2008 yra aiškus ir nurodė, kad atsakovė, prašydama teismo sprendimą išaiškinti, iš esmės nurodė nesutikimo su ieškinio reikalavimu ir teismo sprendimu motyvus, todėl prašyme nurodytos aplinkybės galėjo būti apeliacinio skundo pagrindu, o dėl dalies prašyme nurodytų motyvų jau yra pasisakęs apeliacinės instancijos teismas. Teismas nurodė, kad prašomo išaiškinti teismo sprendimomotyvuojamojoje dalyje yranurodyti konkretūs savavališkos rekonstrukcijos darbai (prie siurblinės pristatytas priestatas, įrengimų salėje įrengta perdanga, pakeistas išorinis fasadas apkalant plytų mūrą dailylentėmis, pakeistas stogasiš sutapdinto su rulonine danga į šlaitinį skardinį stogą įrengiant pastogę) ir šių darbų nustatymo pagrindas. Atskaitos būklė, pagal kurią buvo nustatyta pirminė pastato būklė, buvo ir yra užfiksuota pastato inventorinėje byloje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 1997 m. balandžio 27 d. atsakovė priėmė į balansą siurblinės pastatą kaip J. G. turtinį įnašą, kad atsakovės 1997 m. spalio 6 d. užsakymu buvo atliktas einamasis pastatų techninis inventorizavimas ir nuo to užsakymo įvykdymo iki šiol atsakovė nėra pareiškusi pretenzijų dėl neteisingai nustatytų kadastro – registro duomenų, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė nežino, kokia buvo pastato būklė iki savavališkos statybos darbų pradžios. Atsakovės nurodytų aplinkybių dėl negalėjimo atstatyti savavališkai rekonstruotos siurblinės į pirminę būklę pagal nekilnojamojo turto kadastro dokumentų bylą, kadangi joje nurodyti duomenys neatitinka faktinių duomenų, teismas nelaikė pakankamomis pripažinti, kad teismo sprendimas yra nesuprantamas ar nevienareikšmis, kadangi kadastro tvarkytojas esant prašymui gali ištaisyti netikslius ar neteisingus duomenis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai
Atsakovėatskiruoju skundu (b.l. 132–134, t. II) prašopanaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįsigilino į atsakovės nurodytus argumentus, todėl priimta nutartis yra neteisėta.Teismo sprendimo vykdymas negali priklausyti išimtinai nuo atsakovės geros valios, kuri pasireikštų sprendimo vykdymu įsiskaičius į sprendimo motyvuojamąją dalį, kadangi tokiu būdu būtų pažeidžiami atsakovės interesai bei šalių lygiateisiškumo principas. Teiginys „pirminė būklė“ gali būti aiškinamas kiekvieno asmens kitaip, kaip ir buvo šios bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė šią sąvoką supranta kitaip nei kad atsakovė ir antstolis. Netenkinus prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo, atsakovė, o taip pat ir antstolis, teismo sprendimą vykdys pagal savo vidinį įsitikinimą, kaip kiekvienas supras pastato „pirminę būklę“.
Atsiliepimas
Atsakovė papildomai teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 12–13, t. III) nurodė, kad neišaiškinus teismo sprendimo jo įvykdymas yra neįmanomas, kadangi nei atsakovei, nei antstoliui nėra aišku, kas yra „pirminė būklė“ ir ypač dalyje dėl stogo sutapdinto su rulonine danga pakeitimo į šlaitinį skardinį stogą. Neaiškumai dėl vykdymo kilo dėl to, kad, antstolio manymu, stogas su rulonine danga būtinai turi būti plokščias stogas, kai tuo tarpu stogas su rulonine danga gali būti ir buvo šlaitinis stogas. Jokių objektyvių duomenų inventorinėje/kadastrinėje buvusio iki rekonstrukcijos pastato byloje apie plokščią ar sutapdintą stogą nėra, duomenys apie sutapdintą stogą yra tik dalyje apie transformatorinę, o be to, atsakovės atstovo paaiškinimais jis tvarkė stogą, o ne statė šlaitinį stogą ar palėpę. Taip pat nurodė, kad šiuo metu vyksta statinio ir priestato įteisinimo, paskirties pakeitimo darbai, taip pat deramasi dėl taikos sutarties vykdomojoje byloje sudarymo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 1–4, t. III) ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovės teiginiai, neva teismas skundžiamą nutartį priėmė neįsigilinęs į atsakovės argumentus, yra nepagrįsti. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, todėl nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma, dėl ko nutarties nepagrįstumas ar neteisėtumas negali būti grindžiamas tik tuo, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei juos interpretuojaatsakovė. Nepagrįstai teigiama, kad jau bylos nagrinėjimo teisme metu bylos šalys skirtingai interpretavo teiginį „pirminė būklė“, kadangi bylos nagrinėjimometu atsakovė net nekėlė klausimo dėl to, kad jai yra nesuprantamas teiginys „pirminė būklė“. Be to, atsakovė nenurodo, kuo pasireiškia skirtingas atsakovės, ieškovės ir antstolio teiginio „pirminė būklė“ supratimas. Sąvoka „pirminė būklė“ yra visiškai aiški ir ji nustatytina pagal nekilnojamojo turto registre esančius pastato – siurblinės kadastrinius duomenis. Teisiškai įregistruota pastato būklė ir yra pirminė būklė, po kurios buvo atlikta jo savavališka rekonstrukcija, o savavališkai atlikti darbai yra nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Atsakovė ginčo pastatą nuosavybės teise įgijo 1997 m. balandžio 25 d., t. y. dar prieš atliekant pastato kadastrinius matavimus 1997 m. spalio 21 d., kurie buvo atlikti pačios atsakovės prašymu. Kadangi teismo sprendimas yra vientisas, baigtinis aktas, kurio motyvuojamojoje dalyje surašyti teisiniai argumentai bei padarytos išvados, kurių pagrindu yra priimama sprendimo rezoliucinė dalis, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyjeyranurodyti konkretūs savavališkos rekonstrukcijos darbai, o atskaitos būklė, pagal kurią buvo nustatyta pirminė būklė, buvo ir yra užfiksuota ginčo pastato inventorinėje byloje. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovo paaiškinimai, kad jie ketina įteisinti savavališką statybą, kad tam reikiapapildomai laiko, tik patvirtina, kad atsakovė pareiškimą dėl sprendimo išaiškinimo teismui pateikė siekdama vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė išaiškinti teismo sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Teismo sprendimo išaiškinimo galimybė įtvirtinta CPK 278 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad jei teismo sprendimas yra neaiškus, tai sprendimą priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus jį sukonkretinant. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Kauno apskrities viršininko administracija, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 2–4, t. I) dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. 2008 m. gegužės 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu (b.l. 131–135, t. I) ieškinys patenkintas visiškai, atsakovė UAB „Girga“ įpareigota per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti savavališkai rekonstruotą siurblinę, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į pirminę būklę, priteista valstybei iš atsakovės 100 Lt žyminis mokestis ir 11,20 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. 2008 m. gruodžio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-968-436/2008 (b.l. 192–197, t. I) Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimas paliktas nepakeistas.Apeliantė, teigdama, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendime pavartotas išsireiškimas „pirminė būklė“ yra neaiškus, kad byloje dalyvavę asmenys ir antstolis jį supranta skirtingai, kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti minėtą teismo sprendimą ir nurodyti, kaip konkrečiai turi atrodyti savavališkai rekonstruotos siurblinės pastatas, kad būtų galima pripažinti, jog teismo sprendimas yra įvykdytas tinkamai. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė išaiškinti teismo sprendimą pripažinęs, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, konkretūs atlikti savavališkos rekonstrukcijos darbai nurodyti teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, o pastato pirminė būklė yra užfiksuota pastato inventorinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nenustatęs tam pagrindo atsisakė išaiškinti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino pateikto prašymo teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo išaiškinimą, motyvavo priimtą nutartį, todėl nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįsigilino į apeliantės nurodytus prašymo argumentus. Pati savaime aplinkybė, kad teismas netenkino apeliantės prašymo, negali būti pripažinta paneigiančia nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, o apeliantė konkrečių prašymo argumentų, kurie, jos teigimu, liko tinkamai neįvertinti, nenurodė.
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendime, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nustatė šiuos neturint leidimo atliktus siurblinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios žemės sklype (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus, t. y. prie siurblinės pristatytas priestatas, įrengimų salėje įrengta perdanga, pakeistas išorinis fasadas apkalant plytų mūrą dailylentėmis, pakeistas stogas iš sutapdinto su rulonine danga į šlaitinį skardinį stogą įrengiant pastogę, kurie nurodyti 2007 m. vasario 13 d. savavališkos statybos akte (b.l. 18, t. I). Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, o kartu ir savavališkai atlikti rekonstrukcijos darbai bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo ginčijami, argumentų dėl jų apeliantės pateiktame apeliaciniame skunde dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo sprendimo (b.l. 140–145, t. I) nebuvo nurodyta, todėl galima spręsti, kad byloje dalyvaujantiems asmenims abejonių dėl nustatytų savavališkos statybos (rekonstrukcijos) darbų, o kartu ir termino „pirminė būklė“ aiškinimo nekilo.Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo prašydama įpareigoti atsakovę atstatyti savavališkai rekonstruotą siurblinę į pirminę būklę, kas reiškia, kad esant nustatytiems konkretiems neturint leidimo atliktiems darbams turi būti pašalinti šių darbų padariniai, o kartu siurblinė atstatyta į pradinę, buvusią iki šių darbų atlikimo būklę. Reikalavimas atstatyti savavališkai rekonstruotą statinį į jo pirminę padėtį reiškia, kad turi būti pašalinti visi savavališkai atlikti darbai, kurie nustatyti savavališkos statybos akte, todėl neginčijant nustatytų savavališkai atliktų darbų, reikalavimas atstatyti statinį į pirminę būklę bus įvykdytas tik tuo atveju, jei bus pašalinti visi nustatyti savavališkai atliktų darbų padariniai.Nors atskirajame skunde teigiama, kad teiginį „pirminė būklė“ kiekvienas asmuo gali suprasti skirtingai, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste šis teiginys yra aiškiai apibrėžtas savavališkai atliktų siurblinės rekonstrukcijos darbų apimtimi bei nekilnojamojo turto registre esančiais pastato – siurblinės - kadastriniais duomenimis, kurie ir laikytini pirmine pastato būkle iki atliekant savavališką rekonstrukciją, remiantis kuriais buvo konstatuoti atlikti savavališkos statybos darbai. Atskirajame skunde teigiama, kad ieškovė teiginį „pirminė būklė“ supranta kitaip nei kad apeliantė ir antstolis, priverstine tvarka vykdantis teismo sprendimą, tačiau jokių konkrečių šio teiginio skirtingo vertinimo aplinkybių atskirajame skunde nėra nurodyta. Atsižvelgiant į tai, negalima pripažinti, kad yra kilęs ginčas tarp byloje dalyvavusių asmenų dėl teismo sprendimo įvykdymo, o tuo pačiu ir dėl termino „pirminė būklė“ vertinimo. Teismui prie atskirojo skundo papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė be kita ko nurodė, kad ginčas iš esmės kyla tarp jos ir antstolio dėl stogo, kadangi nėra aišku, koks siurblinės stogas – plokščias ar šlaitinis - buvo iki atliktos rekonstrukcijos. Apeliantės teigimu, jokių objektyvių duomenų inventorinėje/kadastrinėje buvusio iki rekonstrukcijos pastato byloje apie plokščią ar sutapdintą stogą nėra, tačiau net ir tokiu atveju sprendžiant klausimą dėl iki rekonstrukcijos buvusio siurblinės stogo būtina atsižvelgti į savavališkos statybos akte užfiksuotus savavališkai atliktus statybos darbus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad be kitų savavališkos siurblinės rekonstrukcijos darbų taip pat buvo pakeistas stogas iš sutapdinto su rulonine danga į šlaitinį skardinį stogą įrengiant palėpę, todėl sprendžiant klausimą dėl to, kokiu būdu teismo sprendimas gali būti įvykdytas, yra būtina atsižvelgti į šiuos savavališkos statybos akte užfiksuotusneturint leidimo atliktus statybos darbus.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendime, o taip pat ir savavališkos statybos akte bei kituose su savavališkos statybos fakto konstatavimo bei su padarinių šalinimu susijusiuose dokumentuose yra nurodyti konkretūs nustatyti pasato – siurblinės rekonstrukcijos darbai, atlikti neturint leidimo, kad nekilnojamojo turto registre yra užfiksuoti siurblinės kadastriniai duomenys, kurie laikytini atskaitos tašku nustatant pirminę pastato būklę, nepagrįstais laiko atskirojo skundo argumentus, kadneišaiškinus teismo sprendimo jis bus vykdomas pagal antstolio ir apeliantės vidinį įsitikinimą, konkrečiai kaip kiekvienas iš jų supras pastato „pirminę būklę“, kad teismo sprendimo vykdymas priklausys išimtinai nuo apeliantės geros valios, kuri pasireikštų sprendimo vykdymu įsiskaičius į sprendimo motyvuojamąją dalį, kadangi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, prašomas išaiškinti sprendimas yra aiškus, konkretūs savavališkos statybos darbai, kurių padariniai turi būti pašalinti, yra nustatyti, pastato iki rekonstrukcijos, t. y. pirminė būklė yra užfiksuota nekilnojamojo turto registre, todėl teismo sprendimas turi būti vykdomas remiantis šiais duomenimis, o ne priklausyti nuo apeliantės valios ar vidinių įsitikinimų.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo išaiškinimą, pagrįstai sprendė, kad prašomas išaiškinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimas yra aiškus, todėl nesant tam jokio pagrindo pagrįstai atsisakė tenkinti apeliantės pareikštą prašymą dėl minėto teismo sprendimo išaiškinimo. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.