- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-29
- Bylos Nr.
- 2A-968-436/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Birutė Bobrel, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- Kauno apskrities viršininko administracijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės, V. L., J. G.
- Atsakovas
- UAB „Girga“
- Advokatai
- Jurgita Spaičienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Girga“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-198-521/2008 pagal ieškovo Kauno apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui UAB „Girga“, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, V. L. (V. P. teisių perėmėja), J. G. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą UAB „Girga“ per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti savavališkai rekonstruotą siurblinę ((duomenys neskelbtini)), esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini)), į pirminę būklę. Nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pagal V. L. , J. R. V. įgaliotinės, prašymą, 2007 m. vasario 5 d. atliko faktinių aplinkybių patikrinimą (duomenys neskelbtini) , ir nustatė, kad siurblinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti UAB „Girga“ yra rekonstruota neturint leidimo. Atsakovas UAB „Girga“ siurblinę įsigijo iš J. G. 1997 m. balandžio 25 d. akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 2 ir priėmimo - perdavimo akto pagrindu. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise iki 2007 m. kovo 14 d. priklausė J. R. V., vėliau nuosavybės teise priklauso V. P. (dabar V. L. ). Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nustatė, kad prie siurblinės pristatytas priestatas, įrengimų salėje įrengta perdanga, pakeistas išorinis fasadas, apkalant plytų mūrą dailylentėmis. Pakeistas stogas iš sutapdinto su rulonine danga į šlaitinį skardinį stogą, įrengiant pastogę. Vadovaujantis LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 punktu, minėtiems statybos darbams atlikti reikalingas statybos leidimas, nes jie priskiriami rekonstravimo darbams. Atsakovas statybos leidimo ir reikalingos projektinės dokumentacijos statybos darbams nepateikė, pateikė tik siurblinės rekonstrukcijos į kavinę - restoraną situacijos planą. 2007 m. vasario 13 d. statytojui UAB „Girga“ buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 8-RSS-4. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2007 m. vasario 13 d. surašė Administracinį teisės pažeidimo protokolą Nr. 8-RSS-5 UAB „Girga“ direktoriui M. G. ir 2007 m. vasario 22 d. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 8-RSS-6 priėmė nutarimą, kuriuo paskyrė 1000 litų baudą. 2007 m. vasario 23 d. buvo priimtas Kauno apskrities viršininko įsakymas „Dėl savavališkos statybos padarinių Panerių g. 400, Kaune, pašalinimo“ Nr. V-103, kuriuo iš atsakovo UAB „Girga“ buvo pareikalauta iki 2007 m. liepos 1 d. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - atstatyti savavališkai rekonstruotą siurblinę į pirminę būklę, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui 2007 m. liepos 2 d. atlikus faktinių aplinkybių patikrinimą (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad nėra įvykdytas 2007 m. vasario 23 d. Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. V-103. Už minėto įsakymo nevykdymą, 2007 m. liepos 3 d. UAB „Girga" direktoriui M. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 8-ATP-2 ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas perduotas nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovą UAB „Girga“ per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti savavališkai rekonstruotą siurblinę (registro Nr. 20/183425, unikalus Nr. 5297-6021-3010), esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) į pirminę būklę, priteisė iš atsakovo UAB „Girga“ 100 Lt žyminio mokesčio ir 11,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas UAB „Girga“, neturėdamas leidimo siurblinės rekonstrukcijai, pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 ir 12 straipsnių reikalavimus. Teismas sprendė, kad 1997 m. balandžio 25 d. atsakovas perimdamas iš J. G. ginčo statinį, perėmė ne tik daiktines teises į jį, bet ir pareigas, ginčo statinys nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip siurblinė, todėl ieškovas teisėtai reikalauja iš atsakovo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovas privalėjo imtis priemonių įteisinti savavališką statinio rekonstrukciją, gauti projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimą įteisinant prie siurblinės pristatytam priestatui, įrengimų salėje įrengtai perdangai, pakeistam išoriniam fasadui, pakeistam stogui iš sutapdinto su rulonine danga į statinį skardinį stogą, pastogei, tačiau per 10 metų nuo statinio įsigijimo tuo nepasirūpino. Teismas nurodė, kad projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas ieškinyje nurodytiems statybos darbams (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybėje išduotas nebuvo (LR Statybos įstatymo 20 str., 23 str. 5 d. 2 p.). Kadangi atsakovas UAB „Girga“ per nustatytą terminą neįvykdė Kauno apskrities viršininko 2007 m. vasario 23 d. įsakyme Nr. V-103 numatyto reikalavimo, todėl Kauno apskrities viršininko administracija pagrįstai pateikė ieškinį dėl įpareigojimų vykdymo remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Nurodo, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas dėl šių motyvų:
1. Teismas nevertino ir skundžiamame sprendime nepasisakė dėl atsakovo į bylą pateikto rašytinio įrodymo - Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutarimo adm. b. Nr. II-550-428/2007 (b.l. 23), taip pat neparėmė jokia teisės norma teiginio, kad UAB „Girga“ 1997 m. balandžio 25 d. perimdama iš J. G. ginčo statinį, perėmė ne tik daiktines teises į jį, bet ir pareigas, ginčo statinys nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip siurblinė, todėl ieškovas teisėtai reikalauja iš atsakovo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tuo teismas pažeidė CPK 185, 263, 268, 270 straipsniuose įtvirtintas teisės normas, nukrypo nuo LAT Senato 1997 m. birželio 13 d. nutarime Nr. 5 suformuluotų sprendimo priėmimo ir išdėstymo praktikos.
2. Teismas neatsižvelgė į atsakovo teiginius, kad ieškovas yra praleidęs terminą, per kurį privalėjo kreiptis į teismą dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. V-103, kuriuo iš UAB „Girga“ pareikalauta atstatyti savavališkai rekonstruotą siurblinę į pirminę būklę ir sutvarkyti statybvietę iki 2007 m. liepos 1 d., priimtas 2007 m. vasario 23 d. Tuo tarpu Kauno apskrities viršininko administracija ieškinį pateikė 2007 m. liepos 24 d., t. y. praleidęs STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 17 p. nustatytą 10 dienų terminą. Šio termino ieškovas atnaujinti neprašė. Todėl vadovaudamasis CK 1.126 str. teismas turėjo taikyti ieškinio senatį.
3. Teismas nevertino atsakovo nurodytos aplinkybės, kad UAB „Girga“ neturėjo jokios realios galimybės ieškovui pateikti Panerių g. 400, Kaune, atliktos rekonstrukcijos leidimo ir kitos reikalautos projektinės dokumentacijos, kadangi UAB „Girga“ nevykdė šio pastato savavališkos rekonstrukcijos. Šiuo pagrindu Kauno apygardos administraciniam teismui buvo apskųstas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 8-RSS-6 2007 m. vasario 23 d. priimtas nutarimas, kuriuo UAB „Girga“ buvo skirta 1000 Lt dydžio nuobauda. Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 27 d. nutarimu (b.l. 23) konstatavo faktą, kad UAB „Girga“ neatliko veikų, už kurias buvo paskirta administracinė nuobauda, todėl nuobaudą panaikino ir administracinę bylą nutraukė. Tokiu būdu Kauno apygardos administracinio teismo nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje (CPK 182 str.).
4. 2007 m. vasario 13 d. savavališkos statybos akto Nr. 8-RSS-4 bei Kauno apskrities viršininko 2007 m. vasario 23 d. įsakymo priėmimo metu galiojusių LR Statybos įstatymo 28 str., STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 16 p., reglamentuojantys savavališkos statybos padarinių šalinimą, numatė, kad savavališkos statybos padarinius valstybės institucijų reikalavimo pagrindu turi šalinti faktinis savavališkos statybos vykdytojas (statytojas). Todėl apelianto nuomone, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti UAB „Girga“, kuri nėra savavališkos rekonstrukcijos statytojas, atstatyti savavališkai rekonstruotą statinį į pirminę būklę yra ne tik, kad neteisėtas, bet ir prieštaraujantis bet kokiems teisės principams, taip pat principams, kuriais vadovaujantis privalo veikti valstybinės institucijos, įstaigos ar kitokios organizacijos. Be to, STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 13 p., 12.1 p. yra aiškiai ir imperatyviai nustatyta, kad savavališkas statybos aktas gali būti surašomas tiktai faktiškam statinio statybos užsakovui ir rangovui, o tuo atveju, kai toks asmuo nėra žinomas, tai statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija privalo imtis veiksmų būtinų nustatyti savavališkos statybos statytojui. Šiuo atveju, ieškovas nuo pat pradžių žinojo, kad atsakovas nėra savavališkos rekonstrukcijos statytojas, tačiau nepaisant to, ieškovas nesiėmė pagal savo kompetenciją privalomų atlikti veiksmų siekiant nustatyti tikrąjį statytoją. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, dėl jų nepasisakė sprendimo motyvuojamoje dalyje, taip pat nesprendė klausimo ar UAB „Girga“ yra tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas.
5. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas UAB „Girga“ 1997 m. balandžio 25 d. perimdamas iš J. G. ginčo pastatą, perėmė ne tik daiktines teises į jį, bet ir pareigas. Apelianto nuomone, atsakovas, įsigydamas iš J. G. siurblinę, neperėmė pareigų, susijusių su šio nekilnojamojo turto objekto rekonstrukcija, kadangi jokie juridiniai faktai (žymos apie savavališką statybą, iškeltas bylas, susijusias su nekilnojamuoju daiktu ir pan.) apie siurblinės rekonstrukciją nebuvo registruoti viešame registre (CK 4.253 str., 4.254 str., 4.255 str.). Tokiu būdu buvęs pastato savininkas J. G. negalėjo perduoti UAB ,,Girga“ daugiau teisių ir pareigų nei pats tuo metu turėjo, nes pastato rekonstrukcija vykdyta savavališkai ir buvo neteisėta, todėl neteisėtas statinys negalėjo būti civilinės apyvartos objektu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos motyvus:
Šalies argumentai
1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas turėjo taikyti ieškinio senatį. Jeigu asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl tokių veiksmų prasideda tą dieną, kai toks pažeidimas nepašalinamas (CK 1.127 str. 5 d.) (LAT 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2007). Kadangi atsakovas UAB „Girga“ iki 2007 m. liepos 1 d. nepašalino savavališkos statybos padarinių - neatstatė savavališkai rekonstruotos siurblinės į pirminę būklę ir nesutvarkė statybvietės, tai toks pažeidimas yra tęstinis ir ieškinio senaties terminas dėl savavališkos statybos padarinių likvidavimo prasideda tą kiekvieną dieną, kai toks pažeidimas nepašalinamas.
Atsiliepimas
2. Atsakovo teiginys, kad ne jis buvo rekonstruotos siurblinės statytojas ir, kad tuo pagrindu jis neturi būti įpareigotinas šalinti savavališkos statybos padarinius, yra nepagrįstas byloje surinktais įrodymais. Ieškovas nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas panaikino nutarimą administracinėje byloje, todėl, kad nebuvo nurodyta veikos kvalifikacija pagal atitinkamą straipsnį ir administracinė nuobauda paskirta juridiniam, o ne fiziniam asmeniui. Teismas motyvuojamojoje dalyje pasisakė, kad UAB „Girda“ neatliko veikų, už kurias buvo paskirta administracinė nuobauda, tačiau jo darbuotojai galėtų būti patraukti administracinėn atsakomybėn dėl fasado remonto darbų, jei būtų surinkti įrodymai patvirtinantys šias aplinkybes. Taigi, administracinis teismas iš esmės neišnagrinėjo visų aplinkybių susijusių su savavališkai atliktais statybos darbais ir netyrė įrodymų, susijusių su tuo, kokius veiksmus atliko atsakovas. Šiuo atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl savavališkai atliktos siurblinės rekonstrukcijos pašalinimo, tame tarpe ir dėl savavališkai pakeisto siurblinės išorinio fasado. Vadovaujantis STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 5 skyriaus 12 p., 2007 m. vasario 13 d. statytojui UAB „Girga“ surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 8-RSS-4, kuriuo yra nustatomas asmuo atsakingas už savavališką statybą ir nustatomi savavališkai atlikti statybos darbai. Minėtą aktą atsakovas pasirašė ir sutiko su jame nurodytais duomenis, jo niekada neskundė ir byloje dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nereiškė priešpriešinio reikalavimo jį panaikinti. Todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad yra nenustatytas statytojas ir, kad teismas negalėjo įpareigoti atsakovą šalinti savavališkos statybos padarinius.
3. J. G. pagal 1995-07-17 Nuosavybės teises liudijimą Nr. AB003341 buvo perduotas 141,26 kv.m. bendro ploto siurblinės pastatas (Registrų centro archyvinės bylos Nr. 19/33979 18 lapas). UAB „Girga“ 1997-04-25 Akcininkų susirinkimo protokolu iš J. G. priėmė siurblinės pastatą (Registrų centro archyvinės bylos Nr. 19/33979 25 lapas) ir 1997-04-25 Nekilnojamojo turto perdavimo aktu atsakovui buvo perduotas siurblinės pastatas pagal 1995-07-17 Nuosavybės teisės liudijimą (Registrų centro archyvinės bylos Nr. 19/33979 58 lapas). Po siurblinės pastato perdavimo 1997-10-21 buvo fiksuoti kadastro duomenys, nenurodant, kad būtų rekonstruota siurblinė į kavinę ar, kad būtų nustatytas kitaip padidėjęs plotas. Taigi tiek perėmimo iš J. G. , tiek po perėmimo atliktų kadastrinių matavimų metu, statinys unikaliu Nr. 5297-6021-3010 buvo siurblinė, kurios bendras plotas 141,26 kv.m. ir paskirtis - kita (lHlp). Tačiau šiuo metu, po atliktos savavališkos rekonstrukcijos, pagal 2007-05-02 atliktus kadastrinius matavimus yra nurodoma pakeista siurblinės pastato paskirtis į maitinimo (IMIp) ir fiksuojamas padidėjęs po rekonstrukcijos statinio bendras plotas - 302,05 kv. m. Taigi, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad teisiškai registruota 141,26 kv.m. bendro ploto siurblinė nebuvo rekonstruota iki jos perdavimo UAB „Girga“. Tačiau netgi jei ji ir būtų buvusi rekonstruota, tai UAB „Girga“, vadovaujantis LR CK 6.122 str. 1 d., nuo turto perėmimo momento būtų perėmęs ir visas su turtu susijusias teises bei prievoles, taigi ir prievolę likviduoti savavališkos statybos padarinius.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos motyvus:
1. Nepagrįsti apelianto motyvai, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutarimas įrodo, kad UAB „Girga“ nėra statytojas, bei tai, kad teismas privalėjo dėl šio įrodymo pasisakyti ginčijamame sprendime, taip pat dėl to, kad minėtas nutarimas turi prejudicinę galią šioje byloje. Vadovaujantis CPK 270 str. 4 d. 2 p. motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas. Taigi teismas, įvertinęs visus įrodymus, sprendime pasisako tik dėl tų įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas. Be to, minėtame nutarime teismas pasisakė dėl Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros 2007 m. sausio 18 d. nutarimo, kuriuo UAB „Girda“ paskirta administracinė nuobauda (šioje byloje šalis yrą UAB „Girga“). Be to, minėtas administracinis aktas buvo panaikintas dėl to, kad surašytas juridiniam asmeniui, kuris negali būti administracinės teisės pažeidimo subjektu, o ne šį juridinį asmenį atstovaujančiam direktoriui.
2. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovas netinkamai nustatė, o teismas priimdamas sprendimą neteisėtai patvirtino, kad statytojas yra UAB „Girga“. Teismas, konstatuodamas šią aplinkybę, rėmėsi atsakovo atstovo direktoriaus M. Gailiūno paaiškinimais: statinį apšiltino, apkalė dailylentėmis, tvarkė stogą – vadinasi, atliko statinio rekonstrukcijos darbus. Taigi teismo konstatuota aplinkybė yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais (CPK 236 str. 2 d.).
3. Apeliacinis skundas yra prieštaringas, t. y. apeliantas teigia, kad iš trečiojo asmens J. G. įsigyjant siurblinę jokių juridinių faktų apie siurblinės rekonstrukciją nebuvo registruota viešame registre, taip pat teigia, kad atsakovas taip pat neatliko savavališkos statybos darbų. Taigi, jei atsakovas įgijo nuosavybės teise statinį be savavališkos rekonstrukcijos, kaip kad jis pats teigia, tai savavališka rekonstrukcija galėjo būti atlikta tik atsakovui esant statinio savininku. Kadangi atsakovas būdamas statinio savininku negalėjo pateikti ieškovui statybos teisėtumą pagrindžiančių įrodymų, todėl atsakovas teisėtai teismo pripažintas atlikusiu savavališką statybą ir įpareigotas šalinti jos padarinius teisės aktų nustatyta tvarka.
Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjamojoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė, o apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nes sprendime nepasisakė dėl atsakovo į bylą pateikto rašytinio įrodymo – Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutarimo. Apelianto nuomone dėl šio procesinės teisės normos pažeidimo byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu kolegija sutinka iš dalies. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E. , bylos Nr. 3K-3-516/2004). Konkrečioje byloje teisiškai reikšmingi faktai yra nustatomi tam ir tiek, kiek būtina sprendžiant konkretų šalių ginčą ir taikant šiam ginčui išspręsti reikalingas teisės normas.
Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio teismas iš tikrųjų nepasisakė dėl atsakovo į bylą pateikto rašytinio įrodymo – Kauno apygardos administracinio teismo 2007-04-27 nutarimo. Tuo teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, kuris įpareigoja teismą motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodyti argumentus, dėl kurių atmetami kurie nors įrodymai. Tačiau šis procesinės teisės normų pažeidimas teisingam bylos išsprendimui reikšmės neturėjo. Visų pirma, negalima sutikti su apelianto argumentais, jog minėtas nutarimas turi prejudicinę reikšmę, nes nagrinėjamojoje civilinėje byloje ir išnagrinėtoje administracinėje byloje dalyvauja ne tie patys asmenys. Kita vertus, apelianto nurodomi kaip nustatyti administracinėje byloje prejudiciniai faktai, kad atsakovas UAB „Girga“ nėra statytojas, nebuvo įrodinėjimo dalykas administracinėje byloje. Kaip matyti iš administracinio teismo nutarimo, administracinė byla buvo nutraukta dėl to, jog administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas juridinis asmuo UAB „Girga“, o ne jos darbuotojai atsakingi už statybos darbų atlikimą.
Kitas apeliacinio skundo argumentas susijęs su ieškinio senaties termino taikymu. CK 1.127 straipsnio 2 dalis nustato, kad esant nustatytam terminui prievolei įvykdyti, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Tačiau, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas 2007-02-23 įsakymu pareikalavo iš atsakovo iki 207-07-01 likviduoti savavališkos statybos padarinius. Šių veiksmų iki nustatyto termino atsakovas neatliko, todėl ieškinio senaties terminas dėl savavališkos statybos padarinių likvidavimo prasideda tą kiekvieną dieną, kai pažeidimas nepašalinamas. Todėl kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovas praleido STR 1.09.06:202 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ nustatytą 10 dienų terminą kreiptis į teismą.
Kolegija taip pat atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovas 1997-04-25 perimdamas iš J. G. ginčo statinį, neperėmė pareigų, susijusių su savavališka ginčo nekilnojamojo turto objekto rekonstrukcija. CK 122 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, perėmęs turtą, prisiima su turtu susijusias teises ir prievoles. Todėl atsakovas, tapęs ginčo siurblinės savininku, CK 6.122 straipsnio 1 dalies pagrindu perėmė visas su šiuo turtu susijusias teises ir prievoles. Viena iš tokių prievolių yra pašalinti savavališkos statybos padarinius. Būtent tokią CK 6.122 straipsnio taikymo praktiką formuoja kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2008). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas nurodė, jog tęsė J. G. pradėtą savavališką ginčo siurblinės rekonstrukciją – statinį apšiltino, apkalė dailylentėmis, tvarkė stogą (b.l. 127). Šie atstovo paaiškinimai paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovas neprisidėjo prie ginčo siurblinės savavališkos rekonstrukcijos.
Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovą statytoju, atlikusiu savavališką statinio rekonstrukciją ir įpareigojo jį pašalinti savavališkos statybos padarinius teisės aktų nustatyta tvarka. Apeliacinio skundo argumentai šių teismo išvadų nepaneigia, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.