- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-04
- Bylos Nr.
- 2-58-471/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00905-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Rudaitis
- Atsakovas
- N. S.
- Ieškovas
- LR Transporto priemonių draudikų biuro
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
dalyvaujant atsakovo N. S. atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo LR Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui N. S. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas LR Transporto priemonių draudikų biuras pareiškė ieškinį atsakovui N. S. prašydamas priteisti 22389,78 lt. nuostolių atlyginimo regreso tvarka dėl to, kad 2006-08-11 Ispanijoje eismo įvykio metu atsakovui priklausančiu automobiliu buvo padaryta žala kitam asmeniui, kurią atlygino ieškovas / 2-4 l. /.
Parengiamajame teismo posėdyje ieškovo atstovas paaiškino, kad 2006-08-11 Ispanijoje įvyko avarija, kurios metu K. M. vairuojamas automobilis „RENAULT 25“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su kito asmens vairuojamu automobiliu „Seat Cordoba“. Remiantis eismo įvykio deklaracija avarijos kaltininku buvo pripažintas K. M.. Išaiškėjus, kad automobilis „RENAULT“ nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ieškovas pagal Ispanijos draudikų biuro reikalavimą atlygino automobilio „Seat Cordoba“ vairuotojui padarytą žalą – 22389,78 lt. Automobilis „RENAULT“ eismo įvykio metu VĮ Regitra buvo įregistruotas kaip priklausantis atsakovui, surasti avarijos kaltininką K. M. pagal turimus jo duomenis nėra galimybės, todėl visą avarijoje nukentėjusiam asmeniui išmokėtą sumą prašo priteisti iš atsakovo / 76-78 l. /.
2012-04-16 raštu / 118-119 l. / ieškovo atstovas prašė civilinė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas N. S. atsiliepimu / 47-49 l. / su ieškiniu nesutiko. Teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, kad 2006m. gegužės mėnesį gyvendamas Ispanijoje atsakovas N. S. jam priklausiusį automobilį „RENAULT 25“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė eismo įvykio kaltininkui K. M., po to grįžo gyventi į Lietuvą. 2006-08-11, t.y. eismo įvykio metu, N. S. gyveno ir dirbo Lietuvoje, nebebuvo automobilio savininkas, todėl niekaip nėra susijęs su Ispanijoje įvykusia avarija ir neturėtų būti byloje atsakovu. Be to, ieškovas nepateikė K. M. kaltės dėl eismo įvykio ir ieškinio dydį pagrindžiančių įrodymų, pats ieškinys pareikštas praleidus jo senaties terminą, todėl prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas dalinai.
Nustatytos faktinės aplinkybės
Byloje surinktais rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad 2006-08-11d. Ispanijoje, Santjago-Compohermoso-Nijar kelyje automobilis „RENAULT 25“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / lietuviškame dokumento vertime klaidingai nurodoma (duomenys neskelbtini) – 8, 12 l. /, susidūrė su automobiliu „Seat Cordoba“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / 6-12 l. /. Eismo įvykio deklaracijoje nurodoma, kad automobilį „RENAULT 25“ vairavo vairuotojas K. M., gyv. C/Opalo 2, L. N., vairuotojo pažymėjimo Nr. JK 042770 / ? raidės sunkiai įskaitomos – 8 l. /, išduotas 1996/02/15 Lietuvoje; automobilis priklauso N. S., gyv. vietovėje Nijar, apdraustas draudiko „Lietuvos draudimas“, poliso Nr. (duomenys neskelbtini) / tačiau nurodomas atsakovo N. S. asmens kodas – 50 l. /, sertifikatas galioja iki 2007/06/06. Automobilį „Seat Cordoba“ vairavo J.M.B. M. / 8, 12 l. /. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas vairuotojas K. M.. Iš ieškovo 2009-01-19 rašto / 11 l. / matyti, kad šis automobilis eismo įvykio metu nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Pagal Ispanijos transporto priemonių draudikų biuro 2009.04.15 reikalavimą / 10 l. / ieškovas 2009m. balandžio 06d. šiam pervedė 6002,17 EUR / 27 l. / ir 2009m. birželio 08d. – 482,36 EUR / 28, 29 l. /, t.y. viso 6484,53 EUR / atitinkamai 22389,78 lt. / sumą eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti.
VĮ Regitra duomenimis automobilis „RENAULT 25“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo registruotas atsakovo N. S. vardu / 5 l. /, todėl ieškovas 2010-03-09 atsakovui pareiškė pretenziją dėl išmokėtos sumos grąžinimo / 30, 31 l. /. 2010-03-15 raštu / 70 l. / atsakovas N. S. atsisakė mokėti už vairuotojo nukentėjusiajam padarytą žalą nurodydamas, kad transporto priemonę pardavė 2006–aisiais, tuo metu, kai dar galiojo šitos mašinos civilinis draudimas / taip nurodoma tekste /.
2009-10-29 VĮ Regitra išregistravo N. S. priklausiusį automobilį pagal pranešimą-deklaraciją kaip parduotą užsienio gyventojui ar įmonei / 84 l. /; išregistruojant valstybinio numerio ženklai ir registracijos dokumentas negrąžinti / 67 l. /, pati pardavimo sutartis nepateikta / 83 l. /. 2012-01-16 parengiamojo teismo posėdžio metu / 75 l. / atsakovo atstovė pateikė automobilio pardavimo sutartį / 73 l. /, kurioje nurodoma, kad 2006m. gegužės 15d. atsakovas N. S. automobilį „RENAULT 25“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė K. M., gyv. Almerijos apskrityje, Opalo-L. N., vairuotojo pažymėjimo Nr. JK 042770. Iš darbo sutarties / 69 l. / matyti, kad 2006m. liepos 17d. atsakovas N. S. įsidarbino Kelmės mieste esančioje darbovietėje.
Iš VĮ Regitra 2011-12-08 rašto matyti, kad duomenų apie vairuotojo pažymėjimo Nr. JK 042770 išdavimą K. M. / 54, 74 l. / ir aplamai apie vairuotojo pažymėjimą tokiu numeriu / 66 l. / nėra. Iš susirašinėjimo matyti, kad ieškovui iš atitinkamų Ispanijos institucijų jokia papildoma informacija apie K. M. nebuvo pateikta ir gauti daugiau duomenų nėra galimybių / 64 l. /.
Atsakovo atstovės teigimu K. M. 2006m. buvo apie 25m. amžiaus, t.y. gimęs maždaug 1981 metais. Pagal teismo reikalavimą / 86 l. / Gyventojų registro tarnyba pateikė duomenis apie visus 1966-1986 metais gimusius asmenis, kurių vardas „K.“ ir pavardė „M. / 87 l. /. Patikrinus nustatyta, kad visi šie asmenys / išskyrus mirusį 1986m. – 87 l. / rašytiniuose dokumentuose neigia 2006m. buvę Ispanijoje / 92, 105, 106, 110, 115 l. / ir turi vairuotojo pažymėjimus / 93, 104, 107, 111, 116 l. /, kurie nesutampa su nurodomu eismo įvykio deklaracijoje / 12 l. /. Teismo posėdžiuose atsakovo atstovė nenurodė, kad N. S. automobilį būtų pardavęs kuriam nors šių asmenų / nors byloje yra jų visų dokumentai su nuotraukomis /.
Dėl ieškinio senaties termino
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad TPVCAPD teisinio reguliavimo tikslai yra užtikrinti žalą patyrusio trečiojo asmens nuostolių atlyginimą ir transporto priemonės valdytojo turtinių interesų apsaugą, kai nustatoma šio valdytojo civilinė atsakomybė; į šiuos tikslus atsižvelgtina aiškinant ir taikant TPVCAPDĮ nuostatas. Draudiko kaip skolininko statusas grindžiamas ne civilinės deliktinės atsakomybės, o sutartiniais / privalomojo civilinės atsakomybės draudimo / santykiais tik įvykus draudžiamajam įvykiui; tokio draudiko civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai jis neįvykdo ar netinkamai vykdo draudimo sutartį. Tačiau draudimo išmokos žalai atlyginti nukentėjusiajam mokamos nepriklausomai nuo to, ar žala padaryta naudojant apdraustą, ar neapdraustą transporto priemonę. Šiuo atveju nukentėjusiojo teisių apsauga užtikrinama ne draudimo sutarties, bet įstatymo pagrindu / LAT 2010-12-29 apžvalgos Nr. AC-34-1 apibendrinamųjų pastabų 2-5 p. /. Nustatant, kuris ieškinio senaties terminas - Lietuvos CK 1.125str. 7d. ar 8d. – taikytinas ginčui, būtina kvalifikuoti šalių teisinius santykius ir nustatyti ieškinio dalyką / pastabų 27p. /.
Pagal TPVCAPDĮ 17str. 1d. 1p. Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą / identifikuotą / transporto priemonę, kai ... žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Šioje byloje nustatyta / 11 l. /, kad eismo įvykio kaltininkas, pažeisdamas įstatymą, žalos padarymo metu nebuvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Todėl ieškovo pareiga išmokėti nukentėjusiam asmeniui / per Ispanijos įgaliotą instituciją / išmoką kyla ne iš draudimo sutarties, o įstatymo pagrindu. Ieškovo su atsakovu ne tik nesieja sutartiniai draudimo teisiniai santykiai, bet ir paties ginčo esmė yra orientuota ne į draudimo teisinių santykių aspektus / ginčus tarp draudėjo ir draudiko dėl draudimo sutarties sąlygų teisėtumo ar jų pažeidimo /, bet nukreipta į žalos atlyginimo teisinį santykį. Dėl to negalima sutikti su atsakovo atstovės argumentais, jog byloje kilo ginčas iš draudimo teisinių santykių, kuriems pagal Lietuvos CK 1.125str. 7d. taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas; remiantis Lietuvos CK 1.125str. 8d. ieškovo reikalavimui turi būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atskirai pažymėtina, kad atsakovo atsiliepime nurodomi ieškinio senaties taikymo argumentai / 48 l. / pilnai grindžiami LAT 2009-09-30 nutartimi byloje Nr. 3K-3-382/2009, kurioje aptartas ieškinio senaties skaičiavimo klausimas, kai eismo įvykio kaltininkas vairavo apdraustą, tačiau techniškai netvarkingą automobilį ir reikalavimas jam buvo pareikštas TPVCAPDĮ 22str. / t.y. draudimo sutarties / pagrindu.
Biuro teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, atsiranda TPVCAPDĮ 23str. 1d. pagrindu. Pagal Lietuvos CK 1.127str. 4d. iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Ieškovas išmokas įgaliotai Ispanijos institucijai išmokėjo 2009m. balandžio 06d. 27 l. / bei 2009m. birželio 08d. / 28, 29 l. / ir nuo šio momento įgijo regresinio reikalavimo teisę, todėl 2011-11-24 pareikšdamas ieškinį / 2 l. / jo senaties termino nėra praleidęs.
Dėl reikalavimo atsakovo atžvilgiu pagrįstumo
Pagal TPVCAPDĮ 23str. 1d. Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17str. 1d. 1p. Įstatyme Biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Byloje neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykio metu atsakovo N. S. vardu registruotą automobilį „RENAULT 25“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / 5 l. /, vairavo asmuo, pateikęs K. M. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog automobilį 2006m. gegužės mėnesį pardavė šiam asmeniui / 48 l. /, proceso eigoje pateikė pirkimo-pardavimo sutartį / 73 l. / ir pareiškė prašymą įtraukti šį asmenį į bylą / 49, 52-53 l. /.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatymas nenustato privalomo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties registravimo. Dėl to tais atvejais, kai Biuras yra pareiškęs ieškinį registre nurodytam automobilio savininkui, o šis ginasi, teigdamas, kad nuosavybės teisę į transporto priemonę yra perleidęs kitam asmeniui, pastarasis turi būti įtrauktas į bylą šalimi arba trečiuoju asmeniu / LAT 2010-11-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-448/2010 /. Sandorio šalies įtraukimas į bylą dalyvaujančiu joje asmeniu / atsakovu ar trečiuoju asmeniu / yra būtinas, nes teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų / tai būtų absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas - LAT 2010-10-07 nutartis byloje Nr. 3K-7-300/2010 /.
Iš eismo įvykio deklaracijos matyti, kad jo kaltininkas pateikė K. M. vardu Lietuvoje 1996/02/15 išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. JK 042770 / raidės sunkiai įskaitomos - 8 l. /. Iš surinktų įrodymų taip pat matyti, kad toks vairuotojo pažymėjimas Lietuvoje nebuvo išduotas / 54, 66, 74 l. /. Gyventojų registro tarnybos pažyma / 87 l. / ir kitais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nei vienas Gyventojų registre įregistruotas kaip “K. M.” asmuo aptariamame eismo įvykyje nedalyvavo. Preziumuotina / Lietuvos CPK 182str. 4p. /, kad gyventojų registre yra įregistruoti visi asmenys / juo labiau – jei jam 1996m. būtų išduotas vairuotojo pažymėjimas /. Šios aplinkybės patikimai patvirtina, kad automobilį vairavęs asmuo tikrai nėra K. M. ir pateikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą. Jokių papildomų duomenų apie šį asmenį negauta / 63-64 l. /, todėl jį nustatyti ir įtraukti į bylą dalyvaujančiu asmeniu nėra galimybės; ieškovo reikalavimas nagrinėjamas tik atsakovo N. S. atžvilgiu.
Atsakovas teigia, jog dar iki eismo įvykio jam priklausiusį automobilį buvo pardavęs K. M. ir pateikė pardavimo sutarties originalą / 73 l. /. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog šiame ginče netaikytinos Lietuvos CK 1.75str. 2d. nuostatos / kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais - LAT 2010-11-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-448/2010 /, todėl byloje spręstinas atsakovo nurodomo sandorio sudarymo klausimas.
Sutartis nuo jos nurodomo sudarymo 2006m. gegužės 15d. iki 2012-01-16 įvykusio teismo posėdžio / 75 l. / ne tik nebuvo įregistruota VĮ Regitroje, bet ir nepaviešinta jokiomis kitomis aplinkybėmis – nepridėta VĮ Regitra 2009.10.29 išregistruojant automobilį / 66, 67, 83, 84 l. /, nenurodyta atsakovo santuokos nutraukimo byloje / civilinė byla Nr. 2-829-496/2008 /, nepateikta prie atsiliepimo šioje byloje / 47-49 l. /, t.y. paviešinta tik civilinės atsakomybės taikymo akivaizdoje. Jos turinys taip pat kelia abejonių tikrumu. Sutartyje nurodoma, kad automobilis parduodamas už 500 eurų, nors atsiliepime atsakovas nurodė 1500 eurų sumą / 48 l. /. Visuotinai žinoma / Lietuvos CPK 182str. 1p. /, kad 1996m. išduotuose vairuotojo pažymėjimuose buvo nurodomas asmens kodas, todėl sutartyje kažkodėl nurodomas K. M. vairuotojo pažymėjimo numeris / kuris atsakovui tapo žinomas įteikus ieškinio priedus, tame tarpe – eismo įvykio deklaraciją – 12, 43 l. / taip pat leidžia abejoti jos tikrumu; juo labiau, kad paties N. S. įrašytas būtent asmens kodas. Įvertintina, kad viena sutarties šalis / atsakovas N. S. / yra akivaizdžiai suinteresuota bylos baigtimi, o antra šalis / K. M. įvardintas asmuo / nežinoma, dėl ko papildomai patikrinti sutarties sudarymo / ar suklastojimo / aplinkybes nėra galimybės. Tačiau atsižvelgtina, kad eismo įvykio deklaracijoje kaltininkas savo parašu patvirtino, jog automobilis priklauso N. S., t.y. tiesiogiai paneigė automobilio pirkimo faktą / 8, 12 l. /.
Neįtraukus į bylą kitos sandorio šalies ir nesant jos paaiškinimų apie automobilio įsigijimą, vienos šalies paaiškinimai apie automobilio pardavimą laikomi nepakankamais padaryti išvadai, jog automobilio savininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo / LAT 2010-10-07 nutartis byloje Nr. 3K-7-300/2010 /. Nors šiuo atveju yra pateikta pati pardavimo sutartis / originalas /, jos tikrumas kelia labai didelių abejonių / ką rašte nurodė ieškovo atstovas – 18 l., Lietuvos CPK 184str. / ir nėra galimybės šias abejones pašalinti, todėl pagal įrodomąją reikšmę ji vertinama tik kaip privatus rašytinis įrodymas / Lietuvos CPK 197str. 1d. /. Pagal Lietuvos CPK nustatytas įrodinėjimo taisykles faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant / Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-29 nutartis Nr. 3K-3-516/2004 /. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodomas aplinkybes ši sutartis nepripažįstama automobilio pardavimo faktą patvirtinančiu įrodymu / Lietuvos CPK 185str. 1d. /. Kitų šį faktą patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė. Darbo sutartis / 69 l. / tik patvirtina atsakovo įsidarbinimo Lietuvoje nuo 2006m. liepos mėnesio faktą, tačiau net neįrodo, jog 2006-08-11 / t.y. eismo įvykio metu / atsakovas nebuvo Ispanijoje. Teoriškai netgi neatmestina galimybė, kad atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės už eismo įvykio metu kito asmens su jo automobiliu padarytą žalą, po ieškovo pretenzijų pateikimo vienas surašė šią sutartį ar net pats padaręs avariją ir pateikęs suklastotą vairuotojo pažymėjimą vėliau surašė fiktyvią pardavimo sutartį. Analogiškai vertinamas ir atsakovo bei jo sutuoktinės nurodymas neturint jokio registruojamo turto santuokos nutraukimo byloje / Nr. 2-829-496/2008, sutarties 6p. – 4 l. /, nes tuo metu automobilis buvo registruotas atsakovo vardu, bet duomenų nei apie įregistravimą, nei apie nurodomą pardavimą teismui nepateikta.
Atskirai pažymėtina, kad Biuras moka išmoką, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje / TPVCAPDĮ 17str. 1p. /. Šiuo atveju gavęs Ispanijos igaliotos institucijos reikalavimą / 10 l. / ir VĮ Regitra esant įrašui apie automobilio įregistravimą Lietuvoje / automobilis išregistruotas tik 2009-10-29 – 67 l. / ieškovas neturėjo pagrindo atsisakyti mokėti išmoką. Gi jei atsakovas būtų sudaręs pardavimo sutartį ir išregistravęs automobilį iki įgaliotos Ispanijos institucijos pretenzijos pareiškimo, ginčas / tame tarpe ir K. M. prisistačiusio asmens nustatymo bei pretenzijų pareiškimo jam klausimas / būtų sprendžiamas Ispanijoje pagal šioje šalyje nustatytas taisykles. Tokiu būdu atsakovas N. S. net ir sudarius automobilio pardavimo sutartį, tačiau jos neįregistravus, būtų neįvykdęs savo pareigos dėl nerūpestingumo / palikdamas užsienio valstybėje savo vardu registruotą automobilį /, todėl jam tektų neigiamos galimai faktinių aplinkybių neatitinkančių registro duomenų sukeliamos teisinės pasekmės.
Biuras, remdamasis TPVCAPDĮ 17str. 1d. 1p. turi atgręžtinį reikalavimą į solidariuosius skolininkus : už eismo įvykį atsakingą asmenį ir asmenį, neįvykdžiusį pareigos apdrausti civilinę atsakomybę, t.y. automobilio savininką / LAT 2010-12-29 apžvalgos Nr. AC-34-1 apibendrinamųjų pastabų 20 p. /. Jau minėta, kad eismo įvykio kaltininko nustatyti nėra galimybės, todėl pripažįstama, kad ieškovas reikalavimas atlyginti nuostolius atsakovo atžvilgiu pripažįstamas pagrįstu / Lietuvos CK 6.270str. ir 6.280str. /.
Nuostoliai yra piniginė žalos išraiška / Lietuvos CK 6.249str. 1d. /, o žalos atlyginimas gali būti sumažintas, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens kaltės dydį / Lietuvos CK 6.282str. 1d. /. Byloje nustatyta, kad už eismo įvykį atsakingo asmens duomenys yra suklastoti ir jo nustatyti nėra galimybės. Dėl to ieškovas negali jam pareikšti pretenzijų kaip solidariam skolininkui, o atsakovas negali įrodyti automobilio pardavimo fakto; t.y. kaltininko nenustatymas atsakovui sukelia neigiamas pasekmės. Neįrodyta, kad atsakovas N. S. būtų šią aplinkybę žinojęs. Todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais / Lietuvos CPK 3str. 7d. / teismas laiko tikslingu mažinti priteisiamo nuostolių atlyginimo dydį per pusę / iki 11195 lt. /; ieškinys tenkinamas dalinai / Lietuvos CK 6.282str. /.
Ieškinys pripažįstamas pagrįstu, tačiau tenkinamas dalinai tik vadovaujantis Lietuvos CK 6.282str., todėl iš atsakovo priteisiamos visos bylinėjimosi išlaidos – 672 lt. žyminio mokesčio / 35 l. / ir 150,70 lt. dokumentų vertimo išlaidų / akte nurodymas, kad verčiami N. S. dokumentai, vertinamas kaip rašymo apsirikimas – 32 l. /, viso 822,70 lt., ieškovui / Lietuvos CPK 93str. 1d. / ir 31,90 lt. procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei / 1 l., Lietuvos CPK 96str. 1d. /.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti iš N. S., a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vienuolika tūkstančių vieną šimtą devyniasdešimt penkis litus / 11195 lt. / nuostolių atlyginimo regreso tvarka ir aštuonis šimtus dvidešimt du litus 70 ct. / 822,70 lt. / bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš N. S., a/k (duomenys neskelbtini) trisdešimt vieną litą 90 ct. / 31,90 lt. / bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.