Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos P. Š. pareiškimą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. Š., R. Š., J. Š.-B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis, 577 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad palikėjas V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja P. Š. yra palikėjo V. Š. sutuoktinė, o suinteresuoti asmenys A. Š., R. Š. ir J. Š.-B. yra palikėjo vaikai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, palikėjo V. Š. vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra; pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, palikimo, atsiradusio po palikėjo V. Š. mirties, priėmimo ir (ar) palikimo atsisakymo faktai registre nėra registruoti.

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja yra palikėjo įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis) ir siekia paveldėti po palikėjo (sutuoktinio) mirties atsiradusį turtą. Tačiau pareiškėja praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Pareiškėja nurodė, jog per įstatymo nustatytą terminą į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, kadangi palikėjas jokio turto neturėjo, apie paveldėtiną po palikėjo mirties atsiradusį turtą (santaupas banke) pareiškėja sužinojo tik apsilankymo banke metu ir nedelsiant kreipėsi teisinės pagalbos. Įvertinus byloje esančius duomenis netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo, juolab, byloje yra pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai ((duomenys neskelbtini)prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą, Nekilnojamojo turto išrašas ir kt. įrodymai).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia nesant pagrindo išvadai, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, kad pareiškėja negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Duomenų, jog suinteresuoti asmenys pareiškimui prieštarautų, byloje nėra.

Aplinkybių, kad turtą, atsiradusį po palikėjo mirties, būtų paveldėję kiti asmenys, nenustatyta.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus bei bylos medžiagą, darytina išvada, jog pareiškėja terminą palikimui, atsiradusiam po V. Š. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuotų asmenų prieštaravimų pareiškėjos prašymui nėra gauta, ginčo byloje nėra, todėl vadovaujantis protingumo kriterijumi, pareiškėjos prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po V. Š. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)), priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.