Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį – 6 MGL, t. y. 780 litų, dydžio bauda, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z. 2021 m. gegužės 30 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,50 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis R. Z. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas. Narkologo ir psichiatro įskaitose jis neregistruotas. Automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam nepriklauso. Automobilis yra registruotas jo mamos D. Z. vardu. Automobiliu naudojasi jo brolis A. Z. Jis pats nevairuoja. Norėtų paaiškinti dėl įvykio, kuris buvo 2021 m. gegužės 30 d. Tą dieną buvo pas savo brolį A. Z. namuose, kur jie tvarkė namų santechniką, tuo pačiu visą laiką po truputį vartojo alkoholį. Gėrė 5% stiprumo alų, pavadinimo neprisimena ir pasakyti negali. Išgėrė apie 2 litrus minėto alaus. Daugiau jokio kito alkoholio nevartojo. Tvarkant santechniką jam prireikė įrankio – tam tikro disko, kuris pjauna metalą. Todėl pamatęs, kad kambaryje ant stalo guli automobilio raktai, juos pasiėmė, sėdo į automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo namų link. Norėtų paminėti, kad jo brolis nematė, kad jis pasiėmė automobilio raktus. Apie 15.00 val. pajudėjo link namų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Automobilyje alkoholio nevartojo. Grįžęs pas save namo pasiėmė minėtą darbo instrumentą ir išvažiavo pas savo brolį atgal adresu (duomenys neskelbtini) g. Atvykęs atgal pas brolį į namus, automobilį pastatė, išlipo iš automobilio ir pamatė, kad į jo namų kiemą atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai prie jo priėjo, paprašė jo automobilio dokumentų bei vairuotojo pažymėjimo. Po ko paklausė, ar vartojo alkoholį. Jis atsakė teigiamai, nieko neneigė. Tada pareigūnai pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Alkotesterio rodmenų neginčijo. Po ko pareigūnai paaiškino, kad jis bus sulaikomas, o automobilis bus nugabentas į stovėjimo aikštelę. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Sutinka ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 67-68).

Motyvuojamoji dalis

Be R. Z. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Š. M. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyr. patruliu. 2021 m. gegužės 30 d. pamaina prasidėjo 07.30 val., truko iki 19.30 val. 2021 m. gegužės 30 d., patruliuodamas nustatytu maršrutu kartu su specialistu L. S. apie 15.12 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo iškvietimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) pranešėjas mato, kaip link (duomenys neskelbtini) sodų Opel važiuoja neblaivus vairuotojas. Sujungta su AVPK. Vykdamas į iškvietimą, telefonu susisiekė su pranešėju ir jis koordinavo, kur važiuoja minėtas automobilis. Paskui pranešėjas pasakė, jog automobilis įsuko į kiemą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Telefonu paprašė, jog nuolatos stebėtų vairuotoją ir jam išlipus jį užkalbintų, kol jie atvyks. Jiems atvykus nurodytu adresu po maždaug 1-2 min. nuo pokalbio su pranešėju pabaigos, pastebėjo pranešėją M. R., kuris buvo prie namo adresu (duomenys neskelbtini) g., pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), ir bendravo su asmeniu, kaip vėliau paaiškėjo, R. Z., kuris vairavo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas M. R. paaiškino, kad jis apie 15.20 val. važiuodamas namo pastebėjo įtartinai manevruojantį Opel automobilį ir įtardamas, jog vairuotojas yra neblaivus, paskambino bendruoju pagalbos telefonu, toliau jį sekdamas. Automobilį sekė iki pat gyvenamo namo kiemo, visą laiką matė vairuotoją iki jiems atvykstant, dėl to galėjo paliudyti vairavimo faktą. Priėjus bendrauti su Opel vairuotoju R. Z., nuo jo sklido alkoholio kvapas, vyras kalbėjo šiek tiek nerišliai, svirduliavo. Jis buvo perspėtas, jog yra filmuojamas ir daromas garso įrašas kūno kamera. R. Z. paaiškino, jog važiavo netoli, tačiau neneigė, jog yra išgėręs. Taip pat prisipažino, jog automobilis neturi techninės apžiūros, o jis pats neturi teisės vairuoti. Paprašius R. Z. nusistatyti blaivumą, vyras sutiko ir pirmu pūtimu (15.33 val.) buvo užfiksuotas 2,50 prom. girtumas. Antru pūtimu (16.06 val.) – 2,50 prom. girtumas. Vyras buvo sulaikytas ir patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Sulaikant spec. priemonės nebuvo panaudotos. Ekipažas V1112 liko įvykio vietoje ir įformino priverstinį automobilio nuvežimą. Filmuota BODY 1743 (b. l. 49-51).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Z. parodė, kad R. Z. yra jo brolis. Jie gyvena atskirai. Automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jų mamai D. Z. ir registruotas jos vardu. Tačiau automobilis buvo pirktas jam, jis juo visą laiką apie 4 metus naudojosi. 2021 m. gegužės 30 d. jo brolis R. Z. buvo pas jį namuose (duomenys neskelbtini), kur jie tvarkė namų santechniką, tuo pačiu visą laiką po truputį vartojo alkoholį. Gėrė 5% stiprumo alų, pavadinimo neprisimena, pasakyti negali. Išgėrė apie 2 litrus minėto alaus. Daugiau jokio kito alkoholio nevartojo. Vienu momentu jo brolis išėjo ir kažkur dingo. Po kurio laiko išgirdo, kad kažkas atvažiavo į namo kiemą. Išėjęs pamatė savo brolį prie automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pamatė šalia stovintį policijos ekipažą. Tuo metu policijos pareigūnai jau bendravo su jo broliu. Kada brolis paėmė „Opel Vectra“ automobilį, jis nežino – nepastebėjo. Jis jam išgėrusiam tikrai neleistų sėstis už vairo. Brolis pats pasiėmė raktus nuo stalo ir išvažiavo jam nieko nepasakęs. Mama D. Z. atvykti automobilio pasiimti negali dėl sveikatos, šiuo metu ji yra (duomenys neskelbtini) ir atvykti į Vilnių nėra galimybės. Todėl prideda prie apklausos mamos prašymą dėl to, kad jis galėtų atsiimti minėtą automobilį. Daugiau nieko papildomai paaiškinti neturi (b. l. 55-57).

2021 m. gegužės 30 d. rašytiniame paaiškinime M. R. nurodė, kad jis 2021 m. gegužės 30 d., apie 15.20 val. važiuodamas savo automobiliu (duomenys neskelbtini) gatve pastebėjo automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris įtartinai manevravo, ir tai sukėlė įtarimą, kad jo vairuotojas gali būti neblaivus. Paskambino 112 , sekė minėtą mašiną ir perdavė jos buvimo vietą pareigūnams. Mašiną nusekė iki (duomenys neskelbtini). Iš vairuotojo pusės išlipęs vyras svirduliavo. Atvykus pareigūnams nurodė vairuotoją, kurį be perstojo stebėjo nuo vairavimo pradžios iki pabaigos (b. l. 8).

Iš 2021 m. gegužės 30 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2021 m. gegužės 30 d. 15.40 val. R. Z. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą R. Z. būklę, nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – gali. R. Z. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą, buvo atliktas tikrinimas prietaisu; pirmasis tikrinimas atliktas 15.33 val., nustatytas 2,50 promilės girtumas, antrasis tikrinimas atliktas 16.06 val., kurio metu nustatytas 2,50 promilės girtumas (b. l. 14).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK-0152“ rodmenų duomenys ir patikros sertifikatas patvirtina, kad R. Z. 2021 m. gegužės 30 d. 15.33.25 val. nustatytas 2,50 promilės girtumas, 2021 m. gegužės 30 d. 16.06.57 val. nustatytas 2,50 promilės girtumas; prietaisas yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 15-17).

Informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, duomenimis, automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra D. Z. (b. l. 19).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateikto vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje akto (2021 m. gegužės mėnesio leidinys) matyti, kad vidutinė 2002 m. gamybos automobilio „Opel Vectra DTI“, kategorija M1-AA, sedano, kaina Lietuvoje su PVM – 1090 Eur (b. l. 18).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad R. Z. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Paaiškino, jog visą 2021 m. gegužės 30 d. brolio namuose po truputį vartojo alkoholį – alų, bendras išgerto alaus kiekis buvo apie du litrus. Prireikus santechnikos darbams įrankio, paėmė motinos vardu registruotą ir paprastai brolio vairuojamą automobilį ir juo važiavo į savo namus pasiimti reikiamo įrankio, grįžęs atgal į brolio namus buvo sustabdytas policijos pareigūnų. R. Z. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. Z. duoti parodymai, kuriais jis patvirtino brolio nurodomas aplinkybes, jog jo namuose buvo atliekami remonto darbai ir jų metų vartojamas alus, papildomai nurodė, kad jis dirbdamas nepastebėjo, kada brolis paėmė mašinos raktelius ir išvažiavo jo naudojamu automobiliu; liudytojo Š. M. duoti parodymai, kad jis, gavęs pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją eisme, bendravo su pranešėju, važiavo pranešėjo nurodytu maršrutu, jo nurodytoje vietoje rado bylai aktualų automobilį ir pastarojo vairuotoją prie automobilio, pranešėjas paaiškino visą kelią sekęs įtartiną automobilį ir patvirtino, kad jį vairavo būtent jo nurodomas asmuo, patikrinus Opel vairuotoją R. Z. alkotesteriu nustatytas jo girtumas; neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio „Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK-0152“ rodmenys. Visų šių duomenų visuma patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje R. Z. vairavo transporto priemonę – Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta mažiausia 2,5 promilės alkoholio koncentracija. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

R. Z. prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nepateikė. Neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi (b. l. 95).

R. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatyta. Girtumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

Skirdamas R. Z. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia, jog R. Z. teistumas išnykęs, todėl laikytinas praeityje neteistu, per pastaruosius penkerius metus baustas administracine tvarka tik už naudojimosi visuomeniniu transportu tvarkos pažeidimus, nėra duomenų, kad būtų praeityje baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visas paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 83-92), bedarbis, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigoje, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko.

Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis nedirba, manytina, kad paskyrus jam BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelnesnės rūšies bausmę – baudą, ji nebus realiai įvykdyta, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. Z. paskyrus griežtesnę bausmės rūšį – areštą. Atsižvelgus į R. Z. asmenybę, į tai, kad jis nėra piktybiškas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, per pastaruosius penkerius metus nėra baustas už su eismo saugumu susijusių teisės normų pažeidimus nei administracine, nei baudžiamąja tvarka, į tai, kad skiriama griežčiausios rūšies bausmė, jos dydis nustatytinas nesiekiantis šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, vidurkio.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, R. Z. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. gegužės 30 d. 15.33 val. iki 2021 m. gegužės 31 d. 15.05 val. (t. 1, b. l. 62-63, 74), t. y. viena diena.

Nors prokurorė neprašo atidėti arešto bausmės vykdymą, teismas, apsvarstęs tai, kad R. Z., kaip neteistam asmeniui, siūloma griežtesnės rūšies bausmė, bei galimybę atidėti skirtos arešto bausmės vykdymą, konstatuoja, kad tam yra pagrindas. BK 75 straipsnio 1 dalyje (įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pažymėtina, kad R. Z. atitinka formalią BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytą sąlygą, t. y. jam arešto bausmė skirtina pirmą kartą. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, todėl R. Z. taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos arešto bausmės vykdymas atidedamas šešių mėnesių laikotarpiui. Atsižvelgiant, jog kaltinamasis neteistas, intensyvi priežiūra jam netaikytina, vietoj to skiriant BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus: būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Taip pat, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, R. Z. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus tai, kad R. Z. pirmą kartą teisiamas už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, jo iškvėptame ore nustatyta mažiausia 2,5 promilės alkoholio koncentracija, jis vairavo dienos metu, gyvenamojoje vietovėje, specialiosios teisės uždraudimo terminas nustatytinas atitinkantis įstatymo nustatyto termino vidurkį. Pagal teismų praktiką, vairavimo neturint tokios teisės faktas neužkerta kelio svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu.

Kadangi nėra duomenų, jog R. Z. turi teisę vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Taip pat R. Z. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

Nustatyta, kad R. Z., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį trečiajam asmeniui – D. Z., kaltinamojo teigimu, automobilį jis paėmė impulsyviai, be jo savininkės (motinos) ir jo valdytojo (brolio) žinios. Teismas neturi pagrindo manyti, kad minėti asmenys žinojo, kad transporto priemonė bus panaudota nusikalstamai veikai daryti. Vis tik pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvoje analogiškos transporto priemonės Opel Vectra vidutinė vertė su PVM yra 1090 eurų. Atsižvelgus į R. Z. nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos poveikio priemonės vertę pinigais. Teismo manymu, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, transporto priemonės vertę, visos automobilio vertės konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

Ikiteisminio tyrimo metu R. Z. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 58-71) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos tarnybinio pranešimo matyti, kad automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimas UAB „Tomadas“ aikštelėje kainavo 60,00 Eur (b. l. 31). Kadangi automobilį leista grąžinti savininkui (b. l. 29), prokuroro pareiškime neprašoma automobilio saugojimo išlaidų pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo, teismas dėl šių išlaidų priteisimo nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 30 (trisdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Z. paskirti galutinę bausmę – areštą 20 (dvidešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. gegužės 30 d. 15.33 val. iki 2021 m. gegužės 31 d. 15.05 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 punktu, 10 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. Z. bausmės vykdymo atidėjimo metu būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti R. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto („Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1090 (vieną tūkstantį devyniasdešimt) eurų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

1) Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma savanoriškai turi būti sumokėta į per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB Nordea Bank Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6610.

2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

3) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

4) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

5) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

6) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.