Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui R. M., atsakovei M. R. ir jos atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei M. R. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės M. R. 885,46 EUR žalos atlyginimo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistiną pagrindinę sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Lietuvos Respublikos Valstybės naudai į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) baudų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), DNB banke.

Ieškovas nurodo, kad atsakovė M. R. (toliau - Atsakovė) 2014 m. kovo 20 d. nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdama mažojo karjero paso (toliau - leidimo), savavališkai organizavo (vykdė) kalnuoto reljefo išlyginimo ir gamtinių išteklių (žvyro ir smėlio) kasimo ir išvežimo darbus. Iškasta ir su traktoriaus priekaba išvežta 40 m³ smėlio. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau - Aplinkos apsaugos įstatymas) (Žin., 1992, Nr. 5-75) 9 straipsnį ir Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (toliau - Žemės gelmių įstatymas) (Žin., 1995, Nr.63-1582; 2001, Nr.35-1164) 11 straipsnio 1, 8 dalis.

Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje numatyta, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „žemės gelmių ištekliai ir ertmės gali būti naudojami tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka”, t. y. turint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad „žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) turi teisę be šio straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka”. Naudingųjų iškasenų, esančių žemės savininkų ar naudotojų žemės sklypuose, naudojimo savo ūkio reikmėms tvarkos aprašo (Žin., 2013, Nr.46-2290) 13 punkte nustatyta, kad mažojo karjero įrengimui ir naudojimui žemės savininkas ar naudotojas privalo turėti mažojo karjero pasą (Tvarkos aprašo 1 priedas). Mažojo karjero pasą gali rengti asmuo, turintis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnis numato, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, o už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, neatsižvelgiant į jų kaltę, taikoma civilinė atsakomybė.

Vadovaujantis Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos (toliau - Metodika) (TAR, 2014, Nr. 2014-03057) 12 punktu, žala aplinkai, pakeitus ir sužalojus reljefo formas (ne mažesnis kaip 5 m² pakeistas ar pažeistas reljefo plotas savavališkai arba pagal neteisėtai išduotus leidimus nukasant, supilant kalvas ar kitas reljefo formas; iškasant, užpilant, dirbtinai pagilinant ar užlyginant daubas, natūralias raguvas ar kitas reljefo formas), skaičiuojama pagal formulę ir žala sudaro 1393,50 Lt.

Vadovaujantis Metodikos 15 punktu, žala aplinkai suardžius (sumaišius su gruntu, nukasus, išvežus) derlingąjį (humusinį) dirvožemio sluoksnį, skaičiuojama pagal formulę ir žala sudaro 1560,72 Lt.

Vadovaujantis Metodikos 28 punktu, žala aplinkai sunaikinus arba sužalojus žolinę augaliją (sausumos, pelkių, vandens, durpyno), skaičiuojama pagal formulę ir apskaičiuota žala sudaro 103,12 Lt. Viso aplinkai padaryta žala sudaro 3057,34 Lt.

Asmenys, nesilaikantys šių reikalavimų, yra traukiami administracinėn atsakomybėn LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą. Už padarytą veiką, numatytą LR ATPK 46 str. 1 d., 52 str. l d., 51 ¹³ str. 1 d., atsakovei buvo skirta 500,00 Lt administracinė bauda. Atsakovė administracinės baudos nesumokėjo, institucijos nutarimo teismui neskundė.

Dėl aplinkai padarytos žalos atsakovei buvo išsiųsta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Departamentas) 2014-06-20 pretenzija Nr. (2.34)-V2-1088 „Dėl 3057,34 Lt aplinkai padarytos žalos atlyginimo” su prašymu aplinkai padarytą žalą sumokėti Lietuvos Respublikos Valstybės naudai per 40 dienų nuo pretenzijos išsiuntimo dienos. Atsakovė aplinkai padarytos žalos geranoriškai neatlygino. Dėl aplinkai padarytos žalos išdėstymo dalimis į Departamentą nesikreipė.

Atsakovė M. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, neskirti jai RAAD priskaičiuotos 3057,34 litų žalos aplinkai atlyginimo. Nurodo, kad panaudodama jai nuosavybės teise priklausančią žemę, turėjo ir siekė tik vieno tikslo apsaugoti save ir savo šeimą nuo neigiamų padarinių. Kelio stovis vedantis į jų vienkiemį yra apgailėtiname stovyje, dėl to daugybę kartų kreipėsi ir į seniūną ir į Varėnos rajono savivaldybę. Atsakymas visuomet buvo vienas - nėra pinigų šio kelio remontui. Kelio tvarkymo darbų ėmėsi tuomet, kuomet sušlubavus sveikatai kvietėsi greitosios pagalbos daktarus ir iš jų išgirdo tokius žodžius „gerai ponia, kad šiandien nelyja, nes tikrai iki Jūsų būtume neprivažiavę”.

Jeigu vietos valdžios institucijos nesirūpina savo gyventojais, tai ar jos kelio remontas, kuriuo siekė, kad būtų galimybė specialiosioms tarnyboms privažiuoti prie jų vienkiemio ir išsaugoti gyvybes, nėra svarbiau už RAAD priskaičiuotus nuostolius aplinkai. Pripažįsta, kad nėra įstatymų žinovė, nėra susipažinusi su RAAD taikoma skaičiavimo metodika, bet žino tik viena, kad nieko nėra svarbiau už žmogaus gyvybę. Ji yra pensininkė, jai mokama pensija yra labai maža - 570 Lt, turi nustatytą neįgalumą, jos vyras taip par pensininkas tremtinys. Jiems būtinas kelias, kuriuo galėtų privažiuoti greitoji medicinos pagalba ar ugniagesiai.

Ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti pilnai, ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir pagrindais.

Atsakovė M. R. ir jos atstovė ieškinio nepripažino ir prašė atmesti. Ji nurodė, kad atliekant apmatavimus dalyvavo jos sutuoktinis. Administracinę baudą sumokėjo. Žvyras buvo užvežė ant kelio. Buvo iškąstas vienas tvenkinys. Leidimo kasti žvyrą neturi. Duobė kąsti buvo pradėta dar kolūkių laikais.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu patvirtinama, kad M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 4,6200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 23). Iš ortofoto matyti žemės sklypo ribos ( b.l. 24-25).

Pagal 2014-04-10 patikrinimo aktą Nr. 43, kur buvo tikrinama 2014-04-04 telefonu gauta informacija apie M. R. kasamą žvyrą (duomenys neskelbtini), Varėnos r., nustatyta, kad informacija pasitvirtino. Vykdyti darbai buvo sustabdyti (b. l. 6-9).

Paaiškinime M. R. nurodžiusi, kad kartu su vyru ir anūku nusprendė susitvarkyti jų žemėje esantį seną kolūkio laikais iškastą žvyro duobę. Kreipėsi į Varėnos rajono žemėtvarkos skyrių su pareiškimu leisti atidaryti karjerą, bet raštiško atsakymo negavo. Jiems paaiškino, kad esamą duobę galima užsilyginti (b. l. 10).

E. B. paaiškinime nurodė, kad lygino žemės sklypą, išvežė žemės, žvyro ir išlygino tam pačiam savininkui prie ežero ir kelio. Už darbą savininkas leido išsivežti 8 automašinos žvyro po 6 m³ . Paskleista apie 50 mašinų žvyro ( b.l. 11).

Apmatavimo duomenų lapu vietoje buvo apmatuota nustumdytas dirvožemis sumaišytas su gruntu ir nuvežtas į (duomenys neskelbtini) ežero pakrantę. Žvyro ir smėlio duobės matmenys nustatyti ( b.l. 12).

2014-04 mėn. buvo kreiptąsi į Varėnos žemėtvarkos tarnybą dėl leidimo žvyro kasimui gavimo ( b.l.13).

Fotolentelės iš administracinės bylos Nr. VR-66, kuriose matyti atlikti žemės kasimo, lyginimo, užvežimo darbai ( b.l. 14-19).

Pagal ortofotografinius žemėlapius 2005-2006 m. jokios daubos ( žvyro kasimo duobės) nematyti. 2009-2010 m. žemėlapiuose jau matyti daubos pėdsakai. 2012-2013 m. žemėlapiuose matyti daubos pėdsakai. ( b.l. 20-22).

Liudytojas V. K., Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojas, nurodė, kad vykdydamas tarnybą nuvyko patikrinti pranešimo dėl neteisėto žvyro kasimo (duomenys neskelbtini) kaime. Tuo metu kaip tik ir buvo kasamas žvyras, smėlio mišinys privačioje valdoje, priklausančioje R.. Buvo matyti švieži žvyro kasimo darbai. Žvyras buvo vežamas ant kelio, paežerės pakrantėje. Jokio juodžemio nebuvo. Vietoje fotografavo. Buvo technika – kasimo mašina ir savivartis. Nebuvo pateiktas leidimas vykdyti kasimo darbus. R. pasirašė surašytus dokumentus. Dalyvavo ir R.. Tvenkinys nedomino, jo neapžiūrėjo. Matė, kad prie tvenkinio tamsus grundas- juodžemis ir durpė.

Liudytojas M. R., atsakovės sutuoktinis, kad R. priklausančiame žemės sklype buvo duobė, kur kasdavo žvyrą. Iškastą žvyrą pylė ant kelio. Leidimo kasti žvyrą neturėjome. Norėjo duobę užlyginti.Matavo iškastą duobę.

Liudytojas K. V., atsakovės anūkas, paaiškino, kad kasė tvenkinį ir šias žemes išstumdė. Žvyro paėmė labai mažai. Techniką jis samdė. 2014 m. 08 mėn. darytos nuotraukos – matyti, kad viskas sutvarkyta.

2014-04-22 nutarimu administracinėje byloje M. R. pripažinta kalta, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 46 str.1 d., 52 str.1 d., 51¹³ str. 1 d. ir skirta 500 Lt bauda. Nubausta už tai, kad padarė žalą, neteisėtai naudojant gamtos išteklius ir užpylus pakrantės juostą ( b.l. 26-27).

Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių; 54 straipsnyje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją ir gyvūniją. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias nuostatas, pažymėjo, kad užtikrinti natūralios gamtinė aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, laikydamasis pozicijos, kad viešasis interesas kiekvienoje byloje turi būti nustatomas ad hoc, spręsdamas žalos, padarytos gamtai, atlyginimo klausimą, taip pat pažymėjo, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K-3-165/2010).

Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotini aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Kai žala padaroma aplinkai per se (kaip visuomeninės reikšmės turtui, visuotinai saugomai vertybei, kai žala padaroma valstybės interesams), Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai.

Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), ir tokios sąlygos nustatytos : administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 4-5), t.y. kokius veiksmus atliko, kokius padarė pažeidimus ir kt.; patikrinimo aktu, kuriame nurodyta kokius teisės aktus pažeidė atsakovė, kokie jos veiksmai prieštaraujai teisės aktų reikalavimams ir faktiniai duomenys apie pažeidimą ( b.l. 6-9); atsakovės paaiškinimu Alytaus RAAD apie atliktus veiksmus ( b.l. 10); E. B. paaiškinimu Alytaus RAAD apie atliktus darbus, iškastą, išvežtą ir išlygintą gruntą; apmatavimo duomenų lapu vietoje, kai buvo išmatuotas dirvožemio nustumdymas, išlyginimas, iškąsimas ( b.l. 12); fotolentelėmis apie faktinę vietos apžiūrą 2014-10-04 (b.l. 14-19); Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro (UETK) duomenimis apie nurodytą vietovę 2005-2006 m., 2009-2010 m., 2012-2013 m., kaip atrodė vietovė skirtingu laiku ( b.l. 20-21); nekilnojamojoje turto registro duomenis apie nuosavybės teises atsakovei M. R. į žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro sklypų ribomis ( b.l. 23-25); nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, kada, kokiais veiksmais, kokius teisės aktus pažeidė ir kokio dydžio yra atliktų veiksmų apimtis ( b.l. 26-27).

Kaltė yra preziumuojama. Atsakovė buvo nubausta už padarytus administracinės teisės pažeidimus, su priimtu nutarimu sutiko ir šis nutarimas yra įsiteisėjęs bei galiojantis. Taigi atsakovės kaltė įrodyta neginčijamai.

Atsakovės teiginiai, kad ją apgavo, kad jis nežino kur ir ką pasirašė, yra tik jos subjektyvi pozicija. Nagrinėjamu atveju šalys pripažįsta aplinkybes, kad aplinkos apsaugos darbuotojai buvo atvykę į įvykio vietą, teisiogiai matė atliekamus darbus, apžiūrėjo ir aprašė įvykio vietą, nustatė kitas reikšmingas aplinkybes atsakovės veiksmams įvertinti. Atsakovė yra žemės sklypo, kuriame buvo atlikti grunto lyginimo, kąsimo, išvežimo darbai, savininkė. Taigi žemės sklypo savininkė turi ne tik teises, bet ir pareigas.Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Atsakovės pateikti įrodymai fotolentelės apie kasamą gruntą yra pateiktos ne iš tiriamo ginčijamų santykių. Tai akivaizdžiai kita vieta, kitos aplinkybės, kurios šioje byloje nėra ieškinio dalykas ar pagrindas. Netgi ir šiose fotolentelėse nurodama vietovė vandens telkinio pakarabtėje neaišku kokiu laikotarpiu (data nenurodyta), taigi nieko bendro neturi su tiriamu ieškiniu.

Atsakovės byloje pateikta sąskaita faktūra 2014-06-03 išrašyta E. B. už žemės lyginimo darbus nepatvirtina atsakovės teiginių ar pozicijos nagrinėjamoje byloje. E. B. įvykio vietos apžiūros metu davė paaiškinimą Alytaus RAAD ir jo neginčijo ar neskundė. Byloje nenustatyta, kad šio paaiškinimo turinys neatitinka tikrovės. Pagal pateiktą E. B. sąskaitą nėra galimybės nustatyta, kada ir kur (kokiame žemės sklype) , buvo teikiamos tokios paslaugos atsakovei M. R.. Net jeigu ir tokios paslaugos teikiamos už piniginį atlygį, tai nepaneigia rangovo (E. B.) nurodytų aplinkybių, kad už atliktus kitus darbus ( grunto kasimą ir išvežimą) jis negavo kitokio pobūdžio atlygio. Ar gautos E. B. pajamos legalios ir už jas buvo sumokėtos privalomi mokesčiai, nustatytini valstybės kompetetingai institucijai atlikus patikrinimą. Tokios aplinkybės nekeičia žalos atlyginimo atsakovei esmės, nes E. B. elgėsi ne savavališkai, o pagal atsakovės (jos atstovo) susitarimą.

Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai).

Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba, 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K-3-165/2010; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-433/2008).

Žalos aplinkai atsiradimo faktas nėra preziumuojamas, o įrodinėjamas.

Dėl aplinkai padarytos žalos atsakovei buvo išsiųsta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014-06-20 pretenzija Nr. (2.34)-V2-1088 „Dėl 3057,34 Lt aplinkai padarytos žalos atlyginimo” su prašymu aplinkai padarytą žalą sumokėti Lietuvos Respublikos Valstybės naudai per 40 dienų nuo pretenzijos išsiuntimo dienos. Atsakovė aplinkai padarytos žalos neatlygino.

Ieškovas nurodo, kad atsakovė pažeidė LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. (piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų). Taip pat pažeidė LR Žemės gelmių įstatymo 11 str.1 d. (žemės gelmių ištekliai ir ertmės gali būti naudojami tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka), 12 str. 8 d. (žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) turi teisę be šio straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka).

Naudingų iškasenų, esančių žemės savininkų ar naudotojų žemės sklypuose, naudojimo savo reikmėms tvarkos aprašo ( patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-140/3D-141, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. D1-980/3D-1062 redakcija) 13 p. numato, kad mažojo karjero įrengimui ir naudojimui žemės savininkas ar naudotojas privalo turėti mažojo karjero pasą (Tvarkos aprašo 1 priedas). Mažojo karjero pasą gali rengti asmuo, turintis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Tokios tvarkos nesilaikė atsakovė. Pagal Ortofotografinį žemėlapį aiškiai matyti, kad aiškus karjero vaizdas matyti nuo 2009 – 2010 metų.

Aplinkos ministro įsakymo (toliau- Įsakymo) “Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (2014-03-12 Nr. D1-269, TAR, 2014-03-13, dok. Nr. 3057, galioja nuo 2014-03-13) 1 p. numato, kad žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodika (toliau – Metodika) skirta skaičiuoti aplinkai padarytos žalos dydį, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio objektus pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. To paties įsakymo 2 p. numato, kad metodika taikoma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, padariusiems žalą aplinkai, sunaikinusiems gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus visoje Lietuvos teritorijoje, įskaitant ir saugomas teritorijas.

Įsakymo 12 p. numato, kad žala aplinkai, pakeitus ir sužalojus reljefo formas (ne mažesnis kaip 5 m² pakeistas ar pažeistas reljefo plotas savavališkai arba pagal neteisėtai išduotus leidimus nukasant, supilant kalvas ar kitas reljefo formas; iškasant, užpilant, dirbtinai pagilinant ar užlyginant daubas, natūralias raguvas ar kitas reljefo formas), skaičiuojama pagal formulę:

Žrel = Brel x Krel x S;

S – pakeisto reljefo plotas, m².

Įsakymo 15 p. numato, kad Žala aplinkai, suardžius (sumaišius su gruntu, nukasus, išvežus) derlingąjį (humusinį) dirvožemio sluoksnį, skaičiuojama pagal formulę, išskyrus durpynus ir pelkes, kai žala aplinkai skaičiuojama pagal 16 ir 17 punktuose nurodytas formules:

Ždirv = Bdirv x V;

V – suardyto dirvožemio tūris, m³.

Įsakymo 28 p. numato, kad žala aplinkai sunaikinus arba sužalojus žolinę augaliją (sausumos, pelkių, vandens, durpyno), skaičiuojama pagal formulę:

Žž = Bž x Kž x Kžs x S;

Kžs – pažeisto ploto koeficientas (atitinkamai durpynui, vandens augalijai, pelkei, natūraliai pievai ir kita) (7, 8, 9, 10 ir 11 lentelės),

S – sunaikintos ar sužalotos žolinės augalijos plotas, m².

Duomenys apie pakeisto reljefo plotą, suardyto dirvožemio tūris, sunaikintos ar sužalotos žolinės augalijos plotas, fiksuoti ir nurodyti patikrinimo akte bei apmatavimo duomenų lape vietoje. Gamtinių kraštovaizdžio kompleksų ir objektų baziniai tarifai nurodyti 1 lentelėje, o Reljefo formos pažeidimo koeficientas – 2 lentelėje.

Teismas sutinka su ieškovo paskaičiuotu ir nurodytu žalos aplinkai dydžiu – 885.46 eurų (3057.34 Lt).

Žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K-3-165/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Graanul invest“, bylos Nr. 3K-7-465/2008).

Įvertinus žalos padarymo aplinkybes – žala padaryta garbaus amžiaus atsakovės, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį – gaunama senatvės pensija yra minimali, yra neįgalus asmuo, sveikatos būklė yra bloga, atlygintinos žalos dydis mažintinas artimai 30 procentų, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiant 620 eurų ( CK 1.5 straipsnis, 6.282 straipsnio 3 dalis).

CPK 93 str.1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal tokias nuostatas priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

CPK 98 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Atsakovė yra 50 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Vadovaudamasis LR CPK 259-260, 263-267, 269-270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovės M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, į. k. (duomenys neskelbtini), Kauno g. 69, Alytus, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) banke DNB Alytaus skyrius, šešis šimtus dvidešimt eurų ( 620 EUR) žalos atlyginimo, penkių procentų (5 %) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-08-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš atsakovės M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), keturiolika eurų trisdešimt penkis eurocentus (14.35 EUR) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630) iš atsakovės M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), trylika eurų septyniolika eurocentų (13.17 EUR) išlaidų, už advokato suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.