- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-13
- Bylos Nr.
- 2A-1833-254/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00721-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- M. R.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento
procesinio dokumento kategorijos: 2.5.10.1; 2.5.10.2; 2.5.10.2.4.1; 2.5.10.5.2.1; 2.5.10.5.2.9; 3.3.1.14.
2015 m. spalio 13 d.
Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. R. patikslintą apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-25-445/2015 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei M. R. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 885,46 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad atsakovė 2014-03-20 nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) neturėdama mažojo karjero paso (toliau leidimas), savavališkai organizavo (vykdė) kalnuoto reljefo išlyginimo ir gamtinių išteklių (žvyro ir smėlio) kasimo ir išvežimo darbus. Iškasta ir su traktoriaus priekaba išvežta 40 m³ smėlio. Tokiu būdu atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau Aplinkos apsaugos įstatymas) 9 straipsnį ir Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (toliau Žemės gelmių įstatymas) 11 straipsnio 1, 8 dalis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 620 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 4,6200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 23). 2014-04-10 patikrinimo aktu Nr. 43 ir liudytojo Alytaus RAAD Varėnos rajono agentūros vyriausiojo specialisto parodymais teismas nustatė, kad buvo kasamas žvyras, smėlio mišinys ir buvo vežamas ant kelio ir paežerės pakrantėje. Kad buvo vykdomi darbai paaiškino atsakovė, paliudijo liudytojai M. R., K. V., E. B.. Pastarasis parodė, kad lygino žemės sklypą, išvežė žemės, žvyro ir ją išlygino prie ežero ir kelio, paskleisdamas apie 50 automobilių žvyro (b. l. 11), o už darbą savininkas leido išsivežti 8 automašinas žvyro po 6 m³. Nustumdytas ir išvežtas dirvožemis buvo apmatuotas bei nustatyti žvyro ir smėlio duobės matmenys užfiksuoti apmatavimo duomenų lape (b.l. 12), atlikti darbai taip pat užfiksuoti fotolentelėse, esančiose administracinėje byloje (b.l. 14-19), kurioje 2014-04-22 priimtu nutarimu M. R. buvo pripažinta kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 46 straipsnio 1 dalyje, 52 straipsnio 1 dalyje, 51¹³ straipsnio 1 dalyje už tai, kad neteisėtai naudojant gamtos išteklius ir užpylus pakrantės juostą, padarė gamtai žalą (b.l. 26-27). Teismas atsakovės civilinę atsakomybę (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) grindė šiais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 4-5), t.y. kokius veiksmus atliko, kokius padarė pažeidimus ir kt.; patikrinimo aktu, kuriame nurodyta kokius teisės aktus pažeidė atsakovė, kokie jos veiksmai prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir faktiniai duomenys apie pažeidimą ( b.l. 6-9); atsakovės paaiškinimu Alytaus RAAD apie atliktus veiksmus ( b.l. 10); E. B. paaiškinimu Alytaus RAAD apie atliktus darbus, iškastą, išvežtą ir išlygintą gruntą; apmatavimo duomenų lapu vietoje, kai buvo išmatuotas dirvožemio nustumdymas, išlyginimas, iškąsimas ( b.l. 12); fotolentelėmis apie faktinę vietos apžiūrą 2014-10-04 (b.l. 14-19); Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro (UETK) duomenimis apie nurodytą vietovę 2005-2006 m., 2009-2010 m., 2012-2013 m., kaip atrodė vietovė skirtingu laiku ( b.l. 20-21); nekilnojamojoje turto registro duomenis apie nuosavybės teises atsakovei M. R. į žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro sklypų ribomis ( b.l. 23-25); nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, kada, kokiais veiksmais, kokius teisės aktus pažeidė ir kokio dydžio yra atliktų veiksmų apimtis ( b.l. 26-27). Teismas konstatavo, kad atsakovės kaltė šiuo atveju preziumuojama, o pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal įstatymus už padarytą neigiamą poveikį gamtai. Teismas sprendė, kad atsakovė pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį (piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų), taip pat Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalį (žemės gelmių ištekliai ir ertmės gali būti naudojami tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka), 12 straipsnio 8 dalį (žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) turi teisę be šio straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka). Naudingų iškasenų, esančių žemės savininkų ar naudotojų žemės sklypuose, naudojimo savo reikmėms tvarkos aprašo (patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-140/3D-141, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. D1-980/3D-1062 redakcija) 13 punktą, kuris numato, kad mažojo karjero įrengimui ir naudojimui žemės savininkas ar naudotojas privalo turėti mažojo karjero pasą (Tvarkos aprašo 1 priedas). Mažojo karjero pasą gali rengti asmuo, turintis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Tokios tvarkos nesilaikė atsakovė, nes pagal ortofotografinį žemėlapį teismas aiškiai nustatė, kad aiškus karjero vaizdas matyti nuo 2009 – 2010 metų. Teismas, remdamasis Aplinkos ministro įsakymu „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“, sutiko su ieškovo paskaičiuotu ir nurodytu žalos aplinkai dydžiu – 885,46 Eur (3 057,34 Lt). O įvertinęs žalos padarymo aplinkybes, kad žala padaryta garbaus amžiaus atsakovės, atsižvelgdamas į jos turtinę padėtį – gaunama senatvės pensija yra minimali, yra neįgalus asmuo, sveikatos būklė yra bloga, atlygintinos žalos dydį sumažino 30 procentų ( CK 1.5 straipsnis, 6.282 straipsnio 3 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė (toliau apeliantė) patikslintu apeliaciniu skundu prašo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą pakeisti ir vietoje paskirtos baudos paskirti įspėjimą, nurodydama, jog ji gali būti visiškai atleista nuo atsakomybės būtinojo reikalingumo atveju. Apeliantė pabrėžia, jog ieškovas buvo abejingas dėl besiformuojančio atliekų sąvartyno likvidavimo, todėl apeliantė, būtinojo reikalingumo atveju, ėmėsi veiksmų, kurie yra socialiai vertingi, nes jais siekė išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Būtinojo reikalingumo teisėtumą apeliantė grindžia šiomis sąlygos: 1) gresiantis pavojus aplinkos užterštumui buvo realus, nes buvo besiformuojantis atliekų sąvartynas, kuris grėsė aplinkos užterštumui, pasekmės būtų sunkiai nuspėjamos (neprognozuojamos); 2) į apeliantės nuolatinius perspėjimus telefonu apie gresiantį pavojų aplinkai ieškovas nekreipė dėmesio (neragavo); 3) gresiantis pavojus buvo akivaizdus, nes žvejai, grybautojai ir kiti gamtoje besilaikantys lankytojai savo atliekas tiesiog mesdavo/palikdavo nuo sovietinių laikų buvusiame karjere, į jų kaip pensininkų perspėjimus, kad čia mesti atliekų negalima nereaguodavo, o išgėrę žvejai grasindavo susidorojimu; 4) kuomet į nuolatinius apeliantės perspėjimus apie besiformuojantį sąvartyną ieškovas nereagavo, apeliantė įžvelgė tik vienintelį sprendimo būdą ‑ sovietinių laikų karjerą užkasti, be abejo, prieš tai surinkus ir išvežus iš sąvartyno atliekas; apeliantė yra įsitikinusi, kad pavojus aplinkai negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, įvertinus ieškovo neveiklumą; 5) akivaizdu, kad nelegalaus sąvartyno likvidavimas galėjo aplinkai sukelti labai skaudžių pasekmių (gruntinių vandenų užteršimas ir t. t.). Apeliantės galimai padaryta žala yra mažiau reikšminga, negu išvengtoji žala. Taip pat apeliaciniame skunde pasisakoma apie administracinės bylos teisėtumą ir pagrįstumą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog apeliacinis skundas yra nesuprantamas, todėl ieškovas negali pateikti išsamaus atsiliepimo, išdėstant savo nuomonę dėl apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisės pažeidimai gali būti ginami civiliniais, baudžiamaisiais ir administraciniais įstatymai, kuriuose nurodyta teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarka. Apeliantė 2014-04-22 nutarimu administracinėje byloje pripažinta kalta, padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 46 straipsnio 1 dalyje (Žemės gelmių valstybinės nuosavybės teisės pažeidimas), 52 straipsnio 1 dalyje (Derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo vykdant žemės kasimo darbus taisyklių pažeidimas), 51¹³ straipsnio 1 dalyje (Specialiųjų žemės, miško, vandens telkinių naudojimo sąlygų pažeidimas arba šių sąlygų neįrašymas arba neteisingas įrašymas į žemės, miško, vandens telkinio nuosavybę patvirtinančius dokumentus) ir jai skirta 500 Lt (144,81 Eur) bauda už tai, kad padarė žalą, neteisėtai naudojant gamtos išteklius ir užpylus pakrantės juostą (b. l. 26-27). Šio nutarimo apeliantė neskundė Administracinių bylų teisenos tvarka, todėl jis yra įsiteisėjęs ir vykdytinas.
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė taikyti apeliantei deliktinę civilinę atsakomybę už žalą gamtai, naudojant gamtos išteklius ir užpylus pakrantės juostą, priteisiant atlyginti nuostolius, padarytus atliekant kalnuoto reljefo išlyginimo ir gamtinių išteklių (žvyro ir smėlio) kasimo ir išvežimo darbus. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas vadovaujantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi ir CK 6.263 straipsniu, todėl apeliacinis teismas neturi pagrindo pasisakyti administracinės atsakomybės klausimu. Pagal poveikio priemones civilinė atsakomybė skiriasi nuo administracinės atsakomybės tuo, kad jos tikslas yra kompensuoti nukentėjusiajam patirtus nuostolius, atlyginti patirtą žalą. Administracinės atsakomybės tikslas - priversti teisės pažeidėją laikytis nustatytos tvarkos, užkirsti kelią kitiems teisės pažeidimams. Atsižvelgiant į šią konkrečią situaciją, kad nenustatyta, jog apeliantė akivaizdžiai žinotų teisės normas ir teismų pateikiamus išaiškinimus, susijusius su teisės į teisminę gynybą tinkamu įgyvendinimu ir juos nuolat ignoruotų, nėra pagrindas pripažinti tokį apeliantės elgesį prieštaraujantį realios ir veiksmingos teisminės gynybos siekiu, todėl konstatuoja, jog apeliacinio skundo netikslumai nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015).
Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusio iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Šios įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, kt.). Neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai.
Byloje nustatyta, kad apeliantė, jai nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, neturėdama mažojo karjero paso (leidimo), savavališkai organizavo (vykdė) kalnuoto reljefo išlyginimo ir gamtinių išteklių (žvyro ir smėlio) kasimo ir išvežimo darbus. Iškasta ir su traktoriaus priekaba išvežta 40 m³ smėlio. Tokiu būdu padarė žalą, neteisėtai naudojant gamtos išteklius ir užpylus pakrantės juostą (b. l. 26-27). Už tai, kaip jau minėta, apeliantė buvo patraukta administracinėn atsakomybėn ir jai buvo paskirta bauda administracinio teisės pažeidimo byloje VR-33 AM 079699 (b. l. 26‑17), todėl apeliacinės instancijos teismas 2014-04-22 nutarime nurodytas aplinkybes vertina kaip nebereikalaujančias papildomo įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 palis). Taigi, neturėdama mažojo karjero paso (leidimo), apeliantė savavališkai organizuodama (vykdė) kalnuoto reljefo išlyginimo ir gamtinių išteklių (žvyro ir smėlio) kasimo ir išvežimo darbus, vykdė neteisėtą veiklą. Neteisėtai atliekant kalnuoto reljefo išlyginimo ir gamtinių išteklių (žvyro ir smėlio) kasimo ir išvežimo darbus buvo sunaikintas derlingas žemės sluoksnis, pažeista žolinė augalija, vietomis sunaikinta, o dirvožemis, sumaišytas su žvyru, išpiltas (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juostoje. Tokiais savo veiksmais apeliantė pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymas 9 straipsnį ir Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1, 8 dalis.
Remiantis CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu principu, žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo visų būtinųjų sąlygų buvimą tam, kad taikyti apeliantei civilinę deliktinę atsakomybę už gamtai padarytą žalą, remdamasis šiais byloje esančiais įrodymais: faktiniais duomenis apie pažeidimą (b. l. 6-9); apeliantės paaiškinimu ieškovui apie atliktus veiksmus (b. l. 10); E. B., vykdžiusio kasimo darbus apeliantės pavedimu, paaiškinimu ieškovui apie atliktus darbus, iškastą, išvežtą ir išlygintą gruntą; apmatavimo duomenų lapu vietoje, kai buvo išmatuotas dirvožemio nustumdymas, išlyginimas, iškąsimas (b. l. 12); fotolentelėmis apie faktinę vietos apžiūrą 2014-10-04 (b. l. 14-19); Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro (UETK) duomenimis apie nurodytą vietovę 2005-2006 m., 2009-2010 m., 2012-2013 m., kaip atrodė vietovė skirtingu laiku (b. l. 20-21); nekilnojamojoje turto registro duomenis apie nuosavybės teises atsakovei į žemės sklypą ir kadastro sklypų ribomis (b. l. 23-25); nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, kada, kokiais veiksmais, kokius teisės aktus pažeidė ir kokio dydžio yra atliktų veiksmų apimtis (b. l. 26-27). Pažymėtina, kad apeliantė byloje nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jos atliktų veiksmų teisėtumą ar aplinkybę, kad jos veiksmais nebuvo padaryta žala gamtai (CPK 178 straipsnis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, siekdamas įrodyti žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovės neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala gamtai, pasireiškianti neigiamu gamtos elementų pokyčiu, todėl egzistuojant visoms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apeliantės priteisė gamtai padarytą žalą, kurios dydis apskaičiuotas pagal Aplinkos ministro patvirtintus įkainius bei tvarką (b. l. 28‑29).
Įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, susijusius su atleidimu nuo atsakomybės esant būtinajam reikalingumui, apeliacinės instancijos teismas pasisako ir šiuo aspektu (CK 6.253 straipsnio 6 dalis),
Atleidimas nuo civilinės atsakomybės apima tik atvejus, kai yra atitinkamos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau atsakovas įrodo esant vieną iš pagrindų, dėl kurių jis visiškai arba iš dalies gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Pagal CK 6.253 straipsnio 6 dalį būtinasis reikalingumas – tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalą patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Apeliantė, tvirtindama, kad turėjo ginčo darbus atlikti dėl būtinojo reikalingumo, turėjo pareigą pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau šios pareigos neįvykdė. Apeliantė atsiliepime bei apeliaciniame skunde nurodė, kad jau daug metų gamtoje besilankantys lankytojai savo atliekas tiesiog mesdavo/palikdavo nuo sovietinių laikų buvusiame karjere, todėl ten buvo besiformuojantis atliekų sąvartynas, tačiau tokius argumentus atsakovė turėjo įrodyti. Be to, net ir esant tokiai situacijai, numatomai iš anksto, buvo galima kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas bei gauti leidimą kasimo darbams ar kitokioms intervencinėms priemonėms. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad apeliantė nenurodė ir nepateikė įrodymų, koks realus pavojus grėsė jai ir kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams, jog savavališkai ir nedelsiant reikėjo pradėti kalnuoto reljefo išlyginimo ir gamtinių išteklių (žvyro ir smėlio) kasimo ir išvežimo darbus, nesikreipiant į atitinkamas valstybės institucijas dėl leidimo gavimo, nes vien besiformuojantis sąvartynas, jeigu taip buvo, tokios grėsmės nepatvirtina. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė neįrodė būtinojo reikalingumo, kaip atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009).
CK 6.282 straipsnio 3 dalies normų taikymo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į sunkią apeliantės materialinę padėtį, todėl ieškovo prašomą priteisti 885,46 Eur žalą sumažino iki 620 Eur, t. y. 30 proc. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog priteistos žalos dydis (620 Eur) nėra neproporcingai didelis, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį, kuri vertintina ne tik pagal gaunamos senatvės pensijos dydį, bet ir turimą turtą - jos vardu įregistruota nuosavybės teisė į 4.6200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Žalos dydį dar sumažinti yra neteisinga, nes tuomet būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, nebūtų įgyvendintas visiško nuostolių atlyginimo principas.
Apibendrinant daroma išvada, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pagal Kauno apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliaciniame teisme patirta 3,94 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atmetus apeliacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas priteisiamas iš apeliantės (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti ir palikti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės M. R. 3,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660).