- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- 1-1181-946/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48659-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- R. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1983 m. gruodžio 26 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 250 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį (įstatymo, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;
2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1990 m. rugpjūčio 23 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, 250 straipsnio 2 dalį, 91 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnį ir 90 straipsnio 2 dalį (įstatymo, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) – 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 1/2 turto konfiskavimu;
3) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1996 m. kovo 6 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį (įstatymo, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis 1995 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Amnestijos“ 4 straipsniu, laisvės atėmimo bausmę sumažinus 1/3 – 3 metų laisvės atėmimo bausme;
4) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 10 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį, 111 straipsnio 1 dalį (įstatymo, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) – 6 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 straipsniu, bausmė subendrinta su 1996 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;
Žemesnės instancijos teismas
5) Alytaus rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 14 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 2 dalį (įstatymo, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 straipsniu, bausmė subendrinta su 1997 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;
6) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio l dalį, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi laisvės apribojimas pakeistas į 90 parų arešto bausmę;
7) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 7 mėnesiai laisvės atėmimo;
8) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto bausmė;
9) Kaišiadorių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – 75 parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – 50 parų arešto;
10) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 75 paros arešto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu – 50 parų arešto;
11) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 60 parų arešto. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio tvarka bausmė sumažinta 1/3 – 40 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2018 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta bausmė – 80 parų arešto;
12) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (3 veikos) – 90 parų arešto. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio tvarka bausmė sumažinta 1/3 – 60 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. G. 2019 m. lapkričio 13 d. apie 14.40 val. viešoje vietoje – Kaišiadorių mieste, Gedimino gatvėje, ties pastatu pažymėtu Nr. 65 – A. Brazausko gimnazija, kitų asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nepaisydamas elementarių visuomenės ir moralės normų, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, be jokios priežasties kumščiu sudavė vieną smūgį nepilnametei G. A. į dešinės pusės krūtinės sritį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai nepilnametei G. A. ekchimozę (poodinę kraujosruvą) krūtinėje, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais pažeidė nukentėjusiosios nepilnametės G. A. ir pašalinių asmenų teisę į saugią ir ramią aplinką, sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis R. G. teisme dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad eidamas girtas daug ką užkabina. Šiuo atveju užkabino vaiką, jam sudavė. Gali būti kaip nurodyta kaltinime, kad pradėjo rėkti ir sudavė smūgį praeidamas. Mergaitė ėjo viena, po smūgio nieko net nesakė, nenukrito. Po smūgio pasimetė, bet niekas nerėkė. Kažkas paskambino policijai. Supranta, kad būdamas girtas kabinėjasi prie žmonių, bet dabar jau surimtėjo. Nori, kad būtų paskirta kiek įmanoma švelnesnė bausmė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
Apklausta liudytoja V. A. parodė, kad nepilnametė dukra G. A. gyvena su ja, mokosi (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 13 d. grįžusi namo dukra papasakojo, kad apie 14.40 val. po pamokų einant Gedimino gatve, kažkur ties mokyklos kampu, kertant Birutės gatvę ir prasilenkiant su iš matymo nepažįstamu asmeniu, šis be jokios priežasties, nieko nesakęs, dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į dešinės pusės krūtinės sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Trenkęs dukrai, asmuo nuėjo. Kiek dukra pasakojo, vyriškis galėtų būti apie 50 metų, vilkėjo mėlynu, galimai džinsiniu, švarku, smėlio spalvos kelnėmis, rankoje nešėsi maišelį, galimai buvo su kepure. Dukra pasakojo, kad šį įvykį matė pašaliniai asmenys, kadangi buvo diena, tačiau ji jų nepažįsta. Dėl šio įvykio dukra 2019 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Kaišiadorių polikliniką, kur jai nustatė stiprų dešinės pusės krūtinės sumušimą. Dukra niekada ankščiau nematė šio asmens ir jo nežino (b. l. 1-4).
Apklausta nukentėjusi G. A. parodė, kad ji 2019 m. lapkričio 13 d. apie 14.40 val. po pamokų viena ėjo Gedimino gatvės dešiniu šaligatviu link Kaišiadorių savivaldybės. Ji mokosi (duomenys neskelbtini). Priešais link jos ėjo apie 50 metų amžiaus vyriškis, vilkintis mėlyną striukę ar tai džinsinį švarkelį, rudomis kelnėmis, negali pasakyti, ar jis buvo su kepure. Vyriškis, prasilenkdamas ir nieko jai nesakęs, dešiniu kumščiu trenkė vieną kartą jai tiesiai į kaklo – krūtinės sritį, pataikydamas į dešinę pusę. Ji pajautė fizinį skausmą ties suduota vieta, jautė oro trūkumą. Išsigandusi ir pasimetusi vyriškiui nieko nesakė, vyriškis nieko jai nesakęs pasišalino. Šį įvykį matė pro šalį einanti jauna pora, ji šių žmonių nepažįsta. Po to įvykio iškart priėjęs vaikinas paklausė, ar jis trenkė, ji patvirtino. Tą įvykį matė daug žmonių, tačiau ji jų negali įvardinti, nes nepažįsta. Pora nuėjo link parko, o ji nuėjo į autobuso stotelę prie Kaišiadorių pašto. Jai sudavęs vyriškis nuėjo link restorano „Toskana“. Laukdama autobuso matė, kad tas pats vyriškis buvo atėjęs iki pašto, ji bijodama atsitraukė toliau, matė, kad jis buvo priėjęs prie senučių, kažką joms sakė. Atvykus autobusui, ji išvažiavo namo. Apie įvykį papasakojo draugei, kuri patarė papasakoti apie tai tėvams, ką ir padarė ir su jais 2019 m. lapkričio 15 d. atvyko į Kaišiadorių policijos komisariatą parašyti pareiškimo. Po apklausos buvo nuvykę pas medicinos ekspertus Kaune, kurie ją apžiūrėjo. Matė, kad sumušimo vieta pageltusi ir yra kraujosruva. Po šio įvykio bijo vaikščioti mieste, labiau pradėjo stebėti asmenis, jaučiasi nesaugi (b. l. 27-30).
Apklausta liudytoja S. S. parodė, kad tikslios datos ir laiko negali pasakyti, maždaug po pietų, su draugu A. M. ir vežimėlyje esančiu 9 mėnesių vaiku ėjo Gedimino gatve link namų. Maždaug ties A. Brazausko gimnazija pro juos praėjo pagyvenęs vyriškis, ji jį yra mačiusi keletą kartų Kaišiadorių mieste, jis dažnai šūkauja ant žmonių. Neįsidėmėjo, kuo jis buvo apsirengęs, tačiau rankoje nešėsi maišelį. Praeidinėdamas juos, draugui A. pasiūlė į galvą, pasakęs – „gaidy, nori į galvą“, ji tam vyriškiui liepė eiti ir jis pro juos praėjo. Už keleto žingsnių priešais juos ateidinėjo nepažįstama mergina, vyriškis, praeidamas pro ją, pradėjo ant jos rėkti visokiais žodžiais, kumščiu trenkė vieną smūgį į kaklą ir net nesustodamas pro ją praėjo. Kiek ji matė, mergina pasimetė, sutriko. Ji A. paklausė, ar jis matė, kaip tas vyriškis trenkė merginai, tačiau A. sakė nematęs. Ji tą vyriškį iš nuotraukų atpažintų. Tuo metu šaligatviu ėjo dar keletas asmenų, tačiau, ar jie matė tą įvykį, negali pasakyti (b. l. 37-39).
Apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad tikslios datos ir laiko nepamena, tačiau buvo po pietų, kai jis su drauge S. S. ir vaiku vežimėlyje ėjo šaligatviu Gedimino gatve link namų. Ties A. Brazausko gimnazija pro juos praeidamas pagyvenęs vyriškis rėkavo visokiais žodžiais, kažką sakė ir jam, tačiau jis nekreipė dėmesio. Jam žiūrint į mobiliojo ryšio telefoną, S. pasakė – „žiūrėk, tas vyriškis trenkė merginai“, pakėlęs akis pamatė, kad priešais juos ateinanti mergina susiėmė už kaklo, vyriškis net nestabtelėjęs nuėjo. Jie su ta mergina prasilenkė, jis jos nepažįsta. Matė, kad mergina šoke, pasimetusi. Tuo metu šaligatviu ėjo dar keletas asmenų, tačiau jų įvardinti negali, nes nepažįsta. Kiek konkrečiai tas vyriškis sudavė merginai smūgių ir į kurias vietas, pasakyti negali, nes pats nematė. Vyriškį įsidėmėjo ir gali atpažinti (b. l. 47-48).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos U. Š. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad į Kaišiadorių rajono policijos komisariatą kreipėsi V. A., kuri pranešė apie tai, kad 2019 m. lapkričio 13 d. apie 14.40 val. viešoje vietoje, matant aplinkiniams asmenims, prie A. Brazausko gimnazijos, adresu Kaišiadorys, Gedimino g. 57, jos dukrai G. A. iš matymo nepažįstamas vyras be jokios priežasties vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į dešinės pusės krūtinės sritį, taip sukeldamas dukrai fizinį skausmą (b. l. 5).
Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos pateiktu vaizdo įrašu nustatyta, kad R. G., eidamas šaligatviu Kaišiadorių mieste, Gedimino gatve, ties A . Brazausko gimnazijos pastatu, pažymėtu Nr. 65, prasilenkdamas su G. A., užsimojęs dešine ranka trenkė jai vieną smūgį į kaklo (krūtinės) sritį ir nesustodamas nuėjo (b. l. 64-70).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusioji G. A. atpažino R. G. kaip asmenį, kuris 2019 m. lapkričio 13 d. apie 14.40 val. ties A. Brazausko gimnazija be jokios priežasties sudavė jai smūgį kumščiu (b. l. 32-35).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja S. S. atpažino R. G. kaip asmenį, kuris gatvėje ties A. Brazausko gimnazija praeidamas trenkė nepažįstamai merginai kumščiu į kaklą (b. l. 41-45).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas A. M. atpažino R. G. kaip asmenį, su kuriuo prasilenkė ir kuris praeidamas rėkavo, bei, pasak draugės S., sudavė smūgį nepažįstamai merginai (b. l. 50-54).
Įvykio vietos, esančios Kaišiadoryse, Gedimino g., šalia A. Brazausko gimnazijos pastato Nr. 65, apžiūros metu pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta (b. l. 9-10).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr.G3057/2019(02) nustatyta, kad dėl ekchimozės (poodinės kraujosruvos) krūtinėje, atspindinčios vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietu buku daiktu ar įrankiu, G. A. sveikata sutrikdyta nežymiai (b. l. 57).
Išanalizavus aukščiau išdėstytus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus konstatuotina, kad kaltinimas R. G. pasitvirtino.
Kaip matyti iš paties kaltinamojo R. G. parodymų, jis iš esmės visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri buvo kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 straipsnį. Kaltinamasis patvirtino, kad nusikalstamą jo elgesį lėmė didelis girtumas, nes visais atvejais būdamas girtas eidamas kabinėjasi prie žmonių, garsiai rėkauja, elgiasi iššaukiančiai. Kaltinamasis prisipažino, nukentėjusioji bei liudytojai patvirtino, kad viešoje vietoje užkabinęs nukentėjusiąją, su ranka jai sudavęs smūgį, vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiosios ir kitų pašalinių žmonių akivaizdoje, taip sutrikdė nukentėjusiosios, kitų žmonių rimtį ir visuomenėje priimtiną tvarką. Kaltinamojo parodymai ir pozicija atitinka ir nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus, kurie atpažino kaltininką iš jiems parodytų nuotraukų, paaiškino, kad nusikalstamas R. G. elgesys pasireiškė necenzūrinių žodžių ir grasinimų išsakymu, smūgio sudavimu nukentėjusiajai, baimės ir išgąsčio sukėlimu visiems buvusiems įvykio vietoje. Iš nukentėjusiosios, liudytojų parodymų matyti, kad visi jie patyrė išgąstį, baimę, nepatogumus, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, įvykio metu kilo sąmyšis, dėl ko buvo pranešta policijai.
Byloje esantis vaizdo įrašas iš įvykio vietos taip pat patvirtina visiškai neadekvatų kaltinamojo elgesį, kuriuo buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, suduodant smūgį nukentėjusiajai.
Taigi, ištirti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad R. G. kaltinime nurodyto įvykio metu elgėsi iš tiesų įžūliai, agresyviai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra numatyta BK 284 straipsnyje. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje tokių asmenų buvo, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-506/2013). Todėl teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis R. G. įžūliu elgesiu, agresyviais veiksmais nukentėjusiosios atžvilgiu, tuo pačiu nepagarbą demonstravo ir aplinkiniams.
Byloje ištirti įrodymai patvirtina ir tai, kad R. G. kaltinime nurodytame įvykyje veikė tiesiogine tyčia. Viešosios tvarkos pažeidimo padarymas tiesiogine tyčia reiškia, kad pažeidėjas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta ne tik asmens, kurio atžvilgiu jis smurtauja ar veikia kitaip nusikalstamai, sveikata, bet ir visuomenės rimtis ar tvarka, ir to nori.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014).
Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-450/2010, 2K-55/2011, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017). Kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnį nėra būtina, kad viešoji tvarka būtų pažeista, matant žmonių miniai. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, atitinkamai veikia bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011).
Šios bylos kontekste teismas pažymi, kad kaltinamojo R. G. agresyvus elgesys nukentėjusiosios atžvilgiu, kai jai buvo suduotas smūgis ranka, taip pat įžūlus kibimas prie kitų asmenų, nukentėjusiosios ir kitų asmenų akivaizdoje necenzūrinių žodžių naudojimas be pateisinamos priežasties, yra neabejotinai įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba kartu ir visiems aplinkiniams ir aplinkai, jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais įtvirtintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės. Šitaip viešoje vietoje elgdamasis asmuo neabejotinai supranta, kad pažeidžia viešąją tvarką, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir to nori, todėl konstatuotina, jog kaltinamasis R. G. kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo kaltinamas, padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
Šioje byloje ištirti įrodymai taip pat patvirtina, kad dėl kaltinamojo įžūlaus elgesio, grasinimų, nesant tam jokios pateisinamos dingsties, tiek nukentėjusioji, tiek ir kiti aplinkiniai buvo šokiruoti ir išgąsdinti, dėl šių kaltinamojo veiksmų į įvykio vietą buvo iškviesta policija. Kaip matyti, kaltinime nurodytu atveju, nukentėjusiosios išgąstis buvo didelis, kas parodo, kad situacija buvo įtempta, nemaloni, tol kol nebuvo iškviesta policija, Todėl pagrįstai galima daryti išvadą, kad kaltinamajam įžūliais veiksmais bei grasinimais, taip pat vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams buvo iš tikrųjų realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tai yra atsirado BK 284 straipsnyje numatyti padariniai.
Teismas pažymi ir tai, kad pagal BK 284 straipsnio dispoziciją veikos padarymo motyvas ir tikslas, konstatuojant šią veiką, nėra privalomi požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013). BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, tarp jų ir asmeninių.
Todėl nagrinėjamu atveju yra visiškai nesvarbu, dėl kokių priežasčių ar motyvų R. G. kaltinime nurodytu atveju elgėsi įžūliai ir agresyviai. Svarbu yra tai, kaip nustatyta, kad jis įžūliu elgesiu, grasinimais realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kas reiškia, kad atsirado BK 284 straipsnyje numatyti padariniai. Nustatytos pasekmės, tai yra sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, lemia pačios veikos baigtumo momentą.
Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą R. G. pripažinti kaltu padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką ir už tai jam paskirti bausmę. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino kaltu. Atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).
R. G. Lietuvos Respublikoje yra teistas dvylika kartų, paskutinius keturis kartus taip pat už viešosios tvarkos pažeidimą. Nors paskirtą teismo bausmę jau yra atlikęs, teistumas nėra išnykęs. Jis yra nedirbantis. Jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, dėl ko darytina išvada, kad bausmės tikslams pasiekti R. G. turi būti paskirta ne mažiau nei paskutiniu nuosprendžiu griežta savo rūšimi ir su laisvės atėmimu susijusi bausmė – areštas, jo dydį nustatant didesnį nei sankcijoje numatyto bausmės dydžio vidurkis.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam areštą 60 parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. skirti areštą 40 parų. Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.
Kardomąją priemonę R. G. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktinius įrodymus – pakuotes su CD laikmenomis, kuriose įrašyti vaizdo įrašas iš įvykio vietos bei nukentėjusios G. A. apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.