Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2019-02-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-50-951/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-50-951/2019Nutartis · 2019-02-20Šiaulių apylinkės teismas
  2. AN2-65-300/2019Nutarimas · 2019-04-18Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-20
Bylos Nr.
II-50-951/2019
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00024-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Pareiškėjas
L. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-50-951/2019Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00024-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.3.; 21.18.12.; 21.19.11. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 20 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui L. G.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-12415-2018 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnioji specialistė I. P. 2018-10-18 surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį dėl to, kad L. G. 2018-10-11 7.18 val. Šiaulių mieste, Žemaitės–V. B.–Spindulio gatvių sankryžoje vairuodamas automobilį AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į šviesoforu reguliuojamą sankryžą įvažiavo ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 165 punktą.

2018 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. nutarimu Nr. 40-ANR_N-12415-2018 L. G. pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 80 Eur dydžio bauda dėl to, kad L. G. 2018-10-11 7.18 val. Šiaulių mieste, Žemaitės – V. B. – Spindulio gatvių sankryžoje vairuodamas automobilį į šviesoforu reguliuojamą sankryžą įvažiavo ir ją pravažiavo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2019 m. sausio 11 d. gautas L. G. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį 80 Eur dydžio bauda, panaikinimo. Skunde pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti naikintinas. Administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog jis padarė administracinį nusižengimą. Pareiškėjas teigia, jog administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas fizinio asmens, kuris ne darbo metu, vykdamas nuosavu automobiliu, tamsiu paros metu, naudojosi savo asmeniniu, nenustatytos markės ir modelio, meteorologine tvarka nepatikrintu vaizdo registratoriumi, todėl iš byloje esančio vaizdo įrašo neįmanoma nustatyti tikslaus laiko ar datos, kada įrašas buvo padarytas ir kada tiksliai buvo užfiksuotas galimai įvykdytas pažeidimas, todėl minėto vaizdo įrašo negalima laikyti neginčijamu jo kaltės įrodymu. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad turi sidabrinės spalvos „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris registruotas jo vardu, tačiau dažniausiai juo naudojasi jo sūnus ir jo draugai. Vaizdo įrašė nesimato nei automobilio valstybinių numerių, nei vairuotojo, todėl mano, jog šis įrodymas yra niekinis. Pareiškėjas neatsimena, ar 2018-10-11 jis važiavo automobiliu. L. G. taip pat kritiškai vertina ir D. R. tarnybinį pranešimą. Pareiškėjo manymu, D. R. negalėjo matyti nei automobilio „Audi A6“ valstybinio numerio, nei vyriškio, vairavusio minėtą automobilį, nes buvo tamsus paros metas, automobilis važiavo priešpriešiais D. R. automobiliui su įjungtais šviesos žibintais. Akivaizdu, kad pilietis D. R. galimai išgalvojo „Audi A6“ vairuotojo išvaizdą, ją nurodydamas savo pranešime. L. G. nurodo, kad jo automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra laikomas aikštelėje tarp (duomenys neskelbtini), todėl D. R. galėjo įsiminti jo automobilio numerį, nes jis lengvai įsimenamas. Pareiškėjas nežino, kodėl D. R. nurodė jį kaip asmenį, vairavusį automobilį per sankryžą, degant raudonam šviesoforo signalui. Gali būti, jog jis pats norėjo savo automobilį pasistatyti į jo įprastai statomą vietą, o galbūt D. R. jaučia nuoskaudą, nes jis yra dirbęs Radviliškio rajono policijos komisariate, o D. R. taip pat ne kartą yra dirbęs Radviliškyje, patruliavęs. Prašo panaikinti 2018-12-13 Šiaulių AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-12415-2018 ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atsiliepime nurodyta, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir priimant skundžiamą nutarimą, buvo nustatytos visos objektyvios bei subjektyvios bylos aplinkybės, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištirti visi byloje surinkti įrodymai ir atsižvelgus į juos buvo priimtas teisėtas, teisingas ir pagrįstas nutarimas. Institucija prašo teismo palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Teisme L. G. palaikė savo skundą ir paaiškino, kad 2018 m. spalio 11 d. apie 7 val. buvo eilinė darbo diena, panašiu laiku vyksta į darbą. Būna, kad su juo kartu važiuoja kelios moterys. Būna, kad važiuoja Bielskio, Vaidoto, Sodo gatvėmis, kitą kartą važiuoja pro Ginkūnus. Gal ir galėjo tą dieną vykti į darbą tuo maršrutu. Automobilis „Audi A6“ priklauso jam, tačiau juo dažnai važinėja sūnus, kartais tuo automobiliu naudojasi pats. Jo pagrindinis automobilis yra „VW Sharan“. Sūnus retai kada važiuoja tuo automobiliu, todėl, kad neužsistovėtų, kartais važiuoja jis. Nepamena, kokiu automobiliu tą dieną vyko į darbą. Mano, kad su juo kažkas dar važiavo. Vaizdo įrašą matė. Automobilyje nematė nei vairuotojo, nei valstybinių numerių. Nesupranta, ar tai jo automobilis, tai tiesiog sidabrinės spalvos automobilis „Audi“. Sūnus ant kuro bako dangtelio yra užklijavęs lipduką, bet vaizdo įraše jo nesimato, nes kuro bakas yra kitoje pusėje. „Audi A6“ yra klasikinis automobilis, neturintis išskirtinių bruožų. Iš ratlankių negali suprasti, ar tai jo automobilis. Jo automobilio ratlankiai yra sidabrinės spalvos, originalūs „Audi“ ratlankiai. Negali pasakyti, ar tuo metu buvo uždėtos žieminės padangos. Vaizdo įraše mato, kad automobilis „Audi A6“ važiavo per geltoną šviesoforo signalą. Mano, kad vairuotojas kažkiek pažeidė KET taisykles, negalėjo įvažiuoti į sankryžą, galėjo tik baigti manevrą. Jis yra beveik pavyzdinis vairuotojas, yra baustas už stovėjimą po ženklu. Galiojančių nuobaudų daugiau neturi. Niekada nepažeidinėja KET, į Radviliškį važinėja 20 metų. D. R. žino, prieš daug metų jis buvo patrulis, irgi dirbo policijoje, atvykdavo patruliuoti į Radviliškį. Jam nežinomi konfliktiniai santykiai, jei jie yra. Mano, kad D. R. jį pamena iš tų laikų, kai dirbo policijoje, nes jo išvaizda iš esmės nesikeičia eilę metų. Šaltuoju periodu dėvi kepurę, spalio 11 d. irgi buvo su kepure. Kai prietemoje prasilenkia automobiliai, nesimato, kas yra kitame automobilyje, pats tą išbandė. Automobilio „Audi A6“ langai yra šiek tiek tonuoti, tačiau galima įžiūrėti žmogų, kuris vairuoja automobilį. Tamsa, priešpriešinių automobilių šviesos galėjo trukdyti matyti, kas vairuoja automobilį. Jo regėjimas geras. Jo namai yra šalia policijos komisariato, automobilis ten stovi 3 metrai nuo gatvės. D. R. galėjo matyti, kaip jis važinėja tuo automobiliu. Daugelis pareigūnų toje aikštelėje stato automobilius. Mano, kad D. R. yra suinteresuotas bylos baigtimi, tik nežino priežasties. Pateikus išsamų paaiškinimą, D. M. nerinko papildomų įrodymų, netikrino faktų. Jam kliūna, kad D. R. nurodė tikslų jo amžių, vadinasi, naudojosi duomenų baze. D. M. priima nutarimą, nors vaizdo įraše matosi, jog važiuoja per geltoną šviesoforo signalą. Jam buvo skirta didesnė nuobauda nei sankcijoje numatytas vidurkis. Jei sutiktų, kad vairavo automobilį, jo netenkintų sankcija. Vadinasi, egzistuoja jam nežinomi asmeniškumai. Spalio mėn. kartais vilkėjo odinę striukę, kartais juodos spalvos medžiaginę striukę. Tą rytą galėjo vilkėti bet kurią iš minėtų striukių. 2004 m. gruodžio mėn. buvo įvykis, kuris pakeitė jo gyvenimą, po įvykio nebegalėjo dirbti pareigūnu. D. R. buvo įvykio formintojas, kuris aplaidžiai surašė įvykio vietos schemą. 2,5 metų bylinėjosi teisme. Dabar jam aišku, iš kur atsirado D. R. suinteresuotumas. D. R. sako, kad jis vairavo automobilį, bet jis tą neigia. Daugiau įrodymų nėra, tad kiekviena dvejonė turi būti traktuojama jo naudai. Ne jo pareiga yra įrodinėti savo nekaltumą.

Liudytojas D. R. teismo posėdyje parodė, jog žino, kodėl yra kviečiamas. Buvo spalio mėnuo, tikslios datos neprisimena. Žino, kad buvo po 7 val. ryto, važiavo Žemaitės gatve link Spindulio gatvės, pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, todėl pradėjo lėtinti greitį. Pamatė link Spindulio – Bielskio gatvių sankryžos artėjantį automobilį, kuris nelėtino greičio. Dairėsi aplink, ar nėra pėsčiųjų. Automobilis pravažiavo per raudoną šviesoforo signalą. Kadangi yra pareigūnas, yra įpratęs stebėti aplinką, kad viską kuo labiau įsimintų. Atkreipė dėmesį į vairuotoją. Pastebėjo, kad jo automobilio priekinis langas buvo aprasojęs. Viską užfiksavo asmeniniu registratoriumi, todėl nuvykęs į darbą peržiūrėjo vaizdo medžiagą, surašė tarnybinį pranešimą. Atkreipė dėmesį, kad vairuotojas buvo stambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptas, šviesių plaukų, vilkėjo odinę striukę, buvo apie 45 metų amžiaus. Tyrimo metu patikslino, kad vairuotojas buvo L. G.. Jis yra buvęs kolega, dėl to jį atpažino. Automobilio vairuotoją matė per šoninį langą. Kepurės jis tuo metu nedėvėjo. Matė automobilio valstybinius numerius, turi fotogeninę atmintį, numerius nurodė tarnybiniame pranešime. Automobilis buvo „Audi A6“. Į duomenų bazę nelindo, tik įtraukė protokolo duomenis į registrą, kas buvo privaloma įvykio fiksuotojui. Automobilio duomenis, savininko asmens kodą suformavo protokole. Sprendimą priėmė kitas pareigūnas, kad būtų užtikrintas nešališkumas. Protokolas yra įtraukiamas į registrą, bet sprendimą priima kitas pareigūnas. Jis tą rytą vyko į tarnybą. Visą parą gali fiksuoti pažeidimus. Nėra suinteresuotas bylos baigtimi, nėra konfliktų tarp jo ir L. G.. Nepasakys, ar 2004-2005 metais buvo jam kaltinimai dėl netinkamo eismo įvykio forminimo. Pagal Policijos veiklos įstatymą jis yra pareigūnas 24 valandas per parą. Asmens kodas yra ne prie ko, jį tik įtraukia į registrą. Galimą pažeidėją susiejo su automobiliu „Audi A6“, tokia numatyta tvarka. Jis tyrimo neatliko, tik įtraukė duomenis į registrą. Būtinybės vytis automobilį nebuvo, nes daugiau grėsmės nekėlė. Nurodė amžių apie 45 metai, tai amžiau vidurkis, vadinasi, gali būti ir 40 metų, ir 50 metų. Vaizdą matė per šoninį, priekinį langus, nes stebėjo vaizdą. Automobilis įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, greičio nelėtino. Yra tikras, kad būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vairavo automobilį.

Liudytojas D. M. teismo posėdyje parodė, kad žino, kodėl yra kviečiamas. Buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla L. G. atžvilgiu pagal ANK 417 str. 4 d. Susipažinęs su bylos medžiaga, gruodžio 13 d. priėmė nutarimą, skyrė 80 Eur baudą. Byloje buvo tarnybinis pranešimas, kuriuo fiksuotas nusižengimas, vaizdo medžiaga, I. P. surašytas protokolas, L. G. prašymas nutraukti administracinę teiseną. Pagal šiuos duomenis patraukė asmenį administracinėn atsakomybėn. D. R. fiksavo nusižengimą, įtraukė jį į registrą, atpažino vairavusį asmenį. Pareigūnas ne tarnybos metu privalo fiksuoti pažeidimus. Jei pareigūnas pradeda administracinę teiseną, jis gali prisijungti prie sistemos nusižengimui fiksuoti. D. R. nusižengimo netyrė. Duomenų įkėlimas į registrą nėra tyrimas, tai įvykio fiksavimas. Protokolą surašė I. P.. Nutarimą priėmė jis. Pareigūnas ir ne tarnybos metu gali fiksuoti įvykį bei pranešti policijai. Pranešimo būdas nėra apibrėžtas. D. R. surašė tarnybinį pranešimą, tai yra pranešimas policijai dėl nusižengimo. Administracinę teiseną inicijavo L. D.. Administracinė teisena prasideda nuo pažeidimo fiksavimo. Pažeidimą gali fiksuoti ir piliečiai, ne tik pareigūnai. Jei D. R. būtų ne pareigūnas, tai turėtų pateikti vaizdo įrašą, pareigūnui pateikti papildomus paaiškinimus. D. R. pareiga buvo fiksuoti nusižengimą. Paprastas asmuo negali surašyti tarnybinio pranešimo. Nežino, su kuo D. R. apžiūrinėjo vaizdo medžiagą. Jis priėmė nutarimą, kurį priimant L. G. nedalyvavo. Jis duomenų baze nesinaudoja. Nors asmuo baustas administraciniu nurodymu, susitaikė su valstybe, jis vis tiek laikomas baustu. Tai sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į baudos skyrimo taisykles, buvo skirta didesnė nei vidutinė bauda. ANK numatytos sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Kiekvienu atveju žiūrima į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Buvo atsižvelgta į duomenų visumą. Nekilo abejonių dėl nusižengimą padariusio asmens, nors įraše ir nebuvo matomi automobilio valstybiniai numeriai ar pats asmuo. Vaizdo įraše matosi, kaip automobilis „Audi“ įvažiuoja į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Jei būtų oranžinis šviesoforo signalas, jei stabdymas trukdytų kitiems eismo dalyviams, asmuo būtų galėjęs pervažiuoti sankryžą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 417 straipsnio 4 dalis numato, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Teismo posėdžio metu L. G. nepripažino įvykdęs administracinį nusižengimą ir paaiškino, kad nežino, ar įvykio dieną jis važiavo automobiliu „Audi A6“, iš byloje esančio vaizdo įrašo nesimato, kas vairuoja transporto priemonę. Tačiau, kaip rodo asmens paaiškinimai, asmuo neneigė, jog būtent panašiu metu jis rytais važiuoja į darbą, neneigė ir to, kad jo vardu yra registruota transporto priemonė – pilkos spalvos „Audi A6“ automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tai, kad pareiškėjo vardu yra registruotas automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) patvirtina ir byloje esantis VĮ „Regitra“ išrašas. Paminėtina ir tai, kad L. G. pripažino, jog iš namų, esančių Purienų gatvėje, jis būtent tuo maršrutu, kuriame užfiksuotas administracinis nusižengimas, rytais važiuoja į darbą. Teismas iš dalies remiasi tokiais L. G. paaiškinimais. Tačiau šiuo atveju svarbu nustatyti, ar 2018-10-11 7.18 val. Šiaulių mieste, Žemaitės–V. B.–Spindulio gatvių sankryžoje automobilis AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo vairuojamas pareiškėjo.

Kaip teismo posėdžio metu teigė liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. R., jis yra pareigūnas, todėl yra įpratęs stebėti aplinką, kad viską kuo labiau įsimintų, atkreipė dėmesį į vairuotoją, be to, viską užfiksavo asmeniniu registratoriumi, todėl nuvykęs į darbą peržiūrėjo vaizdo medžiagą ir surašė tarnybinį pranešimą, įvykio metu atkreipė dėmesį, kad vairuotojas buvo stambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptas, šviesių plaukų, vilkėjo odinę striukę, buvo apie 45 metų amžiaus, tyrimo metu patikslino, kad vairuotojas buvo L. G., nes jis yra buvęs kolega, dėl to jį atpažino. Kaip teigė liudytojas, automobilio vairuotoją matė per šoninį langą, kepurės jis tuo metu nedėvėjo, be to, matė automobilio valstybinius numerius, turi fotogeninę atmintį, numerius nurodė tarnybiniame pranešime, yra tikras, kad būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vairavo automobilį. Teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, nes jis davė parodymus teismui būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taip pat nenustatyta priežasčių, dėl kurių D. R. siektų nepagrįstai apkaltinti L. G. administracinio nusižengimo įvykdymu. Dar daugiau, kaip rodo bylos medžiaga, D. R. viso tyrimo metu buvo nuoseklus, t. y. analogiškai aiškino įvykio aplinkybes tiek rašydamas 2018-10-11 tarnybinį pranešimą, tiek duodamas parodymus teismui. Teismas atkreipia dėmesį, kad jau pirminiame policijos pareigūno tarnybiniame pranešime buvo nurodytas transporto priemonės „Audi A6“, įvykio metu kirtusios sankryžą, valstybinis numeris, apibūdintas asmuo, sėdėjęs už automobilio vairo. Paminėtina ir tai, kad tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek liudytojas D. R. teigė, jog praeityje yra kartu dirbę Radviliškio policijos komisariate, yra buvę kolegos, todėl akivaizdu, jog jie vienas kitą pažinojo. Nors teismo posėdžio metu L. G. kėlė versiją, kad D. R. gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, nes praeityje jo atžvilgiu iškėlus administracinio nusižengimo bylą dėl eismo įvykio sukėlimo, D. R. buvo įvykio formintojas, kuris aplaidžiai surašė įvykio vietos schemą, tačiau liudytoju apklaustas D. R. tvirtino, kad jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, nėra jokių konfliktų tarp jo ir L. G.. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo abejoti teisme apklausto liudytojo parodymais ir remiasi jais visa apimtimi. Tuo pačiu įvertinant ir tai, kad bylos medžiaga liudija, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gyvena adresu (duomenys neskelbtini), t. y. šalia policijos komisariato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šalia policijos komisariato kasdien stato savo automobilį „Audi A6“, todėl akivaizdu, kad policijos pareigūnas ne tik patį L. G., bet ir jo vairuojamą automobilį galėjo puikiai žinoti. Tokias aplinkybes patvirtino ir pats L. G., paaiškindamas, kad jo namai yra šalia policijos komisariato, automobilis ten stovi 3 metrai nuo gatvės, D. R. galėjo matyti, kaip jis važinėja tuo automobiliu. Visa tai rodo, kad D. R., pažinodamas L. G., žinodamas jo vairuojamą transporto priemonę, negalėjo suklysti dėl įvykio metu automobilį „Audi A6“ vairavusio asmens.

Dar daugiau, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, jog liudytojas D. R. prasilenkiant automobiliams negalėjo matyti automobilio „Audi A6“ valstybinių numerių, o tuo labiau negalėjo matyti už automobilio vairo sėdinčio vairuotojo, nes tuo metu buvo tamsu, automobilis buvo su įjungtais šviesos žibintais ir pats D. R. turėjo valdyti savo automobilį ir būti sutelkęs dėmesį į eismą, tačiau tokia asmens versija atmestina kaip nepagrįsta, nes, kaip rodo bylos medžiaga, liudytojo D. R. automobilis, užsidegus raudonam šviesoforo signalui, sustojo ir stovėjo iki pat tol, kol pro jį pravažiavo L. G. vairuojama transporto priemonė, kas reiškia, kad liudytojas galėjo aiškiai stebėti AUDI A6 automobilį, be to, vaizdo medžiaga liudija ir tai, kad sankryža buvo gerai apšviesta, t. y. matomumas buvo geras.

Paminėtina ir tai, jog L. G. teisme kėlė klausimą, kad D. R. negalėjo surašyti tarnybinio pranešimo, nes 2018-10-11 7.18 val. jis dar nebuvo tarnyboje. Tačiau šiuo atveju pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 str. 6 d. numatyta, kad policijos pareigūnas – Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute nustatyta tvarka į pareigūno pareigas priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas policijos funkcijas, kuriomis užtikrinamas policijos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis policijos pareigūnams. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 straipsnis įtvirtina policijos pareigūno pareigas, tarp kurių nurodyta, jog pareigūnai, sužinoję apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat patys būdami teisės pažeidimo liudytojais privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui; gavę žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdami pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiems asmenims neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą. Be to, liudytoju teisme apklaustas policijos pareigūnas D. M. taip pat patvirtino, kad pareigūnas ir ne tarnybos metu privalo fiksuoti pažeidimus. Tokios aplinkybės rodo, kad D. R., būdamas policijos pareigūnas, vykdamas į tarnybą, užfiksavęs daromą administracinį nusižengimą, ėmėsi įstatyme numatytų priemonių ir surašė tarnybinį pranešimą.

Spręsdamas klausimą, ar L. G., 2018-10-11 7.18 val. vairuodamas automobilį AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į šviesoforu reguliuojamą sankryžą įvažiavo ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 165 punkto reikalavimus, teismas atkreipia dėmesį, jog pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad Kelių eismo taisyklės pažeistos kažkiek buvo, nes vaizdo įraše mato, kad automobilis „Audi A6“ važiavo per geltoną šviesoforo signalą, mano, kad vairuotojas kažkiek pažeidė KET taisykles, nes negalėjo įvažiuoti į sankryžą, o galėjo tik baigti manevrą. Tuo tarpu teisme liudytoju apklaustas D. R. teigė, kad jis aiškiai matė, kaip link Spindulio – Bielskio gatvių sankryžos artėjo automobilis, kuris nelėtino greičio, ir automobilis pravažiavo per raudoną šviesoforo signalą. Liudytojas D. M. teismui taip pat patvirtino, kad byloje esančiame vaizdo įraše matosi, kaip automobilis „Audi“ įvažiuoja į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Liudytojas taip pat teigė, kad, jei būtų buvęs oranžinis šviesoforo signalas ir jei stabdymas trukdytų kitiems eismo dalyviams, asmuo būtų galėjęs pervažiuoti sankryžą, tačiau šiuo atveju sankryža kirsta degant draudžiamam šviesoforo signalui. Teismas remiasi tokiais liudytojų parodymais dėl Kelių eismo taisyklių nesilaikymo, nes juos patvirtina ir prie bylos medžiagos pridėtas vaizdo įrašas, kuris aiškiai liudija, kad automobilis „Audi A6“ įvažiuoja į sankryžą ir ją kerta degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui.

Tokios aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad L. G. 2018-10-11 7.18 val. Šiaulių mieste, Žemaitės–V. B.–Spindulio gatvių sankryžoje vairuodamas automobilį AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į šviesoforu reguliuojamą sankryžą įvažiavo ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 165 punktą. Todėl išnagrinėjus L. G. pateikto skundo argumentus, jo duotus paaiškinimus teismui, išanalizavus bylos rašytinę medžiagą, patikrinus visus byloje esančius įrodymus, teismui nekyla jokių abejonių, kad institucija, turinti teisę atlikti nusižengimo tyrimą, faktines aplinkybes, reikšmingas nusižengimui kvalifikuoti ir L. G. kaltei pagrįsti, nustatė išsamiai, visapusiškai, nešališkai ir objektyviai, bei priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutarimą, todėl jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutiko ir su jam paskirta 80 Eur administracine nuobauda, bei tuo atveju, jei teismas nuspręstų, jog būtent jis padarė administracinį nusižengimą, prašė ją sušvelninti, taip pat pašalinti jam nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę - pakartotinumą, nes praeityje jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu.

Kaip jau minėta, ANK 417 straipsnio 4 dalis numato, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Be to, ANK 417 str. 9 d. numatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių. Bylos aplinkybės rodo, kad L. G. buvo paskirta bauda kiek didesnė nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis, kuris yra 75 Eur, ir netaikytas specialiosios teisės atėmimas. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į tai, kad nenustatyta jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 str. 1 d. 12 p., t. y. tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus liudija, kad 2018-03-20 L. G. buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 str. 2 d., padarymo ir paskirta 15 Eur dydžio bauda. Šis protokolas su administraciniu nurodymu yra galiojantis. Teismas atkreipia dėmesį, kad ANK 40 straipsnis įtvirtina administracinių nusižengimų pakartotinumo sampratą. Šis straipsnis reglamentuoja, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Asmens baustumų pažyma rodo, kad protokolas su administraciniu nurodymu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 str. 2 d., padarymo L. G. buvo surašytas 2018-03-20, paskirta bauda sumokėta 2018-04-19. Tuo tarpu nagrinėjamas nusižengimas, numatytas ANK 417 str. 4 d., padarytas 2018-10-11, t. y. nepraėjus vieneriems metams nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos. Tokios aplinkybės rodo, kad institucija, L. G. atžvilgiu 2018-12-13 priimdama nutarimą, pagrįstai nustatė L. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ANK 36 str. 1 d. 12 p.

Teismas atkreipia dėmesį, kad L. G. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą (nusižengimą), asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (nusižengimu). Šiuo atveju matyti, kad L. G., vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais L. G. sukėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, taip pat ir gyvybei. Paminėtina ir tai, kad L. G. administracinių nusižengimų registro išrašas liudija, kad nuo 2014 m. vasario 11 d. jis be šio nusižengimo padarymo net 5 kartus pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko jam 4 kartus buvo surašyti protokolai su administraciniais nurodymais ir vieną kartą priimtas nutarimas dėl Kelių eismo taisyklių nesilaikymo.

Todėl, esant tokioms aplinkybėms, kai L. G., žinodamas ir suprasdamas daromos veikos pavojingumą, sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį ir pravažiavo sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, teikdamas prioritetinę reikšmę (svarbą) savo asmeniniams interesams, lengvabūdiškai sumenkindamas visuomeninį interesą, šiuo atveju įstatymų saugomą nedalomą gėrybę (vertybę) – viešojo eismo saugumą ir jo svarbą, byloje nenustačius jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų buvęs pagrindas skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą, įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, tiek jo pavojingumą visuomenei, tiek kitus atsakomybei individualizuoti reikšmingus duomenis bei juos sugretinus su asmenybę charakterizuojančiais požymiais, darytina išvada, jog L. G. pagrįstai paskirta kiek didesnė nuobauda nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis ir netaikytas specialiosios teisės atėmimas.

Esant tokioms aplinkybėms, L. G. skundas netenkintinas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-12415-2018 administracinio nusižengimo byloje Nr. 18092964818 paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

L. G. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-12415-2018 administracinio nusižengimo byloje Nr. 18092964818 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė