Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės ir Ernesto Rimšelio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalyje, bei nubaustas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. K. paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

E. K. taikyta BK 75 straipsnio 3 dalis ir nustatyta, kad jis privalo nedelsiant atlikti 6 mėnesius šiuo nuosprendžiu jam paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės, o likusios 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 1 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant nuteistąjį dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taikant intensyvią priežiūrą nuteistojo buvimo vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kontrolę nuo 23 val. iki 6 val. elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Nurodyta bausmės pradžią E. K. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus ir nuteistajam pradėjus atlikti laisvės atėmimo bausmę, nurodyta ją panaikinti.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas E. D., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Taip pat išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. K. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o būtent: 2021 m. rugsėjo 8 d. apie 13 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (2007 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo Nr. 4-312, 2010 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 4-31, 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-443, 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 4-759 redakcija) 2 punkto, 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad: „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartis ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto, 3.1. ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad: „Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis – nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 10 pakelių cigarečių <...> kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“, neteisėtai įgijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens 22 000 pakelių cigarečių MINSK CAPITAL MS su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 18 500 pakelių cigarečių FEST su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir 1 500 pakelių cigarečių MINSK CITY MS su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, viso 42 000 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 148 680 Eur, kurių dalį – 5 000 pakelių cigarečių MINSK CAPITAL MS ir 5 000 pakelių cigarečių FEST 2021 m. rugsėjo 8 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai realizavo – perdavė E. D., kitą dalį – 17 000 pakelių cigarečių MINSK CAPITAL MS ir 1 500 pakelių cigarečių MINSK CITY MS neteisėtai laikė savo gyvenamojo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose – garaže, kol nuo 2021 m. rugsėjo 8 d. 23:45 val. iki 2021 m. rugsėjo 9 d. 01:10 val., atliktos kratos metu, šias cigaretes surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, o likusius 13 500 pakelių cigarečių FEST neteisėtai laikė savo naudojamų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose - ūkinio pastato antrame aukšte, kol 2021 m. rugsėjo 9 d. nuo 00:09 val. iki 00:49 val., atliktos kratos metu šias cigaretes surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2.2. Nuteistasis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes bei nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Jis teisme taip pat prisipažino ir gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant šias aplinkybes, taip pat individualius nuteistojo asmenybės bruožus, šeiminę padėtį, darbo santykius, nusikalstamos veikos pobūdį, sankcijoje numatytas alternatyvias bausmės rūšis (bauda arba laisvės atėmimas), teismas nukrypdamas nuo bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, bausmės rūšį parinko vertindamas vienintelę aplinkybę, jog E. K. neatlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, tyčia dėl savanaudiškų paskatų padarė naują nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai.

2.3. Skundžiamu nuosprendžiu už nesmurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė nesuderinama su teisingumo ir bausmės individualizavimo principu. Nors nuteistojo neteisėta veika vertinama kaip sunkus nusikaltimas, tačiau tai nėra smurtinė nusikalstama veika. Šioje situacijoje nedidelis nuteistojo asmenybės pavojingumas, neturėtų lemti griežčiausios bausmės taikymo. Teismas, paskirdamas ypač griežtą bausmę asmeniui, kuris saistomas tvirtais socialiniais ryšiai, augina mažametį vaiką, dirba, padeda tėvams prižiūrėti neįgalią (neveiksnią) seserį V. K., kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra, charakterizuojamam išimtinai teigiamai, skyrė per griežtą bausmę, kuri neproporcingai didelė lyginant su teismų praktika tokio pobūdžio bylose, kas pažeidžia teisingumo principą. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai.

2.4. Šiuo atveju laivės atėmimo bausmė nėra adekvati asmens padarytai veikai, jo asmenybei ir kėsinimosi objektui (veika nukreipta ekonomikai ir verslo tvarkai). Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus, kai ji bus individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į kaltininko asmenybės bruožus ir resocializacijos poreikius. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad pats procesas bei neigiami padariniai, tiek dėl proceso šioje byloje (nežinomybė dėl ateities), yra pakankama bausmė, o vertinant individualias nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes – charakterizuojančius duomenis, amžių, šeiminius santykius, išimtinai teigiamas charakteristikas, akivaizdu, kad E. K. gali būti skiriama bauda.

2.5. Esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimai, dėl kurių buvo apribotos įstatymo garantuojamos nuteistojo teisės, sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį. Nuteistojo nuomone, tikslinga pavesti probacijos tarnybai parengti nuteistojo E. K. socialinio tyrimo išvadą.

3. Atsiliepime Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Dainius Simonavičius prašo nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas aplinkybes ir bausmės skyrimo pagrindus, išsamiai pasisakė skunde nurodomais klausimais. Atsiliepime pacitavus skundžiamos nutarties motyvus, susijusius su nuteistajam E. K. paskirta bausme, teigiama, jog priimtas nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, paskirta bausmės rūšis ir dydis atitinka materialinės teisės normas, teismų praktiką, nuteistojo asmenybę bei kitas nustatytas faktines bylos aplinkybes.

3.2. Apeliantas iš konteksto išėmė nuosprendžio argumentų dalį, susijusią su ankstesniu teismo nuosprendžiu ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių rūšių palyginimu. Skundžiamo nuosprendžio argumentai nevertinami jų visumoje. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, tarp jų, asmens pavojingumą, ankstesniu nuosprendžiu už sunkų nusikaltimą paskirtos bausmės auklėjamojo poveikio nepakankamumą, naujo tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą bausmės vykdymo laikotarpiu, asmens socialinę aplinką ir kt. Apygardos teismas išsamiai motyvavo sprendimą skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos dydį ir bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, nors pagal BK 55 straipsnio nuostatas toks motyvavimas yra privalomas tik skiriant bausmę asmeniui, kuris pirmą kartą teisiamas už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Nuteistasis E. K. ne tik teisiamas už sunkų nusikaltimą, tačiau pagal BK 27 straipsnio 1 dalį jis yra recidyvistas.

3.3. Nurodoma, jog nereikia sureikšminti aplinkybių, jog nuteistasis E. K. turi mažametį vaiką, dirba, padeda tėvams prižiūrėti seserį, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra. Nuteistasis, žinodamas šias aplinkybes, inkriminuotą nusikaltimą padarė neatsitiktinai, veikdamas tiesiogine tyčia ir siekdamas savanaudiškų tikslų, suvokdamas teisei priešingą savo elgesį ir jo padarinius. Dėl to E. K. švelnesnės, nei paskirta, bausmės rūšies ir dydžio paskyrimas gali formuoti nebaudžiamumo įspūdį. Be to, tokia bausmė neturėtų teigiamos įtakos nuteistajam keičiant pasirinktą gyvenimo būdą, t. y. ateityje jis gali toliau daryti panašius nusikaltimus, jų kritiškai nevertindamas ir suvokdamas tai kaip pragyvenimo šaltinį. Taigi, minėtos aplinkybės nepaneigia teismo motyvų parenkant laisvės atėmimo bausmę ir jos trukmę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliantas skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių ir jam inkriminuotos veikos teisinės kvalifikacijos. Nuteistasis pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ginčija tik jam paskirtos bausmės dalyje, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, pasisako tik dėl šių skunde keliamų klausimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. K. paskyrė pernelyg griežtą bausmę, kurią prašoma pakeisti, paskiriant BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodytą bausmės rūšį – baudą, nustatant minimalų jos dydį. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. K. laisvės atėmimo bausmę, nepakankamai atsižvelgė į aplinkybes apibūdinančias nuteistojo asmenybę ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Su šiais apeliacinio skundo teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis), bei E. K. paskyrė teisingą bausmę.

6. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. Skirdamas nuteistajam bausmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. E. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nuteistojo padaryta nusikalstama veika baigta, jis veikė tiesiogine tyčia. Nusikaltimas padarytas siekiant gauti turtinės naudos. Be to, nors dėl nusikalstamos veikos padarymo nebuvo padaryta reali žala, tačiau iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, jog kelią tam užkirto pareigūnų veiksmai išaiškinant nusikalstamą veiką ir surandant cigaretes. Taip pat byloje ištirti įrodymai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nuteistojo disponuotų akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) vertė daugiau nei 11 kartų viršijo tą vertę, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (250 MGL) pagal BK 199² straipsnio 2 dalį. Išdėstytos aplinkybės rodo didesnį nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

8. Apygardos teismas taip pat tinkamai įvertinto ir nuteistojo E. K. asmenybę. Nuteistojo papildomai pateikti duomenys, kurie, beje, iš esmės analogiški tiems, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino priimdamas nuosprendį, neleidžia daryti kitokios išvados. E. K. gyvena su sugyventine ir kartu augina mažametį vaiką (1 t., b. l. 106; 2 t., b. l. 8, 90–91), dirba (1 t., b. l. 53), darbovietės ir seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 105; 2 t., b. l. 7, 92–93), po nusikalstamos veikos padarymo kreipėsi psichologinės pagalbos (2 t., b. l. 9–15), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 129). Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis nusikalsta ne pirmą kartą. 2020 m. liepos 28 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucija, ikiteisminis tyrimas dėl E. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (2 t., b. l. 33–41). Taip pat Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nuosprendžiu E. K. buvo teistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Apygardos teismas teisingai nustatė, kad šioje baudžiamojoje byloje E. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs minėtu ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, t. y. nauja nusikalstama veika buvo padaryta praėjus vos 2 mėnesiams po ankstesnio nuosprendžio įsiteisėjimo. Be to, iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad E. K. anksčiau buvo teistas ir užsienyje (1 t., b. l. 110–128). Nors po šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis naujų teisės pažeidimų nepadarė, tačiau aptartos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad jis linkęs pažeidinėti įstatymus.

9. Apeliantas nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas turėjo pavesti probacijos tarnybai parengti nuteistojo E. K. socialinio tyrimo išvadą, o to neatlikęs padarė esminį BPK pažeidimą. Pažymėtina, kad pasinaudojimas BPK 253¹ straipsnio suteikiama galimybe iš atsakingų institucijų gauti teisiamo asmens socialinio tyrimo išvadą yra bylą nagrinėjančio teismo teisė, bet ne pareiga. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti BPK pažeidimą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nenustatė būtinumo pavesti Probacijos tarnybai parengti socialinio tyrimo išvados apie nuteistąjį E. K., kadangi byloje yra pakankamai tiek nuteistąjį, tiek jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių duomenų. Visi šie duomenys pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti ir dėl jų pasisakyta parenkant nuteistajam E. K. tiek bausmės rūšį, tiek jos dydį.

10. Teigiamai vertintina tai, kad E. K. padeda tėvams rūpintis savo neveiksnia seserimi (2 t., b. l. 7). Vis dėlto jo sesers globėja yra paskirta nuteistojo motina, todėl nors sutiktina, kad tėvams gali iškilti tam tikrų sunkumų rūpinantis neįgalia dukra negaunant iš E. K. papildomos pagalbos, tačiau tokie padariniai yra natūrali nuteistojo neteisėto elgesio pasekmė, kurią E. K. turėjo įvertinti prieš nusikalsdamas. Kaip matyti iš apelianto gynėjo pirmosios instancijos teisme pateikto Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo (1 t., b. l. 107–109), sesers sveikatos būklė nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo žinoma, tačiau dėl šių aplinkybių savo neteisėtų veiksmų nuteistasis neatsisakė.

11. Apibendrinus byloje esančių duomenų visumą darytina išvada, kad nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti apie mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Vertinant nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, jo asmenybės pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad nuteistajam E. K. už sunkaus nusikaltimo padarymą paskirta BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį, negu sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, bei jos vykdymą iš dalies atidedant, yra teisinga. Nesutiktina, kad tokia nuteistajam apskirta bausmė atliks vienintelę – nubaudimo funkciją ar nuteistajam ir jo šeimos nariams sukels neproporcingų pasekmių. Bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė bausmę, kuri ne tik buvo tinkamai individualizuota, bet ir reikšmingai tenkino kitą svarbų aspektą – visuomenės interesą, todėl švelninti nuteistojo teisinę padėtį, aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.

12. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo E. K. už nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė (jos dydis) yra neteisinga ar aiškiai per griežta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisingai ir tinkamai individualizuota, tad jos švelninti ir nuteistajam skirti sankcijoje numatytą kitos rūšies bausmę – baudą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.