- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-30
- Bylos Nr.
- 2A-263-569/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Darvydas“
- Atsakovas
- J. K.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės, sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujant ieškovo atstovams A. P., advokatui A. K., atsakovo atstovams J. K., advokatei S. B.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Darvydas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3304-907/2014 pagal ieškovo UAB „Darvydas“ ieškinį atsakovui J. K. individualiai įmonei „Banga“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, K. Š. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Darvydas“ prašė priteisti iš atsakovo J. K. individualios įmonės „Banga“ 48748,86 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir K. Š. buvo susiklostę nuolatiniai pavedimo santykiai, K. Š. pažeidė pavedimo sutartį, nerūpestingai atliko savo pareigas, tačiau kadangi jis dirbo pas atsakovą, atsakomybė atsiranda darbdaviui. UAB „Darvydas“ verčiasi naudotų automobilių prekyba. 2009 m. lapkričio mėnesio pradžioje bendrovė internetu pirkimo – pardavimo sutartimis įsigijo Liuksemburge ir Belgijoje esančius tris automobilius: Rover 45, VW Golf ir Nissan Almera Tino. Ketvirtą naudotą automobilį VW Touran ieškovė pavedė nupirkti, pakrauti ir parvežti K. Š., kuris tuo metu buvo atsakovės darbuotojas, dėl to K. Š. buvo perduoti pinigai ir spaudas. Pavedimo sutartis dėl automobilio VW Touran nupirkimo ir pargabenimo buvo sudaryta žodžiu. K. Š. su kitu (duomenys neskelbtini) pasijungė akumuliatorių, nebeatjungė, įvyko gaisras, automobiliai sudegė. Nerūpestingai pakrovus automobilius K. Š. pažeidė pavedimo sutartį.
Atsakovės J. K. IĮ „Banga“ su ieškiniu nesutiko. Atstovai nurodė, kad K. Š. įmonėje dirbo (duomenys neskelbtini) apie metus laiko. Pagal 2009-11-09 krovinio užsakymą atsakovas J. K. IĮ „Banga“ įsipareigojo ieškovei UAB „Darvydas“ iš Liuksemburgo parvežti keturis automobilius, t. y. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta vežimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei pakrauti ir saugiai parvežti naudotus automobilius, apie automobilio VW Touran pirkimą nieko nebuvo kalbėta. Dėl minėto automobilio pirkimo buvo tariamasi tiesiogiai su vairuotojais. Dėl akumuliatorių atjungimo ar neatjungimo vairuotojams nedavė jokio nurodymo, nes tą nurodydavo klientas. Į K. Š. darbines pareigas neįėjo pirkti automobilius, bet K. Š. juos pirko, nes turėjo ieškovo pasitikėjimą. J. K. įmonė neprisiėmė jokių papildomų įsipareigojimų, nesudarė jokių susitarimų, o ką su ieškovu tarėsi K. Š., čia jo reikalas. K. Š., kaip (duomenys neskelbtini), nepažeidė darbinių pareigų, jokių instrukcijos punktų, to nenurodė ir ieškovas.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, K. Š. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad automobilius A. P. prašymu yra ne kartą pirkęs. Pirkti automobilį liepdavo A. P., pinigus jam paduodavo arba pats A. P., arba tarpininkas. Šiuo atveju pinigus padavė pats A. P., liepė sumokėti pinigus už VW Touran ir savo vardu nupirkti jam automobilį, nes Liuksemburge be paso neatiduoda automobilio. Dėl automobilių pirkimo būdavo žodinis pavedimas. Liepdavo nupirkti ir pargabenti, nesakydavo, kad reikia saugiai pakrauti. A. P. liepė neatjunginėti akumuliatorių laidų. J. K. apie automobilių pirkimus nieko nežinojo. Nurodymo – gali ar negali pirkti automobilius, iš J. K. nebuvo. Darbinės funkcijos buvo – nuvažiuoti, taisyklingai pakrauti automobilį ir parvežti į Lietuvą. Baudų dėl pakrovimo nėra gavęs.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo UAB „Darvydas“ atsakovui J. K. IĮ „Banga“ 3400,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 48,23 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovą UAB „Darvydas“ ir trečiąjį asmenį K. Š. siejo pavedimo teisiniai santykiai, kurie buvo įforminti žodine pavedimo sutartimi. Teismas vertino, kad K. Š. savo veiksmais pavedimo sutarties nepažeidė, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsirado žala, priešingai, jis savo veiksmus pagal pavedimo sutartį atliko rūpestingai ir atidžiai, tiesiogiai mobiliuoju telefonu bendraudamas su A. P. apžiūrėjo automobilį VW Touran, pasakė jo defektus, dėl ko A. P. skambino automobilio pardavėjui ir tik beveik po pusės dienos priėmė sprendimą automobilį pirkti. Į K. Š. pareigas taip pat neįėjo pareiga tikrinti perkamo automobilio techninę būklę. Nesant K. Š., kaip įgalioto asmens, kaltės, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, nekyla ir civilinė atsakomybė bei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Teismas vertino, kad darbdavys ne tik formaliai nesudarė galimybių darbuotojams užsiimti neteisėta veikla bet ir realiai instruktavo darbuotojus, pats išlydėdavo į reisą, įduodamas dokumentus, patikrindamas transporto priemonės būklę, kontroliavo darbuotojus darbo metu darbo vietoje, kiek tai buvo įmanoma atsižvelgiant į darbo pobūdį. Nenustatė, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja ir darbdavio neteisėtos veikos antrasis priežastinio ryšio aspektas, o nenustačius darbdavio neteisėtos veikos, nėra ir priežastinio ryšio tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Darvydas“ prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; iškviesti liudytojus D. K. ir D. M.; panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti.
Neteisinga teismo išvada, jog krovinio pakrovimas buvo siuntėjo (ieškovo) reikalas. Ieškovas neturėjo jokios galimybės pakrauti krovinį. Esant pavedimo santykiams nupirkti automobilį, ieškovas savaime suprantamai manė, kad automobilio nupirkimas ir parvežimas be tinkamo pakrovimo neįmanomas.
Teismas negalėjo vertinti K. Š. parodymus kaip tinkamus motyvuoti teismo sprendimą, kadangi liudydamas K. Š. yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi. Jo parodymai prieštarauja V. B. parodymams. V. B., kuris jau nebedirba atsakovės įmonėje, parodymai turėtų būti vertinami kaip prioritetiniai ir patikimiausi, nes jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi.
Teismas neteisingai nustatė, kad J. K. IĮ „Banga“ savininkas J. K. šiuo konkrečiu atveju nematė ir nežinojo, jog A. P. perdavė pinigus K. Š.. Nesutinka su teismo išvada, kad J. K. IĮ „Banga“ savininkas J. K. pakankamai kontroliavo įmonės darbuotojus bei nurodė savo darbuotojams veikti taip, kad savo veiksmais jie nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Iš sprendime nurodytų atsakovo atstovo parodymų, šiam buvo žinoma, kad atjungiant automobilių akumuliatorių laidus, automobiliuose įvykdavo tam tikri techniniai gedimai, todėl darbuotojams buvo liepta neatjunginėti akumuliatorių laidų, kad nebūtų patiriamos papildomos išlaidos. Atsakovas savo valia prisiėmė riziką dėl pasekmių, kylančių neatjungiant automobilių akumuliatorių.
Teismas, atmesdamas ieškinį, taip ir nenurodė, kam turėtų kilti civilinė atsakomybė dėl ieškovo patirtų nuostolių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas J. K. IĮ „Banga“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti atsakovui J. K. IĮ „Banga“ iš ieškovo UAB „Darvydas” bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog krovinio pakrovimas yra siuntėjo (UAB „Darvydas”) reikalas. Ši išvada buvo padaryta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012, kuria UAB „Darvydas” kasacinis skundas netenkintas. Kad būtų patenkintas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, nepakanka įrodyti, kad atsakovo darbuotojui K. Š. ieškovo UAB „Darvydas“ (duomenys neskelbtini) A. P. pavedė užsienyje nupirkti automobilį. Būtina įrodyti visas CK 6.264 straipsnyje išvardintas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas. Atsakovo atstovės nuomone, nėra teisinio pagrindo teigti, kad tarp trečiojo asmens K. Š. ir ieškovo UAB „Darvydas“ teisėtu pagrindu susiklostė pavedimo teisiniai santykiai. Vien pavedimo teisinių santykių tarp minėtų šalių buvimo nepakanka tam, kad atsakovui kiltų netiesioginė civilinė atsakomybė už ieškovui padarytus nuostolius. Atsakovui J. K. IĮ „Banga“ nebuvo žinoma apie asmeninius A. P. ir K. Š. susitarimus, tokių susitarimų įmonė neturėjo galimybės nei kontroliuoti, nei drausti. Ieškovas pats, niekieno neverčiamas pareiškė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovui J. K. IĮ „Banga“, nepateikė prašymo netinkamą šalį pakeisti tinkama. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas yra atsakingas už jam padarytą žalą kaip asmuo, samdantis darbuotojus, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės. Nesutinka su apelianto prašymu iškviesti liudytojus D. K. ir D. M., nes būtinybė iškviesti apeliaciniame skunde nurodytus liudytojus neiškilo dabar. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas neprašė iškviesti ir apklausti minėtus liudytojus, nors tam buvo pakankamai laiko.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Todėl teisėjų kolegija atsako tik į pagrindinius apeliacinio skundo motyvus.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys atsakovui dėl nuostolių atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas įrodinėjo, jog atsakovas privalo atlyginti jam nuostolius, kuriuos patyrė dėl atsakovo darbuotojo K. Š. nerūpestingai atliekamų savo pareigų. Ieškovas pripažino, kad tarp jo ir trečiojo asmens K. Š. buvo susiklostę ilgalaikiai pavedimo teisiniai santykiai, tačiau kadangi jis dirbo pas atsakovą, atsakomybė už nerūpestingai atliekamas jo pareigas atsiranda darbdaviui - atsakovui.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog krovinio (šiuo atveju automobilių) pakrovimas buvo ieškovo, kaip siuntėjo, reikalas. Ieškovas nurodė, kad jis absoliučiai neturėjo jokios galimybės pakrauti krovinį, priešingai, taisyklingai pakrauti krovinį buvo (duomenys neskelbtini) K. Š. pareiga. Pažymėtina, kad tarp šalių jau buvo nagrinėjamas ginčas dėl nuostolių atlyginimo ir sprendžiama, ar atsakovas, kaip vežėjas, buvo atsakingas už krovinio pakrovimą. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012m. gegužės 29d. nutarties Nr. 3K-3-227-2012, priimtos minėtoje byloje, matyti, kad Kasacinis teismas konstatavo, jog pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalį vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Šioje CMR normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Pagal CMR 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad atsakovui iš vežimo sutartinių teisinių santykių atsakomybė dėl krovinio praradimo neatsirado. Ieškovas byloje neįrodinėjo, jog jį su atsakovu siejo pavedimo teisiniai santykiai, prašo priteisti žalą todėl, kad pavedimo teisinai santykiai siejo ieškovą ir trečiąjį asmenį, kuris yra atsakovo darbuotojas ir buvo atsakingas už tinkamą automobilio pakrovimą. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra jokių įrodymų, kad trečiasis asmuo netinkamai įvykdė savo pareigą taisyklingai pakrauti krovinį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra jokių rašytinių susitarimų, kur būtų apibrėžtos K.Š. pavedimu nustatytos teisės, pareigos, jų apimtis ir turinys, todėl šiuo atveju negalima daryti išvadų, kad kroviniu disponavo (duomenys neskelbtini) K. Š.. Byloje tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo K.Š. patvirtino, kad visus nurodymus dėl automobilio pirkimo ir disponavimo duodavo ieškovas, todėl ieškovo argumentai, kad žala padaryta dėl netinkamo (duomenys neskelbtini) K. Š. pareigų atlikimo, yra teisiškai nepagrįsti.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad trečiojo asmens K.Š. parodymai, duoti bylos nagrinėjimo metu, negali būti suabsoliutinami ir vertinami kaip nešališki, teigė, kad jie prieštarauja kito su juo kartu dirbusio (duomenys neskelbtini) V. B. parodymams, kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi, nes nebedirba atsakovo įmonėje ir gali atskleisti objektyvią tiesą. Ieškovo teigimu, darant išvadas šioje byloje reikėtų vadovautis būtent V. B. parodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto teiginiai apie tai, jog V. B. ir K. Š. parodymai prieštarauja vieni kitiems, yra deklaratyvūs. Apeliantas nenurodė, kokioje dalyje jų paaiškinimai yra skirtingi ir kokią reikšmę šie prieštaravimai turi galutinėms teismo išvadoms dėl ginčo. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu trečiasis asmuo K.Š. jau nebuvo atsakovo įmonės darbuotojas, tačiau patvirtino aplinkybes, nurodytas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad K.Š., pirkdamas ieškovo pavedimu automobilius, vykdė tiek pavedimo, tiek darbines funkcijas, todėl teigė nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybe, kad atsakovo įmonės savininkas J.K. nematė ir nežinojo, jog ieškovo įmonės (duomenys neskelbtini) A. P. perdavė pinigus K.Š.. Šią aplinkybė ieškovas įrodinėjo liudytojų D. K. ir D. M. parodymais, kurie buvo iškviesti į teismo posėdį nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, apklaustų liudytojų parodymų negalima laikyti patikimais įrodymais ir jais vadovautis, darant išvadas dėl ginčo. Apklaustas liudytoju D. K. nurodė, kad pinigus už perkamus automobilius ir adresus, kur jie randasi, A. P. perdavė J. K., tuo metu kartu buvo jis ir D. M.. Liudytojas D. M. nurodė, kad pinigus už perkamus automobilius A. P. perdavė K. Š., dalyvaujant J. K.. Pažymėtina, kad jei ir būtų įrodyta aplinkybė, jog A. P. perdavė pinigus K. Š., dalyvaujant J. K., ji neįrodo, kad automobilių pirkimas ieškovo prašymu įėjo į K.Š. darbines funkcijas.
Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, jog atsakovo įmonės vadovas J.K. pakankamai kontroliavo įmonės darbuotojus bei nurodė savo darbuotojams veikti taip, kad savo veiksmais jie nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ieškovas mano, kad atsakovas, neduodamas nurodymų atjungti gabenamų automobilių akumuliatorius, savo valia prisiėmė riziką dėl pasekmių. Tačiau byloje nustačius, kad pavedimo teisiniai santykiai siejo ieškovą ir trečiąjį asmenį, ko neginčija ir ieškovas, atsakovo įmonės vadovas ne tik kad neprivalėjo duoti nurodymų atjungti akumuliatorius, bet ir kitų nurodymų, išskyrus tuos, kurie susiję su jo, kaip vežėjo pareigomis. Tačiau, kaip jau buvo minėta, ginčas dėl atsakovo kaip vežėjo atsakomybės yra išspręstas kitoje byloje ir atsakovo kaip vežėjo civilinės atsakomybės sąlygų nustatyta nebuvo.
Ieškovas mano, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, privalėjo nurodyti, kam turėtų kilti atsakomybė dėl jo patirtų nuostolių. Tačiau pažymėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 111straipsnį nurodyti dalyvaujančių asmenų procesines padėtis procesiniame dokumente yra ieškovo pareiga, ieškinio reikalavimą (dalyką) taip pat turi suformuluoti ieškovas (CPK 135str.). Teismas nagrinėja bylą ieškinio reikalavimo ribose ir to atsakovo atžvilgiu, kurį nurodo ieškovas. CPK 265 straipsnio 2 dalis numato, jog sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Todėl pirmosios instancijos teismas ir neprivalėjo nurodyti subjekto, į kurį ieškovas turėtų kreiptis dėl nuostolių atlyginimo, tokiu atveju teismas iš anksto pasisakytų dėl ginčų, kurie galimai gali kilti ateityje.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl teismo sprendimas paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas J. K. IĮ „Banga“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 843,43 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, teismo posėdžių kiekį ir laiką, advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovo patirtos išlaidos yra protingos ir pagrįstos, todėl iš apelianto (ieškovo) UAB „Darvydas“ atsakovui J. K. IĮ „Banga“ priteistina 843,43 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat byloje patyrė 14,16 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą, todėl iš apelianto UAB „Darvydas“ priteistina 14,16 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto UAB „Darvydas“ atsakovui J. K. IĮ „Banga“ 843,43 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt tris eurus 43 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš apelianto UAB „Darvydas“ 14,16 Eur (keturiolika eurų 16 centų) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).