Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda,

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 ir 3 dalis – 49 parų arešto bausme,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. V. kaltinamas tuo, kad savo bendrais įžūliais, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

1.1. Jis, 2022 m. rugpjūčio 21 d. apie 12.21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, tyčia sugriebęs už drabužių stumdė – purtė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį bei stumdė G. K. ir jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius.

1.2. Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis sukėlė V. L. fizinį skausmą bei sugadino svetimą turtą, t. y. tyčia – vieną kartą ranka sudavė V. L. į veido sritį bei sudaužė V. L. rankoje buvusį mobilaus ryšio telefoną „Iphone 13“, kurio vertė – 868,78 Eur, šiais savo veiksmais V. L. padarė 868,78 Eur turtinę žalą.

2. Kaltinamasis T. V. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai, gailėjosi, iš esmės atkartojo aplinkybes, kurios nurodytas kaltinamajame akte, sutiko su civiliniu ieškiniu (2 t., b. l. 4–10).

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis.

5. Be kaltinamojo T. V. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

5.1. Nukentėjusioji V. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 21 d. apie 12.21 val., grįžtant automobiliu į savo kiemą, pamatė kaip kaltinamasis neaptvertoje kiemo teritorijoje smaugia kitą nepažįstamą asmenį. Nepažįstamas asmuo po smaugimo veiksmo iš išgąsčio kažkur pabėgo, ant pastarojo sužalojimų nepastebėjo. Liudytoja iš automobilio nelipo, nes išsigando. Skambino savo sugyventiniui G. K., kurio paprašė išeiti į lauką. Įvykį matė ir jos nepilnamečiai vaikai. Dukra A. S. L. visą įvykį filmavo telefonu. Kaltinamasis stumdė bei provokavo nukentėjusiosios sugyventinį G. K.. Nukentėjusiesiems bandant sudrausminti kaltinamąjį, jis pradėjo nukentėjusiąją pulti, girdint aplinkiniams asmenims ją įžeidinėti. Be to, kaltinamasis su dešine ranka sudavė smūgį nukentėjusiajai į dešinės pusės veido skruostą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Nukentėjusiajai ant veido buvo paraudimas. Kaltinamasis konflikto metu sudaužė nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefoną „Iphone 13“, t.y. filmuojant kaltinamojo neteisėtus veiksmus asmuo ranka išmušė telefoną iš jos rankų. Mobilaus ryšio telefonas „Iphone 13“, nukritęs ant akmeninio grindinio, sudužo, padaryta 868,78 Eur turtinė žala. Su kaltinamuoju liudytoja susiduria ne pirmą kartą, nuolatos su ja ir kitais asmenimis viešoje vietoje konfliktuoja, įžeidinėja ir elgiasi ypač agresyviai (1 t., b. l. 16, 34–37, 38–41).

5.2. Nukentėjusysis G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 21 d. apie 12.21 val., jam būnant namuose, paskambino sugyventinė, kuri pasakė, kad bijo išlipti iš automobilio, kadangi į kiemą atėjęs kaltinamasis, prie kieme esančių garažų smaugė nepažįstamą žmogų. Išėjęs į kiemą, prie garažų, link Totoriškių ežero pusės, liudytojas pamatė stovintį kaltinamąjį, kuris pradėjo nukentėjusįjį pulti, stumdytis, kalbėjo apie sumušimą. Nukentėjusysis sugyventinės paprašė nufilmuoti agresyvaus asmens elgesį, grasinimus. Jai pradėjus filmuoti telefonu, kaltinamasis ranka išmušė jos telefoną iš rankų, telefonui nukritus ant žemės sudužo telefono ekranas. Kaltinamasis sudavė vieną smūgį ranka sugyventinei į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Sugyventinė sakė, kad skauda veidą, verkė. Kaltinamasis nuolatos yra agresyvus, būdamas girtas nuolatos „kimba“ prie žmonių, elgiasi agresyviai, visiems grasina susidorojimu (1 t., b. l. 49–52, 53–56).

5.3. Liudytoja nepilnametė A. S. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 21 d. apie 12.21 val., užlipusi į namo antrą aukštą išgirdo iš lauko sklindančius rėksmus, šūksnius ir rusiškus keiksmažodžius. Pažiūrėjusi pro langą pamatė, kad jų kieme vidutinio amžiaus vyras, apsirengęs tik su šortais ir basas (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai kaltinamasis), „kratė“ pagyvenusį vyriškį. Paėmusi telefoną viską nufilmavo. Tada nusileido į pirmą aukštą, patėviui parodė, kas vyksta kieme. Patėvis išėjo į lauką ir tuo metu į kiemą įvažiavo mamos automobilis. Tiek patėvis, tiek mama pradėjo ant vyriškio šaukti, ką jis daro. Matėsi, kad vyriškis buvo neblaivus. Vyriškis pradėjo „šokinėti“ ant patėvio, mosuoti rankomis, provokuoti, įžeidinėti, vartoti necenzūrinius žodžius. Liudytoja iš automobilio pasėmė mažąją sesę ir ją nusivedė į namus. Matė, kaip kaltinamasis mamai trenkė per ranką, kurioje ji laikė telefoną, bet pataikė ir į veidą. Matė, kaip mamos telefonas iškrito ant žemės. Įvykio metu labai išsigando, jautė stresą, baimę, nerimą (1 t., b. l. 70–73).

5.4. Iš nukentėjusiosios V. L. pareiškimo teismas nustatė analogiškas aplinkybes kaip ir nurodytas nukentėjusiosios apklausoje (1 t., b. l. 15–20).

5.5. Iš policijos pareigūno Giedriaus Kulpavičiaus tarnybinio pranešimo teismas nustatė, kad 2022 m. rugpjūčio 21 d. gavo pranešimą, kad kieme nepažįstamas vyras puola mušti mamą. Atvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnus pasitiko V. L., kuri paaiškino, kad įvažiuodama į kiemą pamatė, kad šalia kiemo iš matymo pažįstamas asmuo smaugia kitą nepažįstamą asmenį. V. L. su sugyventiniu G. K. bandant asmenį sudrausminti, jis pradėjo pulti, suduodamas ranka V. L. į skruostą, sukeldamas V. L. fizinį skausmą bei sudaužė V. L. mobilaus ryšio telefoną „Iphone“. Prie Trakų kultūros namų buvo pastebėtas požymius atitinkantis asmuo, kuris pastebėjęs policijos pareigūnus pradėjo šalintis daugiabučio kiemais. Vėliau asmuo buvo sulaikytas, tačiau buvo agresyviai nusitekęs, todėl prieš jį buvo panaudota fizinė jėga bei specialioji priemonė – antrankiai. Kaltinamasis policijos komisariate pasitikrinti neblaivumą atsisakė, tačiau buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, sunkiai laikė pusiausvyrą, nuo jo sklido alkoholio kvapas (1 t., b. l. 10).

5.6. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad įvykio vieta – gyvenamojo namo, esančio Trakai, (duomenys neskelbtini), kiemas (1 t., b. l. 27–33).

5.7. Iš daiktų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas – policijos pareigūnų „Bodycam“ darytas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše užfiksuotos analogiškos aplinkybės kaip ir nukentėjusiųjų parodymuose (1 t., b. l. 87–89).

5.8. Iš daiktų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas – nukentėjusiosios V. L. įvykio vietoje daryti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kaip kaltinamasis purto senyvo amžiaus asmenį, šaukia. Vėliau kaltinamasis išmuša iš nukentėjusiosios mobilųjį telefoną. Naudojami keiksmažodžiai, stumdomas nukentėjusysis (1 t., b. l. 92–96).

5.9. Iš daiktų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas – nukentėjusiosios V. L. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Iphone 13“. Konstatuota, kad mobilaus ryšio telefono „Iphone 13“ ekranas skilęs keliose vietose (1 t., b. l. 104–109).

5.10. Iš pirminės patikros akto teismas nustatė, kad apžiūrėjus nukentėjusiosios V. L. mobilaus ryšio telefoną „Iphone 13“ buvo nustatyti šie pažeidimai: pažeistas pagrindinės plokštės maitinimo takelis, DOT projektoriaus skaitytuvas. Telefonas stringa, kraunant kaista pagrindinė plokštė, ekranas dužęs. Mobilaus ryšio telefono „Iphone 13“ remontas netikslingas ir neekonomiškas. Bendra remonto kaina – 1 401 Eur (1 t., b. l. 114).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

7. BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-976/2015, 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-489/2018, 2020 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-511/2020).

8. Būtinuoju šio nusikaltimo sudėties požymiu yra padariniai, t. y. visais atvejais būtina nustatyti, kad BK 284 straipsnyje nurodytais būdais realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015, ir kt.).

9. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstamos gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, sporto klubai bei ir namo kiemai ir laiptinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-222/2016).

10. Įžūlus elgesys pagal BK 284 straipsnio prasmę suprantamas kaip agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka: fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, taip pat svetimo turto (su)gadinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

11. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad T. V. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – savo bendrais įžūliais, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – kieme, esančiame Trakuose, (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, tyčia sugriebęs už drabužių stumdė – purtė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia – vieną kartą ranka sudavė V. L. į veido sritį, tokiu būdu V. L. sukeldamas fizinį skausmą, bei sudaužė V. L. rankoje buvusį mobilaus ryšio telefoną „Iphone 13“, kurio vertė – 868,78 Eur, šiais savo veiksmais sugadino svetimą turtą ir nukentėjusiajai V. L. padarė 868,78 Eur turtinę žalą. Kaltinamasis įvykio metu taip pat stumdė G. K. ir jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Šias išvadas teismas daro įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:

11.1. Tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, patvirtina paties kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino, kad būdamas neblaivus ir supykęs, jog nukentėjusioji jį filmavo, trenkė nukentėjusiajai į rankas, taip išmušdamas nukentėjusiosios telefoną, ko pasėkoje telefonas nukrito ant žemės ir sudužo. Kaltinamasis taip pat pripažino, jog bandydamas išmušti telefoną iš rankų pataikė nukentėjusiajai į veidą. Tai, kad būdamas neblaivus „prisikabino“ prie dar vieno asmens, atsimena, tačiau paaiškinti, dėl kokios priežasties, negali, kadangi įvykio metu buvo neblaivus.

11.2. Tai, kad kaltinamasis atliko fizinius veiksmus nukentėjusiųjų bei kito nenustatyto asmens atžvilgiu, patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai, nukentėjusiųjų bei liudytojos A. S. L. parodymai. Kito asmens stumdymas-purtymas bei viešoje vietoje necenzūrinių žodžių naudojimas yra nepriimtinas moralės požiūriu, neatitinkantis visuomenėje galiojančių elgesio normų veiksmas, rodantis nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, todėl laikytinas įžūliu.

11.3. Kaltinamasis smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu atliko viešoje vietoje – gyvenamųjų namų kieme, adresu Trakai, (duomenys neskelbtini). Šį konfliktą matė ir aplinkiniai, o būtent nukentėjusiųjų nepilnamečiai vaikai, kurie dėl kaltinamojo elgesio labai išsigando, jautė stresą, baimę ir nerimą. Kaltinamojo veiksmai kitų žmonių akivaizdoje neabejotinai atkreipė dėmesį, dėl neteisėto kaltinamojo elgesio buvo kviečiami policijos pareigūnai.

11.4. Kaltinamojo atlikti veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu, rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suduodamas nukentėjusiajai į rankas, kaltinamasis neabejotinai suprato, kad tokiais veiksmais bus padaryta žala ir norėjo, kad šie padariniai atsirastų.

12. Tad atsižvelgus į aukščiau esančias aplinkybes, teismo vertinimu, kaltinamojo T. V. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji viešosios tvarkos pažeidimo požymiai, todėl pripažintina, jog T. V. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

13. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

14. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2014 ir kt.).

15. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

16. BK 284 straipsnyje nustatytos bausmių rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

17. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

19. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta. Padaryta turtinė ir neturtinė žala, dėl ko byloje pareikštas civilinis ieškinys su kuriuo kaltinamasis sutiko. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – dirbantis, augina du nepilnamečius vaikus, teistas, tame tarpe ir už analogišką nusikalstamą veiką, administracine tvarka 3-ijų metų laikotarpyje nebaustas, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo asmenybės, gyvenimo būdo ypatumus, kurie rodo, jog už ankstesnes nusikalstamas veikas paskirta pakankamai švelni bausmė kaltinamajam teigiamo poveikio neturėjo, į tai, kad kaltinamasis ir toliau ciniškai ignoruoja įstatymus, darydamas tokio pat pobūdžio naujas nusikalstamas veikas, bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti, paskyrus sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą jos vidurkį, t. y. 30 parų. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė, neišnykus ankstesniam teistumui, bei toliau daro analogiškas naujas nusikalstamas veikas, teismas sprendžia, kad atidėti arešto bausmės vykdymą, nagrinėjamu atveju, būtų netikslinga.

Dėl civilinio ieškinio

21. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. L. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo jos naudai iš kaltinamojo priteisti 868,78 Eur turtinės bei 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

22. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

23. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veiką, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiajai padaryta turtine žala. Byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiosios patirtus nuostolius, t. y. fotonuotraukos, kurios įrodo, jog mobilusis telefonas buvo sugadintas, vaizdo įrašas, iš kurio nustatyta, jog mobilųjį telefoną sudaužė kaltinamasis, bei UAB „iDeal LT“ PVM sąskaita faktūra, patvirtinanti mobilaus telefono kainą. Ieškinio suma, teismo nuomone, yra protinga savo apimtimi, be to, kaltinamasis su civiliniu ieškiniu šioje dalyje sutiko visiškai. Tad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos laikomas pagrįstu. Ši turtinė žala atsidaro dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl jis turi pareigą šią žalą atlyginti.

24. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą, nurodydama, jog buvo mušama per veidą, jai mažai pažįstamo asmens, jos gyvenamojoje vietovėje, kurioje įprastai jaučiasi saugi, todėl patyrė dvasinį pažeminimą. Iki šiol nukentėjusioji jaučia baimę viena išeiti į kiemą ar grįžti automobiliu namo, kadangi ją persekioja negatyvios mintys, kad gali vėl įvykti panašus įvykis. Be to, nukentėjusioji tai pat jaučia baimę ir dėl vaikų saugumo net jiems būnant prie savo namų.

25. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Pagal formuojamą praktiką, priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-83-929/2023).

26. Teismas sutinka, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė išgąstį bei nesaugumo jausmą, kadangi nusikalstami veiksmai jos ir jos sugyventinio atžvilgiu buvo atlikti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, t. y. kieme, matant jos nepilnamečiams vaikams. Dėl šių priežasčių teismas sutinka, jog yra patirta neturtinė žala, tačiau, teismo vertinimu, neturtinės žalos dydis mažintinas.

27. Nukentėjusioji nepatyrė didelių išgyvenimų, kurie turėtų poveikį ateityje, kadangi nesikreipta į gydytojus dėl patirto streso, be to, nukentėjusiajai nepadaryti jokie sužalojimai. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai jog kaltinamojo gaunamas darbo užmokestis apie 1 500 Eur, šeimoje auga du vaikai, be to, kaltinamasis turės atlyginti ir turtinę žalą. Dėl šių priežasčių civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo mažintinas, nustatant, jog kaltinamasis turi atlyginti 1 000 Eur neturtinę žalą. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo turtinę padėtį bei teismų praktiką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos išieškotinos ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

29. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiąją atstovavo advokatas Andrius Krištapavičius. Byloje pateikta 2023 m. balandžio 5 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2023-04-05, ir pinigų priėmimo kvitas Nr. 795793, kurie patvirtina, kad nukentėjusioji už advokato suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 800 Eur atstovavimo išlaidų, kurias prašo priteisti iš kaltinamojo. Teismas pripažįsta nukentėjusiosios advokatui sumokėtas išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisia iš kaltinamojo nukentėjusiajai.

30. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė (1 t., b. l. 147–150) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

31. Vadovaujantis BK 65–66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 21 d. 12.50 val. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. 10.57 val. (1 para), vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant vienai arešto dienai (1:1).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniais,

nusprendė:

T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. V. paskirti 20 (dvidešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu įskaityti T. V. laikinajame sulaikyme išbūtą sulaikymą nuo 2022 m. rugpjūčio 21 d. 12.50 val. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. 10.57 val. (1 parą) vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant 1 (vienai) arešto dienai.

T. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės ieškovės V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo T. V. V. L. naudai 1 868,78 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 78 ct).

Priteisti iš T. V. V. L. naudai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

T. V. išaiškinti kad nuteistasis per 7 (septynias) dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo prisistatyti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, esantį Kaune, Technikos g. 34, atlikti arešto bausmę arba informuoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą raštu arba elektroniniu paštu – info@kaunoti.lt apie objektyvias priežastis, trukdančias nustatytu laiku atvykti į šią įstaigą. Priešingu atveju bus paskelbta nuteistojo paieška.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.