Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-06-20 · Administracinė byla Nr. I-1854-643/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-20
Bylos Nr.
I-1854-643/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00492-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1854-643/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00492-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.1; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 8 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde nurodo, kad nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2017 m. gruodžio 23 d. ir nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. sausio 24 d. buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis 3,6 kv. m ploto reikalavimas (kamerų plotai nuo 6,43 kv. m iki 8,1 kv. m, o jose buvo laikoma po 3–4 asmenis). Dėl šio pažeidimo patyrė dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, depresija, emociniu pažeminimu, stresu. Kamerose tarp suimtųjų (dėl buitinių sąlygų) nuolat kyla konfliktai, yra nepakankamai kėdžių, kadangi jose yra tik 2 kėdės, o suimtieji 4. Pažymi, jog kamerose sanitariniai mazgai (tualetai) yra toje pačioje patalpoje ir atskirti maža sienele, o tualetas nuo stalo nutolęs tik 1,50 m, todėl tarp kalinių dažnai kyla konfliktai, pažeidžiamas privatumas. Teigia, kad kameros neatitiko ir kitų higienos reikalavimų, t. y. jose nevalomi langai, o dėl esamų grotų jų išsivalyti patys negali. Taip pat nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore ne mažiau kaip 8 valandas per dieną, o vienos valandos pasivaikščiojimo pareiškėjui nepakanka. Be to, tokia praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (toliau – Konvencija). Nurodo, jog Lukiškių TI-K dažnai nebūna sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu, t. y. tenka praustis rečiau nei kartą per savaitę. Dėl patalpų vėdinimo pažymi, kad ventiliacijos patalpose nėra, jose drėgna ir tamsu. Pūva čiužiniai, užsiveisia parazitai, rūdija metalinės lovos, o kamerose, kurios yra pusrūsyje, drėgmė viršija 70 proc. Švaraus oro kiekis ir oro judėjimo greitis neatitinka higienos normų reikalavimų. Natūrali šviesa silpai patenka į patalpas. Kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas yra per stiprus (2 lempos po 36 W), nuo jo skauda akis ir galvą. Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, todėl kamerose neužtikrintas tinkamas patalpos apšvietimas. Oro temperatūra kamerose neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi paprastai svyruoja nuo 10 °C iki 14 °C, o vasarą pakyla net iki 35 °C. Administracija išmatuoti temperatūrą patalpose atsisako. Taip pat kamerose pilna tarakonų, graužikų ir buitinių parazitų. Administracija dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos patalpose neatlieka. Maistas yra nekaloringas (nuo 1 300 kcal iki 1 500 kcal) ir nekokybiškas. Teigia, jog sportuoja, todėl maisto kiekis yra nepakankamas.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13–22).

Nurodo, kad iš pareiškėjo judėjimo duomenų matyti, kuriais laikotarpiais jam tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Dėl kamerų įrengimo pažymi, jog gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai, kartu su pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nėra nustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio, o gyvenamosios patalpos įrengtos vadovaujantis įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis. Dėl kamerose esančių grotų ir metalinio tinklo akcentuoja, jog nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių, nes bando permesti raštelius iš gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Taigi grotos įrengtos nepažeidžiant galiojančių teisės aktų ir kamerose laikomų asmenų teisių. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 m aukščio. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog asmenų privatumui užtikrinti kai kurių gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos, kurios artimiausiu metu bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. Dėl patalpų vėdinimo pažymi, kad patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, todėl vėdinimas natūraliu būdu atitinka higienos normos reikalavimus, ir tie asmenys, kurie reguliariai vėdina ir tvarko kameras, problemų dėl pelėsių ir drėgmės neturi. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims 1 kartą per savaitę iki 15 minučių yra suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos reikalavimus, o asmenų išvedimas į dušą organizuojamas kiekvieną dieną pagal postus, kurių gyvenamosiose kamerose yra laikomi suimtieji (nuteistieji) asmenys. Gyvenamosiose kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Dėl temperatūros nurodo, jog kamerose oro temperatūra atitinka higienos normos reikalavimus, o šildymo sezono metu visose kamerose yra palaikoma optimali temperatūra. Pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje teritorijoje, laikantis Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. Pasivaikščiojimas gryname ore yra nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Lukiškių TI-K nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) turi būti suteikiama galimybė pasivaikščioti gryname ore ne mažiau kaip aštuonias valandas, kadangi pareiškėjo minima aštuonių valandų per dieną rekomendacija yra taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu (darbas, sportas, švietimas ir pan.), o ne pasivaikščiojimui gryname ore. Maistas skirtas suimtiesiems ir nuteistiesiems Lukiškių TI-K yra subalansuotas, atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas, o patiekalų kokybė yra tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo, kuris patikrinęs maistą patvirtina savo parašu ir leidimą išduoti pagamintą maistą leidžia įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas. Lukiškių TI-K manymu, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, juose nėra konkretumo. Šiuo atveju nėra Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, todėl valstybei negali kilti civilinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2017 m. gruodžio 23 d. ir nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. sausio 24 d.

Dėl valstybės pareigos atlyginti žalą

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformulavo taisyklę, nustatančią, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, tačiau pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).

Dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto

Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš atsiliepime į skundą ir Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 13–14, 23–24) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo šiose kamerose: 202, 205, 120 ir 105. Pareiškėjas 2017-12-15 atvyko iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 202 (plotas – 6,90 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017-12-16–2017-12-17 kameroje Nr. 202 buvo 1 asmuo. 2017-12-18 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 205 (plotas – 6,90 kv. m, 1 asmuo kameroje). 2017-12-19–2017-12-21 kameroje Nr. 205 buvo 1 asmuo. 2017-12-22 pareiškėjas išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. 2018-01-19 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120 (plotas – 7,38 kv. m, 1 asmuo kameroje). 2018-01-20 perkeltas į kamerą Nr. 105 (plotas – 7,38 kv. m, 1 asmuo kameroje). 2018-01-21 kameroje Nr. 105 buvo 2 asmenys. 2018-01-22 pareiškėjas išvyko į Švenčionių areštinę, vėliau atvyko iš Švenčionių areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105 (plotas – 7,38 kv. m, 1 asmuo kameroje). 2018-01-23 kameroje Nr. 105 buvo 1 asmuo. 2018-01-24 pareiškėjas išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją.

Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas kamerose ginčo laikotarpiu buvo laikomas vienas, išskyrus 2018 m sausio 21 d., kai kameroje su juo buvo dar vienas asmuo. Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo pareiškėjas, jų plotus, bei jose buvusių asmenų skaičių. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, visose pareiškėjo kamerose buvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamojo ploto reikalavimas (pareiškėjui kameroje tekdavo nuo 6,90 kv. m iki 7,38 kv. m ir vieną dieną, t. y. 2017 m. sausio 21 d. – 3,69 kv. m). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti. Kadangi, kaip nustatyta, pareiškėjas ginčo laikotarpiu kamerose beveik visą laiką buvo vienas (su kitu asmeniu pareiškėjas buvo laikomas tik vieną parą), todėl pareiškėjo teiginiai, kad kamerose tarp suimtųjų dėl buitinių sąlygų nuolat kyla konfliktai ir kad jose yra nepakankamas kiekis kėdžių, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, jog kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, privatumas naudojantis tualetu, tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., 2002 m. liepos 15 d sprendimo byloje Nr. Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99), 99 p.; 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95), 73–75 p.). EŽTT praktikoje taip pat nurodoma, kad nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetą prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir Bendrasis pranešimas [SPT/Inf (92) 3], 49 p.). Atsižvelgiant į nurodytą EŽTT praktiką, darytina išvada, kad tuo atveju, kai kalinys kameroje yra laikomas vienas, sanitarinės zonos atskyrimas tik iš dalies (t. y. užuolaida), yra priimtinas ir užtikrina kaliniams reikiamą privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Anot pareiškėjo, sanitarinis mazgas nevisiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad I korpuso 8, 9, 10, 11 postų kamerose nuo 104 iki 200 bei 12 posto kamerose nuo 202 iki 227 asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos (b. l. 16). Šią aplinkybę patvirtina Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 23 d. pranešimas (b. l. 26–27). Šie įrodymai patvirtinta, kad pareiškėjui buvo užtikrintas reikiamas privatumas visu ginčo laikotarpiu, išskyrus 2018 m. sausio 21 d., kuomet jis buvo laikomas kameroje su kitu asmeniu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 1 parą (2018 m. sausio 21 d. kameroje Nr. 105) nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Dėl kamerose esančių grotų

Pareiškėjo teigimu, kamerų langai yra nevalomi, o patiems išsivalyti nėra galimybės dėl juose esančių grotų.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 ,,Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtinto Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), kurių 14.1 papunktyje nurodyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.

Taigi teisės aktai nustato, kad lango angoje būtų įstatytos metalinės grotos. Šiuo atveju Lukiškių TI-K laikėsi šios teisės normos reikalavimų. Taip pat pažymėtina, kad patikrinimo aktuose nustatyta (b. l. 30, 44), kad pareiškėjo kameros (105 ir 120) buvo vizualiai švarios (įskaitant langus), Higienos normos pažeidimų nenustatyta. Duomenų apie kitų pareiškėjo kamerų langų stiklų būklę nepateikta. Kaip jau minėta, pareiškėjas su skundais dėl laikymo sąlygų į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Taigi, pareiškėjui ar kitam asmeniui nesiskundus dėl atitinkamų laikymo sąlygų, Lukiškių TI-K ir negali pateikti patikrinimo aktų ar kt. įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.

Dėl pasivaikščiojimo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo užtikrina teisė pasivaikščioti gryname ore ne mažiau kaip 8 valandas per dieną. Jo teigimu, vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą, nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui.

Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte nustatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – dvi valandas. Pareiškėjas skunde neneigė, kad jam buvo užtikrintas bent 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore. Galiojantys teisės aktai ilgesnių pasivaikščiojimo laikų nenustato, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo.

Dėl higienos sąlygų (ventiliacijos, drėgmės, oro temperatūros, pelėsių, apšvietimo, buitinių parazitų)

Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiūros organizavimą nustatė 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015, Higienos norma).

Pareiškėjas nurodė, kad kamerose įrengtas netinkamas apšvietimas, nuo jo skauda akis.

HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (HN 134:2015 15 punktas). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 23 d. pranešime (b. l. 26–28) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose dirbtinė apšvieta ne mažesnė kaip 200 lx. Patikrinimo aktuose nustatyta, kad pareiškėjo kamerose (105, 120, 205) buvo užtikrintas tinkamas apšvietimas (b. l. 30, 35, 46, 55). Nors Lukiškių TI-K nepateikė duomenų apie pareiškėjo kameroje Nr. 202 buvusį apšvietimą, tačiau pareiškėjui ar kitam asmeniui nesiskundus dėl atitinkamų laikymo sąlygų, Lukiškių TI-K ir negali pateikti patikrinimo aktų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.

Pareiškėjo teigimu, oro temperatūra ir drėgmė kamerose neatitinka teisės aktų reikalavimų.

HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Lukiškių TI-K atsiliepime pažymi, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsių ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Patikrinimo aktais nustatyta, kad oro temperatūra pareiškėjo kamerose (105, 120, 205) atitiko Higienos normos reikalavimus (b. l. 30, 37, 43, 45, 55), o drėgmė atitiko Higienos normos reikalavimus kameroje Nr. 120 (b. l. 43). Duomenų apie kitose pareiškėjo kamerose buvusį santykinės oro drėgmės kiekį ir oro temperatūrą Lukiškių TI-K nepateikė. Nors Lukiškių TI-K šių duomenų ir nepateikė, tačiau pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl šių sąlygų nesiskundus, Lukiškių TI-K tokių įrodymų ir negali pateikti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad kamerose buvo labai drėgna, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi ir tuo, jog kamerose nėra ventiliacijos.

Pagal HN 134:2015 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal HN 134:2015 39 punktą, ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad kamerose langai vėdinti pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Šią aplinkybę patvirtinta patikrinimo aktai, atlikti pareiškėjo kamerose (b. l. 30, 37, 43, 45, 55), kuriuose konstatuota, kad higienos sąlygos atitinka Higienos normos reikalavimus. Kamerose pelėsių nerasta. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K savo veiksmais (neveikimu) pažeidė aptariamų teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kamerose pilna tarakonų, graužikų ir buitinių parazitų.

HN 134:2015 20 punktas reikalauja, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jie naikinami teisės akto nustatyta tvarka. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad siekdamas palaikyti švarą kamerose, buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metai buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Šias atsakovės atstovo išdėstytas aplinkybes patvirtina Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimas (b. l. 26–28), kuriame nurodyta, kad pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai naikinami; kad administracija yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinseksiją, deratizaciją) bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiūros veiklą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad patikrinimo aktuose nurodyta, kad Lukiškių TI-K administracija, gavusi prašymus, patikrina kameras, o aptikusi nariuotakojus ir graužikus, juos naikina; konstatuota, kad tai atitinka HN 134:2015 20 punkto reikalavimus (b. l. 55). Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė duomenų, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją prašydamas išnaikinti nariuotakojus ir graužikus, ar kad tokį prašymą buvo atsisakyta patenkinti. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pažeidė HN 134:2015 20 punkto reikalavimus.

Dėl naudojimosi dušu

Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K dažnai nebūna sudaryta galimybė praustis po dušu, todėl jam tenka praustis rečiau nei kartą per savaitę.

Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintinų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 ,,Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 258 punktu, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 patvirtintas Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašas, kuris nustato, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte.

HN 134:2105 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lukiškių TI-K teigimu, asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 23 d. pranešime (b. l. 26–28) nurodyta, kad Lukiškių TI-K yra trylika dušinių patalpų, kurios įrengtos pagal Higienos normos reikalavimus. Nors pareiškėjas teigia, kad jam po dušu dažnai tekdavo praustis rečiau nei kas savaitę, tačiau nenurodė konkrečios datos ar aplinkybių, kuomet jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu. Taip pat pareiškėjas nenurodė ir nepateikė duomenų, kad dėl šio nusiskundimo kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, o Lukiškių TI-K duomenimis, pareiškėjas dėl laikymo sąlygų ginčo laikotarpiu į administraciją nesikreipė (b. l. 25). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.

Dėl maitinimo

Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K maistas yra nekokybiškas ir nekaloringas (nuo 1 300 kcal iki 1 500 kcal), be to, jis sportuoja, todėl jam nepakanka maisto.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis nustato, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos, kuriose nustatyta, kad nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2 298 kcal. Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtinti skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekiai ir paros maitinimo išlaidų normos. Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo organizavimo taisyklės. Teismas atkreipia dėmesį, jog teisės aktuose nėra išskirtas atskiras maitinimas sportuojantiems asmenims.

Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu suimtieji ir nuteistieji buvo maitinami vadovaujantis minėtais teisės aktais. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines normas. Lukiškių TI-K ūkio skyriaus pranešime (b. l. 26–28) nurodyta, kad išduoti pagamintą maistą leidžia Lukiškių TI-K direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Tai reiškia, kad visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartoti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kaip jis nustatė, kad patiekalų kaloringumas yra mažesnis, nei turėtų būti. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginius, kad maisto kokybė ir kaloringumas neatitinka teisės aktų reikalavimų, teismas laiko kaip subjektyvų paties pareiškėjo vertinimą, todėl teismas juos atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl neturtinės žalos

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, praktikoje tam tikrais atvejais nežymūs kalinimo sąlygų pažeidimai neilgą laiko tarpą, netęstinių pažeidimų atveju, nelaikytini intensyviais, galinčiais sukelti pareiškėjui žymių neigiamų pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-750-261/2017).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, byloje nustatyto pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą (pareiškėjui privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais nebuvo užtikrintas vieną parą), atsižvelgdamas į aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad nors šiuo atveju pareiškėjas dėl nustatyto pažeidimo galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, tačiau šie pareiškėjui galbūt kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais. Pareiškėjo išgyvenimai, teismo vertinimu, nepasiekė tokio masto, kad juos būtų galima pripažinti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Todėl šiuo aspektu nėra vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – žalos, ir valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, neturi pagrindo konstatuoti, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui atsirado jo nurodyta žala, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisi iš atsakovės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 8 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė