- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-07
- Bylos Nr.
- e2A-1993-480/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08555-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“, Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Ieškovas
- D. I. J.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybė, „Baltikums Vienna I. G.“
- Advokatai
- Saulius Dambrauskas
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-170-894/2017 pagal ieškovės D. I. J. ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai, akcinei bendrovei „Kauno energija“, dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybė, „Baltikums Vienna I. G.“ AAS Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė D. I. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 1137,08 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. lapkričio 14 d. 19.15 val. jai priklausančiu automobiliu TOYOTA AYGO išvažiuodama iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo atsitrenkė į važiuojamojoje kelio dalyje esantį iškilusį metalinį šulinio dangtį. Įvykio metu apgadintas ieškovės automobilis (išsiskleidė oro pagalvės, sugadinti saugos diržai, suskilo priekinis automobilio stiklas, sugadinta automobilio važiuoklė). Eismo įvykis įvyko dėl virš kelio iškilusio šulinio dangčio ir aplink jį esančių duobių. Dėl šio įvykio ieškovė patyrė 1137,08 Eur nuostolį. Šulinys nebuvo aptvertas įspėjamaisiais ženklais.Atsakovė AB „Kauno energija“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad šulinys ir šulinio dangtis nuosavybės teise priklauso atsakovei AB „Kauno energija“. Įvykio metu šulinys buvo tvarkingas, su nuovaža, nebuvo iškilęs virš kelio paviršiaus tiek, kad keltų pavojų automobilių eismui. Atsižvelgiant į automobilio apgadinimo mastą, turėjo būti apgadintas ir šulinio dangtis, tačiau akivaizdaus šulinio apgadinimo nematyti. Ieškovė reikalauja atlyginti išlaidas, patirtas keičiant rato guolį, apiplovimo bakelio dangtelį, stabdžių diską ir kaladėles, stabdžių traukę, lemputę, kurios nėra susijusios su įvykiu ir nebuvo nurodytos Transporto priemonės vertinimo ataskaitos Atkūrimo kaštų nustatymo detalizacijoje. Atsakovės nuomone, automobiliui atsitrenkus į šulinį, turėjo būti apgadintas priekinis automobilio buferis, kuris yra žemiausia automobilio dalis, tačiau toks automobilio apgadinimas neužfiksuotas. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ji nėra tinkama atsakovė minėtoje byloje, kadangi ginčo šulinys nuosavybės teise priklauso atsakovei AB „Kauno energija“, o viešųjų kelių ir gatvių savininku laikytina Kauno miesto savivaldybė. Šulinys turi būti įrengtas taip, kad jo dangtis turi būti viename lygyje su gatvės danga, tačiau iš pateiktų fotonuotraukų tokios išvados padaryti negalima. Policijos nutarime neužfiksuotas šulinio aukštis, nei kokiu greičiu važiavo atsakovė. Atsižvelgiant į padarytus automobilio apgadinimus, kyla abejonė, ar minėti apgadinimai galėjo kilti dėl ginčo įvykio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės AB ,,Kauno energija“ ieškovei D. I. J. 867,52 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (867,52 Eur), skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 817,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl konkrečių stovėjimo aikštelės dangos trūkumų, ieškinyje nurodyta, kad ieškovė atsitrenkė į važiuojamoje kelio dalyje esantį iškilusį šulinį, todėl byloje reikalavimas dėl galimai patirtos žalos gali būti keliamas ginčo šulinio savininkui – atsakovei AB „Kauno energija“. Teismas laikė, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija nėra ginčo šulinio savininkė, todėl negali atsakyti pagal pareikštą reikalavimą ir laikė ją netinkamu atsakovu byloje.Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog automobilio sugadinimus nulėmė būtent namo kieme esantis šulinys, automobiliui užvažiavus ant netinkamai įrengto, neįgilinto ir 10 cm iškilusio virš važiuojamosios dalies šulinio. Neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovė neužtikrino, kad jai priklausantis statinys atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės AB „Kauno energija“ veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos turtinės žalos. Dėl atsakovės AB „Kauno energija“ neveikimo ieškovė patyrė žalą. Teismas konstatavo, jog atsakovė AB „Kauno energija“ kaip statinio – šulinio (šilumos kameros) savininkė, nesiėmė veiksmų pašalinti statinio įrengimo trūkumų, įrengiant inžinierinių tinklų statinio dalį viename lygyje su gatvės danga. Dėl atsakovės AB „Kauno energija“ neteisėto neveikimo buvo sugadinta ieškovei priklausanti transporto priemonė, todėl jai kyla atsakomybė už neteisėtu neveikimu padarytą žalą (CK 6.279 str.).Siekiant nustatyti, kokią žalą patyrė ieškovė, teismas rėmėsi UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūra“ vertintojo padarytomis išvadomis apie būtinas keisti ir remontuoti dalis. Nustatyta, kad po eismo įvykio būtina keisti priekinį automobilio stiklą – stiklo kaina (61,98 Eur), stiklo keitimo paslauga (33,47 Eur), iš viso 115,49 Eur; 2 vienetai oro pagalvių 290,40 Eur; už oro pagalvių keitimą bei montavimą priteistina suma – 330,40 Eur; saugos diržų kaina 148,55 Eur. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad turi būti keičiama priekinės ašies sija, kairės pusės priekinio rato svirtis. Teismas sprendė, jog minėtos automobilio dalys sudaro automobilio važiuoklę, todėl siekiant jas pakeisti ieškovė turėjo taip pat keisti ir guolį, stabdžių kaladėles bei stabdžių traukę, atlikti ratų geometriją (suvedimą) bei programavimą, ko pasekoje ieškovė patyrė 300,18 Eur išlaidas. Šie darbai ir detalės buvo reikalingi automobilio atstatymui į prieš įvykį buvusią būklę. UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūra“ paslaugas teismas laikė būtinosiomis siekiant nustatyti automobilio apgadinimo mastą, keistinų automobilių dalių kiekį, jų nusidėvėjimą, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 100,00 Eur už UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūra“ paslaugas. Siekiant gauti leidimą transporto priemonei dalyvauti viešajame transporte, ieškovė turėjo atlikti privalomąją techninę apžiūrą ir su tuo susijusias procedūras, kurių suma 99,20 Eur. Teismas laikė, kad minėtos išlaidos buvo būtinos, atstatyti automobilį į iki ginčo eismo įvykio buvusią padėtį, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės. Suma, kurią sudaro keistinų automobilių dalių kaina yra 674,47 Eur. Pritaikius 30 proc. nusidėvėjimo laipsnį, ieškovei iš atsakovės priteistina 472,13 Eur už automobilio detales. Už atliktus automobilio remonto darbus ieškovei iš atsakovės priteistina – 196,19 Eur. Bendra ieškovei iš atsakovės priteistina suma yra 867,52 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Kauno energija“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas nusprendė priteisti iš atsakovės AB „Kauno energija“ ieškovei D. I. J. 867,52 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (867,52 Eur), skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme (2016-05-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 817,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 6,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir priimti naują sprendimą - ieškovės D. I. J. ieškinį šioje dalyje atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Priešingai negu įvertino teismas, ieškovė neįrodė visų būtinų atsakovės civilinei atsakomybei kilti sąlygų dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio automobilio apgadinimo.Teisės aktai nereglamentuoja šilumos tiekimo tinklų kamerų (šulinių) aukščio lygio su gatvės danga, todėl teismo teiginys, kad neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovė neužtikrino, kad jai priklausantis statinys atitiktų aukščiau nurodytų teisės aktų nustatytus reikalavimus, yra nepagrįstas. Šulinys ir šulinio dangtis įvykio metu buvo tvarkingi, šulinio dangtis buvo su įrengta nuovaža ir nebuvo tiek iškilęs virš kelio dangos, kad siektų automobilio konstrukcijas. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šulinio nepriežiūrą ir, kad ieškovės automobilis buvo apgadintas dėl atsakovės neteisėto neveikimo.Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba nenustatė nei vienos šalies atsakomybės dėl eismo įvykio. Priešingai nei nusprendė teismas, tiek nutarimas, tiek Eismo įvykio vietos schemos duomenys, automobilio sugadinimų nuotraukos neįrodo jokių atsakovės neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo). Nutarime nenurodyta, kad įvykis įvyko būtent atsitrenkus į šulinį. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota, kad akivaizdaus šulinio dangčio apgadinimo nesimato, nors pagal automobilio apgadinimų pobūdį ir mastą, turėjo būti apgadintas ir šulinio dangtis ar aplink šulinį esanti nuovaža.Teismas neįvertino atsakovės nurodytos aplinkybės, kad atsitrenkus į šulinio dangtį, turėjo būti pirmiausiai apgadinta žemiausiai esanti automobilio dalis - priekinis bamperis, tačiau ieškovės pateiktoje UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūra“ 2015-11-20 surašytoje Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje toks automobilio apgadinimas neužfiksuotas.Teismo priteistos žalos dydis yra nepagrįstas ir neobjektyvus. Ieškovės pateiktoje vertinimo ataskaitoje užfiksuoti automobilio gedimai neaišku, kada atsirado, ir savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent užvažiavus ant šulinio. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl automobilio nepriekaištingos būklės iki įvykio. Automobilio techninė apžiūra prieš eismo įvykį atlikta 2015-04-01, o eismo įvykis įvyko 2015-11-14, todėl per 7,5 mėn. laikotarpį automobilio techninė būklė galėjo iš esmės pasikeisti, tačiau į šią aplinkybę teismas taip pat neatsižvelgė.Net ir vertindamas, kad ginčo eismo įvykis išties buvo ir jis kilo dėl šulinio (dangčio) teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės nurodytas išlaidas už rato guolį, stabdžių diskus, stabdžių kaladėles, stabilizatoriaus traukės, stabdžių diskų ir kaladėlių keitimo, stabilizatoriaus traukių keitimo, programavimo, rato guolio keitimo ir suvedimo darbus, kadangi minėtos detalės ir jų keitimo darbai nėra susiję su ginčo įvykiu ir nėra nurodyti vertinimo ataskaitoje, todėl žalos dydis turėjo būti dar sumažintas 300,18 Eur.Ieškovė neįrodė savo ieškininio reikalavimo ir teismas pažeidė materialinės teisės normas dėl deliktinės atsakomybės ir žalos atlyginimo, klaidingai taikė ir aiškino teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykius, neišnagrinėjo visapusiškai ir objektyviai visų aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.Ieškovė D. I. J., atstovaujama advokato Sauliaus Dambrausko, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas pagrįstai nustatė apeliantės neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, nesilaikant bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.Ta aplinkybė, kad apeliantei nebuvo taikyta administracinė atsakomybė nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti civilinę deliktinę atsakomybę, kurią teismas taikė pagrįstai nustatęs visas tam būtinas sąlygas.Automobilio techninė apžiūra yra vykdoma kas 2 metai. Nagrinėjamu atveju automobilis iki eismo įvykio buvo eksploatuotas mažiau negu 1/3 šio saugaus eksploatavimo termino, todėl nesant pateiktų priešingų įrodymų pripažintina, kad automobilio būklė buvo visiškai tvarkinga. Be to, teismas, priteisdamas ir mažindamas ieškovės patirtus nuotolius, susijusius su pažeistų detalių pakeitimu, taikė 30 proc. automobilio nusidėvėjimo koeficientą.Teismas išsamiai išnagrinėjo įrodymų, atliktų darbų ir eismo įvykio sąsajumą ir sprendė ieškinį patenkinti ne visoje apimtyje, o tik dalyje, būtent tuo pagrindu, kad nenustatė keleto atliktų darbų ir pakeistų detalių sąsajumo su eismo įvykiu. Atsižvelgiant į žalos nustatymo procedūras, specialisto išvadų gavimą bei atliktų remonto darbų mastą aplinkybė, kad eismo įvykis užfiksuotas 2015-11-14, o automobilio remontas atliktas 2015-12-30, šis laikotarpis pripažintinas pagrįstu ir protingu; be to, tai neturi jokios įtakos padarytos žalos dydžiui.Apeliantė nurodydama, kad žalos dydis turėjo būti dar sumažintas 300,18 Eur, pateikė įvairaus pobūdžio techninius svarstymus, tačiau bylos eigoje tokių aplinkybių neįrodinėjo, neprašė atlikti teismo ekspertizės, taip pat nenuginčijo ieškovės pateiktų įrodymų kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Apeliacinis skundas paduotas atsakovės AB „Kauno energija“, kuri neginčija ginčo šulinio priklausymo jai nuosavybės teise ir neginčija Kauno apylinkės teismo sprendimo dalyje dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos nelaikymo tinkama atsakove šioje civilinėje byloje, laikytina, kad Kauno miesto savivaldybės administracija neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, teismo sprendimas ar nutartis nesukurs Savivaldybės administracijai jokių naujų teisių ar pareigų ir dėl to detaliau nepasisakoma dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų.Trečiasis asmuo „R. V. I. G.“ AAS Lietuvos filialas („Baltikums Vienna I. G.“ AAS Lietuvos filialo teisių perėmėja nuo 2017 m. balandžio 12 d.) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Trečiasis asmuo palaiko visus apeliantės skunde teikiamus reikalavimus bei teisinius argumentus. Teismas netinkamai vertino įrodymus byloje, rėmėsi tik byloje ieškovės atstovų ir specialistų pateiktomis prielaidomis, tačiau byloje nėra jokių įrodymų ar kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių atsakovų civilinę atsakomybę.Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai priėmė sprendimą, kad byloje yra nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos. Ekspertai, vertinę automobilio būklę po įvykio. pateikė išvadas kurios buvo prieštaringos ir nekonkrečios, nes jose nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad automobilis galėjo būti apgadintas būtent po kontakto su šulinio dangčiu. Nėra jokių sugadinimų automobilio dugne, taip pat pats šulinio dantis ar šulinys visiškai neapgadinti. Policija pradėtą autoįvykio administracinę bylą nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties bei nenustačius dėl įvykio kaltų asmenų.Šiuo atveju nebuvo draudiminio įvykio ir byloje nėra nustatyta jokios informacijos ar kitų įrodymų, reikšmingų nustatant draudiminio įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų negalima pagrįstai teigti, kad dėl įvykio turi kilti atsakovės civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovių ieškovės reikalaujamo dydžio turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas mano, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės AB „Kauno energija“ pareigos atlyginti ieškovei turtinę žalą. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė neįrodė visų būtinų atsakovės civilinei atsakomybei kilti sąlygų dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio automobilio apgadinimo, t. y. nepateikė įrodymų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), kad įvykis įvyko būtent atsitrenkus į šulinį (šulinio dangtį), nepagrindė dalies detalių ir jų keitimo darbų sąsajos su ginčo įvykiu.Iš ieškovės paaiškinimo policijos pareigūnams ir ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 14 d. 19.15 val. ieškovė D. I. J. jai priklausančiu automobiliu TOYOTA AYGO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodama iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, atsitrenkė į važiuojamojo kelio dalyje esantį iškilusį metalinį šulinio dangtį ir dėl to automobilyje iššoko priekinės vairuotojo bei keleivio oro pagalvės, skilo priekinis stiklas. Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybos 2015 m. lapkričio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, automobilio vairuotojo veiksmuose nenustačius kelių eismo taisyklių pažeidimo, įvykio kaltininko ir žalą padariusio asmens. Ieškovės užsakymu UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūra“ vertintojas S. J. 2015 m. lapkričio 18 d. apžiūrėjęs automobilį, Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 1511A160 (toliau – Vertinimo ataskaita) įvertino, kad nuostolis dėl transporto priemonės apgadinimo yra 1 441,54 Eur.Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. lapkričio 14 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, eismo įvykio vietos schemos duomenys, šulinio fotonuotraukos, automobilio sugadinimų fotonuotraukos patvirtina ieškinyje nurodytą eismo įvykio fakto kilimą, šio įvykio aplinkybes bei patirtus automobilio sugadinimus, ir pažymėjo, kad atsakovės AB „Kauno energija“ ir Kauno m. savivaldybės administracija nepateikė teismui jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis).Reikia pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad tokio pobūdžio bylose būtina nustatyti įvykio mechanizmą, o tam savo ruožtu reikalingos specialios techninės, mechaninės fizikos žinios, leidžiančios modifikuoti transporto priemonės susidūrimo su kliūtimi pobūdį, galimas jo pasekmes, esant tam tikriems techniniams duomenims. Kaip teisingai nurodo apeliantė savo apeliaciniame skunde, pats šulinio buvimo faktas nereiškia žalos padarymo ieškovės automobiliui. Iš byloje ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad šulinio dangtis su įrengta nuovaža kiek iškilęs virš kelio dangos, tačiau vien tai nesudaro pagrindo konstatuoti žalos padarymo ieškovės automobiliui fakto. Išskyrus į bylą pateiktus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos dokumentus: Nutarimą, kuriame nėra nurodyta, kad įvykis įvyko būtent atsitrenkus ieškovės automobiliui į šulinį (šulinio dangtį), bei ieškovės paaiškinimus dėl eismo įvykio aplinkybių, kuriais iš esmės remiantis teismas ir daro išvadą dėl apeliantės neteisėtų veiksmų sukėlusių ieškovei žalą, daugiau jokių įrodymų dėl įvykio vietos ir aplinkybių byloje nėra. Eismo įvykio schemoje nurodyta, kad po įvykio automobilis stovėjo 3,80 m atstumu nuo šulinio, kas, kaip nurodo apeliantė, verčia abejoti, kad automobilio sugadinimai atsirado būtent užvažiavus ant šulinio dangčio, juolab įvertinus turėjusį būti nedidelį automobilio greitį išvažiuojant iš kiemo. Vertinimo ataskaitoje nėra nurodyta, dėl kokio įvykio buvo kreiptasi į nepriklausomus ekspertus ir nėra duomenų apie tai, kokie automobilio sugadinimai atsirado šiam galimai užvažiavus ant šulinio dangčio; konstatuoti automobilio gedimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent užvažiavus ant šulinio. Apskaičiuodamas atlygintinos žalos dydį, teismas iš esmės vadovavosi 2015 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje AAA Nr. 13420 nurodytomis pakeistomis automobilio detalėmis ir atliktais remonto darbais, nemotyvuodamas pakeistų detalių bei atliktų darbų sąsajų su eismo įvykio, neatsižvelgdamas į faktinį automobilio nusidėvėjimą. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo motyvus iš esmės grindė išimtinai ieškovės/jos atstovų nuomone, jai pritardamas, ir visiškai nevertino byloje esančių įrodymų viseto. Pažymėtina, kad nors šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus, tačiau vadovaudamasis CPK159 straipsnyje nustatyta pareiga rūpintis kiek galima išsamesniu esminių bylos aplinkybių ištyrimu, manydamas, jog byloje esančių įrodymų neužtenka, kad būtų išaiškintos visos su ja susijusios aplinkybės ir sudarytos sąlygos priimti materialiai teisingą sprendimą, turėtų pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų ir kartu orientaciniai nurodyti, dėl kurių bylos aplinkybių reikia papildomus medžiagos (CPK 179 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nėra pakankami spręsti, kad žala (jos dydis) yra atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) rezultatas ir išaiškinti tam tikrus bylai reikšmingus klausimus teismas negali savarankiškai, nes į juos negali būti atsakyta be specialiųjų mokslo, technikos ar amato žinių. Todėl siekiant išsiaiškinti transporto priemonės gedimus (keistinas detales ir atliktus remonto darbus), jų atsiradimo aplinkybes, eismo įvykio mechanizmą, turėtų būti atlikta eismo įvykio ekspertizė. Šalims atsisakius tokios ekspertizės, atitinkamai vertintinas byloje esančių įrodymų visetas.Dėl tirtinų faktinių aplinkybių pobūdžio ir esmės, bylos nagrinėjimas iš naujo apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos esmės – apeliacinės instancijos teismas nagrinėtų reikalavimus, kurių nenagrinėjo ir neišsprendė pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju apeliacijos dalyku taptų ne pirmosios instancijos teismo sprendimas, o šalių teisinis ginčas. Tai neatitiktų įstatyme įtvirtintos bei egzistuojančios teismų instancinės sistemos esmės – šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka. Todėl yra pagrindas, konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.